f976b209-12fa-43bb-b189-3b3fa11be87f · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-2-1023/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00645-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.3.3; 21.9.10; 21.9.11(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. vasario 10 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei R. M., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 413 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. K. 2016 m. spalio 19 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-75182984-16 dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., 11.25 val., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams R.

B. ir T. M. atliekant planinį patikrinimÄ MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis – taisantis mechanizmÄ , Å¡altkalvio pareigose I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 30 d. nebuvo įtrauktas į įdarbintų asmenų sÄ raÅ¡Ä . I. B. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad jis dirba MG „Remgeta“, inspektorių lankymosi dienÄ jis turi užkabinti „sėjalkÄ â€œ ir važiuos sėti.

Ä®monėje pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 29 d. Dėl darbo tarėsi su Z. K.. 2016 m. rugsėjo 30 d. pradėjo dirbti 8.00 val. ir planuoja dirbti iki 18.00 val., darbo sutarties nėra pasirašęs, jokių kitų dokumentų taip pat nėra pasirašęs. Už atliktÄ darbÄ tikisi gauti 300,00 Eur, nes taip susitarė. Protokole nurodoma, kad aukščiau pateiktų duomenų visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad MB „Remgeta“ direktorius A. K. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui I.

B. dirbti MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini), nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ . Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų įstatymo Nr. IX-926 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 99 straipsnio 3 ir 6 punktus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).

Tiek suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tiek teismo posėdžio metu A. K. su pažeidimu nesutiko (b. l. 20). Teismo posėdžio metu nurodė, kad I. B. buvo dirbęs anksčiau, tačiau buvo atleistas iÅ¡ darbo už darbo kodekso pažeidimus. Rugsėjo 29 d. pas Z. K. jis kreipėsi dėl darbo, tačiau Z. K. nepriiminėja darbuotojų, jis nėra įgaliotas priiminėti į darbÄ Å¾monių, nes priiminėja tik jis. Rugsėjo 29 d. jo nebuvo, nes buvo kitame darbe. Rugsėjo 30 d. jis buvo darbe nuo 10 val. ir su I. susitarė, kad jeigu spalio 3 d., pirmadienį ateis blaivus, tai galės vėl dirbti.

Rugsėjo 30 d. neįdarbino dėl to, kad buvo savaitgalis. Spalio 3 d. pranešė VSDFV, kad I. B. dirbs, nuo rytojaus jis ir pradėjo dirbti. Anksčiau jį atleidžiant iÅ¡ darbo tarp jų jokių konfliktų nekilo. Rugsėjo 30 d. ryte I. atėjo aptarti ar galėtų grįžti į dirbÄ . Anksčiau jis bendrovėje dirbo oficialiai apie metus laiko, tačiau buvo atleistas už girtavimÄ . Pirmadienį, t. y. spalio 3 d. jį įdarbino, o rugsėjo 30 d. jis nedirbo. Bendrovėje dirbo ir I. B. tėvas G.

B., kuris taip pat yra atleistas už girtavimÄ . GalbÅ«t atėjęs jis vaikščiojo po salę. I. B. iÅ¡eidinėjo iÅ¡ teritorijos, kai atvyko tikrinti bendrovę. G. B. yra I. tėvas. Nuotraukoje jis stovi atsisukęs nugara. Su raudona kepure esantis asmuo yra I. B., o tupi P. K.. G. B. su I. B. gyvena tame pačiame name. J. P. yra jų kaimynas. Jie kartu atvyksta ir iÅ¡vyksta iÅ¡ darbo vienu automobiliu, į vienÄ pusę apie 15 km. I. B. galėjo kartu su jais atvažiuoti ryte 8 val. ir jo laukti. Z. K. yra tik akcininkas, kuris prižiÅ«ri tvarkÄ , kai jo nėra, jis gali patarti, jeigu reikia darbuotojų, gali nurodyti darbuotojams, kÄ jie turi daryti, tačiau jie iÅ¡ vakaro bendrai pasitaria kas kÄ darys.

Bendrovė nesėja pasėlių, neturi nei nuosavos, nei nuomotos žemės, sėjimo darbų neatlieka. Z. K. yra Å«kininkas, tai galbÅ«t jis su I. tarpusavyje kÄ nors sprendė daryti kaip Å«kininkai. Jis pats I. neliepė nieko daryti, kadangi MB „Remgeta“ neturi nei sėjalkos, nei nuosavų traktorių, todėl ir negali sėti. I. B. buvo įdarbintas spalio 3 d. ir dirba iki Å¡iol su tam tikromis nuobaudomis. Ä® kabinetÄ tikrintojams leido įeiti, bet bÅ«nant už durų aiÅ¡kiai girdėjosi, kad buvo įsakmiai liepiama kÄ ir kaip raÅ¡yti.

TikrinimÄ atliko R. B., kuri darė įtakÄ ir nurodinėjo, suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , tai girdėjo bÅ«damas už durų ir todėl įėjo, iÅ¡sitraukė telefonÄ ir filmavo. Jam neapsimoka laikyti nelegalių darbuotojų bendrovėje. Dauguma dirbančių darbuotojų turi problemų dėl alkoholio. I. B. darbo užmokestis buvo mokamas minimalus, t. y. apie 300 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – BK) 98 straipsniu nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atliekamas DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, prieÅ¡ vienÄ dienÄ pradedant darbÄ .

Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbÄ fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Byloje teismas turėtų vertinti visus paaiÅ¡kinimus. Atmetus suinteresuotų asmenų parodymus, t. y. artimų Å¡eimos narių parodymus, pagrindinis įrodymas yra darbuotojo parodymai, kuris dirbo nelegalų darbÄ .

Darbuotojas, kuris dirbo nelegalų darbÄ , buvo apklaustas darbo inspekcijos atstovės, paaiÅ¡kinimÄ rašė savo valia, paaiÅ¡kinimai yra du. Vertinant I. B. paaiÅ¡kinimus yra akivaizdu, kad jis kalba apie Z. K., ariamÄ Å¾emę, kitame paaiÅ¡kinime apie sėjamÄ jÄ , tai vienu metu duoti paaiÅ¡kinimai, kurie neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms. Akivaizdu, kad žmogui buvo nurodoma kÄ jis turi raÅ¡yti. Institucijos atstovė parodė, kad tai buvo tik konsultacinio pobÅ«džio užklausimai. Akivaizdu, kad žmogus rašė pasimetęs ir ne savo valia, žmogus neturi iÅ¡kalbos.

Faktas tas, kad jis raÅ¡o „dirbau su traktoriumi žemės Å«kyje“, „ariau su traktoriumi žemę“, „prisikabinau sėjalkÄ turėjau važiuoti sėti“. Byloje nustatyta, kad MB „Remgeta“ neužsiima jokia žemės Å«kio veikla, joje yra atliekami traktoriaus, traktoriaus detalių remontai. Tai tokio darbo netgi nelegaliai kas liečia žemės arimÄ , važiavimo su sėjalka sėti, realiai negalėjo atlikti Å¡ioje įmonėje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas MB „Remgeta“ vadovas A.

K. paaiÅ¡kino, kad I. buvo atėjęs iÅ¡ vakaro, kad kalbėjo su Z. K., kÄ patvirtino ir pats Z. K., kad buvo iÅ¡ vakaro atėjęs I. B. kalbėti dėl darbo, kad jis norėjo ateiti sekančiÄ dienÄ , nes tÄ dienÄ nebuvo A. K.. Tai rodo, jog ne Z. sprendžia priėmimo klausimus. Jo Å«kyje jam darbininkų nereikėjo. Liudytojas I. B. davė teisingus parodymus, kad su savo tėvu ir kitu asmeniu atvyko sekančiÄ dienÄ Ä¯ MB „Remgeta“ laukti A. ir kalbėtis dėl darbo. Byloje yra duomenys, kad Å¡is žmogus įmonėje buvo dirbęs. Jam buvo žinoma kur vyksta visi darbų veiksmai, kur dirba jo tėvas.

Liudytojas J. P. paaiÅ¡kino, kad I. B. jokių darbų nedirbo, o laukė kol atvyks A. K.. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta Vyriausiojo administracinio teismo turi bÅ«ti įrodyta, kad nelegalus darbuotojas susitarė tiesiogiai su darbdaviu kokį konkretų darbÄ jis turi atlikti. Administracinės teisės protokole aiÅ¡kinama, kad patikrinimo metu rastas dirbantis, taisantis mechanizmÄ , Å¡altkalvio pareigose I. B., bet po to čia perkeltas jo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuris visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja Å¡iam faktui, nes jeigu vertinti I.

B. parodymus, tai jis turėjo užsikabinti sėjalkÄ ir važiuoti sėti, o dėl darbo tarėsi su Z. K.. Kyla pagrįstų abejonių kodėl ne Z. K. suraÅ¡ytas protokolas, nes A. K. čia figÅ«ruoja dėl to, kad yra MB „Remgeta“ vadovas, bet su juo iki tariamo pažeidimo užfiksavimo I. B. nei matėsi, nei kalbėjo, nei tarėsi dėl darbo. Å ie požymiai turi bÅ«ti nustatyti. Byloje nustatyta, kad A. K. su I. B. nei 29 d., nei užfiksuojant jį angaruose nebuvo susitikę ir nebuvo gauti jokie nurodymai kokį konkretų darbÄ turi atlikti.

TÄ patvirtina visi byloje apklausti liudytojai. Byloje buvo apklaustas kitas darbo inspektorius T. M., kuris nurodė, kad I. B. nurodęs dirbantis vienÄ dienÄ . Realiai rugsėjo 29 d. protokole įraÅ¡yta, kad bÅ«tų svariau, tačiau neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių. Mano, kad administracinis teisės pažeidimas, kuriuo yra kaltinamas A. K. nėra įrodytas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pasisakęs, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas apibrėžia administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas, tai pagrindinis dokumentas byloje, jo negalima tikslinti.

Jis nebuvo gražintas papildyti ir iÅ¡taisyti klaidų. IÅ¡ protokolo turinio akivaizdu, kad A. K. su I. B. dėl darbo nesitarė, jam jokių nurodymų, kokį darbÄ turi atlikti, nedavė, todėl praÅ¡o A. K. atžvilgiu bylÄ nutraukti. Institucijos atstovė mano, kad vaizdo įraÅ¡as sukarpytas, suklastota, tai galima padaryti ekspertizę. Vaizdo įraÅ¡e kur vykdoma apklausa matosi tik spaudimas, jis galėjo bÅ«ti ir neužfiksuotas. Vien tai, kad žmogus rašė du paaiÅ¡kinimas, kur pirmas akivaizdžiai neatitiko turinio, kurio galbÅ«t norėjo inspektorė ir akivaizdu, kad buvo raÅ¡omas antras paaiÅ¡kinimas.

Dėl kamerų vaizdo Z. K. paaiÅ¡kino, kas atitinka įraÅ¡us ir patį protokolÄ , kad patikrinimas pradėtas 11 val. 25 min. Pagal įraÅ¡Ä matosi, kad tuo laiku iÅ¡lipa inspektoriai, vairuotojas, kieme yra I. B. ir Z. K.. Teigti, kad atvykę rado jį dirbantį prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, nes pats įraÅ¡as rodo, kad jis buvo rastas kieme. Kameros nei laiko galima atsukti, nei sufabrikuoti, viskas sutampa su bylos aplinkybėmis. Jei I. B. bÅ«tų nelegalus darbuotojas, tai tikėtina, kad Z. K. butų nėjęs paskui inspektorę, o liepęs B. pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos, bet jokių veiksmų jis nesiėmė, I.

B. nesislapstė, o grįžo į patį garaÅ¾Ä ir toliau ten buvo. Palinkęs prie mechanizmo, kad dirbtų kažkokius darbus nuotrauka nieko neįrodo. Nors darant prielaidÄ , kad jis užėjo ten kur dirbo tėvas ir, kad padavė įrankį, tai neatitinka nelegalaus darbo požymių. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., 11.25 val. turėdami Kauno apskrities skyriaus vedėjo pavedimÄ atliko planinį MB „Remgeta“, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ .

Atvykus į įmonę, įėjus per duris turėjo su savimi Sodros sÄ raÅ¡Ä ir tikrino visus sutiktus darbuotojus. Priėjus prie geltonos spalvos mechanizmo I. B. ir dar vienas darbuotojas jį taisė. Apklausus tÄ Å¾mogų, jis buvo rastas Sodros sÄ raÅ¡e. Paklausus I. B., jis iÅ¡ pradžių nenorėjo nurodyti nei vardo, nei pavardės ir tik po kelių kartų nurodė savo pavardę. Po kelių minučių paaiÅ¡kėjo, kad jo nebuvo registruoto Sodros sÄ raÅ¡e. Nuotrauka buvo daryta ne tuo momentu, kai su inspektoriumi T.

M. pamatė bedirbantį I. B., bet po kelių minučių. Viskas vyko taip – jie taisė mechanizmÄ , I. B. eidavo paimdavo įrankius ir juos nuneÅ¡davo. Kuomet darbuotojams paaiÅ¡kėjo, kad galbÅ«t ne viskas gerai, I. B. iÅ¡sitraukė cigaretę, pradėjo rÅ«kyti, darbas nutrÅ«ko. Vėliau ėjo ir tikrino visus likusius darbuotojus. Kontoroje rado Z. K., prie stalo sėdinčiÄ ir tvarkančiÄ dokumentus jo žmonÄ , A. K. žmonÄ , kuri taip pat buvo užsiėmusi kažkokia veikla. Toliau buvo žmogus papraÅ¡ytas nutraukti darbÄ ir eiti raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ pradžių buvo duotas kabinetas atsisėsti ir ramiai paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Visi kabinete buvę asmenys, t. y. MB „Remgeta“ darbuotojai ir jų žmonos iÅ¡ kabineto pasiÅ¡alino, bet už durų pasitarę sugrįžo už 1 – 2 min. Jiems grįžus A. K. iÅ¡sitraukė telefonÄ , atsisėdo demonstratyviai ant sofos ir pradėjo filmuoti. PaaiÅ¡kinimo raÅ¡yme A. ir Z. K. nepatiko tai, kad žmogui tas pats klausimas buvo užduodamas kelis kartus, kadangi pats B. buvo pasimetęs ir nieko nerašė, todėl klausimas buvo kartojamas kelis kartus.

