f97cb9ea-851e-4b07-bf6b-6dc04f4f6bfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4676-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03937-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, RÅ«tos Miliuvienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lietuvos edukologijos universiteto atstovui advokatui Dariui PaÅ¡kauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos atstovei Dovilei Terepaitei, trečiojo suinteresuoto asmens VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros atstovei Dovilei Varoneckienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai dėl įsakymų panaikinimo, n u s t a t ė:

Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Universitetas) su skundu (t. I, el. b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 9–14), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. 4-505 „Dėl lėšų, iÅ¡mokėtų projekto Nr. VP3-3.4-OM-03-V-02-030 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, grÄ Å¾inimo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 4-505) bei Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014 m. liepos 24 d.

įsakymÄ Nr. 4-506 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansine paramÄ pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programÄ , skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 4-506), kuriais 100 006,57 Lt iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjo projektui „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“ pripažintos netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis ir Universitetas įpareigotas grÄ Å¾inti minėtÄ iÅ¡mokėtų lėšų dalį.Nurodė, kad skundžiami įsakymai buvo priimti po to kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-857/2014 pripažino neteisėtais ir panaikino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymus bei įpareigojo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijÄ (toliau – ir atsakovė, Ūkio ministerija) VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 nagrinėti iÅ¡ naujo.

Tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė nesilaikė minėtame LVAT sprendime pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir skundžiamus įsakymus priėmė tiesiogiai saistoma AgentÅ«ros priimtų sprendimų. Pabrėžė, jog LVAT, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė turėjo tam tikrÄ laisvę nustatyti finansinės korekcijos dydį ir kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu pažeidimo pobÅ«džio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad parinkta priemonė – 5 proc. finansinė sutarties pataisa nėra proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau skundžiamais įsakymais Universitetui vis tiek nustatyta 5 proc. korekcija, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, neatitinka ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog AgentÅ«ra 5 proc. skaičiavo nuo visų projekto pirkimo iÅ¡laidų, nors pagal ESTT praktikÄ korekcija turi bÅ«ti skaičiuojama nuo neteisingai iÅ¡mokėtos iÅ¡laidų sumos bei bÅ«ti proporcinga. Anot pareiÅ¡kėjo, panaÅ¡ios formuluotės vartojamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198 p.Universiteto teigimu, vien tai, kad jis nurodė konkrečius standartus, kurie žymi aukščiausius reikalavimus prekėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos prekės atskirai nebuvo užsakytos, nė vienam gamintojui ar tiekėjams nesuteikė prioriteto, nes pareiÅ¡kėjo nurodytus reikalavimus atitinkančios prekės buvo ir yra laisvai prieinamos prekyboje kiekvienam tiekėjui, ir tos prekės buvo nupirktos ir projektas baigtas sėkmingai.

Vien už tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodė privalomus vykdyti standartus ir reikalavimus negali bÅ«ti laikoma, kad jis nurodė konkretų prekės ženklÄ , ar konkretų standartÄ kaip pavyzdį. Å iuo atveju buvo nurodyti standartai, kuriuose iÅ¡dėstyti reikalavimai, o ne kažkoks konkretus tipinis standarto pavyzdys, taigi tos prekės, kurioms buvo nurodyti bendri standartai, kuriuos tos prekės turi atitikti, apskritai negali bÅ«ti laikomos kaip kokiu nors bÅ«du neatitinkančios finansavimo reikalavimų.Atkreipė dėmesį, kad net jei darytume prielaidÄ , jog kai kurias lygiavertes prekes buvo galima įsigyti mažesnėmis kainomis ir visų prekių kartu su atliktais darbais, kur jos buvo panaudotos vertė bÅ«tų buvusi 200 000 Lt ir darytume prielaidÄ , kad buvo galima įsigyti blogesnės kokybės, bet pigesnes iki 5 procentų, prekes, tuomet neteisinga nurodyta finansuotų iÅ¡laidų suma sudarytų tik 0,1 proc. visos sutarties sumos, taigi 5 proc. finansinė korekcija, kuri daugiau nei 50 kartų virÅ¡ija maksimaliai galimÄ finansinį poveikį, akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principÄ .

Taip pat pabrėžė, kad Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 12 p. yra nurodyta, kad, jei pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa, todėl Å¡iuo atveju finansinė korekcija apskritai neturėtų bÅ«ti taikoma.Universiteto nuomone, AgentÅ«ra, visiÅ¡kai nesumažindama grÄ Å¾intinos sumos, akivaizdžiai nevykdo ir ignoruoja teismo sprendimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad AgentÅ«ra taip pat neatkreipė dėmesio, jog LVAT 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu dalį AgentÅ«ros nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais, ir savo naujame sprendime nurodė tapatų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 32 str. 3 d. pažeidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad neapribojo tiekėjams teisės pasirinkti, kokiu bÅ«du bus pasitelkiami subtiekėjai, nurodydamas, jog tik Å«kio subjektų grupių, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu pajėgumai bus sumuojami, nes nebuvo įsakmiai nurodyta tiekėjams bÅ«tent pasitelkti subtiekėjus jungtinės veiklos pagrindu.

Minėtas bÅ«das buvo nurodytas kaip prioritetinis vien dėl to, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas gali užsitikrinti, kad tiekėjas tikrai turės galimybę turėti subtiekėjo pajėgumus visÄ darbų atlikimo terminÄ , kadangi bus sudaręs jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžė, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 str., todėl turi bÅ«ti panaikinti. Atsakovė Ūkio ministerija atsiliepimuose (t. I, el. b. l. 16–21; t.

II, el. b. l. 170–176) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pabrėžė, kad pagal Taisyklių 197 p. galutinį sprendimÄ dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydžio sumos bei pažeidimo apimties ir turinio priima AgentÅ«ra, o Ūkio ministerija Å¡io sprendimo pagrindu, vadovaudamasi Taisyklių 198 p., neturi teisės keisti AgentÅ«ros sprendimu nustatytos netinkamų iÅ¡laidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, ir priima sprendimÄ tik dėl AgentÅ«ros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrÄ Å¾inimo.

AgentÅ«ros sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti iÅ¡laidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 p., negali bÅ«ti keičiama, ir yra privaloma. Atkreipė dėmesį, kad LVAT laikosi nuostatos, jog AgentÅ«ros sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir Ūkio ministerijos sprendimas turėtų bÅ«ti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, t. y. pažeidimo tyrimo iÅ¡vada ir ministro įsakymas dėl paramos grÄ Å¾inimo turi bÅ«ti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamÄ ja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamÄ ja dalimi – pažeidimo tyrimo iÅ¡vada.

Ūkio ministerijos nuomone, skundžiami įsakymai argumentuoti ir pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka VAÄ® reikalavimus ir principus. Dėl finansinės korekcijos taikymo atsakovė pažymėjo, kad ji neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo nustatyti pareiÅ¡kėjo padaryti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, kokio dydžio finansinė korekcija turi bÅ«ti pritaikyta, jai nebuvo ir nėra pavesta vertinti Universiteto veiksmų teisėtumÄ , apskaičiuoti taikytinas finansines korekcijas, o jos funkcija nagrinėjamos procedÅ«ros požiÅ«riu apsiribojo jau nustatytų pažeidimų pagrindu apskaičiuotų sumų iÅ¡skaičiavimu ar neskyrimu, t. y. pirmiau priimtų AgentÅ«ros sprendimų vykdymu.Trečiasis suinteresuotas asmuo AgentÅ«ra atsiliepimuose (t.

II, el. b. l. 1–9, 177–182) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipė dėmesį, jog LVAT nutartyje nėra sakoma, kad 5 proc. finansinė korekcija, kaip tokia, yra neproporcinga padarytiems pažeidimams ir nagrinėjamu atveju negalima taikyti, o teigiama, kad Ūkio ministerija jos nepagrindę atliktu iÅ¡samiu visų aplinkybių vertinimu. AgentÅ«ros nuomone, Ūkio ministerijai iÅ¡samiai įvertinus visas LVAT nutartyje nurodytas bÅ«tinas vertinti aplinkybes, nustačius pagrindÄ , galėjo bÅ«ti ir pagrįstai bei teisėtai nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta tokia pati 5 proc. finansinė korekcija.AgentÅ«ra taip pat nesutinka, jog LVAT dalį nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais.

Pabrėžė, jog Universitetas bando suklaidinti teismÄ , nes LVAT pripažino pareiÅ¡kėjÄ padarius visus AgentÅ«ros pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus VPÄ® pažeidimus, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo skunde bandomÄ nuneigti VPÄ® 32 str. 3 d. pažeidimÄ . Pasak AgentÅ«ros, sprendimÄ siÅ«lyti taikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ ji priėmė įvertinusi jos proporcingumÄ nustatytiems pažeidimams, be to, atsižvelgdama į LVAT nutartį, atnaujino pažeidimo tyrimÄ ir atitinkamai papildė pažeidimo tyrimo iÅ¡vados 12 dalį, dar papildomai pagrįsdama, kodėl bÅ«tent 5 proc. dydžio korekcija Å¡iuo atveju yra proporcinga ir taikytina.

PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijos ir jÄ Ä¯gyvendinančių veiksmų programų projektų iÅ¡laidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atitikties taisyklės), 8.7 p. tinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis gali bÅ«ti pripažintos tik tos iÅ¡laidos, kurios atitinka viešųjų pirkimų reikalavimus. Å iuo atveju buvo nustatyta, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant VPÄ® ir Å¡ie pažeidimai galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams, o Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo sÄ voka apima ir tuos Å«kio subjekto veiksmus, kai dėl nepagrįstų iÅ¡laidų žala bendrajam biudžetui ne tik padaroma, bet ir gali bÅ«ti padaroma.

Pažymėjo, kad vadovaujantis proporcingumo principu, pripažinti visas projekto pirkimo išlaidas netinkamomis finansuoti būtų neproporcinga, todėl, vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos), 26 p., nustatytam pažeidimui finansinis poveikis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Gairėmis, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydžio ar atšaukti visas išlaidas būtų neproporcinga, taikomos finansinės pataisos.

Nurodė, kad, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trÅ«kumų finansinę svarbÄ ir mastÄ bei atsižvelgusi į Valstybės kontrolės rekomendacijÄ , nustatė, kad turi bÅ«ti taikoma Gairių 23 p. rekomenduojama minimali pataisa – 5 proc. finansinė korekcija (suma – 100 006,57 Lt) nuo pareiÅ¡kėjo mokėjimo praÅ¡ymuose MP001 – MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal sutartį iÅ¡laidų vertės. Atkreipė dėmesį, jog Valstybės kontrolė 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-62 pasiÅ«lė 5 proc. finansinę korekcijÄ , taigi pritarė, kad bÅ«tent tokia korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.

AgentÅ«ros įsitikinimu, Ūkio ministerija turėjo teisinį pagrindÄ ir pagrįstai ginčijamus įsakymus priėmė AgentÅ«ros atnaujintos pažeidimo tyrimo iÅ¡vados pagrindu. PareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodoma aplinkybė, kad iÅ¡ pateiktų Ūkio ministro argumentų pripažįstant netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis ir sumos matyti, kad jie yra analogiÅ¡ki nurodytiems AgentÅ«ros pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje, nereiÅ¡kia, jog atsakovė savarankiÅ¡kai neįvertino LVAT nutartyje nurodytų aplinkybių.

Anot AgentÅ«ros, Lietuvos Respublikos Å«kio ministras, sutikdamas su pažeidimų tyrimo iÅ¡vada, neprivalo joje nustatytų aplinkybių (motyvų) bÅ«tinai perkelti į priimamÄ Ä¯sakymÄ . Ūkio ministerija gali prieiti ir analogiÅ¡kas AgentÅ«ros padarytoms iÅ¡vadas ir tokiais atvejais nuoroda į AgentÅ«ros iÅ¡vadÄ yra visiÅ¡kai pakankamas priimamo įsakymo motyvas. Be to, AgentÅ«ra nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma ES Bendrojo Teismo byla negalima laikyti analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamu atveju skiriasi tiek nustatyti pažeidimai, tiek ir teisės aktai, reglamentuojantys už Å¡iuos pažeidimus taikytinas finansines korekcijas.

Pažymėjo, jog LVAT savo praktikoje yra pripažinęs kad pažeidimams, patenkantiems į 2007 m. Gairių 23 p., mažiausia taikytina korekcija yra 5 proc. Be to, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pažeidimai nėra tik formalÅ«s. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju padarė ne vienÄ pažeidimÄ â€“ pažeisti VPÄ® 25 str. 2 d., 3 d. 1 p. ir 8 d., taip pat 32 str. 3 d. ir 85 str. 2 d. LVAT pripažino pareiÅ¡kėjÄ padarius visus Å¡iuos pažeidimus. Pabrėžė, jog ESTT pasisako, kad net tais atvejais, kai tam tikros nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant teisės aktus, pasekmes, perkančiosios organizacijos elgesys ES biudžeto atžvilgiu negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu ES teisę.

Net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus, todėl, AgentÅ«ros manymu, laikyti pareiÅ¡kėjo padarytus pažeidimus formaliais ir mažareikÅ¡miais negalima. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo Universiteto atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės Ūkio ministerijos atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens AgentÅ«ros atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Skundas atmestinas. Ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl pareiÅ¡kėjo projekto, įgyvendinamo Europos SÄ jungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, iÅ¡laidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėto ir pagrįstumo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos edukologijos universitetas, AgentÅ«ra ir Ūkio ministerija 2010 m. gegužės 31 d. pasirašė triÅ¡alę projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 (toliau – ir Sutartis), 2011 m. gruodžio 15 d. buvo pasiraÅ¡ytas sutarties pakeitimo susitarimas Nr. 1, kuriuo nustatyta projekto biudžete didžiausia tinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma – 2 088 194,64 Lt (t.

II, el. b. l. 17–41). Pagal Sutartį, vykdydamas projektÄ , Universitetas įsipareigojo laikytis VPÄ® nuostatų (Sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.4 p., bendrųjų sÄ lygų 2.1.8 p.).AgentÅ«ra, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės praneÅ¡imu 2012 m. spalio 25 d. pradėjo pažeidimo tyrimÄ ir 2012 m. lapkričio 30 d. parengė Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 dėl pareiÅ¡kėjo projekte nustatyto Europos SÄ jungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo.

AgentÅ«ra tyrimo metu nustatė, kad vykdant Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimÄ buvo pažeistos VPÄ® 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d., 32 str. 3 d., 85 str. 2 d. nuostatos, Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto rektoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-46 (SVPT) (toliau – ir ApraÅ¡as), 5.12.1 ir 5.12.2. p. nuostatos, Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.4 p. ir bendrųjų sÄ lygų 2.1.8 p. Minėtoje iÅ¡vadoje pasiÅ«lyta Universitetui pagal Gairių 23 p. pritaikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo mokėjimo praÅ¡ymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų iÅ¡laidų vertės.Ūkio ministerija 2013 m. sausio 8 d. priėmė įsakymÄ Nr. 4-9 „Dėl lėšų, iÅ¡mokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, grÄ Å¾inimo“ ir įsakymÄ Nr. 4-10 „Dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. balandžio 30 d.

įsakymo Nr. 4-353 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinę paramÄ pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programÄ , skyrimo“ pakeitimo“, kuriais, atsižvelgdama į minėtÄ 2012 m. lapkričio 30 d. AgentÅ«ros iÅ¡vadÄ , nusprendė susigrÄ Å¾inti dalį finansinės paramos lėšų – 100 006,57 Lt.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su nustatytais pažeidimais ir Ūkio ministerijos bei AgentÅ«ros sprendimais susigrÄ Å¾inti dalį finansinės paramos kreipėsi į teismÄ .

LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, remdamasis VAÄ® 3 str. 3 p. ir atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos diskrecijÄ vertinti pažeidimo tyrimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , panaikino 2013 m. sausio 8 d. Ūkio ministerijos įsakymus ir grÄ Å¾ino AgentÅ«ros sprendimÄ ir 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ Åªkio ministerijai iÅ¡ naujo nagrinėti, ir, įvertinus aplinkybes, patvirtinančias pažeidimo pobÅ«dį, svarbÄ ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, bÅ«tinumÄ jas taikyti, priemonių proporcingumÄ , priimti naujÄ sprendimÄ .

