f982ada8-bc2c-408c-8367-b0b66a560d19 · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1-234-161/2013                                                                                                  (Proceso Nr. 1-88-1-00255-2013-6)                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6. (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2013 m. gruodžio 12 d.                                                           Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui, kaltinamajam R.

Z., jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nukentėjusiesiems T. V. ir B. J., jų atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Indrei Pelėdaitei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Nerijui Katiliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems žmonėms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o bÅ«tent: 2013 m. balandžio 5 d., apie 08.50 val., kelio (duomenys neskelbtini) 76 kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, esant slidžiai - Å¡lapiu sniegu apsnigtai kelio dangai, vairuodamas darbdaviui (duomenys neskelbtini) priklausantį miÅ¡kovežį – vilkikÄ â€žVolvo FH 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), velkantį priekabÄ â€žNarko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 141.3 p. (prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms;), 106 p. (prieÅ¡ <...> keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu <...>), 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 p. (jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, lenkdamas ta pačia eismo juosta važiuojančias transporto priemones, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , neįsitikinęs, kad lenkimui bÅ«tina eismo juosta yra laisva, kad lenkimo manevras bus saugus, neatsižvelgė, kad kelias yra apsnigtas ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuojančiu automobiliu „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu A.

J., vairuojamu nukentėjusiosios B. J., ir Å¡io eismo įvykio metu dėl plėštinės žaizdos deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniųjų VI–IX Å¡onkaulių lūžimų, deÅ¡iniojo klubakaulio sparno lūžimo, gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimo, deÅ¡inės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to lūžimo, Å¡launikaulio iÅ¡nirimo, automobilio „Nissan Primera“ keleiviui, nukentėjusiajam T. V., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei lengvojo automobilio „Nissan Primera“ vairuotojai, nukentėjusiajai B.

J. dėl juosmens IV slankstelio suspaustinio lūžimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiu miÅ¡kovežiu su priekaba vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , važiavo 50-60 km/h. Kelias buvo apsnigtas, tačiau nebuvo slidu. Jis nepastebėjo, kad artėja link kelio nuokalnės, pradėjo lenkti priekyje važiavusias dvi transporto priemones, lenkimo metu jo greitis buvo 80 km/h, maÅ¡inos ilgis 18,75 m.

Kai pamatė iÅ¡ priekio atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , pradėjo stabdyti, priekaba pradėjo slysti, su priekaba užkabino prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį lengvÄ jį automobilį „Nissan Primera“ ir automobilis atsidÅ«rė griovyje. Jis su sunkvežimiu taip pat nuvažiavo į griovį. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Gyvena su žmona, dukra, kuri yra neiÅ¡tekėjusi ir viena augina vaikÄ , sÅ«numi, kuris mokosi gimnazijoje, Å¡eimÄ pagrinde iÅ¡laiko jis.

Nukentėjusiesiems davė 2000 Lt. Anksčiau nuobaudų nėra turėjęs, vairuotoju dirba 28 metus. Be kaltinamojo R. Z. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.Nukentėjusysis T. V. parodė, kad dukra B. J. automobiliu „Nissan Primera“ vežė jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į darbÄ . Dukra važiavo apie 50 km/h greičiu. Automobiliui užvažiavus į įkalnę, pamatė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį sunkvežimį, su kuriuo susidÅ«rė.

Jų maÅ¡ina trenkėsi į prieÅ¡ais atvažiavusio sunkvežimio priekabos ratÄ . Jam iÅ¡niro deÅ¡inys klubo sÄ narys, lūžo dubens kaulai, 4 Å¡onkauliai, patyrė kitų traumų. Ukmergėje ligoninėje gulėjo tris savaites. Jis nedirba, jam nustatytas nedarbingumas. Turtinė žala jam iÅ¡ dalies atlyginta, neturtinės atlyginta 12 000 Lt, 2000 Lt atlygino R. Z.. Jis praÅ¡o neturtinės žalos iÅ¡ viso 40 000 Lt. Jis bÅ«tų dirbęs, bÅ«tų užsidirbęs, tačiau dabar yra sugadinta jo sveikata.

Iki eismo įvykio jo sveikata buvo gera, dabar jis jaučia skausmÄ , jam sunku judėti, pasilenkti, vaikÅ¡to tik su lazda, jo laukia dar operacijos.Nukentėjusioji B. J. parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d., apie 09 val., vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežė tėtį T. V. į darbÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, važiavo apie 60 km/h. Pakilusi į įkalnę, pamatė jos eismo juosta prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį miÅ¡kovežį, kuris lenkė kitus sunkvežimius.

Ä®vyko susidÅ«rimas. Matė, kad į griovį važiuoja miÅ¡kovežis, daugiau nieko nepamena. Jai buvo nugaros slankstelio lūžis, smegenų sutrenkimas, buvo praradusi sÄ monę. MaÅ¡ina priklausė jos vyrui, žala atlyginta. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 10824 Lt žalÄ dėl automobilio sugadinimo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas T. V. ir ji pati. Buvo nepataisomai sugadintas neÅ¡iojamas kompiuteris „HP nx 6310“ 300 Lt vertės, sugadinti mobilaus ryÅ¡io telefonai „NOKIA N8“ ir „SAMSUNG L310“, kurių remontas kainavo 340 Lt, sugadinti jos batai 70 Lt vertės, suplėšyta striukė 150 Lt vertės. Jai turtinė žala yra atlyginta, liko neatlyginta neturtinė žala.

Nieko negali dirbti dėl nugaros skausmų.Liudytojas K. V., kurio parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d., apie 09 val., vienas važiavo automobiliu „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini). Sankryžoje prie (duomenys neskelbtini)., prieÅ¡ais jį važiavo vilkikas, o prieÅ¡ jį - sunkvežimis „Kamaz“, kuris suko į (duomenys neskelbtini) k. Jis pristabdė ir per Å¡oninį veidrodį pamatė lenkimo manevrÄ atliekantį miÅ¡kovežį.

PrieÅ¡ais miÅ¡kovežį važiavo automobilis „Nissan“. MiÅ¡kovežis pasuko į kairę pusę, griovio link. Lengvasis automobilis atsitrenkė į miÅ¡kovežio priekabÄ (I t., b.l. 123).IÅ¡ Kelių transporto eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) 75.300 kilometras, kelio danga asfaltas yra Å¡lapia, padengta sniegu. Eismo įvykio vietoje yra sunkvežimis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su prikabinta priekaba „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 3-11).Transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, nustatyta, kad pirminio smÅ«gio kryptis į automobilio priekį, statmenai į automobilio salonÄ (I t., b.l. 12,13).

Automobilis apžiÅ«rėtas (b.l. 14-19) ir pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas A. J. (I t., b.l. 29).Transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokole užfiksuoti krovininio automobilio „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (I t., b.l. 30-31) ir priekabos „Narko D2MS11T11“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai (I t., b.l. 40-41).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 134/13(14) matyti, kad T. V. dėl plėštinės žaizdos deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniųjų VI-IX Å¡onkaulių lūžimo, deÅ¡iniojo klubakaulio sparno lūžimo, gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimo, deÅ¡inės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to lūžimo, Å¡launikaulio iÅ¡nirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tikėtina, kad eismo įvykio metu T. V. buvo prisisegęs saugos diržu (I t., b.l. 85-87). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 131/13(14) matyti, kad B. J., dėl juosmens IV slankstelio lūžimo, eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas (I t., b.l. 102-103).IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti B. J. pateikti daiktai: neÅ¡iojamas kompiuteris „Hp Compaq nx6310“ juodos spalvos, kurio kompiuterio ekranas yra sutrÅ«kinėjęs, sudužęs, ant kompiuterio klaviatÅ«ros matyti smulkių skaidraus stiklo Å¡ukių, spaudžiant įjungimo mygtukÄ , kompiuteris neįsijungia, bei moteriÅ¡ka juodos spalvos striukė su paÅ¡iltinimu, kurios užsegimo užtrauktuko iÅ¡byrėję keli danteliai krÅ«tinės lygyje, taip pat deÅ¡inės rankovės tvirtinimo siÅ«lė iÅ¡plyÅ¡usi bei suplyšęs striukės virÅ¡utinis audinys, paÅ¡iltinimo ir pamuÅ¡alo audiniai (I t., b.l. 104-107).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A3469/13(01) matyti, kad eismo įvykio metu B. J. buvo blaivi (b.l. 115).Asmens blaivumo testo rezultatas ir specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 3470/13(01) patvirtina, kad 2013 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu R. Z. buvo blaivus (I t., b.l. 141, 144). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl teismas vadovaujasi Å¡iais įrodymais priimdamas nuosprendį.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3, 106, 133 ir 134 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dviem žmonėms buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl R. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. DĖL BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE PAREIKŠTŲ CIVILINIŲ IEŠKINIŲ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji B. J. ir T. V. baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kę civilius ieÅ¡kinius. Dėl T. V. civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis T. V. patikslinęs civilinį ieÅ¡kinį, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų R. Z., AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytÄ bei neatlygintÄ 607,02 Lt turtinę žalÄ ir 28000,00 Lt neturtinę žalÄ , viso 28607,02 Lt sumoje. Pagal BPK 113 str. nuostatas, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o iÅ¡kilus klausimams, kurių kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Nukentėjusysis T. V. civiliame ieÅ¡kinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patirtus sužalojimus gydėsi VÅ¡Ä® „Ukmergės ligoninė“ ortopedijos-traumatologijos skyriuje, po to ambulatoriÅ¡kai gydymas buvo tęsiamas VÅ¡Ä® Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam yra likę liekamieji reiškiniai, gydymas nėra baigtas iki šiol, Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. jam buvo atlikta pirminė ambulatorinė reabilitacija, nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 17 d. buvo paskirta antrinė ambulatorinė reabilitacija. 2013 m. spalio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritoriniame skyriuje komisijos sprendimu jam buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2014 m. spalio 21 d.

Ir Å¡iuo metu negali dirbti jokio darbo pagal darbo sutartį ar kito fizinio darbo, kadangi riboti jo judesiai ir vaikÅ¡to tik su lazdos pagalba. 2013 m. lapkričio 15 d. buvo nutraukta darbo sutartis su darbdaviu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sveikatos bÅ«klės jis negalėjo atlikti savo darbinių pareigų. Nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 17 d. važinėjo į gydymo įstaigÄ (Anykščių rajono savivaldybės ligoninę) atlikti paskirtas reabilitacines procedÅ«ras (14 darbo dienų trukmės) ir dėl to papildomai turėjo kelionės iÅ¡laidų – 262,70 Lt sumai, nes jo automobiliu Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į gydymo įstaigÄ ir atgal į namus vežiojo dukra B.

J.. Be to, 2013 m. spalio 22 d. jo automobiliu dukra B. J. jį vežė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinį skyrių, kur jam buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, o kelionės išlaidos sudarė – 77,35 Lt, viso kelionės išlaidos sudaro – 340,05 Lt. Teismas laiko, kad šios nukentėjusiojo patirtos kelionės išlaidos yra realios, pagrįstos, susidarė nukentėjusiajam vykstant į 14 darbo dienų trukmės reabilitacines procedūras bei netekto darbingumo lygiui nustatyti.

Nepagrįsti civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl reabilitacijos skyrimo. Atvirkščiai, nukentėjusysis T. V. teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų (II t., b.l. 122), iÅ¡ kurio matyti, kad dėl politraumos liekamųjų padarinių jis siunčiamas ambulatorinei reabilitacijai. IÅ¡ darbingumo lygio pažymos datos matyti, kad T. V. darbingumo lygis buvo vertinamas 2013 m. spalio 22 d. (II t., b.l. 131).

Pateiktų kuro išlaidų datos yra nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 22 d. (II t., b.l. 134-136) ir įrodo, kad T. V. patyrė šias kuro išlaidas vykdamas į reabilitacijos procedūras bei netekto darbingumo lygiui nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, šios išlaidos priteistinos iš draudimo bendrovės. Nukentėjusysis T. V. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) o 2013 m. balandžio 3 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 388 ir 2013 m. balandžio 5 d. turėjo dirbti šioje bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, darbo sutartyje buvo nustatytas jo mėnesinis darbo užmokestis 1301,00 Lt (neatskaičius mokesčių), o atlikus paskaičiavimus ir atskaičius privalomuosius mokesčius jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1044,23 Lt, vienos dienos darbo užmokestis sudaro 49,96 Lt (atskaičius mokesčius).

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis negalėjo visiÅ¡kai dirbti, todėl nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (imtinai), t.y. už 141 darbo dienÄ , pagal nedarbingumo pažymėjimÄ jam buvo mokama ligos paÅ¡alpa, VSDFV Utenos skyrius jam sumokėjo 5556,60 Lt (atskaičius mokesčius), atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 7 d. sumokėjo 1287,99 Lt negautų pajamų, viso jam sumokėta negautų pajamų 6844,59 Lt.

Per šį laikotarpį jis dirbdamas bÅ«tų uždirbęs 7044,36 Lt (atskaičiuos mokesčius). Buvo nedarbingas nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (iki nedarbingumo lygio nustatymo dienos), kas sudaro 141 darbo dienÄ , todėl už šį laikotarpį jam turėtų bÅ«ti iÅ¡ atsakovų priteisiamos negautos pajamos – 199,77 Lt (atskaičius mokesčius), t.y. skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėtos VSDFV ligos paÅ¡alpos bei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos negautų pajamų dalies.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens veiksmai. Tokias negautas pajamas sudaro negautas darbo užmokestis, sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, nes jis tampa visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nedarbingas.Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, taip pat atstovė teisme paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam nedarbingumas buvo pratęstas, todėl kai tik gaus iÅ¡ VSDFV duomenis, nukentėjusiajam bus iÅ¡mokėtos jo negautos pajamos.

Kadangi nukentėjusysis teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo nedarbingas nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (iki nedarbingumo lygio nustatymo dienos), kas sudaro 141 darbo dienÄ , todėl už šį laikotarpį jam priteistina iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 199,77 Lt negautų pajamų suma, t.y. skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėtos VSDFV ligos paÅ¡alpos bei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos negautų pajamų dalies (II t., b.l. 101, 103, 106, 126, 127).

Teismas pažymi, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dalį negautų pajamų nukentėjusiajam jau yra atlyginęs taikant 49,96 Lt vienos dienos darbo užmokesčio sumÄ .  Nukentėjusysis teismo praÅ¡o priteisti 67,20 Lt iÅ¡laidų, įsigyjant vaistÄ Cavinton. Teismas sutinka su civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad Å¡is vaistas yra skirtas smegenų iÅ¡emijos priepuoliui, bÅ«klės po insulto gydymui, tačiau nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog 2013 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu jis bÅ«tų patyręs galvos traumÄ .

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡io vaisto vartojimas yra susijęs su jo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje netenkintinas.Nukentėjusysis nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas R. Z., prarado sveikatÄ , todėl patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 40000 Lt, dalį neturtinės žalos iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino draudimo bendrovė 10000,00 Lt ir atsakovas R. Z. 2000,00 Lt.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 10 000 Lt neturtinę žalÄ , t.y. maksimaliÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatytÄ draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumÄ , kuriÄ padalino tarp nukentėjusiųjų B. J. ir T. V. (II t., b.l. 111). Kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 2000 Lt. IÅ¡ viso nukentėjusiajam yra atlyginta 12 000 Lt neturtinės žalos.Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam T.

V. buvo padaryta plėštinė žaizda deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniųjų VI-IX Å¡onkaulių lūžimai, deÅ¡iniojo klubakaulio sparno lūžimas, gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimas, deÅ¡inės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to lūžimas, Å¡launikaulio iÅ¡nirimas, dėl ko jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 85-87). Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei įvairius nepatogumus. Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų (II t., b.l. 44-47) patvirtina, kad T.

V. po eismo įvykio nuo 2013-04-05 iki 2013-04-26 buvo hospitalizuotas, jis buvo operuotas, atliktas žaizdos chirurginis sutvarkymas, šlaunikaulio išnirimo repozicija ir skeletinis tempimas 2,5 savaites bei taikytas kitas gydymas, išrašant iš ligoninės rekomenduotas gulimas režimas dar tris savaites, po to vaikščiojimas su ramentais, imobilizacija įtvaru dar 2 mėnesiams, traumatologo konsultacija. Iš medicininių dokumentų (II t., b.l. 122-125) matyti, jog nukentėjusiajam diagnozuojami politraumos liekamieji padariniai, dėl ko jam 2013 m. rugsėjo 27 d. paskirta ambulatorinė reabilitacija, taip pat numatoma jį siųsti darbingumo lygio nustatymui.

Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad T. V. laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2014-10-21 nustatytas netektas darbingumas 50 procentų (II t., b.l. 131). IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų patvirtina, kad T. V. negali dirbti darbo keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbÄ , susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, taip pat aukÅ¡tyje virÅ¡ 5 m, požeminių darbų (II t., b.l. 132).   IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio pasekmės T.

V. dėl sveikatos sutrikdymo sukėlė didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei įtampÄ , dėl sužalojimo iki Å¡iol yra likę liekamieji reiÅ¡kiniai, ir Å¡iuo metu jis yra iÅ¡ dalies nedarbingas.Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas laiko, kad nukentėjusiajam T. V. buvo padaryta neturtinė žala, o draudimo bendrovės ir kaltinamojo atlygintina 12000 Lt suma neatlygina nukentėjusiajam visos jam padarytos neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad R. Z. eismo įvykį sukėlė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir atlikdamas savo darbines funkcijas, t.y. vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ transporto priemonę, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t. , b.l. 54-59).

Vadovaujantis LR CK 6.264 str., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi, nustačius, kad nukentėjusiajam T. V. draudimo bendrovė ir nukentėjusysis neatlygino visos jam padarytos neturtinės žalos, Å¡i pareiga kyla civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), kaip darbdaviui, dėl kurio darbuotojo, t.y. kaltinamojo R. Z., kaltės nukentėjusiajam T. V. atsirado neturtinė žala. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime į nukentėjusiojo ieÅ¡kinį (II t., b.l. 69-74) nurodė, kad su praÅ¡omu atlyginti neturtinės žalos dydžiu nesutinka.

Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį pagal formuojamÄ teismų praktikÄ paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiajam draudimo bendrovė ir kaltinamasis atlygino 12 000 Lt neturtinės žalos, todėl laiko, kad nukentėjusiajam neturtinė žala atlyginta maksimaliai. Teismas nesutinka su Å¡iais civilinio atsakovo argumentais. Teisme nustatyta, kad nukentėjusiajam diagnozuoti politraumos liekamieji padariniai, jam skiriama reabilitacija, taip pat nustatyta, kad jis yra netekęs 50 procentų darbingumo, todėl nepagrįsti civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, jog jis iki Å¡iol jaučia padaryto sužalojimo pasekmes.

Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajam T. V. 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl B. J. civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji B. J. patikslinusi civilinį ieÅ¡kinį, teismo prašė priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų R.

Z., AB „Lietuvos draudimas“ ir (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytÄ bei neatlygintÄ 860 Lt turtinę žalÄ bei 7736,00 Lt neturtinę žalÄ (II t., b.l. 25-27). Nukentėjusioji B. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo R. Z. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, kuriuos gydėsi VÅ¡Ä® Ukmergės ligoninės ortopedijos – traumatologijos skyriuje, vėliau gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Å iuo metu negali dirbti jokio fizinio darbo, neÅ¡ioja ortopedinį įtvarÄ , atlieka mankÅ¡tÄ .

Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo yra likę liekamieji reiÅ¡kiniai. Jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl R. Z. jai privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi R. Z. eismo įvykį sukėlė bÅ«damas darbiniuose santykiuose ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ transporto priemonę, kuri buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl tiek (duomenys neskelbtini), tiek draudimo bendrovė jai turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kadangi eismo įvykio metu buvo sugadinti jai priklausantys daiktai ir drabužiai: nepataisomai sugadintas neÅ¡iojamas kompiuteris „HP nx 6310“ – 300,00 Lt vertės, sugadinti mobilaus ryÅ¡io telefonai „Nokia N8“ ir „Samsung L310“, kurių remontas kainavo– 340,00 Lt, sugadinti demisezoniniai batai – 70,00 Lt vertės ir suplėšyta striukė – 150,00 Lt vertės. Taip pat dėl neteisėtų kaltinamojo R.

Z. veiksmų, ji patyrė didelę neturtinę žalÄ , kadangi ilgÄ laikÄ teko gydytis patirtÄ kÅ«no sužalojimÄ â€“ juosmens IV slankstelio lūžimÄ . IlgÄ laikÄ negali dirbti jokio fizinio darbo, Å¡is apribojimas dar pratęstas 4 – 6 mėnesių laikotarpiui, iki Å¡iol neÅ¡ioja ortopedinį įtvarÄ , kurį gydytojai nurodė neÅ¡ioti dar apie 3 mėnesius, jaučia nuolatinį skausmÄ nugaros srityje, yra riboti bei skausmingi jos atliekami judesiai, todėl vartojo nuskausminamuosius vaistus.

Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jai teko iÅ¡kęsti didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei vidinę depresijÄ , jaučia nerimÄ bei įtampÄ , buvo sutrikęs miegas. Sužalojimas sunkiai gyja, iki Å¡iol yra likę liekamieji reiÅ¡kiniai, jai padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kuriÄ ji įvertina 15000 litų. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio su priekaba, kurį vairavo kaltinamasis R. Z., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (I t., b.l. 34).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino visÄ jai padarytÄ turtinę žalÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (II t., b.l. 111, 112). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 17264,00 Lt neturtinę žalÄ , t.y. maksimaliÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatytÄ draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumÄ , kuriÄ padalino tarp nukentėjusiųjų B.

J. ir T. V. (II t., b.l. 111).Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. J. buvo padarytas juosmens IV slankstelio lūžimas, dėl ko jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 102, 103). Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei įvairius nepatogumus. Byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų (II t., b.l. 30-35) patvirtina, kad B. J. buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, po eismo įvykio nuo 2013-04-05 iki 2013-04-08 ji buvo hospitalizuota, jai skirtas gulimas režimas, imobilizacija korsetu 2,5 mėnesiams, rekomenduotos konsultacijos neurologo, traumatologo.

IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji ilgÄ laikÄ skundėsi galvos svaigimu, juosmens skausmais. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio pasekmės B. J. dėl sveikatos sutrikdymo sukėlė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei įtampÄ , dėl sužalojimo iki Å¡iol yra likę skausmai.Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas laiko, kad nukentėjusiajai B. J. buvo padaryta neturtinė žala, o draudimo bendrovės atlygintina jai 7264 Lt suma neatlygina nukentėjusiajai visos jai padarytos neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad R. Z. eismo įvykį sukėlė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir atlikdamas savo darbines funkcijas, t.y. vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ transporto priemonę, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t. , b.l. 54-59). Vadovaujantis LR CK 6.264 str., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi, nustačius, kad nukentėjusiajai B. J. draudimo bendrovė neatlygino visos jai padarytos neturtinės žalos, Å¡i pareiga kyla civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), kaip darbdaviui, dėl kurio darbuotojo, t.y. kaltinamojo R.

Z., kaltės nukentėjusiajai B. J. atsirado neturtinė žala. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime į nukentėjusios ieÅ¡kinį (I t., b.l. 83-88) nurodė, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už kurį pagal formuojamÄ teismų praktikÄ paprastai priteisiama nuo 3000 Lt iki 5000 Lt neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino 7264 Lt neturtinės žalos, todėl laiko, kad nukentėjusiajai neturtinė žala atlyginta maksimaliai.

Teismas nesutinka su Å¡iais civilinio atsakovo argumentais. IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados (I t., b.l. 102, 103) matyti, jog nukentėjusiajai B. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl slankstelio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-661-166/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2012), nukentėjusiosios ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajai B. J. 2736 litai neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 113 str., LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.). Dėl LR BK 40 str. nuostatų taikymo Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir jeigu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, R. Z. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad R. Z. nukentėjusiajam T. V. iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , sumokėdamas jam 2000 Lt neturtinės žalos, likusi neatlyginta žalos dalis priteisiama iÅ¡ draudimo bendrovės ir kaltinamojo R.

Z. darbdavio (duomenys neskelbtini) R. Z. gyvena kartu su savo šeima, t.y. su žmona L. Z., sūnumi O., kuris mokosi gimnazijoje, taip pat dukra E. ir jos mažamečiu vaiku (II t., b.l. 146, 149). L. seniūnijos charakteristika (II t., b.l. 142) patvirtina, kad dėl R. Z. ir jo šeimos narių elgesio nusiskundimų seniūnija nėra gavusi. R. Z. tiek buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini), tiek esamo darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (II t., b.l. 147, 148). Todėl yra pagrindo manyti, kad R.

Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įstatyme nustatytÄ formalųjį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų R. Z. atitinka. LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teisme gautas kaltinamojo R. Z. sutuoktinės L. Z. praÅ¡ymas leisti jai bÅ«ti kaltinamojo laiduotoja. L. Z. teisme paaiÅ¡kino, kad jos vyras yra geras, labai pergyvena dėl Å¡io įvykio, anksčiau jokių pažeidimų nebuvo padaręs, su jais kartu gyvena dukra su mažamečiu vaiku bei dvyliktokas sÅ«nus.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad L. Z. yra dirbanti, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip pareiginga, nevengianti atsakomybės, stropi, jokių drausminių nuobaudų nėra gavusi (II t., b.l. 142). IÅ¡ informatikos ir RyÅ¡ių departamento prie LR VRM pažymos matyti, jog L. Z. yra neteista (II t., b.l. 144). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. Z., kaip laiduotojos patikimumo. Kadangi yra visos LR BK 40 str. 1 d. ir 2 d. numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja sutinka bÅ«ti paskirta jo sutuoktinė L.

Z., kuri pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, gyvena kartu su kaltinamuoju ir turi galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , taip pat atsižvelgiant į prokuroro siÅ«lymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , R. Z. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, bylÄ jo atžvilgiu nutraukiant (LR BPK 254 str. 5 d.). Dėl proceso iÅ¡laidų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiuosius B. J. ir T. V. teisme atstovavo advokatas Valdas Kersnauskas, kurio paslaugoms apmokėti praÅ¡o priteisti po 1500 Lt kiekvienam (II t., b.l. 29, 43). Teismas laiko, kad tokio dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , įvykusių teisiamųjų posėdžių skaičių, į tai, kad byloje buvo pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai, kurie buvo tikslinami, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos nukentėjusiesiems iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Vadovaujantis LR BPK 94 str., priimant nuosprendį, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas savininko A. J. (I t., b.l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas A. J.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303, 304, 305, 307 str., n u s p r e n d ė: R. Z., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Laiduotoju paskirti kaltinamojo R.

Z. sutuoktinę L. Z. ir perduoti R. Z. pagal laidavimÄ be užstato laiduotojos L. Z. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ .Nukentėjusiųjų B. J. ir T. V. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies: Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. V. 539,82 Lt (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 82 centus) turtinei žalai atlyginti;Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. V. 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai B.

J. 2736 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ R. Z. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios B. J. naudai.Priteisti iÅ¡ R. Z. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo T. V. naudai.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomÄ savininko A.

J., nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti A. J.. Panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus R. Z. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               Edita Zarembienė