f98a86f4-8267-4b2f-b02b-b2c4eda3fc2b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-2332-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00531-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Panevėžio rajono AukÅ¡tadvario žemės Å«kio bendrovės skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Panevėžio rajono AukÅ¡tadvario žemės Å«kio bendrovė kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-01-28 sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-28 (toliau – ir Sprendimas). Teismui nenustačius pagrindų panaikinti SprendimÄ , praÅ¡o jį pakeisti, sumažinti Å¡iuo Sprendimu už 2018 m. I-IV ketv. be Lietuvos geologijos tarnybos leidimo iÅ¡gautÄ ir 2020 m.

II ketv. nedeklaruotÄ požeminį vandenį mokėtinÄ mokestį iki 6100 Eur bei į pareiÅ¡kėjos mokėtinÄ mokesčio sumÄ (6100 Eur) įskaičiuoti pareiÅ¡kėjos jau sumokėtÄ mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį sumÄ (3416 Eur), nustatant, jog likusi pareiÅ¡kėjos mokėtina mokesčio už laikotarpiu 2018 m. I-IV ketv. ir 2020 m. II ketv. iÅ¡gautÄ požeminį vandenį suma yra lygi 2684 Eur. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Departamento patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai priklauso AukÅ¡tadvario vandenvietė (kodas (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), ir ButiÅ¡kių vandenvietė (kodas (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau abi vandenvietės kartu - Gręžiniai).

IÅ¡ Å¡ių Gręžinių iÅ¡gautas vanduo yra skirtas pareiÅ¡kėjos vykdomai žemės Å«kio veiklai, vanduo nėra tiekiamas tretiesiems asmenims. 2018-10-16 pareiÅ¡kėja sudarė požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimo sutartis dėl Gręžinių naudojimo ir Å¡ių sutarčių pagrindu 2018-10-16 Lietuvos Respublikos geologijos tarnyba pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡davusi leidimÄ naudoti gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius pagal sudarytų sutarčių sÄ lygas. PaaiÅ¡kina, kad ji visada tinkamai vedė iÅ¡ Gręžinių iÅ¡gaunamo ir sunaudojamo vandens apskaitÄ bei teikė teisingus apskaitos duomenis atsakingoms institucijoms.

PareiÅ¡kėja kiekvienais metais teikė Lietuvos Respublikos geologijos tarnybai (toliau – ir LGT) požeminio vandens gavybos metines ataskaitas, kuriose pateikdavo duomenis apie kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ Gręžinių iÅ¡gautÄ vandens kiekį. PareiÅ¡kėja, nors ir ne teisės aktų nustatytais terminais, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708 forma) už laikotarpius 2018 m. I-IV ketv., 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m.

I-III ketv.: 2018 m. I-IV ketv., 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I ketv. deklaracijos buvo pateiktos 2020-07-09 – 2020-­11-13 laikotarpiu, o 2020 m. II-III ketv. deklaracijos buvo pateiktos 2020-12-10. 2020 m. II ketv. deklaracija buvo suformuota pateikimui dar 2020-07-14, tačiau nebuvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai įstatymo nustatytu terminu dėl techninės klaidos. PareiÅ¡kėja sumokėjo mokestį už laikotarpiais 2018 m. I-IV ketv., 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv. iÅ¡gautÄ požeminį vandenį 2020-07-15, 2020-11-13, 2020-12-15 mokėjimo pavedimais.

Departamentas atliko planinį patikrinimÄ pagal 2020-11-16 praneÅ¡imÄ (pavedimÄ ) apie patikrinimÄ Nr. (7.6)- AD5-20247, kurio tikslas - mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2018­-2020 m. mokestinius ketvirtinius laikotarpius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas. VisÄ mokestinio patikrinimo laikotarpį pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su Departamentu, teikė jam reikalingus duomenis patikrinimui atlikti. PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys yra užfiksuoti 2020-12-09 Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumÄ patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte.

Nurodo, kad Departamentas atlikęs planinį patikrinimÄ , 2020-12-18 surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA80-125-2020 (toliau - ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja 2018 m. I-IV ketv. mokestiniais laikotarpiais vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , neturint LGT iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenius) ir ertmes bei 2020 m. II ketv. nepateikė mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį deklaracijos. Patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjai už be leidimo iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį buvo paskaičiuotas mokestis, taikant 10 kartų didesnį tarifÄ , lygus 30 507 Eur. 2021-01-18 pareiÅ¡kėja pateikė Departamentui raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto (toliau – ir RaÅ¡ytinės pastabos), kuriomis prašė netvirtinti Patikrinimo akto iÅ¡vados, t. y. neskirti bendrovei sankcijos, o nenustačius pagrindų neskirti sankcijos - iÅ¡ esmės sumažinti už be leidimo iÅ¡gautus ar nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiuotÄ mokestį.

Sprendime nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjos RaÅ¡ytines pastabas. PareiÅ¡kėjos nuomone, Sprendime nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad sprendžiant sankcijos skyrimo klausimus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®) nėra taikytinas; buvo neįvertintas pasikeitęs reglamentavimas, pagal kurį Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja nėra mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokėtoja, ir todėl nepagrįstai paskirta sankcija už veiksmus, kurie Å¡iuo metu yra vertinti kaip teisėti; sankcijos dydis nustatytas neįvertinus jau sumokėto mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį.

