f983c806-ea7b-49e6-9feb-498dbbc01419 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                       Civilinė byla Nr. 2A - 612 - 252 - 2012Virginija Svirplienė                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00729-2012-6                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     44.5.2.17; 73.2.5.1.1; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1562-452/2012 pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Orestinos montažas“, trečiajam asmeniui M.

G. N. dėl žalos atlyginimo. n u s t a t ė: ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 764,08 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas draudėjos gyvenamasis namas ir jame esantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. 2010-01-20 ieškovo draustame name užšalo rekuperacinė (ventiliacinė) sistema ir buvo padaryta žala draudėjos turtui: apgadintos baseino ir garažo patalpos.

Dėl padarytos žalos ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 23 764,08 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ : 15 686,51 Lt už baseino ir garažo patalpų remontÄ , 8 077,57 Lt už vėdinimo sistemos remontÄ . 2005-09-05 sutartis patvirtina, kad rekuperacinę sistemÄ (vėdinimo įrenginį) RIS 700HE sumontavo atsakovė ir suteikė 5 m. garantijÄ . Atsakovės 2010-01-20 ir 2010-02-24 aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad rekuperacinė sistema užšalo, Å¡ioje sistemoje perdegus dviem elektriniams tiekiamo oro paÅ¡iltinimo elementams.

Rekuperacinio įrenginio tiekėjas UAB „Salda“ nurodė, kad tinkamai sumontavus įrenginį tokios priežastys, kad užšaltų ar perdegtų du elektriniai tiekiamo oro paÅ¡iltintojai, negalimos. IeÅ¡kovės manymu, atsakovė netinkamai sumontavo vėdinimo įrenginį ir yra kalta dėl žalos atsiradimo. Žalos sumos dydis yra patvirtintas pateiktomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis, kuriose detaliai nurodyti jų paskaičiavimai.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 5 d. M. G. N., atstovaujama D. N., ir UAB „Orestinos montažas“ pasirašė rangos sutartį dėl vėdinimo sistemos montavimo - paleidimo darbų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Pagal Å¡iÄ sutartį gyvenamajame name buvo sumontuota vėdinimo įranga RIS-700HE. Pagal ieÅ¡kovės žalos vertintojos suraÅ¡ytÄ turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ 2010-01-20, užšalus rekuperacinės (ventiliacinės) sistemos vamzdynui, o vėliau atÅ¡ilus, buvo užlietos garažo ir baseino patalpų lubos.

Dėl Å¡io įvykio per du kartus iÅ¡mokėta 23 764,08 Lt draudimo iÅ¡moka, kuri paskaičiuota pagal UAB „Iglus“ ir UAB „Orestinos montažas“ pateiktas lokalines sÄ matas.Teismas nurodė, jog reikalaudama žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė rėmėsi su M. G. N. pasiraÅ¡yta draudimo sutartimi, patvirtinta draudimo liudijimo, kurio serija LD Nr. 94807584, draudiminis laikotarpis – 2008-04-14-2009-04-13. Pagal bÅ«sto draudimo liudijimÄ , serija LD Nr. 92831513, bÅ«sto savininkė M. G. N. buvo apsidraudusi gyvenamuosius pastatus laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2011-04-13.

Draudimo liudijimo, kuris įvardintas kaip pavyzdys, be numerio, kopijÄ teismas laikė nepatikimu įrodymu, nes Å¡is dokumentas nėra nustatyta tvarka patvirtintas, nepateiktas jo originalas, todėl sprendė, jog draudiminio įvykio metu (2010-01-20) draudėja M. G. N. nebuvo sudariusi bÅ«sto draudimo sutarties. Konstatavo, kad AB “Lietuvos draudimas”, iÅ¡mokėjusi M. G. N. draudimo iÅ¡mokÄ neegzistuojančioje prievolėje, neįgijo reikalavimo teisių į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės.Spręsdamas atsakovės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo klausimus, teismas atsižvelgė į byloje nustatytų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ .

Konstatavo, kad liudytojo R. S. parodymai sutampa su 2010-01-20 akte nurodytomis aplinkybėmis, kad perdegus dviems elektriniams tiekiamo oro paÅ¡iltinimo elementams užšalo rekuperacinė sistema, sutriko vėdinimo sistemos cirkuliacija, dėl ko užšalo Å¡ilumokaičiai, ledas užkirto ventiliatorius, kurie neatlaikę perkrovos perdegė, ledui atitirpus, vanduo per lubas prasisunkė į baseino patalpas. 2010-01-20 aktÄ teismas vertino kaip įvykio aplinkybių konstatavimÄ ir priežasčių dėl įrenginio sugedimo nustatymÄ .

UAB „Salda“ atsakymus į ieÅ¡kovės atstovo užduotus klausimus teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nes Å¡ie atsakymai į ieÅ¡kovės užduotus klausimus yra bendro pobÅ«džio, nevertinant visų įvykio metu buvusių aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2005-09-05 sutartį Nr. 2005/09/05-1 sumontuota vėdinimo sistema buvo iÅ¡bandyta ir užsakovui priduota 2005-10-26 ir 2006-01-26, o draudiminis įvykis įvyko 2010-01-20, t. y. praėjus keturiems Å¡ildymo sezonams nuo sistemos perdavimo, sprendė, kad, jei įvykio priežastimi bÅ«tų buvę ieÅ¡kovės nurodyti UAB „Orestinos montažas“ netinkamai atlikti vėdinimo sistemos sumontavimo darbai, tai trÅ«kumai bÅ«tų pastebėti netrukus (iÅ¡bandant sistemÄ arba pirmojo Å¡ildymo sezono metu).

Konstatato, jog bylos nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad rekuperacinės sistemos savininkas tinkamai vykdė įrenginio aptarnavimÄ ir priežiÅ«rÄ , kaip to reikalauja įrenginio RIS 700HE techniniai duomenys. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡skirtinai atsižvelgė ir vadovavosi tik atsakovės motyvais dėl tariamai nepagrįstų ieÅ¡kovės reikalavimų, atmesdamas ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, liudytojos D.

N. parodymus, netinkamai paskirstydamas Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . O bÅ«tent – teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2010-01-20 tarp apeliantės ir draudėjos M. G. N. buvo susiklostę draudimo santykiai, visiÅ¡kai nepagrįsta. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktas apeliantės iÅ¡duotas draudimo liudijimas. Be to, teismas visiÅ¡kai ignoravo ir be jokio teisėto pagrindo toleravo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Kaip matyti, pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė nesutiko atlyginti padarytos žalos, nurodydama, kad tarp jos ir trečiojo asmens M.

G. N. nebuvo sudaryta jokių sutarčių, atsakovė niekada neatliko vėdinimo sistemos įrengimo darbų. Tokios tendencingos pozicijos laikėsi siekdama išvengti atsakomybės dėl 2010-01-20 užšalusios rekuperacinės sistemos ir padarytos žalos. Apeliantės pateiktas įrodymas – 2012-05-17 UAB „Salda“ atsakymas Nr. 3S-04 patvirtina rekuperacinio įrenginio RIS 700HE veikimo ypatumus ir technines savybes. Nagrinėtinu atveju tarp šalių iškilo ginčas dėl šio įrenginio tinkamo sumontavimo bei pajungimo, eksploatavimo, taip pat sugedimo aplinkybių.

Todėl teismas privalėjo atsižvelgti ir vadovautis 2012-05-17 UAB „Salda“ atsakymu, kuris yra iÅ¡duotas įmonės, iÅ¡ kurios buvo įgytas ir draudėjos name sumontuotas rekuperacinis įrenginys. Teismas iÅ¡vadÄ , kad vėdinimo sistema buvo įjungta veikti rankiniu bÅ«du, turto savininkui pažeidžiant techninius reikalavimus, ir tai neva įtakojo vėlesnius gedimus, padarė remdamasis tik liudytojo R. S. parodymais bei paties atsakovo parengtu 2010-01-20 aktu, ignoruodamas liudytojos D. N. parodymus. 2010-01-20 aktÄ pasirašė tik atsakovės atstovai.

Nors jame nurodyta, kad vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo bÅ«du, tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Apeliantė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tos pačios dienos aktÄ , kuriame nėra nurodyta, jog vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo bÅ«du. Be to, 2010-02-24 atsakovės aiÅ¡kinamas raÅ¡tas taip pat patvirtina, kad avarijos priežastis nebuvo sistemos valdymas rankiniu bÅ«du. Tokiu bÅ«du, 2010-01-20 aktas bei 2010-02-24 atsakovės aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas paneigia atsakovės pateiktame 2010-01-20 akte nurodytas aplinkybes, kartu patvirtina, kad liudytojo R.

S. parodymai yra nepatikimi bei prieÅ¡taringi.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ kad UAB „Orestinos montažas“ nėra atsakinga už apeliantės nurodomÄ Å¾alÄ . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neginčijo aplinkybių dėl draudimo sutarties galiojimo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas ne kartÄ reikalavo, kad bÅ«tų pateiktas galiojantis draudimo liudijimas, tačiau pati ieÅ¡kovė tinkamo liudijimo nepateikė.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad draudiminio įvykio metu, t. y. 2010-01-20, draudėja M. G. N. nebuvo sudariusi bÅ«sto draudimo sutarties, todėl AB “Lietuvos draudimas”, iÅ¡mokėjusi M. G. N. draudimo iÅ¡mokÄ neegzistuojančioje prievolėje, neįgijo reikalavimo teisių į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. Å i teismo sprendimo motyvuojamoji dalis Å¡alintina iÅ¡ sprendimo.

PrieÅ¡ingai tokiems teismo argumentams, byloje pateiktas draudimo liudijimas TIA Nr. 105861788, kuris patvirtina, kad draudiminio įvykio metu (2010-01-20) draudėjos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., buvo taikoma draudiminė apsauga (b. l 45-46). TokiÄ aplinkybę patvirtina ir 2010-01-22 turto sunaikinimo sugadinimo aktas, taip pat 2010-01-22 turto sunaikinimo sugadinimo akto priedas (b. l. 13-16). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is pirmosios instancijos teismo nurodytas netikslumas iÅ¡ esmės nekeičia skundžiamo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo.Atmestinas ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡skirtinai atsižvelgė ir vadovavosi tik atsakovės motyvais, be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, taip pat liudytojos D.

N. parodymus. PrieÅ¡ingai, matyti, jog teismas įvertino įrodymų visumÄ . Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Vadovaudamasis tuo, pirmosios instancijos teismas būtent konstatavo, kad labiau tikėtina, jog UAB „Orestinos montažas“ įrengtas vėdinimo įrenginys sugedo ne dėl netinkamai įrengtos sistemos ar nekokybiškai atliktų darbų, bet dėl netinkamo įrenginio eksploatavimo ir priežiūros. Iš byloje pateikto 2010-01-20 akto (b. l. 130) išvados matyti, kad rekuperacinių įrenginių RIS 700HE pasuose neužpildyta informacija apie techninius aptarnavimus, oro filtrai abiejų rekuperatorinių įrenginių užnešti dulkėmis, abu rekuperatoriniai įrenginiai perprogramuoti darbui rankinio valdymo režimu, be to, rekuperatorinių sistemų apžiūroje dalyvavę V.

N. ir A. G. patvirtino, kad po sumontavimo iki avarijos rekuperatorinių įrenginių niekas neaptarnavo (išvados 2, 3, 4, 6 punktai). Būtent šis pirminis aktas vertintinas kaip įvykio aplinkybių konstatavimo ir priežasčių dėl įrenginio sugedimo nustatymas. Tai, kad nei kitame 2010-01-20 akte, nei 2010-02-24 (b. l. 11-12) atsakovės aiškinamajame rašte nėra nurodyta, jog vėdinimo sistema buvo perprogramuota darbui rankinio valdymo būdu, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia pirminiame akte nurodytų išvadų.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Orestinos montažas“ atstovas paaiÅ¡kino, kad 2010-01-20 buvo suraÅ¡yti du aktai, antrasis aktas suraÅ¡ytas nekeičiant esmės, tik nenurodžius priežastinio ryÅ¡io (b. l. 135-140). Vertinant įrodymų visumÄ , matyti, jog liudytojo R. S. paaiÅ¡kinimai (tinkamai eksploatuojant sistema neuÅ¾Å¡Ä la ir pan.) taip pat sutampa su 2010-01-20 akte nurodytomis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB „Salda“ atsakymas į ieÅ¡kovės užduotus klausimus nepatvirtina atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo, nes Å¡ie atsakymai yra bendro pobÅ«džio nevertinant visų įvykio metu buvusių aplinkybių.

Pažymėtina, kad UAB „Saldos prekyba“ 2012-05-03 informaciniame praneÅ¡ime nurodė, jog įvertinus tai, kad nuo 2006 metų rekuperatoriai nebuvo techniÅ¡kai aptarnaujami – tikrinami, ko reikalauja gamintojas bent kartÄ metuose, už atsiradusius gedimus dėl nepriežiÅ«ros atsako galutinis vartotojas (b. l. 129). Remiantis 2005-09-05 sutarties 7.4 punktu, rangovas atliktiems montavimo darbams suteikė penkerių metų garantijÄ . Pagal Å¡ios sutarties 7.5 punktÄ , rangovas pateikė įrangos naudojimosi instrukcijas.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių rekuperacinės sistemos savininko netinkamai vykdytÄ Ä¯renginio aptarnavimÄ ir priežiÅ«rÄ , kaip to reikalauja įrenginio RIS 700HE techniniai duomenys (nepateikti įrodymai apie kas metai atliekamÄ techninę priežiÅ«rÄ , reguliarų filtrų keitimÄ ir pan.). Atsižvelgtina ir į tai, kad sistema jos iÅ¡bandymo ir pridavimo užsakovui metu buvo tinkamos kokybės, taip pat po sistemos perdavimo tinkamai veikė keturis Å¡ildymo sezonus. Tokiu bÅ«du, Å¡ios aplinkybės tikėtinai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad rekuperacinės sistemos gedimÄ lėmė paties turto savininko padaryti techninių reikalavimų pažeidimai.Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė teisingam klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, pasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko nepakankamais, o kitais priimdamas sprendimÄ remiasi, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai dėl atsakovės UAB „Orestinos montažas“ nesÄ Å¾iningumo apie jos ir trečiojo asmens M. G. N. sudarytas sutartis Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės.Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatui atsakovė UAB „Orestinos montažas“ sumokėjo 600 Lt (b. l. 164). PraÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų sumÄ patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 600,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Orestinos montažas“, į. k. 168948393, naudai. Teisėjai                                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                           Birutė Valiulienė                                                                    Â