Minėtoje nutartyje LVAT, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė turėjo tam tikrÄ laisvę nustatyti korekcijos dydį, ir kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu pažeidimo pobÅ«džio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, todėl parinkta priemonė – 5 proc. finansinė sutarties pataisa nėra proporcinga padarytam pažeidimui (t. II, el. b. l. 123–138).Atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 5 d. LVAT nutartį, AgentÅ«ra 2014 m. birželio 9 d. atnaujino pažeidimo tyrimÄ dėl Universiteto projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“ ir 2014 m. birželio 23 d. priėmė pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT03 (t.

II, el. b. l. 78–85), kurioje, kaip ir 2012 m. lapkričio 30 d. iÅ¡vadoje, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPÄ® 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d., 32 str. 3 d., 85 str. 2 d., ApraÅ¡o 5.12.1 ir 5.12.2. p., Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.4 p. ir bendrųjų sÄ lygų 2.1.8 p. Minėtoje iÅ¡vadoje AgentÅ«ra pateikė Ūkio ministerijai pasiÅ«lymÄ Universitetui pagal Gairių 23 p. pritaikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo mokėjimo praÅ¡ymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų iÅ¡laidų vertės. Lietuvos Respublikos Å«kio ministras, atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d.

AgentÅ«ros iÅ¡vadoje nustatytus pažeidimus, 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-505 įpareigojo UniversitetÄ grÄ Å¾inti 100 006,57 Lt, iÅ¡ jų 85 005,58 Lt Europos SÄ jungos fondų lėšų ir 15 000,99 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų į Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos sÄ skaitÄ t. I, el. b. l. 8–9) bei 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-506 atitinkamai sumažino pareiÅ¡kėjo projekto finansavimÄ (t. I, el. b. l. 10–11). Pažymėtina, kad pagrindinis pareiÅ¡kėjo argumentas, kodėl turėtų bÅ«ti panaikinti Ä®sakymai Nr. 4-505 ir Nr. 4-506, – LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutarties nurodymų nevykdymas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyta, ar priimant skundžiamus įsakymus buvo įvertintos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo pobÅ«dį, svarbÄ ir finansinius nuostolius, taip pat tikslais, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, bÅ«tinumas jas taikyti, priemonių proporcingumas.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai nurodo, jog LVAT dalį AgentÅ«ros nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais. Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gegužės 5 d. LVAT nutarties, pastarojoje tik pritarta pareiÅ¡kėjo argumentams, kad AgentÅ«ra nepagrįstai nurodė, jog Universitetas visiÅ¡kai neleido atsižvelgti į subrangovo kvalifikacijÄ , t. y. neleido sumuoti rangovo ir subrangovų pajėgumų, tačiau LVAT taip pat konstatavo, kad ribojančiu tiekėjo galimybes laikytinas nurodymas remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais tik esant konkretaus teisinio pobÅ«džio ryÅ¡iams – jungtinės veiklos sutarčiai – tiekėjų turėjo bÅ«ti suprantamas ir galėjo bÅ«ti taikomas tik kartu su imperatyvia įstatymo nuostata neatsižvelgti į teisinio pobÅ«džio ryÅ¡ių formÄ su subrangovais.

Taigi Å¡iuo atveju VPÄ® 32 str. 3 d. pažeidimas pripažintas pagrįstu, tačiau LVAT tik pakeitė Å¡io pažeidimo argumentacijÄ . Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje iÅ¡ esmės pripažino, kad AgentÅ«ros nustatyti Universiteto padaryti pažeidimai yra pagrįsti ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymus panaikino dėl nemotyvuotai pritaikytos sankcijos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi teismas pakartotinai nepasisakys dėl AgentÅ«ros nustatytų pažeidimų pagrįstumo, kadangi jie patvirtinti LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi.Taigi nagrinėjamu atveju Universitetas techninio projekto statinio architektÅ«ros ir konstrukcijos projekto dalyje langų ir durų techninės specifikacijoje, techninio projekto Å¡ilumos punktų, vėdinimo projekto dalies darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje Nr. 103 ir Nr. 104 nurodymas konkretų darbo pavadinimÄ ar standartÄ , pažeidė VPÄ® 25 str. 2 d., 25 str.

3. d. 1 p., 25 str. 8 d., 85 str. 2 d. ir ApraÅ¡o 5.12.1. p. Universitetas 2010 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. (13.04)-R4 pateikė tiekėjams atsakymÄ , kuriame nurodė, kad subrangovų kvalifikacija pirkimo procedÅ«rų metu nevertinama, o pagrindinis rangovas, kuris neturi silpnų srovių atestato, bet turi visus ISO, norėdamas pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ turėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį su Å«kio subjektu, kuris turi silpnų srovių atestatÄ , visus ISO ir atitinka kitus pirkimo sÄ lygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė VPÄ® 32 str. 3 d., 85 str. 2 d. ir ApraÅ¡o 5.12.2. p. Be to, pareiÅ¡kėjas, deklaruodamas pirkimo iÅ¡laidas mokėjimo praÅ¡ymuose, pažeidė Atitikties taisyklių 8.7 p. ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sÄ lygų 8.4 p. ir bendrųjų sÄ lygų 2.1.8 p.Dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos sankcijos pagrįstumo pažymėtina, kad, atlikusi pakartotinį pažeidimo tyrimÄ , AgentÅ«ra Universitetui taikomÄ 5 proc. finansinę korekcijÄ argumentavo 2014 m. birželio 23 d. iÅ¡vados 12 dalyje, kurioje nurodė, kad nustatyti VPÄ® pažeidimai galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams, Å¡ių pažeidimų iÅ¡taisyti nebegalima (pirkimas įvykęs, pirkimo sutartis pasiraÅ¡yta, rangos darbai atlikti ir priimti).

Be to, Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo sÄ voka apima ir tuos Å«kio subjekto veiksmus, kai dėl nepagrįstų iÅ¡laidų žala bendrajam biudžetui ne tik padaroma, bet ir gali bÅ«ti padaroma. AgentÅ«ra, motyvuodama pareiÅ¡kėjui paskirtÄ finansinę korekcijÄ , be kita ko, rėmėsi ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer etdes Collectivités territoriales prieÅ¡ Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10, kuriame nurodoma, kad iÅ¡ struktÅ«rinių fondų neturi bÅ«ti finansuojami veiksmai, vykdomipažeidžiant vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.

Dėl subsidijos gavėjo, kaip perkančiosios organizacijos, viešųjų pirkimų, siekiant įgyvendinti subsidijuojamas priemones, taisyklių pažeidimo būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos ir taip daroma žala ES biudžetui. ESTT pabrėžė, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus. Net tais atvejais, kai tam tikros nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant teisės aktus, pasekmes, perkančiosios organizacijos elgesys ES biudžeto atžvilgiu negali būti pripažintas atitinkančiu ES teise.

Be to, AgentÅ«ra atkreipė dėmesį ir į ES Bendrojo teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimÄ byloje T-384/10, kuriame teigiama, jog bÅ«tent valstybės narės visų pirma atsako už projektų finansinę priežiÅ«rÄ ir bÅ«tent jos privalo imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamÄ Europos lėšų panaudojimÄ , kad projektai bÅ«tų valdomi laikantis visų taikytinų SÄ jungos teisės aktų, kad bÅ«tų užkirstas kelias ir aptikti pažeidimai ir kad bÅ«tų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemų egzistavimas ir geras veikimas valstybėse narėse siekiant, jog europinės lėšos bÅ«tų naudojamos tinkamai ir veiksmingai.

Finansinių koregavimų tikslas yra atkurti padėtį taip, kad visos iÅ¡laidos, kurios nurodytos praÅ¡yme bendrai finansuoti iÅ¡ Sanglaudos fondo, bÅ«tų suderinamos su toje srityje taikomais SÄ jungos teisės aktais. AgentÅ«ra paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, pripažinti visas projekto pirkimo iÅ¡laidas, kurių vertė – 2 000 131,43 Lt, netinkamomis finansuoti bÅ«tų neproporcinga, todėl pagal Rekomendacijų 26 p. nustatytam pažeidimui finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Gairėmis, kuriose numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų ES finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbÄ ir nustatyto neatitikimo mastÄ bei atstatyti situacijÄ , kurioje 100 proc. visų bendram finansavimui struktÅ«rinių fondų deklaruotų iÅ¡laidų atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles.

Gairėse numatyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydžio ar atÅ¡aukti visas iÅ¡laidas bÅ«tų neproporcinga, taikomos finansinės pataisos. 2014 m. birželio 23 d. iÅ¡vadoje AgentÅ«ra taip pat nurodė, kad įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trÅ«kumų finansinę svarbÄ ir mastÄ bei atsižvelgusi į Valstybės kontrolės rekomendacijÄ , nustatė, kad turi bÅ«ti taikoma Gairių 23 p. rekomenduojama minimali pataisa – 5 proc. finansinė korekcija (suma – 100 006,57 Lt) nuo projekto vykdytojo mokėjimo praÅ¡ymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal Sutartį iÅ¡laidų vertės – 2 000 131,43 Lt.

Taip pat pažymėjo, kad Valstybės kontrolė 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-62 pasiÅ«lė 5 proc. finansinę korekcijÄ , o Europos Komisija, tvirtindama Å¡iÄ ataskaitÄ , pritarė, jog 5 proc. finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju AgentÅ«ra iÅ¡taisė LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytus pirminio pažeidimo tyrimo metu priimtų sprendimų trÅ«kumus, t. y. tinkamai ir pagrįstai motyvavo pareiÅ¡kėjui pritaikytÄ finansinę korekcijÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT panaikino Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymų Nr. 4-9 ir Nr. 4-10, kaip neatitinkančius VAÄ® 3 str. 3 p. įtvirtinto proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, tačiau minėta LVAT iÅ¡vada vienareikÅ¡miÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad 5 proc. finansinė korekcija buvo per didelė, minėtu atveju ji buvo nemotyvuota. Atlikusi pakartotinį pažeidimų tyrimÄ .

AgentÅ«ra 2014 m. birželio 23 d. iÅ¡vadoje pateikdama pasiÅ«lymÄ dėl finansinė korekcijos dydžio aptarė pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ ir svarbÄ , vadovaudamasi tesimų praktika, pagrindė finansinių korekcijų taikymo tikslÄ , bÅ«tinumÄ , taip pat vertino finansinė korekcijos proporcingumÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad AgentÅ«ros pažeidimo tyrimo iÅ¡vada ir Å«kio ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto iÅ¡laidų sumÄ netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis ir įpareigoti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtų lėšų dalį turi bÅ«ti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamÄ ja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamÄ ja dalimi – AgentÅ«ros pažeidimo tyrimo iÅ¡vada (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A325-822/2015).

Taigi šiuo atveju 2014 m. birželio 23 d. Agentūros išvada ir motyvuojamoji skundžiamų Įsakymų Nr. 4-505 ir Nr. 4-506 dalis. Teismas taip pat pažymi, kad, nors Gairėse yra nustatytas tik rekomenduojamas finansinės pataisos dydis, o rekomendacijos pagal savo pobūdį negali būti laikomos imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis, tačiau visiškai neatsižvelgti į Gairėse pateiktas rekomendacijas, ypač, kai pagal jas taikoma finansinė korekcija yra išsamiai argumentuojama, nėra pagrindo.

Å iuo atveju pagal Universiteto padarytus pažeidimus AgentÅ«ra vadovavosi Gairių 23 p. pateikta rekomendacija už neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasiraÅ¡ymo kriterijų taikymÄ , kuris kai kuriems konkurso dalyviams turi atgrasomÄ jį poveikį, nes įgyvendinant kvietimo teikti pasiÅ«lymus procedÅ«rÄ yra nustatyti neteisėti apribojimai rekomenduojama skirti 10 proc. nuo sutarties sumos pataisa, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. birželio 26 d.

AgentÅ«ros iÅ¡vados, AgentÅ«ra nevertino Universiteto padarytų pažeidimų kaip labai sunkių, todėl nusprendė pritaikyti minimaliÄ rekomenduojamÄ 5 proc. pataisÄ , be to, pažymėjo, kad Å¡i pataisa taikoma ne nuo visos sutarties sumos, o nuo pareiÅ¡kėjo mokėjimo praÅ¡ymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal sutartį iÅ¡laidų vertės. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė AgentÅ«ra, net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus.

Taigi net ir konstatavus, kad atsakovė turėjo tam tikrÄ laisvę nustatyti korekcijos dydį, galima pripažinti, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus Universiteto padarytiems pažeidimams, todėl Ä®sakymų Nr. 4-505 ir Nr. 4-506 nėra pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                          Milda Vainienė Violeta Petkevičienė RÅ«ta Miliuvienė