Sprendimu paskirta sankcija yra neadekvati pažeidimo turiniui. Dėl Å¡ių priežasčių Sprendimas prieÅ¡tarauja MAÄ® 140 str. 2 d., 3 d. 1 p., 2 p., 142 str. 1 d. bei Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 str. 2 d. Teigia, kad Departamentas nepagrįstai Sprendime tvirtina, kad vadovaujantis MAÄ® 16 str. 3 d. jai nėra taikytini MAÄ® reikalavimai, kadangi tik tam tikra aiÅ¡kiai įstatyme apibrėžta mokestinių santykių sritis yra reglamentuojama kitais teisės aktais. RaÅ¡ytinėse pastabose pareiÅ¡kėjos nurodytos MAÄ® normos, reglamentuojančios sankcijos už padarytos pažeidimÄ neskyrimÄ (MAÄ® 142 str.) bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes (MAÄ® 140 str. 2 d. ir 3 d.), į kurias bÅ«tina atsižvelgti skiriant sankcijÄ už padarytÄ mokestinį pažeidimÄ , nepatenka į MAÄ® 16 str. 3 d. numatytÄ teisinių santykių sritį, nes yra susijusios ne su mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka ar patikrinimo rezultatų įforminimu ir patvirtinimu (procedÅ«riniais klausimais), o su atleidimo nuo atsakomybės pagrindais bei atsakomybės suÅ¡velninimu (įstatyme numatytos sankcijos sumažinimu).

Nurodo, kad 2020-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (2019-10-15 įstatymas Nr. XMI-2481) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtinius iÅ¡teklius įstatymo (2019­10-15 įstatymas Nr. XIII-2484) naujos redakcijos. Pagal naujos redakcijos įstatymus pareiÅ¡kėja nėra laikytina mokesčio už iÅ¡gautas naudingas iÅ¡kasenas (požeminį vandenį) mokėtoja, o taip pat neprivalo turėti iÅ¡duoto leidimo iÅ¡gauti požeminį vandenį. Taigi, pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėjos veiksmai, t. y. iki 2018-10-16 neturėjimas LGT iÅ¡duoto leidimo iÅ¡gauti požeminį vandenį ir 2020 m.

II ketv. mokesčio už iÅ¡gautÄ vandenį deklaracijos teisės aktų nustatytu terminu nepateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra vertintini kaip teisės aktų pažeidimas, nes nuo 2020-07-01 pareiÅ¡kėja neprivalo turėti leidimo iÅ¡gauti požeminį vandenį bei teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų dėl mokesčių už iÅ¡gautÄ vandenį mokėjimo. Å ie įstatymų pakeitimai įsigaliojo 2020-­07-01, t. y. dar iki Sprendimo priėmimo momento, todėl atsakovas, priimdamas SprendimÄ ir vertindamas pareiÅ¡kėjos veiksmus, turėjo atsižvelgti į naujÄ reglamentavimÄ ir jame nurodytÄ pareiÅ¡kėjos atliktų veiksmų nebaudžiamumÄ ir teisėtumÄ .

Nurodo, kad atsakovas Sprendime neįvertino, kad pareiÅ¡kėja jau yra sumokėjusi mokestį už iÅ¡gautÄ vandenį įprastu (nepadidintu) tarifu ir pareiÅ¡kėjos sumokėtos sumos neįskaičiavo į paskirtÄ sankcijÄ . Neįskaičiavus jau sumokėtos sumos, pareiÅ¡kėja, galiojant nepakeistam Sprendimui, turėtų sumokėti mokestį už iÅ¡gautÄ vandenį, kuris yra padaugintas iÅ¡ koeficiento 11. Tokia situacija neatitinka Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 str. 2 d., kuriame nurodoma maksimali sankcijos suma už nedeklaruotus ar/ir be leidimo iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos proporcingumo bÅ«tina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų - teisingumas - vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Nors Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 str. 2 d. suteikia teisę skirti įstatymo pažeidėjams sankcijÄ , padidinant mokėtino mokesčio tarifÄ už pažeidimo laikotarpį 10 kartų, tačiau Å¡i sankcija yra skirta drausminti pažeidėjus, kurie vengia mokėti mokesčius už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius.

Å iame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nevengė mokėti mokesčių už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius, todėl Sprendimu paskirta sankcija yra neadekvati, be to, atsakovas, skirdamas sankcijÄ , neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o taip pat kitas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ sankcijÄ sumažinti. PareiÅ¡kėja laiku nepateikė Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų (KIT708 forma) Valstybinei mokesčių inspekcijai per klaidÄ , nesiekiant iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo.

Kadangi pareiÅ¡kėja naudojo Gręžinius savo Å«kio reikmėms (ne pardavimui), ji klaidingai buvo įsitikinusi, kad leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius neprivalo turėti. PareiÅ¡kėja nežinojo, jog poįstatyminiai aktai numato Å¡ios įstatymo nuostatos iÅ¡imtį, dėl kurios pareiÅ¡kėja turi pareigÄ turėti LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti požeminį vandenį. Tik sužinojusi, kad ji privalo turėti LGT iÅ¡duotÄ leidimÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į LGT dėl jo iÅ¡davimo.

