2025-02-26 Nr. AB-5980-3-61-3-06026-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1375-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06026-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24SD24590 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2024 m. liepos 26 d. prašymą, skundą ir paklausimą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimu nesutinka, nes Sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl turi būti panaikintas.

3. Paaiškino, kad dėl atsakovo elgesio pareiškėjas yra atsidūręs beviltiškoje situacijoje, nes neturėdamas nei galiojančio asmens tapatybės dokumento, nei leidimo nuolat gyventi jis negali tinkamai įgyvendinti jokių savo teisių ir pareigų, negali gauti sveikatos paslaugų, nors jo sveikatos būklė yra sunki. Pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. prašyme, skunde ir paklausime išsamiai paaiškino savo situaciją ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Migracijos departamentas nevykdo savo pareigų ir ignoruoja bet kokius pareiškėjo prašymus bei atsisako spręsti susidariusią situaciją.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti jo pateiktą prašymą, skundą ir paklausimą bei priimti objektyvius ir motyvuotus sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tiek argumentai, tiek teisinis pagrindas, tačiau vietoje to, pareiškėjui buvo atsiųstas formalus atsakymas, kurio jis nesupranta. Teigė, kad nesupranta, kaip jis turi elgtis toliau ir kokius dar dokumentus turi pateikti, jog jo situacija pasikeistų, nes nuo 2018 m. Migracijos departamentas ignoravo pareiškėją ir nepadėjo jam išspręsti susidariusios situacijos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo pateiktus prašymą, skundą ir paklausimą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas) atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio užsieniečio tapatybę Lietuvos Respublikoje, išdavimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkintas.

7. Atsakovas paaiškino, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimas nėra formalus, jame yra aiškiai nurodoma, jog pareiškėjas pateiktuose dokumentuose nurodė analogiškas aplinkybes ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, o į pareiškėjo keliamus klausimus dėl galimybės jam pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas jau ne kartą atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938, ir kartu išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo kviečiamas atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių jam patogiu laiku dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereagavo ir į artimiausią Migracijos departamento skyrių iki šiol nebuvo atvykęs.

8. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87 (toliau – ir Taisyklės) 45 punktu pateikė pareiškėjui išsamią informaciją dėl visų jo pateiktų dokumentų, nurodant aiškią informaciją dėl jo keliamos situacijos. Tai, kad pareiškėjas ignoruoja jam Migracijos departamento siunčiamus dokumentus nereiškia, jog Migracijos departamentas tinkamai neatsako į pareiškėjo analogiškai siunčiamus pakartotinius prašymus, skundus ir paklausimus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas yra informatyvus ir jame išdėstyta visa informacija pagal pareiškėjo paduotus dokumentus, t. y., pareiškėjui išsamiai paaiškinta kaip turi būti sprendžiamas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir šio klausimo išsprendimui jis privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių. Aplinkybė, kad pareiškėjas ignoruoja Migracijos departamento atsakymus, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento skundžiamą Sprendimą nepagrįstu.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627 pareiškėją informavo, jog nėra galimybės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. pateiktų prašymų pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei išduoti užsieniečio pasą. Aplinkybės dėl šių pareiškėjo kreipimųsi buvo nagrinėjamos teisme ir 2019 m. balandžio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Kauno AVPK Migracijos skyrius) buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Kauno AVPK 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 20-S-27366(2.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas dėl užsieniečio paso išdavimo bei leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-194 nurodė, kad Kauno AVPK Migracijos skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimą, 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui pateikė raštą, kuriame pateiktas atsakymas atitinka kreipimosi turinį. Taigi, 2018 m. pateikti kreipimaisi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo ir užsieniečio paso išdavimo yra išnagrinėti, atsakymas į juos pateiktas 2019 m. birželio 17 d. Kauno AVPK raštas Nr. 20- S27366(2.5), todėl nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimo dar kartą juos nagrinėti.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. paklausime nurodytas teiginys, kad Migracijos departamentas atsisako išduoti asmens dokumentus ir, kad šie veiksmai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2020/1-194 pripažinti neteisėtais – neatitinka tikrovės. Šioje pažymoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pareiškėjo skundo dalį, susijusią su Kauno AVPK Migracijos skyriaus pareigūnų veiksmais, atmetė. Paaiškinta, kad tik atlikus papildomus tikrinimo veiksmus bei vertinimus, nustatyta, jog prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo galėtų būti priimtas nagrinėti nepateikus galiojančio kelionės dokumento. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. prašymai dėl užsieniečiams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančių asmens dokumentų išdavimo ar pakeitimo yra teikiami elektroninėje erdvėje, tai reiškia, kad norėdamas pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas turėtų užpildyti naują prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą, svetainėje http://www.migracija.lt.

13. Teismas nurodė, kad užsieniečio pasas išduodamas užsienio valstybės piliečiui Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnyje nustatytais pagrindais. Užsieniečio pasas gali būti išduodamas užsienio piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtintame aprašo „Dėl užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, kad užsieniečio pasas išduodamas ir keičiamas užsieniečio turimo galiojančio leidimo gyventi galiojimo laikotarpiui, bet ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 5 metams, o jeigu laikinai negalima nuskaityti jokių užsieniečio pirštų atspaudų – ne ilgiau kaip 1 metams. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo pareiškėjas galėtų pateikti, kai turėtų galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 pareiškėjui paaiškino ir informavo, jog reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą yra įtvirtintas Įstatyme bei Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo užsieniečiams tvarkos apraše, pavirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo užsieniečiams išdavimo“ (toliau – ir Aprašas). Leidimų nuolat gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymo ir Aprašo nuostatos. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą ir pasirūpinti savalaikiu naujo kelionės dokumento gavimu, prieš pasibaigiant anksčiau turėto dokumento galiojimui, tenka pačiam užsieniečiui. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Migracijos departamento 2021 m. liepos 14 d. raštu Nr. 10K-21627 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1D-5368 pareiškėjas buvo informuotas apie veiksmus, kuriuos turi atlikti norėdamas pateikti prašymą leidimui nuolat gyventi gauti, tačiau jis neatliko rekomenduotų veiksmų. Pakartotinai pareiškėjas informuotas, kad teikdamas prašymą išduoti ir (ar) pakeisti leidimą nuolat gyventi, užsienietis, kuris yra užsienio valstybės pilietis, privalo Migracijos departamentui pateikti galiojantį užsienio valstybės išduotą kelionės dokumentą arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis nėra tos užsienio valstybės pilietis, nes be dokumento, patvirtinančio, kad užsienietis nėra šios užsienio valstybės pilietis arba be galiojančio užsienio valstybės išduoto paso, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui negali būti išduotas ir (ar) pakeistas.

16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 pareiškėjui paaiškino, jog Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1D-2205 ir pakartotinai 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1D-5368 informavo apie veiksmus, kuriuos pareiškėjas turi atlikti norėdamas pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi gavimo, tačiau jis šių veiksmų neatliko. Informavo, kad atsižvelgus į tai ir į pasikeitusią geopolitinę padėtį, Migracijos departamentas atliks pareiškėjo buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje vertinimą. Apie veiksmus, reikalaujančius įsitraukimo, pareiškėjas bus informuotas atskirai. Kartu informavo, kad Migracijos departamente nėra saugomas pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi, kurį kaip priedą buvo pridėjęs prie 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymo „Dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo be galiojančio kelionės dokumento ir pretenzijos dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus veiksmų“.

17. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno AVPK Migracijos skyrius 2018 m. birželio 17 d. raštu Nr. 20-S- 27366(2.5) pareiškėjui išaiškino prašymų pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką, kartu nurodė, jog prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi negali būti priimtas, kadangi nepateikti visi reikiami dokumentai (nepridėtas galiojantis kelionės dokumentas ar dokumentas, patvirtinantis (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą).

18. Pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. su prašymu, skundu ir paklausimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nedelsiant jam išduoti dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę Lietuvos Respublikos teritorijoje bei pateikti atsakymus į pareiškėjo suformuluotus klausimus.

19. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas prašymuose jokių naujų aplinkybių nenurodė, o į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus dėl galimybės pareiškėjui pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas pareiškėjui jau buvo atsakęs 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 ir kartu išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėją kvietė atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių pareiškėjui patogiu laiku dėl pareiškėjo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereagavo ir į artimiausią Migracijos departamento skyrių iki šiol neatvyko. Atsakovas paaiškino, kad siekiant išspręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, jis privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių, o pareiškėjui neatvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas negali būti sprendžiamas.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant VAĮ 10 straipsnio nuostatas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimu, todėl pareiškėjo argumentus, jog Sprendimas yra pernelyg formalus, neobjektyvus ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui į jo pateiktą prašymą, skundą ir paklausimą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio užsieniečio tapatybę Lietuvos Respublikoje, išdavimo, pateikė atsakymą, jog pareiškėjo prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkintas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neobjektyviai įvertino individualią situaciją, neįsigilino į pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį, dėl to priėmė pernelyg formalų sprendimą, kuris yra nepagrįstas.

24. Pareiškėjas vertina, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kadangi jame pasisakyta tik dėl to, jog prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkinamas, bei, kad jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė, o į klausimus buvo atsakyta ankstesniais raštais. Tačiau skundžiamame Sprendime nei prieš tai teiktuose atsakymuose nebuvo iš esmės pasisakyta bei atsakyta į pateiktus klausimus, susijusius su prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir LNG), atkūrimu.

25. Pareiškėjas teigia, kad visuose savo atsakymuose Migracijos departamentas nurodydavo, jog jam negali būti išduotas asmens tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas (kelionės dokumentas) bei išaiškindavo leidimo nuolat gyventi prašymo ir reikalingų dokumentų pateikimo tvarką, tačiau juose nebuvo atsakyta į pagrindinius klausimus dėl jo 2018 m. rugsėjo 3 d. kartu su dokumentu prašymu dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo be galiojančio kelionės dokumento ir pretenzijos dėl neteisėtų Kauno AVPK Migracijos skyriaus veiksmų pateikto prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, atkūrimo.

26. Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. liepos 26 d. prašyme, skunde ir paklausime, be kita ko, prašė Migracijos departamento atkurti jo 2018 m. rugsėjo 3 d. pateiktą prašymą dėl LNG pakeitimo, tačiau atsakovas savo atsakymuose nurodė tik tai, jog šis prašymas nėra saugomas Migracijos departamente. Pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. prašyme uždavė daug klausimų bei prašė suteikti informaciją, taip pat prašė atkurti 2018 m. prašymą, tačiau atsakovas atsakymų nei ankstesniuose raštuose, nei Sprendime nepateikė. Teigia, kad jis atsakymo, kur galėjo pasimesti jo pateiktas 2018 m. prašymas, negavo, o Migracijos departamento atsakymas, jog prašymas nėra saugomas įstaigoje, negali būti vertinamas kaip tinkamo atsakymo pateikimas. Jeigu prašymas buvo prarastas, būtų teisinga ir sąžininga išaiškinti, ar jo pateiktas prašymas privalėjo būti saugomas ir kodėl jis negali būti atkurtas.

27. Pareiškėjo nuomone, priešingai nei vertino teismas, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra abstraktus ir nemotyvuotas, nes juo nebuvo iš esmės atsakyta į pateiktus klausimus, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu. Migracijos departamentas turėjo išsamiai išnagrinėti 2024 m. liepos 26 d. prašymą, skundą ir užklausimą ir priimti objektyvų ir motyvuotą sprendimą, kuriame būtų atsakyta į pateiktus klausimus, tačiau vietoje to, buvo formaliai nurodyta, kad į klausimus Migracijos departamentas jau yra atsakęs ankstesniuose raštuose.

28. Pirmosios instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė dėl skunde nurodytų teisinių argumentų, todėl neaišku, ar jie apskritai buvo vertinami. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus reikšmingas bylos aplinkybes bei neįsigilinus į pateiktų dokumentų turinį, todėl jis yra formalus, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamas Sprendimas nėra formalus, jame yra aiškiai nurodoma, jog pareiškėjas pateiktuose dokumentuose nurodė analogiškas aplinkybes ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, o į pareiškėjo keliamus klausimus dėl galimybės jam pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas jau ne kartą atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 ir kartu išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo kviečiamas atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių jam patogiu laiku dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje. Dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereagavo ir į artimiausią Migracijos departamento skyrių iki šiol nebuvo atvykęs.

31. Atsakovas paaiškino, kad siekiant išspręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, jis privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių. Pareiškėjui neatvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas negali būti sprendžiamas.

32. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo 2018 m. prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi atkūrimo. Pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja jam siunčiamuose raštuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus faktus, kad dėl pareiškėjo prašymo jam jau buvo atsakyta Kauno AVPK 2019 m. birželio 17 d. raštu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys apie jo pateiktą 2018 m. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentui, nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjui pateikto Kauno AVPK rašto, pareiškėjas teikdamas tokį prašymą, vadovaujantis Aprašo 67 punktu, turi pateikti ne tik nustatytos formos prašymą įforminti leidimą nuolat gyventi, bet ir galiojantį kelionės dokumentą. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. teikė paaiškinimus Kauno AVPK Migracijos skyriui „Dėl priežasčių, kliudančių gauti galiojantį kelionės dokumentą“. Taigi esant nurodytai situacijai, kai pareiškėjas niekada nebuvo pateikęs tokio prašymo ir reikalavimas jį atkurti, Migracijos departamentui teikti paaiškinimus apie „dingusį“ jo paaiškinimą ir t.t., pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija prasilenkianti su realiais faktais.

33. Atsakovas pažymi, kad nuo 2019 m. lapkričio 4 d. prašymai dėl užsieniečiams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančių asmens dokumentų išdavimo ar pakeitimo yra teikiami elektroninėje erdvėje, todėl norėdamas pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas turėtų užpildyti naują prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Ginčijamu Sprendimu ir ne kartą siųstais kitais Migracijos departamento raštais pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių jam patogiu laiku dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereaguoja ir neatvyksta į artimiausią Migracijos departamento skyrių. Jam taip pat buvo paaiškinta, kad siekiant išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, jis privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių. Neatvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas negali būti išspręstas.

34. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, paklausimą ir skundą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio pareiškėjo tapatybę Lietuvos Respublikoje išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vertino, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, jį naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino individualią situaciją, neįsigilino į pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį, nepagrįstai vertino, jog atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, dėl to priėmė pernelyg formalų sprendimą, kuris naikintinas.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. su prašymu, skundu ir paklausimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas nedelsti išduodant jam dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo prašymas, skundas ir paklausimas buvo persiųsti Migracijos departamentui, kuris, juos išnagrinėjęs, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Paaiškino, kad pareiškėjas pateiktuose prašymuose jokių naujų aplinkybių nenurodė, o į prašymuose keliamus klausimus dėl galimybės pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 bei išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. Migracijos departamentas Sprendime taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. kvietė pareiškėją atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių jam patogiu laiku dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjas į kvietimus nereagavo ir į Migracijos departamento skyrių nebuvo atvykęs. Paaiškino, kad siekiant išspręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, pareiškėjas turi kuo skubiau atvykti į Migracijos departamento skyrių. Pareiškėjui neatvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas negali būti sprendžiamas. Sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

43. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui į jo 2021 m. liepos 1 d. reikalavimą, taip pat į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Migracijos departamentui persiųstą pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. paklausimą, kuriuose iš esmės keliamas klausimas dėl 2018 m. prašymo pakeisti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti kelionės dokumentą, Migracijos departamentas atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstą pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, be kita ko, ir dėl neišduodamų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pareiškėjui atsakė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260. Taip pat Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. paklausimą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 28 d. persiųstą pareiškėjo paklausimą, pareiškėjui atsakė 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938.

44. Nurodytų Migracijos departamento raštų turinys yra detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime (šios nutarties 11–16 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

46. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

47. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

49. Kaip jau buvo minėta, taip pat nurodyta ir skundžiamame atsakovo Sprendime, kad pareiškėjo prašymas išduoti jam tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkinamas. Kadangi pareiškėjas jokių naujų aplinkybių skunde, prašyme ir paklausime nenurodė, o į keliamus klausimus pareiškėjui buvo atsakyta anksčiau paminėtais raštais, išaiškinta prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarka bei nurodyta, jog pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau neatvyko. Paaiškinta, jog siekiant išspręsti klausimą dėl pareiškėjo teisinės padėties, jis kuo skubiau turi atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių, kadangi neatvykus, klausimas negali būti sprendžiamas, nurodyta apskundimo tvarka.

50. Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu (Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą). Nors Sprendime šis teisinis pagrindas (įvardinant teisės aktą) nenurodytas, tačiau tai nėra Sprendimo trūkumas, dėl kurio Sprendimą reikėtų keisti ar naikinti, nes iš jo turinio yra aišku, kad remiamasi būtent minėtu teisiniu pagrindu. Sprendime išvardintuose ankstesniuose atsakymuose yra nurodyti teisiniai pagrindai.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti.

52. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo teise gauti informaciją (apie, pareiškėjo tvirtinimu, prarastą 2018 metų prašymą), nevertinami, nes tokie argumentai nebuvo nurodyti skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negali būti platesnis negu pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste tik akcentuotina, kad pareiškėjo minimi klausimai dėl prašymo buvo pateikti ne Migracijos departamentui, o Vidaus reikalų ministerijai.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

54. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan