f9838f38-293d-4e8a-875f-0a15bca04e31 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1415-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05870-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Č. K., V. P., N. S. ir D. S. skundÄ atsakovams Biržų rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjai Č. K., V. P., N. S. ir D. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti neiÅ¡mokėtas teisėjų atlyginimo dalis: Č. K. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. susidariusiÄ 70 450,25 Lt (20 403,80 Eur) sumÄ ir skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, N. S. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. susidariusiÄ 102 491 Lt (29 683,45 Eur) sumÄ , V. P. nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. spalio 1 d. susidariusiÄ 82 779,11 Lt (23 974,49 Eur) sumÄ ir D.

S. nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2013 m. spalio 1 d. susidariusiÄ 76 655,64 Lt (22 201,01 Eur) ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo (toliau – Ä®statymo) 3 str. pakeitimams, teisėjų algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo sumažintas 490 Lt iki 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

– iki 450 Lt. Atitinkamai nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – TAÄ®) priedėlio pakeitimai, kuriais buvo sumažinti atlyginimų pareiginės algos koeficientai. PareiÅ¡kėjų teigimu, neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas, priedo už užtarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui daro didelę materialinę žalÄ pareiÅ¡kėjams.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime (b. l. 51–54) prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 301 str., o priėmus pareiÅ¡kėjams palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymÄ atidėti 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Ministerija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) pripažino, kad teisėjų atlyginimo bazinio dydžio sumažinimas, neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimai ta apimtimi nepagrįsti, o dėl atlyginimo koeficientų sumažinimo įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti kompensavimo tvarkÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjų reikalavimus tenkinti teismine tvarka.Biržų rajono apylinkės teismas atsiliepime (b. l.

57) nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjų skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir reikalavimais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai, atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 97, 98, 101–104).Skundas atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl teisėjų darbo užmokesčio dalies priteisimo.Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad DK nuostata, ribojanti darbuotojo teisę gauti jam priklausantį, bet neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl Ministerijos nurodomas DK 301 str. netaikytinas.Ministerija pareiÅ¡kėjų reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ prašė taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. ir taikytinu reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo (žr.

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., o į teismÄ su skundu pareiÅ¡kėjai kreipėsi 2013 m. spalio 25 d. (b. l. 48).Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems iÅ¡mokėtas teisingai.

Todėl, atsižvelgiant į Ministerijos praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų reikalavimai Å¡ioje dalyje atmetami.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu dirbo Biržų rajono apylinkės teismo teisėjais (b. l. 11–47, 58–69).PareiÅ¡kėjų darbo užmokestį reglamentuoja TAÄ® nuostatos.

Pagal TAÄ® 4 str., bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, o minėtų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.Nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir atitinkamai nuo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojus TAÄ® priedėlio pakeitimams buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, todėl pareiÅ¡kėjams buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis.

Be to, pareiÅ¡kėjų darbo užmokestis buvo sumažintas ir Lietuvos Respublikos politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo pakeitimais sumažinus teisėjų atlyginimo bazinį dydį.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 str. tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau TAÄ® nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, TAÄ® priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, TAÄ® priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjams nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, įrodančių, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti jiems neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokÄ teismo sprendimu.LVAT, spręsdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, laikosi vieningos pozicijos, kad reikalavimas priteisti nesumokėtÄ valstybės pareigÅ«no (Å¡iuo atveju teisėjo) atlyginimo dalį plačiÄ ja prasme kyla iÅ¡ darbo (tarnybos), o ne civilinių teisinių santykių, ir Å¡iuo atveju CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanų priteisimÄ skolininkui praleidus terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, netaikytinos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010, 2011 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1307-10 ir kt.), todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo atmetamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų Č. K., V. P., N. S. ir D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja             Milda Vainienė