Visas privalomas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708 forma) pareiÅ¡kėja buvo pateikusi dar iki praneÅ¡imo apie mokestinį patikrinimÄ , iÅ¡skyrus deklaracijÄ už 2020 m. II ketv. Deklaracija už šį mokestinį laikotarpį (2020 m. II ketv.) buvo suformuota 2020­-07-14, tačiau nebuvo pateikta dėl techninės klaidos (per apsirikimÄ ). Klaida pastebėta tik renkant dokumentus tikslu juos pateikti Departamentui mokestiniam patikrinimui.

Pastebėjus klaidÄ , ji buvo iÅ¡taisyta - Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracija (KIT708 forma) už 2020 m. II ketv. pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėtas mokestis už 2020 m. II ketv. iÅ¡gautÄ vandenį. Pagal 2018-10-16 su LGT sudarytas Gręžinių požeminio gamybinio vandens iÅ¡teklių naudojimo sutartis pareiÅ¡kėjai buvo nustatyta tik pareiga kiekvienais metais teikti LGT vandens gavybos metines ataskaitas, prievolė teikti valstybinėms institucijoms kitus dokumentus ir/ar mokėti mokesčius nebuvo nurodyta bei atskleista.

Sutartyse nurodytÄ pareigÄ teikti vandens gavybos metines ataskaitas pareiÅ¡kėja vykdė tinkamai, - kiekvienais metais LGT teikdavo ataskaitas, kuriose nurodydavo iÅ¡gauto požeminio vandens kiekį. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo tikslo nuslėpti suvartoto požeminio vandens kiekio ir iÅ¡vengti mokesčių už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡gauti požeminį vandenį LGT laiku nebuvo pateiktas dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo.

Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuslėpė ar siekė nuslėpti iÅ¡gauto požeminio vandens kiekį. PareiÅ¡kėjos suvartojamas požeminio vandens kiekis buvo iÅ¡vieÅ¡intas, jo duomenys prieinami kiekvienai valstybės institucijai ar privačiam asmeniui. Patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta nuslėptų iÅ¡gautų požeminio vandens iÅ¡teklių. PareiÅ¡kėja teigia, kad Patikrinimo akte ir Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos (KIT708 forma) už 2020 m.

II ir III ketv. nebuvo pateiktos. Deklaracijos už 2020 m. II ir III ketv. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos 2020-12-10, o mokestis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį sumokėtas 2020-12-15, t. y. dar iki Patikrinimo akto suraÅ¡ymo. Taigi, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėtas visas pareiÅ¡kėjai priklausantis mokėti mokestis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį. Visose deklaracijose pateikti teisingi duomenys, tinkamai deklaruotas iÅ¡gauto požeminio vandens kiekis ir mokėtinas mokestis už jį.

Deklaruotų duomenų neteisingumo fakto patikrinimÄ atlikęs atsakovas nenustatė. Be to, pareiÅ¡kėjos vertinimu, pareiÅ¡kėja neturėjo prievolės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos (KIT708 forma) už 2020 m. III ketv. ir mokėti mokesčio už šį ketvirtį iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį. Kaip jau buvo nurodyta Å¡iame skunde, nuo 2020-07-01 pasikeitus reglamentavimui pareiÅ¡kėja nėra mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį mokėtoja, todėl neprivalo teikti deklaracijų apie iÅ¡gautÄ požeminį vandenį.

Teismų praktikoje reikÅ¡minga aplinkybė tokio pobÅ«džio bylose, sprendžiant dėl sankcijos adekvatumo yra laikoma deklaracijų už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius pateikimas ir mokesčių mokėjimas laiku. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ sankcijÄ neadekvačia ir jÄ sumažinti. Pažymi, kad Sprendime nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovas nepagrįstai neįvertino, kad Å¡iuo atveju egzistavo Å¡ios pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės:

1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimÄ ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi Å¡io pažeidimo tyrimo metu (sudarė sÄ lygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimÄ , pateikė mokesčių administratoriui praÅ¡omÄ informacijÄ , padėjo mokesčių administratoriui iÅ¡aiÅ¡kinti šį pažeidimÄ ir jame dalyvavusius asmenis;

2) asmuo savo noru atlygino arba paÅ¡alino dėl pažeidimo padarymo atsiradusiÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėja bendradarbiavo su atsakovu patikrinimo metu bei pripažino pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja pateikė visus dokumentus, patvirtinančius suvartoto vandens kiekį, bei visus kitus duomenis, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti. PareiÅ¡kėja padaryto pažeidimo neginčija, jį pripažįsta. PareiÅ¡kėja savo noru atlygino/paÅ¡alino dėl pažeidimo padarymo atsiradusiÄ Å¾alÄ . Atsakovas nepagrįstai Sprendime neatsižvelgė į Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ MAÄ® 140 str. 3 d. 2 p. t. y. kad pareiÅ¡kėja savo noru paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ dar Patikrinimo akto suraÅ¡ymo ir Sprendimo priėmimo, pateikdamas per klaidÄ nepateiktÄ deklaracijÄ ir sumokėdamas mokestį.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad nesutinka su skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MUVGIÄ®) 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. nuostatas bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu buvo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d., 15 str. 1 d. reikalavimus, galiojusius tikrinamuoju laikotarpiu, požeminio vandens iÅ¡teklių iÅ¡gavimui jai buvo reikalinga turėti LeidimÄ .

Pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir IKS) duomenis buvo nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708 forma) (toliau – ir Deklaracija) už 2018-2019 metų ketvirčius ir 2020 metų I ketvirtį pareiÅ¡kėja pateikė pavėluotai. Deklaracija už 2020 m. II ketvirtį iki patikrinimo pradžios pateikta nebuvo. JÄ pateikė 2020-12-10, t. y. pradėjus mokestinį patikrinimÄ , todėl patikrinimo metu vertinta nebuvo.

Bendrovei 2020-11-16 PraneÅ¡imas apie patikrinimÄ /pavedimas Nr. (7.6)-AD5-20247 elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas 2020-11-16. Nurodo, kad iÅ¡gauto požeminio vandens kiekis sutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis. Per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-15 pareiÅ¡kėja iÅ¡ abiejų vandenviečių iÅ¡gavo 22 416 m3 požeminio vandens neturėdama Leidimo, 2020 m. II ketv. mokestinį laikotarpį - 5 996 m3, kurio teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo. Už be Leidimo iÅ¡gautÄ (22 416 m3) ir nedeklaruotÄ (5 996 m3) požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso 30 507,00 eurų.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2020-12-18 buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. PA80-125-2020 ir į teiktas pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 2021-01-18 raÅ¡tu pateikė pastabas į Patikrinimo aktÄ . Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos pateiktas RaÅ¡ytines pastabas ir atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vadovaujantis MAÄ® 132 str. 1 d. 1 punktu, 2021-01-28 sprendimu Nr. AS-28 buvo patvirtintas 2020-12-18 patikrinimo aktas Nr. PA80-125-2020. Pažymi, kad MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io Ä®statymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento - 10. Ä®statymas nenumato galimybės atsakovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtÄ jÄ baudÄ sumažinti. Ä®statymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų bÅ«ti keičiamas. MAÄ® 139 straipsnyje yra nustatytos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus, 140 straipsnyje - baudų skyrimas.

Kadangi MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas didesnis mokesčio tarifas, o ne bauda, todėl MAÄ® 142 straipsnio nuostatos Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti taikomos. Asmens pareiga mokėti mokesčius kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Å¡iuo konkrečiu atveju mokestis padidintu tarifu už 2018 m. I-IV ketv. be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį bei už 2020 metų II ketvirčio mokestinį laikotarpį laiku nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ vandens kiekį paskaičiuotas vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad principas lex benignior retro agit (lot. teisinių santykių subjekto padėtį Å¡velninantis įstatymas galioja atgal) nėra absoliutus. Pareiga mokėti mokesčius už iÅ¡gaunamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius yra nustatyta įstatymu ir yra skirta garantuoti mokestinių pajamų surinkimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , kaip vieno iÅ¡ valstybės mokesčių politikos tikslų funkcionavimÄ . Todėl teisiniams santykiams, susijusiems su mokesčiais už valstybinius gamtos iÅ¡teklius paskaičiavimu, lex benignior retro agit taisyklė negali bÅ«ti taikoma.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos sumokėtas mokestis, Sprendime atlikto vertinimo nekeičia, nes tai nekeičia fakto, kad pareiÅ¡kėja tam tikrÄ vandens kiekį iÅ¡gavo be leidimo, jo nedeklaravo ir didesnis mokesčio tarifas pritaikytas bÅ«tent už tai. Susidariusi mokesčio permoka, įsiteisėjus Departamento Sprendimui, vadovaujantis MUVGIÄ® 10 straipsnio 2 dalimi (permokėta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grÄ Å¾inama (įskaitoma)), galėtų bÅ«ti įskaitoma apskaičiuotam mokesčiui apmokėti.

Nagrinėjamu atveju buvo priimtas skundžiamas Sprendimas patvirtinti 2020-12-18 patikrinimo aktÄ Nr. PA80-125-2020, įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus visus faktinius duomenis, tuo pačiu atmetant ir pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tas pastabas dėl Patikrinimo akto. IÅ¡ skundžiamo Sprendimo aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjos pastabos priimant skundžiamÄ SprendimÄ buvo įvertintos. Tai, kad detaliai nebuvo pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų pastabų nereiÅ¡kia, jog jos nebuvo įvertintos.

Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratorius neturi pareigos besÄ lygiÅ¡kai vadovautis mokesčių mokėtojo pastabomis. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos pasiteisinimo aplinkybės - dėl netinkamo teisės aktų interpretavimo, neįsigilinimo į teisinio reguliavimo pokyčius, nesiekė mokestinės naudos, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti priskiriamos prie tam tikrų iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotÄ padidintÄ mokestį. Teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. net ir tuo atveju, jeigu, kaip, teigia pareiÅ¡kėja, ji manė, kad leidimo nereikia jei žemės gelmių iÅ¡teklius naudoja savo Å«kio reikmėms (ne pardavimui), pažeidus įstatymų nuostatas, sankcijos vis tiek turėtų bÅ«ti taikomos.

Pažymi, kad bendrovė, vykdydama žemės gelmių iÅ¡teklių (požeminio vandens) gavybÄ , vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d. bei Leidimų naudoti naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198, reikalavimais nustatyta tvarka privalėjo turėti leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes.

Pagal teisinį reglamentavimÄ bendrovei prievolė turėti leidimÄ buvo nuo 2015-11-01. Nuo Å¡ios dienos ji tapo ir mokesčio už požeminį vandenį mokėtoja pagal MUVGIÄ® reikalavimus. Tačiau Leidimas iÅ¡gauti požeminį vandenį buvo gautas tik 2018-10-16, o mokesčiai net ir už 2018 ir 2019 metų mokestinius laikotarpius sumokėti tik 2020 metais, kai tuo tarpu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis metų ketvirtis ir turėjo bÅ«ti deklaruojamas, paskaičiuojamas ir mokamas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui.

Tai akivaizdus mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimo vengimas ilgÄ laikotarpį ir delsimas gauti LeidimÄ požeminio vandens iÅ¡gavimui. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2020-07-01 bendrovei iÅ¡gaunant požeminio vandens iÅ¡teklius leidimas nebereikalingas, tačiau iki Å¡ios nuostatos įsigaliojimo už 2018 m. I-IV ketvirčių mokestinius laikotarpius aukščiau minėtos teisės normos labai aiÅ¡kiai reglamentavo leidimo privalomÄ turėjimÄ ir mokesčio mokėjimo prievolę.

Pažymi, kad vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumÄ padarytam pažeidimui svarbi ir pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis. Byloje pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neteikė jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, jog jos turtinė padėtis yra sunki ar kad jai paskirtas mokestis padidintu tarifu bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta ir kad ji nepajėgtų jo sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Tad laikytina, kad pareiÅ¡kėja gali sumokėti taikytÄ didesnį mokesčio tarifÄ (30 507,00 eurų).

Mokestis padidintu tarifu turi būti veiksmingas, idant asmuo daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, bei kartu būtų ir atgrasantis kitus asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos prašomas paskirti 6 100 eurų mokestis, Departamento nuomone, nėra ženklus, kad darytų atgrasantį poveikį už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius ir būtų veiksmingas siekiant šių pažeidimų prevencijos. Taip pat, Departamento nuomone, nustatytas mokestis padidintu tarifu yra proporcingas jo padarytam pažeidimui ir nėra per griežtas, jog pareiškėja negalėtų jo sumokėti.

PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡vardintos aplinkybės, dėl kurių ji praÅ¡o panaikinti paskirtÄ baudÄ ar jÄ sumažinti, nėra tos ypatingos aplinkybės, į kurias atsižvelgus teismas turėtų mažinti už be leidimo iÅ¡gautÄ ir laiku nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį apskaičiuotÄ mokestį ar jį panaikinti. Nurodo, kad skunde reikalavimas priteisti pareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidas gali bÅ«ti sprendžiamas tik tuo atveju, jei Departamento veika bÅ«tų pripažinta neteisėta.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021-01-28 priimto Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai už nustatytus pažeidimus skirta sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio rajono AukÅ¡tadvario žemės Å«kio bendrovei priklauso AukÅ¡tadvario vandenvietė (kodas (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), ir ButiÅ¡kių vandenvietė (kodas (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡gautas vanduo yra skirtas pareiÅ¡kėjos vykdomai žemės Å«kio veiklai, vanduo nėra tiekiamas tretiesiems asmenims. 2018-10-16 pareiÅ¡kėja sudarė požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimo sutartis dėl Gręžinių naudojimo ir Å¡ių sutarčių pagrindu 2018-10-16 Lietuvos Respublikos geologijos tarnyba pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡davusi leidimÄ naudoti gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius pagal sudarytų sutarčių sÄ lygas.

Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė pagal 2020-11-16 praneÅ¡imÄ (pavedimÄ ) apie patikrinimÄ Nr. (7.6)- AD5-20247 atliko pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ , kurio tikslas - mokesčio už 2018-2019 m. bei 2020 m. I, II ir III ketv. iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimas. 2020-12-18 buvo suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas, kuriame buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja 2018 m. I-IV ketv. mokestiniais laikotarpiais vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , neturint LGT iÅ¡duoto Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenius) ir ertmes bei 2020 m.

II ketv. nepateikė mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį deklaracijos. 2021-01-18 pareiÅ¡kėja pateikė Departamentui raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto, prašė netvirtinti patikrinimo akto, kadangi jai nuo 2020-07-01 nebereikia turėti Leidimo, o pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 142 straipsnio nuostatas bauda nebegali bÅ«ti skirta už nustatytus pažeidimus. Prašė į Patikrinimo akte paskaičiuotÄ sumÄ Ä¯skaičiuoti jau sumokėtÄ sumÄ , kadangi neįskaičiavus sumokėtos sumos, bendrovė turėtų sumokėti mokestį už iÅ¡gautÄ vandenį, kuris bÅ«tų padaugintas iÅ¡ koeficiento 11.

Teigė, kad nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobÅ«dį, kaltės formÄ ir dėl pažeidimo neatsiradusiÄ Å¾alÄ . Departamentas 2021-01-28 Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ . Patikrinimo akte ir Sprendime nustatyta ir konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. nuostatas bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu (2018 m. I-IV ketvirčiai, 2019 m. I-IV ketvirčiai, 2020 m. I-II ketvirtis) buvo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d., 15 str. 1 d. reikalavimus, galiojusius tikrinamuoju laikotarpiu, požeminio vandens iÅ¡teklių iÅ¡gavimui jai buvo reikalinga turėti LeidimÄ .

Pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir IKS) duomenis buvo nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708 forma) už 2018-2019 metų ketvirčius ir 2020 metų I ketvirtį pareiÅ¡kėja pateikė pavėluotai: už 2018 m. I, II, III ketv. - 2020-11-13; už 2018 m. IV ketv. - 2020-07-09; už 2019 m. I ir II ketv. - 2020-07-14; už 2019 m. III, IV ketv. ir 2020 m.

I ketv. - 2020-07-15. Deklaracija už 2020 m. II ketvirtį iki patikrinimo pradžios pateikta nebuvo (2020-11-16 praneÅ¡imas (pavedimas) apie patikrinimÄ Nr. (7.6)- AD5-20247). JÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2020-12-10, t. y. pradėjus mokestinį patikrinimÄ . Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡gavo požeminio vandens: 2018 m. I ketv. - 5 830 m3, II ketv. - 8 016 m3, III ketv. - 7 765 m3, IV ketv. - 4 186 m3; už 2019 m.: I ketv. - 2 957 m3, II ketv. - 5 519 m3, III ketv. - 8 581 m3, IV ketv. - 7 002 m3; už 2020 m.:

I ketv. - 6 551 m3. Už 2020 II ketv. iÅ¡gauta 5 996 m3, tačiau nedeklaruota, III ketv. - 7 879 m3, deklaruoti nebeprivalėjo (Patikrinimo aktas). LeidimÄ bendrovė gavo 2018-10-16. Taigi, Departamentas konstatavo, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-15 pareiÅ¡kėja iÅ¡ abiejų Gręžinių iÅ¡gavo 22 416 m3 požeminio vandens, neturėdama Leidimo, 2020 m. II ketv. mokestinį laikotarpį - 5 996 m3, kurio teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo. Už be Leidimo iÅ¡gautÄ (22 416 m3) ir nedeklaruotÄ (5 996 m3) požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso 30 507,00 eurų.

PareiÅ¡kėja pateikė teismui skundÄ dėl Sprendimo. IÅ¡ skundo turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija jos padarytų ir Departamento patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, t. y. kad iÅ¡gavo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo, ir nedeklaravo laiku iÅ¡gauto vandens kiekio. Todėl teismas dėl nustatytų pažeidimų pagrįstumo nepasisako. Vertinamas Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas paskirtos sankcijos ir jos dydžio aspektu.

Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai privalo <...> racionaliai ir taupiai naudoti gamtos iÅ¡teklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;<...>. MUVGIÄ® mokesčio mokėtojui nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti, kad gamtos iÅ¡tekliai bÅ«tų iÅ¡gaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis bei sumokami mokesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesÄ Å¾iningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-220/2014).

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (Suvestinė redakcija 2016-08-01 - 2020-06-30) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) 16 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį.

Ginčo tarp šalių, kad pareiškėjai nuo 2020-07-01 nereikia turėti Leidimo, nėra. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtinius išteklius įstatymo (2019-10-15 įstatymas Nr. XIII-2484, įsigaliojo 2020-07-01) 5 str. 1 d. numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Taigi, mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius turi mokėti tik asmenys, kuriems įstatymai numato pareigÄ turėti leidimÄ iÅ¡gauti gamtos iÅ¡teklius. Taigi, kaip matyti, pagal pasikeitusias ir nuo 2020-07-01 įsigaliojusias įstatymų nuostatas, pareiÅ¡kėja nuo 2020-07-01 nėra mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja, įstatymas aiÅ¡kiai apibrėžia laikotarpį, nuo kada pareiÅ¡kėja nėra laikoma mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja, - nuo 2020-07-01.

Tačiau iki Å¡io laikotarpio pareiÅ¡kėja yra laikoma mokesčio už iÅ¡gaunamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja ir įstatymo nustatyta tvarka privalėjo mokėti mokestį už iÅ¡gaunamÄ požeminį vandenį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.

Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Ä®statymo 7 str. 4 d.). To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io Ä®statymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento - 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io Ä®statymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. A-821-602/2016).

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracija gali bÅ«ti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifÄ už mažesnį deklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Departamentas Sprendime privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad nuo 2020-07-01 ji nėra mokesčio mokėtoja, įstatymų pakeitimai įsigaliojo iki Sprendimo priėmimo ir nustatytų veiksmų nevertinti kaip pažeidimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, be to, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės to neneigia, kad LeidimÄ ji gavo 2018-10-16, o už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-15 (t. y. už I-IV ketv.) iÅ¡gavo gėlÄ požeminį vandenį be reikalingo turėti Liedimo.

Deklaracijas už visus nurodytus mokestinius laikotarpius pareiÅ¡kėja teikė pavėluotai, o už laikotarpį 2020 m. II ketvirtį iki patikrinimo nebuvo pateikusi deklaracijos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-03 direktoriaus įsakymu Nr. AD1-227 patvirtinto Mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ ir mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius kontrolės vidaus tvarkos apraÅ¡o (toliau - Mokesčio kontrolės apraÅ¡as) 19 p. nuostatos nurodo, kad vykdant mokestinį patikrinimÄ vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ ir (ar) valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijos, kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto praneÅ¡imo ir (ar) pavedimo/sprendimo apie patikrinimÄ iÅ¡siuntimo Mokėtojui datos.

Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjai 2020-11-16 PraneÅ¡imas apie patikrinimÄ /pavedimas Nr. (7.6)-AD5-20247 elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas 2020-11-16, deklaracijÄ už 2020 m. II ketv. pareiÅ¡kėja pateikė VMI 2020-12-10, todėl Departamentas pagrįstai vertino jÄ kaip nepateiktÄ . PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad Departamentas, tvirtindamas Patikrinimo aktÄ , neįvertino pasikeitusio reglamentavimo, pagal kurį pareiÅ¡kėja nebėra mokesčio mokėtoja, dėl ko sprendimas prieÅ¡tarauja MAÄ® 140 str. 2 d., 3 d. 1 p., 2 p., 142 str. 1 d., todėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda už mokesčių įstatymo pažeidimÄ .

MAÄ® 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io Ä®statymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose iÅ¡vardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, Mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , Angliavandenilių iÅ¡teklių mokesčio ir MiÅ¡kų įstatymus. Ar Å¡io Ä®statymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti, patikrina, taip pat konsultacijas Å¡ių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigÅ«nų veiksmų apskundimo Å¡io Ä®statymo nuostatos netaikomos.

Å ioje dalyje nurodytus teisinius santykius reguliuoja Å¡ių institucijų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad MAÄ® 139 straipsnyje yra nustatytos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus, 140 straipsnyje - baudų skyrimas. Nagrinėjamu ginčo atveju taikytinos MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kur yra įtvirtintas didesnis mokesčio tarifas už padarytus pažeidimus, o ne bauda, todėl MAÄ® 142 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1-2 punktų nuostatos, kuriose nustatytos baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo taisyklės ir baudas Å¡velninančio teisės akto galiojimo taikymas, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti taikomos.

Kaip minėta, įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo paskirtos sankcijos ar jÄ sumažinti. Ä®statymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų bÅ«ti keičiamas. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu yra neadekvatus pažeidimo turiniui, neatsižvelgta į pažeidimo pobÅ«dį, lengvinančias aplinkybes, nepagrįsti.

Kaip nustatyta, Departamentas rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančia norma, kuri yra imperatyvi, konstatavus pažeidimÄ , taikoma konkreti nustatyta sankcija – apskaičiuotÄ mokėtinÄ mokestį dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MUVGIÄ® 2 priedas). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad principas lex benignior retro agit (lot. teisinių santykių subjekto padėtį Å¡velninantis įstatymas galioja atgal) nėra absoliutus ir Å¡i iÅ¡imtis taikoma tik baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (žr., pvz., 2009 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-203/2009, 2015 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015).

Tuo tarpu pareiga mokėti mokesčius už iÅ¡gaunamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius yra nustatyta įstatymu ir yra skirta garantuoti mokestinių pajamų surinkimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , kaip vieno iÅ¡ valstybės mokesčių politikos tikslų funkcionavimÄ , bei niekaip nėra susijusi su nusikaltimais ar administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Todėl teisiniams santykiams, susijusiems su mokesčiais už valstybinius gamtos iÅ¡teklius paskaičiavimu, lex benignior retro agit taisyklė negali bÅ«ti taikoma.

Atsižvelgiant į pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos vertinimu, kad pareiÅ¡kėjos sumokėti mokesčiai turi bÅ«ti įskaičiuoti į paskirtÄ sankcijÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tam tikrÄ vandens kiekį iÅ¡gavo be Leidimo, jo nedeklaravo nustatytu laiku, nepateikė VMI deklaracijos, todėl esant Å¡iems nustatytiems pažeidimams įstatymas numato taikytinÄ sankcijÄ . Ä®statymas nenumato mokesčio perskaičiavimo tvarkos. Atsakovas nurodė, kad susidariusi mokesčio permoka, įsiteisėjus Departamento Sprendimui, vadovaujantis MUVGIÄ® 10 straipsnio 2 dalimi (permokėta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grÄ Å¾inama (įskaitoma)), galėtų bÅ«ti įskaitoma apskaičiuotam mokesčiui apmokėti.