Tai buvo interpretuojama kaip spaudimo darymas asmeniui. Esant tokiai situacijai paaiÅ¡kinimo raÅ¡ymas buvo nutrauktas ir iÅ¡kviesti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai. Jiems atvykus jie su I. B. išėjo iÅ¡ patalpų ir visas paaiÅ¡kinimas buvo paraÅ¡ytas policijos pareigÅ«nų automobilyje, filmuojant automobilyje esančiai kamerai. Kabinete pavyko suraÅ¡yti tik kelis sakinius, bet asmuo matė neverbalinę bÅ«simų ir buvusių vadovų kalbÄ , dėl to nieko nerašė. SuraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ automobilyje dalyvavo pareigÅ«nai E. V. ir E. B..

Bendrovės vadovas A. K. paaiÅ¡kinimo raÅ¡ymo metu stovėjo netoli pareigÅ«nų automobilio. Jo tėvas Z. K. vaikščiojo aplink pareigÅ«nų automobilį su metaliniu strypu, grasinančių veiksmų nerodė, tačiau buvo neaiÅ¡ku dėl ko jis neÅ¡iojosi tÄ metalinį strypÄ . Nuo paties paaiÅ¡kinimo raÅ¡ymo pradžios vadovų, jų žmonų elgesys buvo keistas, pradėjo pulti, grasinti, kad gali atsirÅ«gti. Pats I. B. aiÅ¡kino, kad sėjalkÄ taisė, todėl parašė, kad buvo taisomas geltonas mechanizmas, kadangi ji nėra mechanizmų specialistė.

Įėjus į patalpÄ stebėjimas truko apie 2 – 3 min., dėl to, kad I. B. dirbo ne vienas, o dviese. IÅ¡kart įėję į patalpas neužfiksavo vaizdo dėl to, kad susiduria su neigiamais veiksniais, jeigu neranda nelegaliai dirbančių asmenų. Žmonės iÅ¡reiÅ¡kia tam tikras replikas „kas jÅ«s tokie ir dėl ko mus filmuojate“. Fotografuoja tik tuomet, kai randa galimai nelegaliai dirbantį asmenį. Jie pirmiausia nustatė, kad B. dirba nelegaliai ir tuomet nufotografavo. IÅ¡ pradžių patikrinimo metu jie dirbo.

Nustačius, kad jo nėra Sodros sÄ raÅ¡e jis buvo nufotografuotas. I. B. stebėjimo metu su įrankiu kažkÄ tvirtino prie mechanizmo. Ä® kontorÄ B. pasikvietė eiti kartu, bet ne tada kada jį fotografavo. Jis buvo pakviestas po 5 – 6 min. Per tÄ laikÄ jis spėjo kažkÄ nueiti paimti nuo stalo ir kažkÄ pataisyti. Jie tuo metu baigė kitų asmenų tikrinimÄ . Patalpose I. B. patvirtino, kad jis ten dirba. Ten su juo daug niekas nekalbėjo, o jis pats mažai kalbėjo, t. y. asmuo neturintis aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo ir klausimus reikėjo užduoti po kelis kartus.

Patalpose sakė, kad jis ten dirba nuo 29 d. Niekas jo neklausė kokiose pareigose jis dirba. Buvo paklaustas kokiose pareigose dirba, kai buvo raÅ¡omas paaiÅ¡kinimas. PaaiÅ¡kinimÄ asmuo raÅ¡o klausimų – atsakymų bÅ«du. Jie užduoda klausimus, o jis atsako. Neigia, kad B. apklausinėjo pakeltu tonu ir įsakmiai, tačiau tuo metu buvo kilusi konfliktinė situacija, kadangi į kabinetÄ Ä¯Ä—jo asmenys ir pradėjo Å¡Å«kauti, rėkti, provokuoti konfliktÄ ir filmuoti. I. B. pradėjo raÅ¡yti pirmÄ jį paaiÅ¡kinimÄ , tačiau jis neatsakė į klausimus, kadangi patalpoje kilo konfliktas ir raÅ¡ymas buvo nutrauktas.

Rašymas iš naujo buvo pradėtas policijos automobilyje. Buvo parašytas vienas I. B. paaiškinimas, nes pirmame jis nespėjo nieko paaiškinti. Pirmas paaiškinimas nebuvo suplėšytas, tačiau paaiškinimas nebuvo tęsiamas ant to paties, o buvo pradėta rašyti iš naujo. Nori pažymėti, kad vaizdo įrašas, kaip įrodymas, apkarpytas. Nėra jo pradžios ir pabaigos, kadangi filmavimas truko, kiek ji prisimena, apie 10 – 15 min, o pateiktas įrodymas 1 – 2 min. trukmės. Teismas iš to negali susidaryti įspūdžio kaip buvo pradėta apklausa ir kuo buvo užbaigta.

Vaizdo įraÅ¡e matosi tik ji, nors patalpoje buvo iÅ¡ viso 5 asmenys – I. B., pareigÅ«nas T. M., Z. K., A. K., A. K. mama ir jo draugė. Žmogus pradėjo filmuoti nuo apklausos pradžios, kurios įrodyme nesimato, todėl jis turėtų bÅ«ti vertinamas ypač kritiÅ¡kai. Antras įrodymas, kuriame matomas I. B., kai jis iÅ¡eina iÅ¡ MB „Remgeta“ patalpų, neatitinka tikrovės sekant pagal laikÄ , kadangi inspektavimÄ pradėjo 11 val. 25 min. Įėję į įmonės patalpas asmenį rado palinkusį prie geltono agregato, kurį įvardino traktoriumi.

Galimai žmogus viso patikrinimo metu galėjo iÅ¡eiti, bet ne tuo momentu, kai atvyko, kadangi atvyko 11 val. 25 min. ir rado jį MB „Remgeta“ patalpose, o 11 val. 27 min. padaryta nuotrauka. Nuotraukoje nematyti žmogaus palinkimo ties agregatu, kadangi jis nuėjo pasiimti kažkokios detalės. Liudytoja E. V. teismo posėdyje nurodė, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje dirbo su kolega ir gavo iÅ¡kvietimÄ , kad Jiezno kolonijų kaime mokesčių inspekcijos darbuotojai konfliktuoja su įmonės direktoriumi ir jiems neleidžiama apklausti galimai nelegalaus darbuotojo.

Inspekcijos darbuotojai prašė pagalbos. Atvykus į vietÄ juos pasitiko mokesčių darbuotoja. Lauke stovėjo ir juos pasitiko bendrovės direktorius Z. K., kuris pasitiko, leido jiems įeiti į įmonės patalpas, siÅ«lė kabinetÄ apklausti galimai rastÄ nelegalų darbuotojÄ . Pasakė, kad yra atvykus darbo inspekcija, kuri rado galimai nelegalų darbuotojÄ ir, kuri nurodo, kad Kielius jų neleidžia jo apklausti. Ä® įmonės patalpas įėjo kartu su kolega. Rado ten dirbančius darbuotojus. Nė vieno nepažinojo.

Darbo inspekcijos darbuotojai pasakė, kuris asmuo yra galimai nelegaliai dirbantis. Pasakė jo vardÄ ir pavardę. Nuėjus į pastato vidų pakvietė galimai nelegalų darbuotojÄ Ä¯ laukÄ , kad duotų paaiÅ¡kinimus mokesčių darbuotojai. Atvykus jokio konflikto nebuvo, galimai nelegalus asmuo buvo bendrovės patalpose, virtuvėlėje, sėdėjo, nieko nerašė. IÅ¡kvietus jį į laukÄ , jis sutiko duoti paaiÅ¡kinimÄ . Asmenį pasisodino į tarnybinį automobilį, kuris raÅ¡tiÅ¡kai davė paaiÅ¡kinimÄ .

Automobilyje buvo darbo inspekcijos atstovė, ji, galimai nelegalus įmonės darbuotojas ir jos kolega. Automobilyje buvo keturiese. T. M. stovėjo lauke. I. B. buvo duotas blankas ir jis rašė paaiÅ¡kinimÄ . Atsakinėjo į blanke nurodytus klausimus. Rašė savo ranka. Klausimus jam uždavinėjo darbo inspekcijos atstovė. Jam buvo užduodami klausimai: nuo kada dirba, ar buvo sudaryta darbo sutartis. Asmens apklausa truko iki 20 minučių. Atsakinėdamas asmuo nežinojo kaip suformuluoti atsakymÄ raÅ¡tu, todėl darbo inspekcijos darbuotoja jam padėjo suformuluoti mintis paaiÅ¡kinime.Liudytojas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad rugsėjo pabaigoje, apie pietus, gavo praneÅ¡imÄ , kad Jiezno Kolonijų kaime, traktorių remonto įmonėje, vyksta žodinis konfliktas tarp mokesčių inspekcijos darbuotojų ir įmonės savininkų.

Atvykus į įvykio vietÄ buvo du mokesčių inspekcijos darbuotojai, vyriÅ¡kis ir moteris. Tai pat buvo Z. K.. Inspekcijos darbuotojai paaiÅ¡kino, kad Z. K. juos puola ir „kolioja“, tačiau jiems atvykus konfliktas jau buvo nurimęs. Suprato, kad inspekcijos darbuotojai buvo radę galimai nelegaliai dirbantį darbuotojÄ . Z. K. buvo nusiteikęs geranoriÅ¡kai. Prie jų jis pasiÅ«lė inspekcijos darbuotojams ir galimai nelegaliai dirbančiam asmeniui eiti į įmonės gamybines patalpas atlikti apklausÄ , kadangi tai remonto įmonė, tai jis pasiÅ«lė asmenį apklausti jų tarnybiniame automobilyje.

Automobilyje jis sėdėjo prie vairo. Inspekcijos darbuotoja sėdėjo priekyje Å¡alia jo. Gale automobilio, už jo sėdėjo įtariamas galimai nelegaliai dirbantis asmuo ir jo kolegė. Asmeniui davė apklausos lapÄ ir jis rašė paaiÅ¡kinimÄ . Jam uždavė klausimus, o jis atsakinėjo. Kokius klausimus jam uždavinėjo jis nesigilino, kadangi tai ne jo jurisdikcija. Atsimena, kad uždavė klausimus: kÄ jis veikia, kiek tau mokėjo, kada mokėjo. Asmuo dėl nieko nesiprieÅ¡ino, viskÄ rašė savo ranka.

Automobilyje tuo metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Vykdant apklausÄ konfliktų aplink tarnybinį automobilį nebuvo. Z. K. su inspekcijos darbuotoju stovėjo toliau nuo jų automobilio. Niekas arti nėjo. I. B. paraÅ¡ius paaiÅ¡kinimÄ prie automobilio atėjo Z. K.. Jam davė kažkÄ pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ . Jam taip pat davė pasiraÅ¡yti apklausos lapÄ . Tame lape jis nepasirašė, kadangi prieÅ¡ tai kokie darbuotojai dalyvavo ir kÄ jie darė jis nežino. PareiÅ¡kimo dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ar „koliojimo“ niekas nerašė, o jiems bÅ«nant konfliktas nevyko.

Po apklausos jie išvažiavo. Jis nesidomėjo kas iš tiesų yra įmonės savininkas, kieno vardu ji registruota jam nebuvo įdomu. Kiek suprato įvyko konfliktas tarp inspekcijos pareigūnų ir Z. K., kadangi jis pasakė, kad yra ne įmonės savininkas ir negali pasirašyti. Kiek suprato įmonės savininkas sūnus. Neatsimena, ar vyko anksčiau į kokius nors iškvietimus šioje vietoje. Liudytojas T. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius.

Å ių metų rugsėjo 30 d., apie 11.30 val. su kolege R. B. nuvyko atlikti planinį patikrinimÄ Ä¯ MB „Remgeta“. Patikrinimo metu įmonės gamybinėse patalpose rado 8 asmenis, kurie pagal Sodros duomenis buvo įdarbinti ir rado vienÄ asmenį I. B., kuris pagal Sodros duomenis nebuvo įdarbintas. Patalpose buvo įmonės vadovas ir bendrijos narys, kuris yra vadovo tėvas. Kiekvienas asmuo prisistatė, o kolegė juos žymėjo Sodros sÄ raÅ¡e. Patikrinimo metu minėtas asmuo dėliojo remontui reikalingas detales, aiÅ¡kino, kad remontuoja žemės Å«kio technikÄ .

Kolegei taip pat paaiÅ¡kino, kad dirba įmonėje pirma diena. Jo apklausai vykdyti buvo pereita į įmonės administracines patalpas. Pirmos apklausos metu, iÅ¡ pradžių nebuvo paÅ¡alinių asmenų. Pradėjus apklausÄ Ä¯monės vadovai atėjo į patalpas, jie replikavo ir trukdė kolegei klausinėti. Apklausos metu A. K. filmavo telefonu. Neatsimena kÄ darė Z. K.. Tuomet buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai ir vėliau apklausa vyko jų automobilyje. Toliau apklausoje jis nedalyvavo. Jiems atvykus lauke nieko nebuvo.

Asmuo buvo apklaustas ir kolegė įmonės vadovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Ä®prastai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suraÅ¡omas įmonės vadovui, kadangi jis atsakingas už įmonės veiklÄ . Liudytojas I. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirbo pas A. K., o paskui buvau atleistas. Z. K. yra direktorius, pažįstamas. Pas jį yra dirbęs. Pas A. K. dirbo Å¡altkalviu, visada dirbdavo oficialiai. Jį atleisdavo, kadangi bÅ«davo iÅ¡gėręs ir nenueidavo į darbÄ .

Buvo atvažiavęs rugsėjo 29 d. ir norėjo, kad jį vėl priimtų į darbÄ , bet A. K. tÄ dienÄ nebuvo. Buvo tik Z. K.. Z. K. liepė atvykti rugsėjo 30 d. Rugsėjo 30 d. atvyko su J. P., kuris ten dirba. Važiavo su juo, kadangi pakeliui. Rugsėjo 30 dienÄ jam atvykus A. K. dar nebuvo ir jam Z. K. liepė jo palaukti. TÄ dienÄ sėjalkÄ turėjo užkabinti, bet nieko nedarė. Z. turi žemės. Jis jam liepė važiuoti sėti. Z. sakė, kad neateitų iÅ¡gėręs. TÄ dienÄ jis nedirbo. Buvo priėjęs prie G.

B. ir žiÅ«rėjo kaip jis kažkÄ tvarko. G. B. yra jo tėvas. Tėvas yra Å¡altkalvis. Jam nieko nepadėjo. Nuotraukoje su raudona kepure yra jis. Buvo atsitÅ«pęs ir žiÅ«rėjo kÄ veikia tėvas. Gal kažkÄ buvo palietęs. Žinojo kokios ten detalės yra, kadangi ten yra dirbęs. Rugsėjo 30 d. tarėsi, kad jį priims į darbÄ nuo spalio 3 d., nes rugsėjo 29 d. nebuvo A. K. ir Z. K. liepė ateiti rugsėjo 30 d. Rugsėjo 30 d. buvo susitikęs su A. ir susitarė, kad ateis dirbti nuo spalio 3 d.

Jį ir įdarbino spalio 3 dienÄ . TÄ dienÄ pasirašė darbo sutartį. Nepamena kada tarėsi dėl darbo užmokesčio. Mano susitarė, kai rašė darbo sutartį. Rašė du paaiÅ¡kinimus. Konfliktas įvyko, kadangi moteris norėjo viena su juo kalbėti, o vėliau atėjo Z. ir jie apsipyko. Jis tuo metu rašė paaiÅ¡kinimÄ . PaaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ jo paėmė ir vėliau liepė raÅ¡yti iÅ¡ naujo. Paskui paaiÅ¡kinimÄ rašė policijos automobilyje. Jis buvo pasimetęs, nežinojo kaip raÅ¡yti, jam pasakė kaip raÅ¡yti.

Yra baigęs 8 klases. ParaÅ¡ius paaiÅ¡kinimÄ policijos automobilyje visi iÅ¡siskirstė. Jis iÅ¡važiavo namo.Liudytojas J. P. teismo posėdyje nurodė, kad A. K. yra jo direktorius. Su I. B. yra kolegos ir kaimynai. Kartu važinėja į darbÄ , nes I. neturi automobilio ir teisių. Rugsėjo 30 d. prisistatė iÅ¡ darbo inspekcijos. Paklausė vardo, pavardės. Jis pasakė ir jie nuėjo toliau prie dirbančių asmenų. I. B. tÄ dienÄ nedirbo, gal žodžiais tėvui kÄ patarė. Patarė dėl to, kad jis prieÅ¡ tai ten buvo dirbęs. Rugsėjo 30 d.

į darbÄ atvyko kartu su B., o rugsėjo 29 d. I. atvyko autobusu. Rugsėjo 29 d. I. grįžo atskirai nuo jo, o rugsėjo 30 d. planavo grįžti kartu, jeigu bÅ«tų įdarbintas, tačiau grįžo atskirai. Rugsėjo 29 d. I. su Z. K. tarėsi dėl darbo. I. B. turėjo laukti A., kad galėtų įsidarbinti. Sutarė, kad A. bus rugsėjo 30 d. Ä® darbÄ priima A. K.. Z. K. nepriima į darbÄ . Nežino ar sutartį pasirašė, kadangi su I. nespėjo pakalbėti. Jis nematė kas vyko toliau, ginčo negirdėjo.

Nieko negirdėjo dėl paaiÅ¡kinimo ėmimo iÅ¡ I.. Nematė, kad I. B. kÄ nors dirbtų tÄ dienÄ .Liudytoja D. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji A. K. yra mama, o Z. K. – žmona. ViskÄ â€žRemgetoje“ tvarko sÅ«nus. Ji dirba kitoje sÅ«naus įmonėje UAB „Keliukai“, jo pavaduotoja ir buhaltere. Rugsėjo 30 d. atvyko su Z. į MB „Remgeta“, kadangi reikėjo atrakinti duris darbuotojams. Atsisėdo prie kompiuterio ir skaitė. SÅ«nus buvo kitoje įmonėje ir jis laukė sÅ«naus, kad aptarti įmonės reikalus.

Z. sakė, kad atvyko B. ir laukia A., ar priims jį į darbÄ . I. B. buvo dirbęs anksčiau, tačiau neperspėjęs neatvyko į darbÄ apie 2 savaites ir teko jį atleisti. PrieÅ¡ 11 val. atvyko jos sÅ«nus A. K.. Su I. kažkÄ aptarė ir jis išėjo. Nematė kÄ veikė I. B. kol laukė A. K., bet įmonėje dirba jo tėtis ir visas kolektyvas jam pažįstamas. Matė, kad jis vaikščiojo lauke. Jiems tik susirinkus į patalpas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , įėjo darbo inspektorė, inspektorius ir atsivedė iÅ¡ lauko B..

Vyras inspektorius buvo korektiÅ¡kas ir mandagus, tačiau inspektorė moteris iÅ¡kart kėlė balsÄ , prašė jų iÅ¡eiti į salę. Kabinete buvo aiÅ¡kiai girdėti pakeltas inspektorės balsas ir kÄ reikia raÅ¡yti. Atsidarius duris girdėjo kaip diktuojama kÄ raÅ¡yti. Supratę, kad I. paraÅ¡ys ne taip, kad jam daromas spaudimas, įėjo ir jos prašė, kad jam nediktuotų, kad taip negalima. Prašė ir vyro inspektoriaus, kad neleistų savo kolegei taip elgtis. Tuomet inspektorė dar labiau supyko, paėmė lapÄ iÅ¡ I. ir iÅ¡sikvietė policijÄ .

Per vaizdo kameras matė, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, bet toliau nedalyvavo. Nemano, kad jos vyras vaikščiojo aplink policijos automobilį. Z. K. neturi įgaliojimų priimti kÄ nors į darbÄ . Jis netgi nevaldo kompiuterio. Tik A. K. sprendžia kas dirbs. Z. K. pats darbuotojų įdarbinęs neturi. Z. K. Å«kiniai darbai nėra sujungti su Remgeta veikla. Jo Å«kis yra KaiÅ¡iadorių rajone. Jis turi 35 hektarų Å«kį. Negirdėjo, ar jis liepė I. užsidėti sėjalkÄ . Mano, kad rugsėjo 30 d. jau viskas buvo pasėta.Liudytoja J.

S. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra A. K. draugė. Rugsėjo 30 d. buvo kartu su A. MB „Remgeta“ patalpose. Jie atvyko ten kaip ir eilinę darbo dienÄ . Atvyko apie 11 val. Tuo metu atėjo I. praÅ¡ytis priimamas į darbÄ . Po kiek laiko atvyko darbo inspekcija, kad I. dirba nelegaliai. Jie vaikščiojo įmonės patalpose. Paskui buvo incidentas ir tiesiog jie teigė, kad I. buvo neįdarbintas. Paprašė balto lapo. Jie davė, tuomet inspektoriai pasisodino I. ir pradėjo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

I. paaiÅ¡kinimÄ priėmė įmonės patalpose. I. sėdėjo už stalo. PrieÅ¡ais jį stovėjo darbo inspekcijos darbuotoja ir dar buvo kitas darbo inspekcijos darbuotojas. Ji tai matė, kadangi buvo toje patalpoje. Jos nuomone, buvo agresyviai pildomas paaiÅ¡kinimas. Buvo labai nemandagiai bendraujama su žmogumi, kadangi I. jautrus žmogus ir jai pasirodė, kad jį tiesiog iÅ¡gÄ sdino. Jam buvo pasakyta kaip kÄ daryti. Jis rašė. Paskui pasakė ne taip, raÅ¡yk kitaip. IÅ¡ pradžių jam uždavinėjo klausimus, o paskui pasakoma kaip suformuoti atsakymÄ , kadangi jis nemokėjo atsakyti.

PasiaiÅ¡kinimo eigoje jie buvo papraÅ¡yti palikti patalpas. Patalpas paprašė palikti, kadangi A. tėvas paprašė inspektorės, kad ji ne taip emocionaliai kalbėtų su žmogumi, neÅ¡auktų, nekeltų tono. Patalpas jie paliko. PasiaiÅ¡kinimas buvo imamas ne taip kaip turėtų, kadangi I. buvo daromas spaudimas, jie nusprendė grįžti. Jiems grįžus inspektorė pareiÅ¡kė, kad trukdo jai atlikti pareigas ir iÅ¡kvietė policijÄ . Nematė, kad jis kÄ nors dirbtų tÄ dienÄ . I. tiesiog laukė jų.

KÄ jis veikė tiksliai ji nežino, kadangi jie atvažiavę įėjo į savo patalpas ir I. atėjo. AsmeniÅ¡kai jo nesutiko. Tiesiog pamatė jį patalpose. Ä® darbÄ MB „Remgeta“ priima A. K.. Kiek žino, Z. K. nepriiminėja darbuotojų. A. nėra davęs nurodymų Z. priiminėti žmones į darbÄ . „Remgeta“ verčiasi technikos remontu, o ne žemės darbų atlikimu. Rugsėjo 29 d. A. nebuvo darbe, nes jie buvo kartu kitoje jo įmonėje. Nežino, ar jis buvo tÄ dienÄ . PrieÅ¡ atvykstant inspekcijai A. susitarė su I., kad jei jis savaitgalį negers ir pirmadienį ateis blaivus, tai bus priimtas į darbÄ ir vėliau jis buvo priimtas.

Kiek žino I. B. yra Å¡altkalvis, remontuoja traktorius, dirba įmonės patalpose.Liudytojas Z. K. teismo posėdyje nurodė, kad yra MB „Remgeta“ akcininkas. Jis neįgaliotas asmenų priimti į darbÄ , visus teisinius dalykus atlieka A. K., jis gali tik patarti, jokių įgaliojimų neturi. A. K. yra jo sÅ«nus, jis viskÄ ir tvarko juridiÅ¡kai. Rugsėjo 30 d. A. į darbÄ atvyko tarp 11 – 12 val. Rugsėjo 30 d., apie 11 val. jam Å¡nekučiuojantis su I. B. į kiemÄ atvažiavo nežymėtas automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vyras ir moteris bei pasakė, kad iÅ¡ darbo inspekcijos ir nori patikrinti darbuotojus.

Jie įbėgo į salę ir pradėjo tikrinti darbuotojus. Tuo metu dirbo G. B., B. K., J. P.. G. B. sÅ«nus nedirbo, nes jis buvo atėjęs darbintis. Buvo atėjęs darbintis prieÅ¡ tai diena, bet direktoriaus nebuvo. I. B. buvo liepta ateiti rugsėjo 30 d., kadangi iÅ¡ to pačio kaimo važinėja jo tėvas, taip pat J. P., tai jį ir atvežė. I. laukė direktoriaus lauke, kad galėtų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Nežino kada I. atsirado angare, gal atėjo pas tėvÄ . Inspektoriai iÅ¡sitraukė papkę, prieidavo prie darbuotojų, paklausdavo jų vardo, pavardės, pareigų.

Paskui priėjo prie G. B., t. y. I. B. tėvo. Jis ėjo kartu su inspektore. I. B. buvo palikęs lauke, o Å¡is į vidų atėjo gal smalsumo vedamas. I. B. matė atvykstančius inspektorius. Mano, kad jis galėjo suprasti, kad jie yra inspektoriai, kadangi stovėjo Å¡alia jo, kai asmenys rodė man pažymėjimus. Nuotraukoje su raudona kepure yra I. B.. Tas stalas skirtas visai kito agregato remontui. Remontas yra labai sudėtingas. RemontÄ atlieka S. P.. Nuotraukoje sėjamosios nėra. Tai yra užfiksuota hidromova.

TÄ dienÄ agregatÄ remontavo G. B. ir S. P.. Nuotraukoje A. K. taip pat nėra. Tuo metu jis pats dirbo prie nuosavo automobilio MAZ, gamino kietÄ vilktį ir turėjo iÅ¡vykti. I. B. prieÅ¡ įvykį anksčiau buvo dirbęs legaliai jų įmonėje. Å iai dienai I. B. dirba Å¡altkalviu, paskirtas prie traktorių ardymo, jie remontuoja traktorius. I. kitų darbų neatlieka. I. B. priskirtas tik prie traktorių ardymo. Jis asmeniÅ¡kai vykdo Å«kinę veiklÄ , yra Å«kininkas, turi savos technikos, visa technika ir Å«kis yra KaiÅ¡iadoryse, yra 30 ha, viskÄ apsidirba pats.

Rugsėjo 30 d. jo visas Å«kis buvo sutvarkytas. Negalėjo taip bÅ«ti, kad lieptų I. B. kažkÄ sėti prie MB „Remgeta“. Jokios žemės aplink įmonę nėra, tik pieva. Ä®monės patalpos nuosavos. Žemė priklauso A. K.. Aplink įmonę A. K. priklauso 2,8 ha žemės. Teritorija užstatyta pastatais. I. B. jo Å«kyje niekada nedirbęs. Protokolas buvo raÅ¡omas kaip diktantas, įsakymo bÅ«du. Dėl ko buvo iÅ¡kviesta policija jis nežino. Atvykus policijai jokio konflikto nebuvo. Dar inspektorės buvo minimas kažkoks vamzdis.

Tuo metu jie kabino kietÄ jÄ jungtį, tai gal pasirodė, kad vamzdis koks buvo. Dirbo savo darbÄ ir nesureikÅ¡mino jų atliekamo darbo. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame A. K. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas MB „Remgeta“ direktoriumi 2016 m. rugsėjo 30 d., neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui I. B. dirbti MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini), nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ (b. l. 2);

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad buvo patikrinta MB „Remgeta“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metu nustatyti dirbantys asmenys: I. B., gimęs (duomenys neskelbtini); G. B., gimęs (duomenys neskelbtini); B. G., gimęs (duomenys neskelbtini); P. G., gimęs (duomenys neskelbtini); Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini); A. K., gimęs (duomenys neskelbtini);

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini); S. P., gimęs (duomenys neskelbtini); J. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu I. B. tvarkė traktorių, jis neįtrauktas į VSDFV informacinę sistemÄ ; VSDFV informacinės sistemos 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenys (b. l. 4), pagal kuriuos įmonėje MB „Remgeta“ dirba aÅ¡tuoni darbuotojai: G. B., B. G., P. G., Z. K., A. K., P. K., S. P., J. P.; Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R.

B. fotonuotrauka (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad ji padaryta įmonėje MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini), 11.27 val., nuotraukoje matosi dirbantis asmuo – I. B. (su raudona kepure); I. B. 2016 m. rugsėjo 30 d. paaiÅ¡kinimai (b. l. 6, 15), kuriuose jis nurodė, kad dirba MG „Remgeta“, atvažiavo užkabinti „sėjalkÄ â€œ ir važiuos sėti, pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 29 d., dėl darbo tarėsi su Z. K., į darbÄ atvažiavo 8.00 val. ir planuoja dirbti iki 18.00 val., darbo sutarties nėra pasirašęs, jokių kitų dokumentų taip pat nėra pasirašęs, už atliktÄ darbÄ tikisi gauti 300,00 Eur, nes taip susitarė;

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. B. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., 11.25 val., ji ir vyr. inspektorius T. M. atliko nelegalaus darbo planinį patikrinimÄ MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu buvo rasti įmonės MB „Remgeta“ darbuotojai ir galimai nelegaliai dirbantis (taisantis mechanizmÄ ) I.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į VSDFV informacinės sistemos sÄ raÅ¡Ä . Nustačius, kad I. B. nėra registruotas VSDFV informacinėje sistemoje, buvo papraÅ¡ytas paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Pradžioje įmonės direktorius A. K. paaiÅ¡kinimo raÅ¡ymui suteikė savo kabinetÄ ir visi jame buvę asmenys – A. K., Z. K., jų žmonos, iÅ¡ kabineto pasiÅ¡alino, bet po kelių minučių persigalvojo ir į kabinetÄ sugrįžo, pradėjo trukdyti atlikinėti I. B. apklausÄ .

Į įmonę MB „Remgeta“ buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems atvykus I. B. apklausa buvo atliekama policijos pareigūnų mašinoje; Valstybės įmonės Registrų centro išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (b. l. 10 - 11), kuriuo nustatyta, kad MB „Remgeta“ vadovu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. yra A. K., įmonės veikla yra – mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, kitų transporto priemonių remontas ir techninė priežiūra, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas;

I. B. 2015 m. spalio 10 d. darbo sutartis Nr. 21 (b. l. 45-46) ir 2016 m. spalio 3 d. darbo sutartis Nr. 22 (b. l. 47-48), pasiraÅ¡ytos tarp MB „Remgeta“ vadovo A. K. ir I. B.; praneÅ¡imai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ (b. l. 50, 51), kuriuose nurodyta, kad I. B. į MB „Remgeta“ priimtas 2015 m. spalio 12 d., kitas jo priėmimas yra 2016 m. spalio 3 d; praneÅ¡ime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ nurodyta, kad I. B. iÅ¡ MB „Remgeta“ atleistas 2016 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 49); vaizdo įraÅ¡ai (b. l. 52), iÅ¡ kurių nustatyta, kad vienas vaizdo įraÅ¡as darytas 2016 m. rugsėjo 30 d. 11.25 val., filmuojama MB „Remgeta“ kiemas.

Vaizdo įraÅ¡e matosi Å¡viesios spalvos lengvasis automobilis, Å¡alia kurio stovi penki asmenys – moteris ir keturi vyrai. Vienas vyras su raudona kepure. Po keleto sekundžių moteris ir du vyrai eina link pastato vidaus, vyras su raudona kepure nusuka į prieÅ¡ingÄ pusę, vienas vyras lieka Å¡alia automobilio. Kitas vaizdo įraÅ¡as darytas patalpų viduje. Ä®raÅ¡e matosi kaip už stalo sėdi vyras raudona kepure, rankoje laiko raÅ¡iklį. Kitoje stalo pusėje prieÅ¡ai vyriÅ¡kį stovi moteris, gestikuliuoja rankomis, pirÅ¡tu rodo į lapÄ popieriaus, pakeltu tonu įsakmiai užduoda klausimus.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

Perkvalifikuojant veikÄ pagal minėto 3 straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis negu ATPK. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad veikos perkvalifikuojamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje už nelegalų darbÄ nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, todėl A. K. veika neperkvalifikuojama pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d.

įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Minėtame straipsnyje išdėstyta teisės norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to taikant ATPK 413 straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties elementų būtina vadovautis Lietuos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK).

Nelegalaus darbo sÄ voka įtvirtinta DK 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , galiojusiÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ; darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

DK 99 straipsnio 3 dalyje yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (DK 99 straipsnio 2 dalis). Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 3 dalis). Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (darbo sutartis nėra sudaryta raÅ¡tu arba darbo sutartis nėra pasiraÅ¡yta darbdavio arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasiraÅ¡yta darbuotojo, darbuotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius, darbuotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-858/2010).ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016). Pažymėtina, kad ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (žr. pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigÅ«nas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A.

K. pažeidimÄ pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar yra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko tiek protokolo suraÅ¡ymo, tiek teismo posėdžio metu. Jis kategoriÅ¡kai neigė tÄ aplinkybę, kad jį su I. B. protokole nurodytÄ Ä¯vykio - galimo pažeidimo dienÄ siejo darbiniai santykiai, tačiau neneigė fakto, jog I. B. prieÅ¡ įvykio dienÄ anksčiau yra dirbęs jo vadovaujamojoje įmonėje MB „Remgeta“, be to nurodė, jog ir vėliau, t.y. po protokole nurodyto pažeidimo įdarbino I.

B.. Šias A. K. nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 45 - 51). Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad jo bendrovė nesėja pasėlių, neturi nei nuosavos, nei nuomotos žemės, sėjimo darbų neatlieka, jis pats I. neliepė sėti, kadangi MB „Remgeta“ neturi nei sėjalkos, nei nuosavų traktorių, todėl ir negali sėti. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centras išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, kuriame nurodyta, kad įmonės MB „Remgeta“ veikla yra – mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, kitų transporto priemonių remontas ir techninė priežiūra, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (b. l. 10-11).

Kad A. K. ir I. B. 2016 m. rugsėjo 30 d., kada buvo užfiksuotas galimas pažeidimas, nesiejo darbo santykiai patvirtina ne tik paties A. K. paaiÅ¡kinimai, bet ir liudytojų I. B., J. P., D. K., J. S. ir Z. K. parodymai, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai teigė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. I. B. buvo atvykęs į MB „Remgeta“ tartis dėl priėmimo į darbÄ , tačiau faktiÅ¡kai nedirbo (b. l. 55 - 64). Å iÄ aplinkybę patvirtina taip pat ir 2016 m. rugsėjo 30 d. 11.27 val. daryta fotonuotrauka (b. l. 5), kurioje su raudona kepure matomas I.

B., dėl to ginčo byloje nekilo, tai teismo posėdyje patvirtino ne tik protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovė, bet ir A. K., pats I. B.. Minėtoje nuotraukoje aiÅ¡kiai matyti, kad I. B. stovi, vienÄ rankÄ laiko kiÅ¡enėje, matosi, kad asmuo stovi, nedirba. Be to, sutiktina su atsakomybėn traukiamo asmens atstove, kad vaizdo įraÅ¡as taip pat patvirtina, jog atvažiavę inspektoriai iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos, sutiko kieme tÄ patį asmenį su raudona kepure, kuris užfiksuotas institucijos atstovės pateiktoje fotonuotraukoje, t.y.

I. B. ir Z. K., todėl institucijos atstovės teiginys, jog atvykę rado I. B. dirbantį įmonės pastato viduje prie mechanizmo prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, pateiktiems įrodymams, liudytojų parodymams. Jei I. B. bÅ«tų nelegalus darbuotojas, tai tikėtina, kad Z. K. butų nėjęs paskui inspektorę, o liepęs I. B. pasiÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos, bet jokių veiksmų Z. K. nesiėmė, I. B. nesislapstė, o grįžo į patį garaÅ¾Ä ir toliau ten buvo, bet kaip pats teigė jokių realių darbų tÄ dienÄ neatliko.

Vien ta aplinkybė, kad I. B. buvo įmonės teritorijoje, o po kurio laiko buvo įdarbintas minėtoje įmonėje, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad protokole nurodytÄ dienÄ jis realiai dirbo, atlygintinai atliko sutartas su darbdaviu - MB „Remgeta“ vadovu A. K. darbo funkcijas. Pažymėtina, kad ATPK 413 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties nesudaro pagalbos (talkos) ir savanoriÅ¡ki darbai, todėl darant prielaidÄ dėl realaus darbo fakto, jog I. B. kaip nurodė savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose turėjo užsikabinti sėjalkÄ ir važiuoti sėti, ar kaip nurodyta protokole I.

B. stovėjo prie mechanizmo, jį taisė, ar kaip nurodė institucijos suraÅ¡iusios protokolÄ atstovė teismo posėdyje, I. B. eidavo paimdavo įrankius ir juos nuneÅ¡davo, tai galėtų bÅ«ti vertinama nesant kitų bÅ«tinų nelegalaus darbo požymių ir kaip savanoriÅ¡ki darbai. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnį traukiamas specialus subjektas - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sÄ voka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali bÅ«ti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ ; darbdavys taip pat gali bÅ«ti kiekvienas fizinis asmuo.

Taigi sprendžiant dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens neturi jokios reikÅ¡mės, ar įmonė, įstaiga, organizacija turi lėšų mokėti darbo užmokestį, ar ji taip organizavo savo veiklÄ , kad vadovui nėra mokamas darbo užmokestis ir įmonė, įstaiga organizacija savo vidaus dokumentais nusprendusi darbo užmokesčio nemokėti. Jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas pagal kompetencijÄ dalies savo įgaliojimų darbo teisės srityje neperdavė fiziniam arba juridiniam asmeniui, laikytina, kad darbuotojų įdarbinimo klausimus sprendžia pats darbdavys ir tik jis yra atsakingas už Å¡ių klausimų sprendimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Tokioje situacijoje darbdaviui atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai jis pats tiesiogiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tiek ir tuomet, kai neužtikrina, jog teisės aktų reikalavimų nepažeistų kiti jo vadovaujamoje įmonėje dirbantys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali bÅ«ti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimÄ neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali bÅ«ti pripažįstamas tuo atveju, kai Å¡iam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovÄ (žr., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A-1-19-02/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1401-04).

Nagrinėjamojoje byloje, I. B. savo 2016 m. rugsėjo 30 d. dviejuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose bei teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, kad dėl darbo jis tarėsi ne su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu A. K., o su Z. K., taip pat nurodė, kad atvažiavo užsikabinti sėjalkÄ ir turėjo važiuoti sėti. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad Z. K. nepriiminėja darbuotojų, nes jis neįgaliotas jų priiminėti. Tiek iÅ¡ atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, tiek iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės surinktos medžiagos matyti, kad darbuotojus priima ir atleidžia A.

K., esantis MB „Remgeta“ vadovu, direktoriumi, veikiantis juridinio asmens vardu, vienasmeniu atstovavimu (b. l. 10 – 11, 45 – 47, 55 - 64). Byloje nebuvo pateiktas teisinę galiÄ turintis raÅ¡ytinis įrodymas, bei nebuvo kilę ginčo dėl to, kad A. K. bÅ«tų įgaliojęs Z. K. priimti asmenis į MB „Remgeta“, sudaryti su jais darbo sutartis. PrieÅ¡ingai iÅ¡ byloje pateiktų darbo sutarčių, iÅ¡ liudytojų parodymų, paties atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad į MB „Remgeta“ priima ir darbo sutartis sudaro pats MB „Remgeta“ vadovas – direktorius A.

K. (b. l. 45 – 48, 55 - 64). Tuo tarpu tiek protokole, tiek galimai nelegaliai dirbusio asmens I. B. paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad jis tarėsi dėl darbo su Z. K., kad jo darbas – „užsikabinti sėjalkÄ ir važiuoti sėti“. Kaip minėta aukščiau, atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamos įmonės veikla visiÅ¡kai nesusijusi su Å«kininkavimu, sėjimu ir pan., kadangi tai remonto paslaugas teikianti mažoji bendrija.Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pažymėtina, kad šiame procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl pažeidimo padarymo, ir visas įrodymų nepateikimo ar abejonių panaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone bei teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju A. K. nėra tinkamas subjektas Å¡ioje byloje, nes jis negali atsakyti už galimÄ pažeidimÄ , kadangi I. B. dėl darbo tarėsi ne su juo, o su Z. K., kuriam įstatymų nustatyta tvarka MB „Remgeta“ nesuteikti įgaliojimai priimti į darbÄ asmenis ir su jais pasiraÅ¡inėti darbo sutartis, todėl administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbÄ A.

K. patrauktas be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad A. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu n u t a r i a : administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 413 straipsnio 1 dalį A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                                 Vaida Baumilė