2020-10-15 Nr. AB-19261-3-61-3-00398-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1915-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00398-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 42-1008 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 2S-226; 2) įpareigoti Vilniaus PN direktorių vykdyti pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir pateikti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme Nr. 29(8)-1112 nurodytą informaciją; 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ir teikti atsakymus nustatytais terminais.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą išaiškinti pareiškėjui jo teises bei laisves, o taip pat jų apribojimus, kurie taikomi, pareiškėjui turint nuteistojo statusą. Vilniaus PN direktorius 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 42-1008 šią informaciją atsisakė pateikti. Todėl pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas minėtą atsakymą panaikinti, tačiau Kalėjimų departamentas pareiškėjo nurodytų argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, palikdamas galioti Vilniaus PN sprendimą.

3. Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai yra šališki, pažeidžiantys tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus. Pareiškėjas skunde apžvelgė Lietuvos ir tarptautinį teisinį reglamentavimą ir, remdamasis juo teigia, kad jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką. Tačiau atsakovai prašomos informacijos pareiškėjui nepateikė, kadangi pareiškėjas nenurodė, kam ši informacija yra reikalinga. Pareiškėjo manymu, teikdamas tokį prašymą, pareiškėjas neturi teikti pasiaiškinimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundą Kalėjimų departamentui išsiuntė 2018 m. lapkričio 5 d., o atsakymą gavo 2019 m. sausio 14 d., t. y. pažeidžiant viešojo administravimo įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą.

5. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 45–46) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui pateiktas Vilniaus PN 2018 m. spalio 24 d. atsakymas Nr. 42-1008 yra informacinio pobūdžio ir pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, Vilniaus PN 2018 m. spalio 24 d. atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tą patvirtino ir Kalėjimų departamentas, todėl jo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

7. Atsakovas Kalėjimo departamentas atsiliepime (b. l. 34–36) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reguliuojantis nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BVK 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos kontekste iš esmės numatyta pareiga teisėsaugos institucijoms (tarp jų bausmių vykdymo institucijoms) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad asmuo būtų tinkamai informuojamas apie savo teises (2018 m. gruodžio 11 d. byla Panovits prieš Kiprą Nr. 4268/04). Šiuo atveju kokiu būdu ir forma tai padaryti imperatyviai nenustatyta. Nuteistieji su savo teisėmis, pareigomis, draudimais, BVK, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais yra supažindinami atvykus jiems į pataisos įstaigą. Taip pat su minėtais teisės aktais asmenys gali susipažinti, naudojantis bibliotekos paslaugomis, riboto interneto prieiga ar, vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, gaudami rašytinę informaciją.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus PN 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 42-1008 pareiškėjui konkrečiai ir aiškiai atsakė, kokie teisės aktai numato nuteistojo susipažinimą su jo teisėmis, laisvėmis ir pareigomis su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis bei atsakė į kitus pateiktus klausimus.

10. Atsakovas nurodė, kad atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas pavėluotai dėl įstaigoje vykusios reorganizacijos ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. Tačiau, atsakovo manymu, tai pareiškėjui nesukėlė neigiamų pasekmių, nes jį domino bendro pobūdžio informacija, kuri neįtakojo tolimesnių pareiškėjo veiksmų ar kitų terminų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu (b. l. 63–66) pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl nuteistojo teisės gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, taip pat nuteistųjų teises ir pareigas, o būtent, ar nepateikę pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme nurodyto „teisių laiško“, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

13. Teismas taip pat nustatė, kad:

13.1 Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2008 m . gruodžio 11 d. EŽTT byloje Panovits prieš Kiprą (pareiškimo Nr. 4268/04) nustatyta, jog, taikant asmeniui kalinimą jam turi būti įteiktas „teisių laiškas“, taip pat, kad kalinamasis apie savo teises būtų informuotas išsamiai. Remdamasis šia byla, pareiškėjas prašė paaiškinti, kada jam buvo įteiktas „teisių laiškas“, kas jį įteikė, kas ir kada pareiškėjui suteikė išsamią informaciją apie jo teises. Taip pat prašė paaiškinti, kokios ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) garantuojamos teisės yra užtikrinamos bei kokios teisės, kaip ir kokiais pagrindais yra suvaržomos Vilniaus pataisos namuose.