Nagrinėjamu atveju visi kiti pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad priimant SprendimÄ Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, kad vis gi deklaracijas pateikė, be to, sumokėjo mokesčius, teiktose ataskaitose, kurios iÅ¡vieÅ¡intos, nurodė teisingus duomenis, neslėpė iÅ¡gauto vandens kiekio, nesiekė nuslėpti mokesčių, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Sprendimas taikyti sankcijÄ kaip tai imperatyviai nustatyta įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja mokesčius už 2018 ir 2019 metų mokestinius laikotarpius sumokėjo tik 2020 metais, kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalį mokestinis laikotarpis yra kalendorinis metų ketvirtis ir turėjo bÅ«ti deklaruojamas, paskaičiuojamas ir mokamas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui.

Delsimas gauti LeidimÄ , taip pat nuolatinis deklaracijų nepateikimas laiku, kaip ir delsimas ilgÄ laikÄ sumokėti mokesčius, Å¡iuo atveju gali bÅ«ti vertinamas kaip mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimo vengimas ilgÄ laikotarpį. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimo pagrįstumui neturi jokios reikÅ¡mės ir įtakos tai, kad, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, pagal sutartis jai buvo nustatyta pareiga tik teikti ataskaitas, kÄ ji tinkamai yra atlikusi, taip pat tai, kad nežinojo apie bÅ«tinybę turėti LeidimÄ , kad nepateikta laiku deklaracija buvo suformuota 2020-07-14, tačiau nepateikta dėl techninės klaidos.

Nagrinėjamu atveju tai nėra svarÅ«s ir Sprendimo pagrįstumÄ paneigiantys argumentai. Teismas pažymi, kad teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji manė, kad Leidimo nereikia jei žemės gelmių iÅ¡teklius naudoja savo Å«kio reikmėms (ne pardavimui), pažeidus įstatymų nuostatas, sankcijos remiantis teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti taikomos. Pažymėtina, kad bendrovė, vykdydama žemės gelmių iÅ¡teklių (požeminio vandens) gavybÄ , vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d. bei Leidimų naudoti naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198, reikalavimais nustatyta tvarka privalėjo turėti leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes.

Å iuo atveju niekuo nepagrįsti ir abejones keliantys pareiÅ¡kėjos teiginiai apie neva nežinojimÄ turėti LeidimÄ vertintini kaip subjektyvÅ«s teiginiai, siekiant pateisinti savo veiksmus. Juridinis asmuo turi pareigÄ domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Ä®statymas mokesčio mokėtojui nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ .

PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad Departamentas, priimdamas SprendimÄ , neatsižvelgė į jos pateiktas RaÅ¡ytines pastabas. MAÄ® 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagÄ ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimas atsižvelgiant į patikrinimo medžiagÄ ir į mokesčio mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto, nesuponuoja mokesčių administratoriaus pareigos besÄ lygiÅ¡kai vadovautis mokesčių mokėtojo pastabomis; nėra jokių abejonių dėl prievolės susipažinti su pastabomis ir, įvertinus ne tik j as, bet ir kitus duomenis, priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų Mokesčių administravimo į statymo 132 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., 2020-05-13 nutart į, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-772-556/2020).

IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad į pareiÅ¡kėjos pastabas buvo atsižvelgta, priimant SprendimÄ , jos buvo nagrinėtos kartu su visais kitais turimais faktiniais duomenimis. Tai pažymėta ir pačiame Sprendime. Tai, kad detaliai nebuvo pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų pastabų, nereiÅ¡kia, jog jos nebuvo įvertintos. PareiÅ¡kėja nurodo, kad sankcija neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, pareiÅ¡kėjos vertinimu, ji turėtų bÅ«ti sumažinta. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji pažeidimus pripažino, bendradarbiavo su Departamentu, teikė dokumentus, sumokėjo mokesčius, tokiu bÅ«du nesiekė ekonominės naudos, todėl praÅ¡o teismo tuo atveju jei nebus pagrindo naikinti Sprendimo, jį pakeisti ir sumažinti Å¡iuo Sprendimu mokėtinÄ mokestį iki 6 100 Eur bei į mokėtinÄ mokesčio sumÄ (6 100 Eur) įskaičiuoti pareiÅ¡kėjos jau sumokėtÄ mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį sumÄ (3 416 Eur).

Kaip Å¡iame teismo sprendime jau minėta, Mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiÅ¡kia, kad atitinkama mokesčio suma turi bÅ«ti didinama bÅ«tent Å¡io mokesčio dydžiu (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes dėl mokesčio sumažinimo ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ ginčo klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad MUVGIÄ® nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už be Leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį ir už nesavalaikį deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimÄ nustatymo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamÄ Departamento SprendimÄ ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį - 30 507,00 eurų iki 6101,40 Eur sumos. Likusi pareiÅ¡kėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, jog iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl pareiÅ¡kėjo teismo iÅ¡laidų atsiradimo ir Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ minėto atsakovo negali bÅ«ti priteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai nėra konstatuoti pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Panevėžio rajono AukÅ¡tadvario žemės Å«kio bendrovės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021-01-28 sprendimÄ Nr. AS-28 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, t. y. apskaičiuotÄ 30 507,00 eurų mokestį sumažinti iki 6101,40 euro.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė