f980afc2-7384-4071-aa09-df21f2fe2c73 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1376-585/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00187-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. (J. G.) atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo J.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas J. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei bankroto bylÄ , paskirti bankroto administratorių ir iÅ¡spręsti kitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalyje numatytus klausimus.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal atsakovės ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00214-18, jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnyje. Tyrimas tęsėsi 4 mėnesius, kol galiausiai buvo nutrauktas, konstatavus, kad nėra padaryta jokia nusikalstama veika. Ginantis nuo nepagrįstų atsakovės pretenzijų, pareiÅ¡kėjas patyrė 490 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad jis yra ĖriÅ¡kių bendrovės kreditorius. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę Ä®BÄ® nustatyta tvarka, tačiau bendrovė savo prievolės nevykdo ir tai, kad jokio atsakymo dėl skolos nepateikė, rodo, jog prievolės gera valia vykdyti neketina. Kadangi skolininkė turi ir daugiau kreditorių, dalyvauja kituose civilinių bylų procesuose, jos turtas galimai yra suvaržytas, pareiÅ¡kėjas daro prielaidÄ , kad egzistuoja Ä®BÄ® 4 straipsnyje nustatyti pagrindai iÅ¡kelti ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei bankroto bylÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo J. G. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei.

4. Teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia tik savo subjektyviu vertinimu, jog, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , jo patirtos iÅ¡laidos atstovavimui baudžiamojoje byloje yra atsakovės skola pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu susiformavusiÄ prievolę atlyginti žalÄ . Tačiau vien priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kurį, anot pareiÅ¡kėjo, inicijavo atsakovė, ir aplinkybės jog pareiÅ¡kėjas savo gynybai baudžiamajame procese patyrė tam tikrų iÅ¡laidų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė iÅ¡kart tapo pareiÅ¡kėjo skolininke.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimo turinys ir jo priedai neleidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjas yra atsakovės kreditorius, turintis jos atžvilgiu pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ . Todėl pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo argumentai 6. PareiÅ¡kėjas J. G. atskiruoju skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimo visais atvejais yra nagrinėtinas apygardos teisme, pagal atsakovo buveinės vietÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. 6.2. PareiÅ¡kėjas atitinka Ä®BÄ® 3 straipsnyje nurodytÄ Ä¯monės kreditoriaus sÄ vokÄ , kadangi jis patyrė 490 Eur iÅ¡laidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) asmuo, dėl kurio veiksmų Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos. 6.3.

PareiÅ¡kėjas yra potencialus atsakovės kreditorius, kuris skolÄ nėra prisiteisęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau įstatymai ir nereikalauja pirmiausia kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, o tik tada kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei bankroto bylÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiÅ¡kimo turinys ir jo priedai neleidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjas yra atsakovės kreditorius, turintis jos atžvilgiu pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ , todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, atskirajame skunde nurodo, kad jis atitinka Ä®BÄ® 3 straipsnyje nurodytÄ Ä¯monės kreditoriaus sÄ vokÄ , kadangi jis patyrė 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) atsakovė.

9. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktÅ«rizavimo arba bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimÄ ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi bÅ«ti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylÄ inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik iÅ¡sprendus Å¡io asmens reikalavimo tvirtinimo klausimÄ jau iÅ¡keltoje bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

10. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimo teisę atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei grindė patirtomis nutraukus jo atžvilgiu atsakovės iniciatyva pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ advokato pagalbos iÅ¡laidomis. PareiÅ¡kėjas kartu su pareiÅ¡kimu pateikė teismui 2018 m. gruodžio 10 d. advokato orderio Å¡aknelę ir 2018 m. gruodžio 10 d. bei 2019 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymus (b. l. 24, 29, 30). PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos veiklos skyriaus 2019 m. vasario 7 d. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00214-18, kuriuo pareiÅ¡kėjas informuojamas apie jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 27 d. praneÅ¡imÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas informuojamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00214-18 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas (b. l. 5, 20).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas iÅ¡vada, kad vien priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas savo gynybai baudžiamajame procese patyrė iÅ¡laidų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė tapo pareiÅ¡kėjo skolininke.

12. Baudžiamojo proceso metu patirtų proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ reguliuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju ir Å¡i procesinė norma negali bÅ«ti taikoma, kadangi baudžiamasis procesas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, o nutrauktas – prokuroro nutarimu.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo proceso normos nenumato proceso iÅ¡laidų atlyginimo pagal civiliniame procese nustatytÄ principÄ â€“ „pralaimėjęs moka“. Ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, įtariamojo patirtos proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ iniciavusio asmens, tačiau tiek, kiek jos yra susijusios su ikiteisminį tyrimÄ iniciavusio asmens neteisėtais veiksmais. Asmuo, siekiantis atgauti baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas civilinio proceso tvarka, privalo įrodyti visÄ delikto sudėtį – už žalÄ atsakingo asmens neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo iniciavimas, praneÅ¡imas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie galimÄ nusikaltimo padarymÄ , savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimÄ , kuris vėliau buvo nutrauktas, savaime nepatvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir bÅ«tent dėl tokių (neteisėtų) veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ (proceso iÅ¡laidas), kuriÄ privalo atlyginti atsakovė.

13. Ä®vertinęs Å¡ioje proceso stadijoje esančius įrodymus, apeliacinis teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas pakankamai pagrindė savo reikalavimÄ atsakovei ĖriÅ¡kių žemės Å«kio bendrovei ir dėl to turi teisę inicijuoti bankroto bylÄ . Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , negalima pareiÅ¡kėjo laikyti tinkamu subjektu, Ä®BÄ® 5 straipsnio prasme turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

14. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vytautas Zelianka