13.2 Išnagrinėję pareiškėjo prašymą, Vilniaus PN paaiškino, kad pareiškėjo nurodyto EŽTT sprendimo (Panovits prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 4268/04) kontekste – iš esmės numatyta pareiga teisėsaugos institucijoms (tarp jų ir bausmių vykdymo institucijoms) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad asmuo būtų tinkamai informuojamas apie savo teises. Šiuo atveju tai, kokiu būdu ir forma tai padaryti imperatyviai nenustatyta. Nuteistieji apie savo teises ir pareigas supažindinami nacionaliniuose teisės aktuose numatytais būdais ir formomis. Taip pat informavo, kad nuteistieji su savo teisėmis ir pareigomis, draudimais, BVK, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais yra supažindinami jiems atvykus į pataisos įstaigą. Iš individualaus darbo su nuteistuoju (pareiškėju) knygelės įrašų matyti, kad su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis bei kita pareiškėjas buvo supažindintas 2016 m. liepos 14 d., tai patvirtino savo parašu. Laivės atėmimo bausmės atlikimo (kalinimo) laikotarpiu nuteistieji su savo teisėmis ir pareigomis gali susipažinti, vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Esant poreikiui su pagrindiniais teisės aktais (BVK, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucija) gali susipažinti naudojantis bibliotekos paslaugomis (šie teisės aktai periodiškai atnaujinami) ar naudojantis riboto interneto prieiga.

13.3 Nesutikdamas su Vilniaus PN administracijos atsakymu, pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas minėtą atsakymą pripažinti nepagrįstu.

13.4 Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 2S-226 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Tačiau ši nuteistųjų teisė nėra absoliuti, todėl tam tikrais atvejais informacija jiems neprivalo būti teikiama. Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese asmuo (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis) yra nuolat informuojamas apie jo statuso pasikeitimą ir atitinkamai apie jo statuso turinį sudarančias teises ir pareigas.

15. Iš skundžiamų dokumentų turinio teismas nustatė, kad, pareiškėjui atvykus į bausmės atlikimo vietą, 2016 m. liepos 14 d. jis buvo pasirašytinai supažindintas su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia.

16. Teismas sprendė, kad skundžiamame atsakovo rašte (sprendime), išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, taip pat nurodyta, kada jis buvo supažindintas su jo statuso asmenų (o būtent, nuteistųjų terminuota laisvės atėmimo bausme) teisėmis ir pareigomis, bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, pažymint, kad tokio pavadinimo dokumento kaip „teisių laiškas“ Lietuvos Respublikos teisė nenumato. Teismo vertinimu, skundžiami atsakymai pareiškėjui nesukėlė ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes juose pateikta teisinio reguliavimo, numatančio nuteistųjų supažindinimą su jų teisėmis ir pareigomis, analizė bei nurodyti būdai, priemonės, kuriais naudojantis nuteistasis turi teisę išsamiau papildomai susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis, atsakymas ir paaiškinimas dėl nurodytame EŽTT sprendime pateikto motyvo apie „teisių laišką“.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pavėluoto Kalėjimų departamento sprendimo pateikimo, teismas pažymėjo, kad VAĮ numatyto 20 darbo dienų termino praleidimas savaime nedaro atsakymų nepagrįstais ir neteisėtais, nenustačius atsakymų turinio neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismo vertinimu, vėliau pateiktas Kalėjimų departamento atsakymas nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių, nes pareiškėjas prašė jam suteikti bendro pobūdžio informaciją, kuri neįtakojo pareiškėjo teisių dėl apskundimo terminų.

III. 18. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde (b. l. 70–71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą, panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 2S-226, panaikinti Vilniaus PN 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 42-1008 ir įpareigoti Vilniaus PN administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymą Nr. 29(8)-1112.

19. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisiniais argumentais.

20. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nurodė BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kuri suteikia nuteistajam teisę gauti rašytinę informaciją apie savo teises bei pareigas, bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, taip pat nurodė, kad ši teisė nėra absoliuti, tačiau nedetalizavo, kokiais atvejais ši teisė gali būti apribota, nenurodė, kokiame teisės akte tokie apribojimai nustatyti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisės buvo išaiškintos baudžiamajame procese, tačiau nenurodė, kokios teisės pareiškėjui buvo išaiškintos ir kas jas išaiškino.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, elgesio taisyklėmis 2016 m. liepos 14 d., tačiau pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai nuo to laiko keitėsi daug kartų, todėl nurodytas supažindinimas yra niekinis. Teismas nurodė, kad su nurodytomis teisėmis ir pareigomis pareiškėjas buvo supažindintas individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, tačiau pareiškėjas tokio dokumento nėra matęs, todėl teismas tokiais duomenimis, su kuriais nėra supažindintos visos šalys, negalėjo vadovautis. Pareiškėjas pažymi, kad jis kreipėsi į Vilniaus PN su 2019 m. vasario 7 d. prašymu leisti susipažinti su individualaus darbo su nuteistuoju knygele. Vilniaus PN 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 42-242 pareiškėjui išaiškino, kad tokių duomenų jis gauti negali ir jie, esant reikalui, bus teikiami teismui. Kalėjimų departamentas 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2S-1536 pareiškėjo skundą dėl minėto Vilniaus PN rašto atmetė. Pareiškėjas, remdamasis EŽTT sprendimu Panovits prieš Kiprą (pareiškimo Nr. 4268/04), mano, kad jis privalo būti supažindintas su „teisių laišku“.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad termino Kalėjimų departamento sprendimui pateikti praleidimas nedaro jo neteisėtu ir nesukelia pasekmių. Tokiu būdu teismas paneigė įstatymo esmę ir prasmę, taikė dvigubus standartus.

23. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 82–84) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

24. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 78–79) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2018 m. spalio 24 d. rašto Nr. 42-1008, kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją apie supažindinimą su jo teisėmis, Kalėjimų departamento, išnagrinėjusio pareiškėjo skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2019 m. sausio 14 d. rašto Nr. 2S-226 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo šias institucijas vykdyti teisės aktų nuostatas.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo Vilniaus pataisos namų rašte (sprendime) išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, taip pat nurodyta, kada jis buvo supažindintas su jo statuso asmenų (o būtent, nuteistųjų terminuota laisvės atėmimo bausme) teisėmis ir pareigomis, bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, pažymint, kad tokio pavadinimo dokumento kaip „teisių laiškas“ Lietuvos Respublikos teisė nenumato. Teismas vertino, kad vėliau pateiktas Kalėjimų departamento atsakymas nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių, nes pareiškėjas prašė jam suteikti bendro pobūdžio informaciją, kuri neįtakojo pareiškėjo teisių dėl apskundimo terminų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisiniais argumentais. Teismas, nurodydamas, kad BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta nuteistųjų teisė nėra absoliuti, nedetalizavo, kokiais atvejais ši teisė gali būti apribota, nenurodė, kokiame teisės akte tokie apribojimai nustatyti, taip pat nenurodė, kokios teisės pareiškėjui buvo išaiškintos ir kas jas išaiškino. Pareiškėjas pažymi, kad tokio dokumento, kaip individualaus darbo su nuteistuoju knygelė pareiškėjas nėra matęs, todėl teismas tokiais duomenimis, su kuriais nėra supažindintos visos šalys, negalėjo vadovautis. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad termino Kalėjimų departamento sprendimui pateikti praleidimas nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nesukelia pasekmių.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

30. Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymu (b. l. 49) kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kada pareiškėjui buvo įteiktas „teisių laiškas“, kas jį įteikė, kada ir kas suteikė išsamią informaciją apie pareiškėjo teises, taip pat prašė informuoti, kokios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos teisės yra užtikrinamos nuteistiesiems ir kaip šios teisės yra užtikrinamos Vilniaus pataisos namuose, taip pat kaip ir kokiais pagrindais Konvencijoje įtvirtintos teisės yra suvaržomos. Vilniaus pataisos namai 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 42-1008 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b. l. 15–16) pareiškėją informavo, kad iš pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašų matyti, jog su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis bei kita pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2016 m. liepos 14 d. Taip pat pažymėjo, kad, esant poreikiui, su pagrindiniais teisės aktais (BVK, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucija) pareiškėjas gali susipažinti, naudojantis bibliotekos paslaugomis ar naudojantis riboto interneto prieiga. Pareiškėjo prašymą paaiškinti, kokios ir kaip Konvencijos garantuojamos teisės yra užtikrinamos bei kokios teisės yra suvaržomos Vilniaus pataisos namuose atsakovas vertino kaip nemotyvuotą, pareiškėjas nenurodė nė vienos teisės, kuri galbūt yra pažeidžiama ar nepagrįstai suvaržoma, taip pat nenurodė, kam ši informacija yra reikalinga. Kalėjimų departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. 2S-226 „Dėl nuteistojo S. V. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 14) konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų atsakymas pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Vilniaus pataisos namų 2018 m. spalio 24 d. rašto Nr. 42-1008 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo rašte (sprendime) išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, taip pat nurodyta, kada jis buvo supažindintas su jo statuso asmenų (o būtent, nuteistųjų terminuota laisvės atėmimo bausme) teisėmis ir pareigomis, bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Iš šio rašto turinio matyti, kad su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis bei kita pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2016 m. liepos 14 d.

33. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas, siekdamas įsitikinti minėtame atsakovo rašte pateiktos informacijos teisingumu, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įpareigojo Alytaus pataisos namus (į kuriuos pareiškėjas yra perkeltas iš Vilniaus pataisos namų) iki 2020 m. spalio 7 d. pateikti pareiškėjo S. V. individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopiją (įrašus, kuriuose nurodyta informacija apie pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. supažindinimą su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis bei kita). Iš Alytaus pataisos namų apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 14 d. pasirašytinai patvirtino, jog susipažino su Bausmių vykdymo kodeksu, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais bei pataisos namų direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį, su nuteistųjų teisėmis bei pareigomis (b. l. 99–100). Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad tokio dokumento, kaip individualaus darbo su nuteistuoju knygelė, pareiškėjas nėra matęs, todėl teismas tokiais duomenimis, su kuriais nėra supažindintos visos šalys, negalėjo vadovautis, atmestini.

34. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiais atvejais Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teisė (teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas) gali būti apribota, nenurodė, kokiame teisės akte tokie apribojimai nustatyti, taip pat nenurodė, kokios teisės pareiškėjui buvo išaiškintos ir kas jas išaiškino, pažymi, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo išdėstyti pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį ir pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad su šiais teisės aktais susipažino. Be to, atsakovas Vilniaus pataisos namai skundžiamame rašte pažymėjo, kad, esant poreikiui, su pagrindiniais teisės aktais (Bausmių vykdymo kodeksu, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucija) nuteistieji gali susipažinti naudojantis bibliotekos paslaugomis ar riboto interneto prieiga. Taigi, esant poreikiui, detaliau su minėtais teisės aktais pareiškėjas galėjo susipažinti savarankiškai ir tokia galimybė byloje nėra paneigta.

36. Atmesdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog termino Kalėjimų departamento sprendimui pateikti praleidimas nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nesukelia pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012 ir kt.).

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė