f989f05177b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-1101/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00129-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. birželio 9 d., apie 13.00 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties nuvažiavimu link Goštauto gatvės, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui bei su juo susidūrė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2011 m. balandžio 22 d. nutarimu R. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog KET 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Atkreipė dėmesį, jog iš Institucijos pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą buvo rasti du automobiliai – Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Mazda vairuotoja H. M. paaiškino, jog važiavo Geležinio Vilko gatve, pirma eismo juosta, o antra eismo juosta važiavęs BMW staigiai suko į dešinę bei apgadino jos vairuojamą automobilį. Tuo tarpu automobilio BMW vairuotojas R. J. paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko gatve ir iš pirmos juostos norėjo sukti į dešinę, link Goštauto gatvės. Tačiau pabrėžė, kad minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pagal automobilių apgadinimus matyti, kad automobilis BMW suko ne iš pirmos eismo juostos, kadangi priešingu atveju automobilis Mazda į automobilį BMW būtų atsitrenkęs priekiu.

Taip pat pažymėjo, jog iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. balandžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 11-3155(10) matyti, kad atliekant ekspertizę buvo analizuojami eismo įvykio vietos schemos duomenys, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymuose užfiksuoti automobilių išoriniai apgadinimai bei Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai. Minėto ekspertizės akto išvadoje vienareikšmiškai nurodoma, jog nagrinėjamo eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio BMW vairuotojo R.

J. veiksmai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji H. M. nurodė tokį patį eismo įvykio kilimo mechanizmą, koks nurodytas ir ekspertizės akte, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas, jog jis įvykio metu važiavo pirma eismo juosta ir iš jos norėjo sukti į dešinę, prieštarauja objektyviems duomenims dėl automobilių padėties po susidūrimo, jų apgadinimų pobūdžiui bei nuosekliems nukentėjusiosios parodymams ir ekspertizės išvadoms. Tai įvertinęs, teismas R. J. pasirinktą poziciją vertino kaip gynimosi taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių argumentų, dėl ko atsisakė pasirašyti eismo įvykio schemą, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei parašyti paaiškinimą.

Nurodė, jog tai patvirtina po nagrinėjamo eismo įvykio surašyti dokumentai, todėl nėra pagrindo abejoti Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytoms ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Pasisakydamas dėl R. J. argumentų, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dėl ko jis negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat nebuvo įvertintas automobilių apgadinimo pobūdis, teismas pažymėjo, jog procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas gali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą tik tuomet, jei dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai, t. y. jis buvo informuojamas apie bylos nagrinėjimą, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. turėjo galimybę pasinaudoti visomis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamomis teisėmis, policijos pareigūnai atliko išsamų nagrinėjamo įvykio aplinkybių tyrimą, kreipėsi į ekspertizės įstaigą, o faktą, jog asmuo važiavo antra eismo juosta, objektyviai patvirtina ekspertizės aktas bei byloje užfiksuoti automobilių sugadinimai.

Taip pat, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, R. J. asmenybę ir tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, teismas padarė išvadą, jog skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra nepagrįsti. Tvirtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu važiavo pirma eismo juosta, o teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Nurodo, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemą nubraižė taip pat iš įvykio kaltininkės žodžių, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jos nepasirašė ir nepateikė jokio paaiškinimo. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai vertintini kritiškai, o policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra išvestinis iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios parodymų, todėl negali būti savarankišku įrodinėjimo šaltiniu. Be to, teigia, kad byloje esantis ekspertizės aktas yra nepagrįstas, kadangi ekspertas nematė R. J. vairuoto automobilio, dėl ko negalėjo įvertinti visų eismo įvykio aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, pabrėžia, jog visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei priėmė pagrįstą nutartį. Pažymi, jog Institucijos atlikto eismo įvykio tyrimo pagrįstumą patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji H. M. prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės yra netikslios. Nurodo, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu R. J. važiavo antra, o ne pirma eismo juosta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju R. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog Institucija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginė priežastis jam kilti, paskyrė autotechninę ekspertizę (b. l. 14).

Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. balandžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 11-3155(10) (b. l. 29-32) matyti, kad minėtą ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslų magistras M. M. (M. M.), turintis aukštąjį išsilavinimą, eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją bei transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir ekspertinio darbo stažą nuo 2006 m., kuris, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingos ekspertizės išvados davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtent automobilio BMW 730, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. J. veiksmai (keisdamas važiavimo kryptį ir judėdamas iš kairės į dešinę, susidūrė su dešiniau jo gretima (pirma) eismo juosta važiuojančiu automobiliu Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu H. M.) techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pabrėžtina, jog teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti minėtame ekspertizės akte pateiktomis ir objektyviais byloje esančiais duomenimis pagrįstomis išvadomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas