f97dbd4e-095d-4d48-b410-8cc6da49ead5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6943-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01706-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. (V. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. P. (toliau – ir V. P., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 11000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2010-10-26 iki 2018-08-15 (b. l. 2-3).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukai, skutimosi peiliukai. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas buvo priverstas ne savo noru nesilaikyti higienos, kas jam kėlė didelius iÅ¡gyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas, jautėsi diskriminuojamas, nes tokios higienos priemonės suimtiesiems buvo iÅ¡duodamos.

Dėl tokių pataisos įstaigos veiksmų jam skaudėjo ir pradėjo gesti dantys, jis buvo privestas lankytis pas odontologÄ , o dėl nekokybiÅ¡kų odontologo teikiamų paslaugų supÅ«liavo ne tik dantys, bet ir pusė veido. Jo praÅ¡ymai dėl higienos priemonių iÅ¡davimo nėra priimami, administracijai paaiÅ¡kinus, kad jis vaikÅ¡to į parduotuvę. Tokiais veiksmais atsakovės atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.

Savo atsiliepimu teismui (b. l. 10-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, pareiÅ¡kėjo reikalavimams už laikotarpį iki 2015-08-16 prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad pagal teisės aktus, galiojusius iki 2017 m. sausio 1 d., Alytaus PN neturėjo prievolės nuteistuosius aprÅ«pinti dantų pasta, dantų Å¡epetėliais ir skutimosi peiliukais. Tvirtino, kad iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas, neatsižvelgiant į jo pajamas ir į tai, ar asmuo yra rÅ«kantis.

Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymui Nr.1R-132, nuo 2017 m. sausio 1 d., pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal minėtu įsakymu patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o nustatytÄ tvarkÄ bei sÄ lygas, tačiau pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡ytinių, nei žodinių praÅ¡ymų dėl higienos priemonių iÅ¡davimo nebuvo pateikęs, atsakovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pats galėjo apsirÅ«pinti higienos priemonėmis, nes į savo sÄ skaitÄ gavo 4076,30 Eur pajamų.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo vietoje 4 kartus baustas už narkotikų vartojimÄ , kas neabejotinai įtakojo jo sveikatos bÅ«klę. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2018-08-15 patirtÄ neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad apie galimybę kreiptis į teismÄ jis sužinojo tik kitam nuteistajam parodžius teismo sprendimÄ dėl analogiÅ¡kų kalinimo sÄ lygų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kančias, diskriminacijÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ bÅ«tent to pažeidimo metu, tačiau skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 4).

Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už šį laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčo laikotarpiu patirtÄ neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ to, kad Alytaus PN neaprÅ«pino jo higienos priemonėmis – dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo.

Taigi, pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų Å¡epetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų iÅ¡davimas nuteistiesiems. Tačiau, pagal tų pačių AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktÄ suimtiesiems kas mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 4 ir 5 punktai, be kita ko, numato, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis).

Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jam neskirtų higienos priemonių (dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų). Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl dantų pastos, dantų Å¡epetėlio bei skutimosi peiliukų iÅ¡ esmės neginčija, nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų Å¡epetėlių ir skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems.

LVAT, aiÅ¡kindamas minėtų teisės normų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų. Todėl nagrinėjamu atveju susiduriama su įstatymo ir Konvencijos normų kolizija. Pažymėjo, kad įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys Å¡ios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po Å¡ios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017). Nagrinėjamai bylai taip pat aktualus EŽTT sprendimas byloje Melnitis prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį.

Asmuo skundėsi, be kita ko, tuo, kad įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, todėl jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas. EŽTT pripažino, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Akivaizdu, kad tai sukėlė kančiÄ , kurios sunkumo laipsnis virÅ¡ija sulaikymui bÅ«dingÄ kančiÄ . Dar daugiau, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprÅ«pinti sulaikytÄ jį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktÄ , numatantį, kad kaliniai laikytųsi Å¡varos, įstaigos vadovybė turėtų aprÅ«pinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis.

Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai pažeminimÄ . Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai), į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

– konstatuoti valstybės neveikimÄ (neteisėtus veiksmus) CK 6.271 straipsnio prasme. Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. Kaip jau buvo minėta, pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ , drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, t.y. visų pirma, nuteistasis turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , o pateikus tokį praÅ¡ymÄ , turi bÅ«ti vertinamas asmens mokumas, ir higienos priemonės iÅ¡duodamos tik nemokiu pripažintam nuteistajam.

Remiantis ApraÅ¡o 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis) dydžio pinigų sumÄ . Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte, papildomai detalizuojant higienos priemonių suteikimo tvarkÄ , o bÅ«tent pagal Å¡io apraÅ¡o 6 punktÄ nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas pristato į Buhalterinės apskaitos skyrių, kuris patikrina, ar nuteistasis yra mokus ar nemokus ir apie tai pažymi nuteistojo praÅ¡yme (b. l. 30-32).

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad po 2017 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė praÅ¡ymų, kaip to reikalauja ApraÅ¡o 5 punktas. Nesant raÅ¡ytinių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, atsakovės atstovas neturėjo prievolės jo aprÅ«pinti higienos priemonėmis, tuo pačiu nebuvo pagrindo ir vertinti pareiÅ¡kėjo mokumÄ . IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d.

į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ buvo periodiÅ¡kai pervedamos piniginės lėšos, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ir pats nusipirkti higienos priemonių (b. l. 22-29). PareiÅ¡kėjas ir pats teismo posėdyje pripažino, kad jis į savo sÄ skaitÄ gaudavo nemažai lėšų, dėl ko buvo laikomas mokiu, tačiau tvirtino, kad pagal susitarimÄ tai buvo kitų nuteistųjų lėšos, ir jos buvo naudojamos ne pareiÅ¡kėjo reikmėms. Teismas pažymi, kad tai, kam ir kokiu bÅ«du panaudoti jo sÄ skaitoje esančias lėšas, kuriomis disponuoti jis turi teisę pagal teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , yra tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyvus sprendimas, ir tai niekaip neįtakoja jo mokumo nustatymo fakto.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo ir nenurodė, kokiais konkrečiais mėnesiais pareiÅ¡kėjas prašė jo nurodytų higienos priemonių, bÅ«damas nemokus, o atsakovės atstovė pareiÅ¡kėjui jas suteikti atsisakė, t.y. pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais teiginiais. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Alytaus PN neteisėti veiksmai, aprÅ«pinant pareiÅ¡kėjÄ higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., nekonstatuotini, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais. Teigė, kad dėl jo neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis jam sugedo dantys, buvo priverstas kreiptis pas odontologÄ . IÅ¡ byloje pateiktos V. P. asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis odontologo paslaugomis naudojosi tik laikotarpiu iki 2015-08-17 (b.l.19-21), dėl kurio pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad jis tiek iki ginčo laikotarpio pradžios, tiek ginčo laikotarpiu buvo baustas už narkotikų vartojimÄ (b.l.17-18), narkotikų vartojimas taip pat galėjo sukelti tam tikrus jo sveikatos bei emocinės bÅ«senos sutrikimus. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors bÅ«du bÅ«tų bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu (iki 2017-01-01) nesikreipė. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į pareigÅ«nus ne kartÄ kreipėsi, bet jo praÅ¡ymai buvo atsisakomi priimti, Å¡ios aplinkybės bylos duomenys nepatvirtina.

Minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, iÅ¡gyvenimus ar sveikatos pablogėjimÄ , kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neiÅ¡duotų higienos priemonių ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d.) pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovo atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų Å¡epetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) iÅ¡davimo į Alytaus pataisos namų administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista V. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d., jo reikalavimÄ dėl Å¡iuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė