2015-10-07 Nr. AB-19316-3-61-3-03707-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo bei kitų reikalavimų.
Legislator headnote
AI generated2015-10-07 Nr. AB-19316-3-61-3-03707-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 5). Jame nurodė, kad ginčijamų planų ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymo kopijas gavo 2015 m. birželio 11 d. kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) raštu Nr. 1SS-1372-(10.2.). Teigė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio nuostatas terminas skundui paduoti yra atnaujintinas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1155-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03707-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo bei kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (teisme gautas 2015 m. liepos 15 d.) su pareiškimu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 23-4091-(41); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A27-1126; 3) pripažinti negaliojančiu 2009 m. lapkričio 25 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geokada“ parengtą žemės sklypo (2,20 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu; 4) pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 10 d. UAB „Geokada“ parengtą Žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 3; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti UAB „Geokada“ 2009 m. lapkričio 25 d. parengto Žemės sklypo plano galiojimą iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti UAB „Geokada“ 2008 m. sausio 10 d. parengto Žemės sklypo plano galiojimą iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos; 7) priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 5). Jame nurodė, kad ginčijamų planų ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymo kopijas gavo 2015 m. birželio 11 d. kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) raštu Nr. 1SS-1372-(10.2.). Teigė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio nuostatas terminas skundui paduoti yra atnaujintinas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi (b. l. 62–64) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl prašymų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 23-4091-(41), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A27-1126, pripažinti negaliojančiais 2009 m. lapkričio 25 d. UAB „Geokada“ parengtą Žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei 2008 m. sausio 10 d. UAB „Geokada“ parengtą Žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 3. Taip pat nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. pašalinti skundo dėl prašymo priteisti turtinę ir neturtinę žalą trūkumus.
Teismas nustatė, kad UAB „MIBARSAS“ 2014 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. 14/11/24/02 informavo pareiškėją, kad yra rengiamas Žemės sklypo detalusis planas, kuriuo siekiama keisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A27-1126 patvirtintus detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas 2015 m. sausio 6 d. pateikė UAB „MIBARSAS“ nesutikimą dėl Žemės sklypo detalaus plano rengimo, kuriame, be kita ko, prašė pateikti dokumentus, kuriais remiantis buvo padidintas Žemės sklypo plotas ir nustatytos jo ribos. Atsakydama į pareiškėjo nesutikimą UAB „MIBARSAS“ 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. 14/02/05/01 paaiškino, kad Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2009 m. lapkričio 25 d. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. vasario 11 d. pareiškimą, 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 48SD-3315-(14.48.104.) informavo pareiškėją, kad UAB „Geokada“ inžinierius geodezininkas 2008 m. sausio 10 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal kadastrinių matavimų metu nustatytus duomenis parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje komplektuojamas ir šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 3, surašytas 2008 m. sausio 10 d. atliekant kadastrinius matavimus. NŽT pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Giedraitiškių kadastro vietovės projekto autoriaus parengtą medžiagą ir į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir nustatytus kadastrinius matavimus, 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4091-(41) patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis, pagal parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, sudarytą atlikus kadastrinius matavimus.
Atsižvelgęs į visa tai bei įvertinęs pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad terminą jis praleido dėl svarbios priežasties, kadangi ginčijamus planus ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymo kopijas gavo 2015 m. birželio 11 d. kartu su NŽT raštu Nr. 1SS-1372-(10.5.), pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo jo valios. Pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas apie galimai jo teises pažeidžiančius aktus (jų esmę) sužinojo anksčiau, nei nurodyta jo prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino.
Taip pat teismas pažymėjo, jog netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, skundo dalį dėl prašymų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 23-4091-(41) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A27-1126 bei pripažinti negaliojančiais 2009 m. lapkričio 25 d. ir 2008 m. sausio 10 d. UAB „Geokada“ parengtus Žemės sklypo planus su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o atsisakius priimti šią skundo dalį, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 66–67), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bei nutarties dalį, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo prašymus panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 23-4091-(41) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A27-1126, pripažinti negaliojančiais 2009 m. lapkričio 25 d. UAB „Geokada“ parengtą Žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei 2008 m. sausio 10 d. UAB „Geokada“ parengtą Žemės sklypo planą su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 3.
Nurodo, kad siekė iš NŽT gauti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, kad galėtų kreiptis į teismą. Pažymi, jog Tarnyba nesilaikydama ABTĮ 31 straipsnio nuostatų pavėluotai pateikė atsakymą į pareiškėjo 2015 m. balandžio 30 d. skundą, savo atsakyme nepateikė visų prašomų dokumentų kopijų, o 2008 m. sausio 10 d. Žemės sklypo planas pareiškėjui nepateiktas iki šiol. Teigia, jog būtent dėl NŽT padarytų įstatymų pažeidimų ir buvo paduotas pareiškėjo skundas su prašymu. Pareiškėjas nurodo manęs, jog tik turint įrodymus teismas priims nagrinėti jo skundą. Atsižvelgdamas į tai, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas yra praleistas, nėra, pabrėžtina, jog praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Tačiau, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).
Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – per ilgas pareiškėjo skundo nagrinėjimas NŽT bei neišsamaus atsakymo ir ne visų prašytų dokumentų pateikimas pareiškėjui bei tai, kad ginčijamus administracinius aktus jis gavo tik 2015 m. birželio 11 d. kartu su Tarnybos sprendimu, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, jog apie tai, kad byloje ginčijami aktai galimai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus jis sužinojo gerokai anksčiau nei jam buvo išsiųstas NŽT sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir nuo minėto Tarnybos sprendimo iki kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą praėjęs terminas yra ilgesnis nei numatytas skundui paduoti, šio termino praleidimo priežasčių pareiškėjas taip pat nenurodo. Be kita ko, pareiškėjas paties Tarnybos sprendimo neginčija, o savo reikalavimais siekia tik ankstesnių Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo ir Žemės sklypo planų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą kreipėsi jau praleidęs terminą skundui paduoti, o tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pridurtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Taigi, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė