f97888be-dfd6-47a0-9a2f-16d6b6e17172 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1913-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ Nr. (23.24-08)-327-11820 (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo atlikti UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ pateikto praÅ¡ymo dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo vertinimÄ .

2. Skunde remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama VMI leisti už 2018 m. spalio mėnesį susidariusiÄ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėjimo sumÄ sumokėti per 12 mėnesių iÅ¡dėstant lygiomis dalimis kas mėnesį. PareiÅ¡kėjos teigimu, 41 332,70 Eur PVM mokestinė nepriemoka susidarė pagal PVM deklaracijÄ už 2018 m. spalio mėnesį. Atsakovė skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti 41 332,70 Eur PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ dalimis, nes minėta įmonė dirbo pelningai.

Pasak pareiÅ¡kėjos, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2.2. Nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, pareiÅ¡kėja tvirtina, kad Å¡iuo atveju yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) 88 straipsnyje nustatyti pagrindai atidėti ar iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ . PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimÄ ar iÅ¡dėstymÄ , reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis yra itin sunki – pagal 2018 m. spalio 31 d. duomenis jos pelnas sudarė 486,00 Eur, o įmonės kreditoriniai įsipareigojimai minėtÄ dienÄ yra 240 714,47 Eur, iÅ¡ kurių jau vėluojama apmokėti vienÄ mėnesį – 21 240,96 Eur, vėluojama apmokėti Å¡eÅ¡is mėnesius – 76 195,31 Eur, vėluojama apmokėti 12 mėnesių – 32 536,73 Eur. Taip pat atkreipė dėmesį, kad privaloma sumokėti mokestinė nepriemoka susidarė ne sistemingo mokesčių nemokėjimo valstybei, bet vykdant įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ bei įmonei susidÅ«rus su laikinais finansiniais sunkumais.

PVM mokestinės nepriemokos suma šiai dienai yra labai didelė pinigų suma, todėl nurodytos sumos pareiškėja sumokėti iš karto negalės. 2.3. Atsakovės priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų aplinkybių bei pateiktų dokumentų, todėl, pasak pareiškėjos, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėja tinkamai nepagrindė, kodėl jai turi bÅ«ti įtaikoma iÅ¡imtis, t. y. leista sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau negu yra įstatyme nustatyta. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad įmonės akcininkas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos 2018 m. veiklos rezultatus bei siekdamas stabilizuoti pareiÅ¡kėjos apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ , bÅ«tų suteikęs jai paskolas, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkintas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti vertinama kaip sunkumus patirianti dėl to, kad jos finansinėse sÄ skaitose vyksta piniginių lėšų judėjimas, ji vykdo veiklÄ ir gauna pajamas, jos debitoriniai įsipareigojimai (240,5 tÅ«kst. Eurų) padengia kreditorinius įsipareigojimus. Be to, buvo nuolat atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, mokamos paskolos bankams, imami avansai prekių įsigijimui. 3.2. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja, norėdama paneigti mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas apie jo finansinę padėtį, turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų atsakovės nustatytų aplinkybių apie pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį, o tuo pačiu įrodytų savo teiginių teisingumÄ .

Tokių įrodymų pateikta nebuvo. 3.3. Atsakovės manymu, visos nustatytos aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjos skundo teiginius, kad sumokėjus visÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , pareiÅ¡kėjos vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine. PareiÅ¡kėja turi įvertinti piniginių srautų paskirstymÄ , prioritetÄ skiriant mokesčių sumokėjimui, o ne kitiems poreikiams. PareiÅ¡kėja neatitiko abiejų sÄ lygų, kad bÅ«tų priimtas teigiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, todėl jos praÅ¡ymas netenkintas.

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ su 2018 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumÄ 41 332,70 Eur 12 mėnesių laikotarpiui. VMI Nepriemokų administravimo departamentas 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. (23.31-08)-326-10743 (toliau – IÅ¡vada) dėl UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų iÅ¡dėstymo, kurioje nurodė, kad praÅ¡omos iÅ¡dėstyti 43 841,81 Eur suma susidarė pagal pateiktÄ PVM deklaracijÄ už 2018 m. spalio mėnesį (b. l. 40–44).

Dalis praÅ¡omos iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumos buvo įskaityta iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turimos mokesčio permokos / skirtumo, todėl praÅ¡oma iÅ¡dėstyti suma sudaro 41 332,70 Eur. IÅ¡nagrinėjusi kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, VMI nustatė, kad pareiÅ¡kėja tinkamai nepagrindė, kodėl jai turi bÅ«ti įtaikoma iÅ¡imtis, t. y. leista sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau negu yra įstatyme nustatyta. VMI, atlikusi piniginių lėšų judėjimo analizę bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose, nustatė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies galėjo mokėti įsiskolinimÄ biudžetui, tačiau, galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , prioritetÄ mokėti skyrė kitiems kreditoriams.

PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjos akcininkas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos 2018 m. veiklos rezultatus bei siekdamas stabilizuoti pareiÅ¡kėjos apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ , bÅ«tų suteikęs jai paskolas. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumÄ , UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ praÅ¡ymas buvo netenkintas ir neiÅ¡dėstytas praÅ¡omos 41 332,70 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas dalimis. Skundžiamu Sprendimu, atsakovė nusprendė neiÅ¡dėstyti UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ 41 332,70 Eur mokestinę nepriemokÄ (b. l. 39).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl 41 332,70 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

6. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAÄ® 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba iÅ¡dėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Å io sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau. 6.1.

Pabrėžtina, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigÄ atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , tačiau Å¡iuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimÄ ar iÅ¡dėstymÄ , reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , o yra saistomas ir antrosios sÄ lygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011). 6.1.

Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti priimtas tik esant dviem sÄ lygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Taigi mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , kuris leistų įmonei visiÅ¡kai įvykdyti mokestinę prievolę (LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). 6.2. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad ginčijamo atsakovės Sprendimo sudedamoji dalis yra IÅ¡vada. Kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados, mokesčių administratorius įvertino pareiÅ¡kėjos finansines galimybes, siÅ«lydamas neatidėti pareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos termino.

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu pareiÅ¡kėjos finansinės bÅ«klės vertinimu. Å iuo aspektu pastebėtina, kad VMI, vertindama pareiÅ¡kėjos veiklos rodiklius, nustatė, kad pareiÅ¡kėja gauna pajamas ir turi grynojo pelno, kuris 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, sudarė 486,00 Eur. Atsakovė taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjos debitoriniai įsipareigojimai 2018 m. spalio 31 d. sudarė 240,5 tÅ«kst. Eur, o pareiÅ¡kėjos įsiskolinimas kreditoriams sudaro 240 714,47 Eur, be to, pagal pateiktas sÄ skaitas VMI padarė iÅ¡vadÄ , kad per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.

į sÄ skaitas įplaukė 217 858,54 Eur, o iÅ¡laidos sudarė 218 286,18 Eur. Teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių (o taip pat pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų) visuma, kaip teisingai nustatė atsakovė, rodo, kad pareiÅ¡kėjos finansinėse sÄ skaitose vyksta piniginės operacijos ir pareiÅ¡kėja gauna pajamų, tačiau aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja gauna grynojo pelno, savaime negali bÅ«ti vertinama kaip sudaranti pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėja nepatiria finansinių sunkumų. Teismas pastebi, kad mokestinės nepriemokos dydis yra 41 332,70 Eur, o pareiÅ¡kėjos grynasis pelnas (486,00 Eur) yra ženkliai mažesnis nei mokestinė prievolė, todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja yra teisi, kad tokioje situacijoje akivaizdu, jog ji negali iÅ¡ karto sumokėti tokios sumos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos debitoriniai įsipareigojimai (240,5 tÅ«kst.) vos padengia kreditorinius įsipareigojimus (240 714,47 Eur). Teismas sutinka, kad Å¡ioje situacijoje mokėjimas dalimis pasieks esminį tikslÄ : pareiÅ¡kėjos veiklos stabilizavimÄ bei prievolės įvykdymÄ per mokesčių administratoriaus nustatytÄ terminÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MAÄ® 88 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra bÅ«tinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016), o mokesčių administratorius nėra saistomas pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyto termino, gali bÅ«ti nustatomas ir kitas protingas trumpesnis terminas (LVAT administracine byla Nr. A602-1227/2012).

Aplinkybė, kad per nagrinėjamÄ laikotarpį buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, mokamos paskolos bankams ir imami avansai prekių įsigijimui, savaime nelaikytina pagrindu netenkinti praÅ¡ymo dėl iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos. Å ioje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja savo lėšas naudojo su pareiÅ¡kėjos (įmonės) veikla nesusijusioms reikmėms. PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad lėšos naudojamos darbuotojų atlyginimams sumokėti, tiekėjams ir mokėjimams atlikti.

Vertintina, kad pareiÅ¡kėjos veikloje nuolatinis prekių užpirkimas yra bÅ«tinas veiklai vykdyti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos teiginiais. 6.3. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad pareiÅ¡kėja pažeidė mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , nustatytÄ CK 6.9301 straipsnyje, teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių tokį teiginį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pareiÅ¡kėjai (jos savininkui) bÅ«tų taikyta administracinė atsakomybė, t. y. skirta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio pažeidimÄ .

Taigi šias aplinkybes teismas vertina kaip nepagrįstus teiginius.

7. VMI yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ , vadovaudamasi ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. VMI sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas tinkamu teisės ir faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovė taip pat turi vadovautis ir gero administravimo principu. Tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo argumentai, pateikti dokumentai nebuvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti, o padarytos iÅ¡vados nesusietos su visuma pareiÅ¡kėjos finansinės veiklos rodiklių. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiÅ¡kėja, kad atsakovė neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir nevisapusiÅ¡kai įvertino pateiktus duomenis dėl faktinės situacijos pareiÅ¡kėjos Å«kinėje veikloje.

8. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius jam suteiktÄ diskrecijÄ iÅ¡dėstyti arba atsisakyti iÅ¡dėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ Ä¯gyvendino netinkamai. Å iuo atveju teismas nesutinka su atsakove, kad pareiÅ¡kėjos finansinė bÅ«klė nėra kritinė, dėl kurios ji gali turėti didelių sunkumų vykdydama savo finansinius įsipareigojimus bei kas galėtų priversti jÄ nutraukti veiklÄ . Mokesčių administratorius turėtų įvertinti pareiÅ¡kėjos mokestinę padėtį iÅ¡ naujo ir nustatyti, ar pareiÅ¡kėja turi galimybę įvykdyti mokestinę nepriemokÄ per protingÄ jos atidėjimo laikotarpį, kurį turi teisę nustatyti pats mokesčių administratorius.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turi iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir atlikti iÅ¡samų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų tyrimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. (23.24-08) 327-11820 ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo atlikti UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ pateikto praÅ¡ymo dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo vertinimÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis