f98730c8-dceb-4cae-9506-0f1f91df40bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-487-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39014-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.2.6.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovei T. F.,ieškovės T. F. atstovei advokatei Donatai Lapėnienei,atsakovei J. I.,atsakovės J. I. atstovei advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei,atsakovo A.

M. atstovei N. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. F. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir J. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė A. P., ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti po S. M. mirties jo palikimÄ priėmusiam įpėdiniui – atsakovui A. M., priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 7 993,51 Eur skolos, 1 582,79 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė S. M. pagal 2013-07-30 vekselį paskolino 5 792,40 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013-10-30, o pagal 2013-08-30 vekselį paskolino dar 2 201,11 Eur, kuriuos jis turėjo grÄ Å¾inti iki 2013-11-30. 2017-08-13 S. M. mirė, o atsakovai paveldėjo jo turtÄ . Atsakovė J. I. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad S. M. paraÅ¡as galimai suklastotas, ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino paskolos suteikimo aplinkybių, be to, nepateikė vekselių originalų. Pažymėjo, kad nėra užfiksuotas pinigų perdavimo – priėmimo faktas.

Atsakovė vertina, kad ieÅ¡kovė kalta dėl susidariusių palÅ«kanų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad S. M. pažinojo apie 25 metus. Mirus pastarojo žmonai, jis liko be darbo ir be kitų pajamų, turėjo skolų, todėl skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovės 20 000 Lt. Už trijų mėnesių pasiskolino 7 600 Lt medienos pirkimui. SkolÄ Å¾alėjo grÄ Å¾inti pardavęs žemę, kuriÄ turėjo atgauti. IeÅ¡kovė teigė, kad S. M. buvo sÄ Å¾iningas žmogus, ji norėjo jam padėti, jų santykiai buvo geri, draugiÅ¡ki, todėl ji raÅ¡tu nereikalavo grÄ Å¾inti skolos.

IeÅ¡kovė skolintus pinigus turėjo ir perdavė S. M. grynaisiais pinigais, nes 38 metus dirbo buhaltere, gyveno viena ir neturėjo didelių iÅ¡laidų. Atsakovė J. I. paaiÅ¡kino, kad S. M. buvo jos patėvis. Nuo 2009 metų jis nedirbo, o 2010 metais susirgus mamai, gydymui buvo naudojami atsakovės Å¡eimos, ne S. M., lėšos. Apie ginčo skolÄ atsakovei S. M. niekada nesakė, nors apie visus kitus įsipareigojimus jie kalbėjosi. Teigė, kad ginčo pinigų niekada nėra mačiusi, nežino, kur jie galėjo bÅ«ti panaudoti, nes S. M. ji pati visada duodavo pinigų pragyvenimui.

Atsakovo A. M. atstovė nurodė, kad A. M. yra S. M. sÅ«nus. Ji palaikė atsakovės J. I. pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog 2013-07-30 ir 2013-10-30 S. M. pasirašė vekselius, pagal kuriuos jis ieÅ¡kovei turėjo grÄ Å¾inti iÅ¡ viso 7 993,51 Eur. Mirus S. M., palikimÄ priėmė atsakovai. IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti po S. M. mirties jo palikimÄ priėmusiam įpėdiniui – atsakovui A.

M..Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Ä®statymas įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ .

Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šį terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. mirė 2017-08-13. 2017-10-23 ieÅ¡kovė kreipėsį į notarę A. P. su pareiÅ¡kimu, kuriame pranešė apie savo kreditorinį reikalavimÄ . IÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku įvykdė CK 5.63 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujimo.

Laikytina, kad reikalavimas atsakovui A. M. yra pareikÅ¡tas nepraleidus įstatyme numatyto termino.Ginčo vekseliai nustatytu terminu nebuvo pateikti S. M. apmokėti. Taigi, ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , todėl neteko ir teisės notarui teikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko vykdomuoju įraÅ¡u, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ .

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010). IeÅ¡kovė teigė, kad ginčo sumÄ ji S. M. skolino. Taigi laikytina, kad tarp ieÅ¡kovės ir S. M. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

Taigi, paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.

Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nagrinėjamu atveju S. M. pasirašė vekselius, kurie, kaip nurodyta aukščiau, Å¡iuo atveju laikytini skolos raÅ¡teliais. Nei vekseliuose (skolos raÅ¡teliuose), nei kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Atsakovai ginčija pinigų perdavimo faktÄ . Taigi, byloje kilo ginčas, ar paskolos dalykas buvo perduotas S. M.. Å alys turi teisę ir pareigÄ Ä¯rodinėti civilinėje byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, kurias įgyvendina pateikdami raÅ¡ytinius bei žodinius paaiÅ¡kinimus, pateikdami teismui dokumentus ir kitus įrodymus bei dalyvaudami tiriant bei vertinant Å¡iuos duomenis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suponuoja Å¡alių teisę ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ä®statymų leidėjas nustatė bendrÄ sias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Kaip minėta aukščiau, esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktÄ turi įrodyti bÅ«tent paskolos davėjas. Be to, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kaip minėta aukščiau, paskolos davėjas turi įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Nagrinėjamu atveju, vekseliuose (paskolos raÅ¡teliuose) nėra atskiro patvirtinimo apie pinigų perdavimÄ , taip pat nėra ir atskiro pinigų perdavimo-priėmimo akto.

Ginčo byloje dėl to, jog vekseliai yra pasiraÅ¡yti S. M. nėra, nors iÅ¡ pradžių atsakovė J. I. kėlė klausimÄ dėl vekselių klastojimo. IeÅ¡kovė teigė, kad abu kartus atsakovui pinigus perdavė grynaisiais pinigais savo namuose. Jie buvo vieni, todėl pinigų perdavimo-priėmimo liudininkų nėra. Atsakovė J. I. kėlė klausimÄ , iÅ¡ kur ieÅ¡kovė turėjo tokiÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji gyvena viena, neturi Å¡eimos, neiÅ¡laidauja, visada dirbo buhaltere, todėl pinigų turėjo.

Ä®rodinėdama aplinkybę, kad ji galėjo turėti skolintÄ pinigų sumÄ , į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė pažymÄ apie gaunamÄ atlyginimÄ , taip pat 2002 metų turto ir pajamų deklaracijÄ . Teismas vertina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų galėjo turėti ginčo pinigų sumÄ , nors turto ir pajamų deklaracija yra pateikta už kitÄ laikotarpį, nei nagrinėjamas Å¡ioje byloje.Suėjus vekselyje nustatytam terminui, ieÅ¡kovė nesikreipė dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, nes, pasak ieÅ¡kovės, S. M. prašė dar palaukti, žadėjo grÄ Å¾inti pinigus vėliau, kai atgaus žemes, parduos medienÄ .

Ji taip ilgai nesikreipė dėl skolos priteisimo ir raÅ¡tu neragino S. M. grÄ Å¾inti skolÄ todėl, kad jie buvo draugai, dažnai susitikinėjo, ji juo pasitikėjo, o S. M. turėjo finansinių sunkumų, ji jam norėjo padėti. Pažymėtina, jog paties skolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktÄ (CK 6.65 straipsnis), tačiau to nepakanka įrodyti, jog paskolos dalykas tikrai perduotas paskolos gavėjui.Byloje iÅ¡ esmės nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – S. M..

Kaip minėta aukščiau, pagal CK 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu neįrodoma, kad paskolos dalykas iÅ¡ tikrųjų perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nėra tiesioginių įrodymų, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – S. M.. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė J. I. pateikė įrodymus, jog patyrė 1 206,98 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 206,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 18,67 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 18,67 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės T.

F., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,67 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 206,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Donata Kravčenkienė