2024-11-13 Nr. AB-16516-3-61-3-03639-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2430-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 24S155030 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad Šengeno valstybės narės užsieniečių reikalų institucija 2024 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą asmenį išsiųsti iš šalies kartu uždraudžiant atvykti 2 metus nuo išvykimo iš Šengeno erdvės datos. Dėl to 2024 m. gegužės 28 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Minėtas atsakovo sprendimas yra apskųstas teismui.

2.2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė siekdamas dirbti kitoje įmonėje. Tačiau 2024 m. birželio 27 d. atsakovas priėmė dar vieną Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (Sprendimo pagrindas: dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi). Pareiškėjas nežinojo apie Sprendime minimą perspėjimą ir nežino kurioje valstybėje jam šis perspėjimas suteiktas.

2.3. Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus nesiekdamas atsakovo suklaidinti, tačiau darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Timbers“ pareiškėjui nemokėjo sutarto atlyginimo ir tokių duomenų nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). Tokiu būdu, dėl nurodytų aplinkybių yra kaltas darbdavys.

2.4. Sprendimas yra per griežtas. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Šiuo atveju priešingai, t. y. siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją.

2.5. Jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nėra padaręs. Be to, Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d., tačiau sprendimas Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 priimtas 2024 m. gegužės 28 d. Kas reiškė, jog perspėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl pareiškėjas jau gali atvykti į Lietuvą. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas neteisėtas Sprendimas, kadangi dalis dėl perspėjimo nėra susijusi Lietuvos Respublikos valstybe ir perspėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs.

2.6. Sprendimas neatitinka nei Įstatymo, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

2.7. Pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos bei iš dalies anglų ir rusų kalbų nesugebėjo suprasti kokias teises ir pareigas jis turi pagal Įstatymą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjo argumentai, kad jis negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo imperatyvioms nuostatoms (įtrauktas perspėjimas SIS), kas lėmė Migracijos departamentui pareigą priimti ginčijamą Sprendimą. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Timbers“ yra kaltas dėl tinkamai nemokamo darbo užmokesčio ir pareiškėjo neparodymo VSDFV informacinėje sistemoje, nėra reikšmingi. Pareiškėjas skundžia Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris su UAB „Timbers“ veikla nėra susijęs.

4.2. Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560 buvo pakeistas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131860 tekstas „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d.“ į „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.“ Taigi, pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją.

4.3. Prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertinęs priėjo pagrįstos išvados, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

4.4. Nesutinkant su perspėjimo įtraukimu į SIS, pareiškėjas turi teisę kreiptis į perspėjimo paskelbusios valstybės (Vokietijos) institucijas ir apskųsti šį perspėjimą.

4.5. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais, duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. D. skundą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „Timbers“ ketina dirbti elektriku. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, jog Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenimis, kita Šengeno valstybė į Šengeno centrinę informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi iki 2026 m. balandžio 19 d. Pareiškėjas 2024 m. birželio 27 d. gavo sprendimą Nr. 24S155030, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes kita Europos Sąjungos šalis į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

7. Teismas apžvelgė Įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, 28 straipsnio 4 dalies, 35 straipsnio, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 27 straipsnio nuostatas.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog UAB „Timbers“ pareiškėjui nemokėjo sutarto atlyginimo ir tokių duomenų nepateikė VSDFV, dėl ko yra kaltas darbdavys, o ne pareiškėjas, be to, pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, visų pirma pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės susijusios su UAB „Timbers“ nėra aktualios ginčijant šį Sprendimą. Kitaip tariant, ginčijamas Sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo imperatyvių nuostatų (35 str. 1 d. 3 p.), t. y. pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi.

9. Teismas paminėjo ir tai, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis yra apskundęs atsakovo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131860 (administracinė byla Nr. eI2-11621-484/2024), kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl darbo UAB „Timbers“ yra aktualūs ginčijant būtent atsakovo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131860, kuris nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, teismas pritarė atsakovui, jog leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo imperatyvioms nuostatoms (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. – įtrauktas perspėjimas SIS), kas lėmė Migracijos departamentui pareigą priimti ginčijamą Sprendimą.

11. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ne Lietuva, o (duomenys neskelbtini) (2024 m. gegužės 3 d.) į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d., t. y. būtent šios valstybės sprendimu jau buvo apribota pareiškėjo galimybė atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas teikdamas skundą galimai siekė rezultato, kuris nėra susietas su ginčijamu Sprendimu. Pareiškėjas siekdamas panaikinti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje (dėl ko jis buvo įtrauktas į SIS), turėtų kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas.

12. Teismas pažymėjo, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio buvo matyti, jog Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenimis, kita Šengeno valstybė į Šengeno centrinę informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi iki 2026 m. balandžio 19 d. Taigi, pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją.

13. Teismas įvertino, kad pareiškėjo skundo nurodyti argumentai yra susiję su 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo sprendimu Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 ir 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560, kurie nėra ginčo dalykas, todėl jie nėra aktualūs ginčijant Sprendimą. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, jog kaip nurodė atsakovas atsiliepime 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560 buvo pakeistas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131860 tekstas „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16.“ į „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.“ Kas vėlgi reiškė, jog ir šiuo sprendimu pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo sprendimą Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 yra apskundęs administracinėje byloje Nr. eI2-11621-484/2024, kurioje bus sprendžiamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos sutarties 67 straipsnio 2 dalies, 80 straipsnio, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 1 straipsnio nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (pvz., byloje C 606/10), bei į SIS reglamento 1 straipsnyje įtvirtintą SIS tikslą (aukšto saugumo lygio užtikrinimas Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose), sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nustatė, kad pagrindo išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų nėra.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nesuprasdamas lietuvių kalbos bei iš dalies anglų ir rusų kalbų nesugebėjo suprasti kokias teises ir pareigas jis turi pagal Įstatymą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris turėjo galimybę paaiškinti pareiškėjui jo teises ir pareigas įtvirtintas Įstatyme bei imtis atitinkamų veiksmų, jei pareiškėjui kilo neaiškumų. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus laikė teisiškai nepagrįstais ir neturinčiais įtakos vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą.

16. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus nustatytus duomenis dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Vokietijoje. Teismo vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo buvo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodytos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.), vertinti pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjo netenkino Sprendimas, neleido teismui laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu, neobjektyviu ar per griežtu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas Migracijos departamento Sprendimą paliko nepakeistą, nes nenustatė teisinio pagrindo pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

III. 18. Pareiškėjas O. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą, o netenkinus šio prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo, nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde akcentuoja:

19.1. Užsienietis prieš vykdamas į Lietuvą tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau darytina išvada, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti tik teisme. Pareiškėjo skundas turi būti patenkintas, Sprendimas turi būti panaikintas pilna apimtimi, o pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį ir palikti galioti leidimą laikinai gyventi, kol šį veiksmą atliks. Pareiškėjas nesuprasdamas lietuviu, nepilnai anglų, rusų kalbos nesugebėjo suprasti kaip veikia Įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal Įstatymą.

19.2. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kurį pagristų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas turi teisę gauti visą prašomą informaciją iš atsakovo, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis ir dokumentus į šią administracinę bylą ir paaiškinti kodėl leidimas laikinai gyventi panaikinamas, taip pat panaikinti atsakovo Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19.3. Pareiškėjas nesutinka su įrodymų vertinimu. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą

21. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie pareiškėjui suteiktą perspėjimą, taip pat ir kurioje valstybėje jis buvo suteiktas ir pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą galėjo su šia informacija susipažinti. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai yra teisiškai nereikšmingi. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sprendimai pažeidžia gero administravimo principą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 24S155030, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes kita Europos Sąjungos šalis į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus nustatytus duomenis dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Vokietijoje; iš skundžiamo Sprendimo buvo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi; nurodytos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.); vertinti pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus ir jis paliktinas nepakeistas.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Byloje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenimis, kita Šengeno valstybė (duomenys neskelbtini) į Šengeno centrinę informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi iki 2026 m. balandžio 19 d. Taigi, pareiškėjas negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją iki 2026 m. balandžio 19 d.

27. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „Vejusta“ ketina dirbti elektriku. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą bei vertindamas jo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. užsienietis Lietuvos Respublikoje gyvena turėdamas leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą panaikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. dirbo UAB „Vejusta“. Tačiau pareiškėjas šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

28. Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo imperatyvių nuostatų (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.), t. y. pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi.

29. Įstatymo 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad galima atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr. 2018/1861 nuostatas; 2) nėra pagrindo išduoti jam leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kita Šengeno valstybė – (duomenys neskelbtini), yra įtraukusi į SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendime įvertintas ir antrosios sąlygos egzistavimas – nustatyta, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi prašo išduoti ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, o kaip asmuo, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendime nustatytos ir nurodytos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Taigi, pareiškėjo atveju egzistuoja abi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo) sąlygos, nustatytos įstatyme (Įstatymo 34 str. 1 d. 3 p.).

31. Nors pareiškėjas teigia, kad nežinojo apie Sprendime minimą perspėjimą ir nežino kurioje valstybėje jam šis perspėjimas suteiktas, todėl teismo prašo išreikalauti su šiuo perspėjimu susijusią informaciją iš atsakovo, tačiau tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl tokio sprendimo gavimo pats, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar duomenų apie tai, kad SIS duomenys galėtų būti neteisingi, o oficialiais SIS duomenimis abejoti šiuo atveju nėra pagrindo. Be to, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra apskundęs atsakovo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131860 (administracinė byla Nr. eI2-11621-484/2024), kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. O ir nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė informaciją ir duomenis, kuriais remdamasis priėmė Sprendimą ir pareiškėjas galėjo su šia informacija susipažinti. Taigi, atsakovas, nustatęs Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai, Sprendimu, kuris pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui neišdavė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

33. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius