f9764883-1062-4054-a58f-eab09a9ce481 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr Baudžiamoji byla Nr.1-160-215/2013 Proceso Nr. 1-73-1-00092-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1; 1.1.7.2.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.             MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d. Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D., dalyvaujant prokurorui Å . V., nukentėjusiajai S. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje           M.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs , Mažeikiai, LR pilietis, vedęs, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , gyv. , Mažeikiai, dirbantis , sandėliavimo sistemų specialistu, teistas: Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamoji byla nutraukta ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 6 mėn. prisiartinti prie nukentėjusiosios S. D., įpareigojant kaltininkÄ gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždrausti kaltininkui bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja S. D., lankytis vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusioji, bei įpareigoti per 2 mėnesius kaltinamÄ jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 1) 2012-04-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 243 str., pagal LR BK 140 str. 1 dalį 30 parų areÅ¡to, pagal LR BK 243 str. 10 parų areÅ¡to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 35 paras areÅ¡to, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo prisiartinti prie nukentėjusiosios S. D., įpareigojant gyventi skyrium iki nustatyto termino pabaigos, taip pat uždrausti jam bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja S. D., lankytis vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusioji bei įpareigoti 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ : 2013 m. sausio 25 d., apie 16.30 val., bute, esančiame , Mažeikiuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,71 prom.), tarpusavio konflikto metu panaudojo smurtÄ - sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį savo žmonai S. D. į veidÄ , po ko kelis kartus tempė jai už plaukų, taip sukėlė S. D. fizinį skausmÄ . M. D., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tÄ vakarÄ vartojo alkoholinius gėrimus, namuose kilo konfliktas su žmona, jai sudavė smÅ«gį į galvÄ , tempė už plaukų.

Dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė žmonos, tvirtino, kad daugiau tokių dalykų nebus. Nurodė, kad turi pastoviÄ darbo vietÄ , yra paėmę kreditÄ bÅ«sto įsigijimui, o dabar kas mėnesį moka po 800 litų bankui. Tvirtino, kad Å¡eimoje jis yra vienas dirbantis. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę įrodo Å¡ie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjęs ir prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. N. S. D apklausta ikiteisminio tyrimo parodė, kad M. D. yra jos vyras, su kuriuo santuokoje gyvena 12 metų. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nebepamena, apie 15 val. M kažkur išėjo.

Maždaug už valandos jis sugrįžo į namus. Ä® namus jis grįžo neblaivus. Kur jis buvo ir kur girtavo, nežino. Ji papriekaiÅ¡tavo jam dėl girtavimo ir Mariui tai labai nepatiko, jis supyko. Taip abu pradėjo konfliktuoti žodžiais. Po to virtuvėje M trenkė jai vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Ji prašė, kad vyras jos nemuÅ¡tų ir bandė bėgti link durų, kad galėtų nubėgti pas greta gyvenančiÄ mamÄ ir papraÅ¡yti pagalbos. T. M. jÄ sučiupo ranka už plaukų ir taip virtuvėje kelias sekundes tampė.

Ji bandė nuo jo pabėgti todėl stÅ«mė jį nuo savęs. Kai tik M jÄ paleido, ji tuoj pat iÅ¡bėgo į laiptinę, tačiau ten jÄ pasivijęs M vėl sučiupo už plaukų ir taip laikydamas už plaukų norėjo partempti jÄ atgal į butÄ . Ji Å¡aukė pagalbos. Pasakius, kad jos tėtis iÅ¡girdęs iÅ¡kvies policijÄ , M jÄ paleido ir nuėjo į butÄ . Tuomet ji nuėjo pas greta gyvenančiÄ savo mamÄ ir ji pasakė, kad su tėčiu jau iÅ¡kvietė policijÄ . S. J. tuo metu jau buvo taip pat atėjęs pas senelius į butÄ .

Ä®vykio metu namuose buvo tik J, tačiau ir jis kažkokiu momentu išėjo pas jos tėvus, todėl kÄ tiksliai matė, ji nežino. Atvykę pareigÅ«nai M sulaikė ir iÅ¡sivežė į komisariatÄ . Dėl suduoto smÅ«gio į veidÄ ir tampomų plaukų pajuto fizinį skausmÄ , tačiau rimti sužalojimai padaryti nebuvo, dėl to ji nei į gydymo įstaigÄ , nei į teismo medicinos ekspertÄ nesikreipė. Nei turtinė, nei neturtinė žala jai padaryta nebuvo. Po įvykio M jos atsiprašė ir paaiÅ¡kino, jog dėl girtumo pats nesuprato kodėl taip pasielgė.

Jie susitaikė ir toliau kartu gyvena (b.l. 10). Nepilnametis liudytojas J. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. D. yra jo tėtis. Maždaug prieÅ¡ dvi savaites, tiksliai dienos nepamena, bÅ«nant namuose prie kompiuterio apie 4 ar 5 val. po pietų, iÅ¡girdo kaip kitame kambaryje mama su tėčiu pradėjo bartis. Dėl ko jie barėsi nežino. Matė kaip tėtis su mama barėsi virtuvėje ir kaip ten tėtis tempė mamytę už plaukų, sudavė ranka mamai į veidÄ . Kiek kartų tiksliai jis sudavė ranka mamai į veidÄ , neįsidėmėjo.

Mama prašė tėčio, kad Å¡is jos nemuÅ¡tų, ji verkė, o paskui iÅ¡bėgusi į laiptinę Å¡aukė pagalbÄ . Jis išėjo iÅ¡ savo buto pas greta gyvenančiÄ močiutę. Paskui girdėjo kaip senelis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kas vyko po to nebežino, nes į namus grįžo vėliau, kai jau tėčio nebebuvo. Tėtis su mama viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino ir daugiau nebesibarė. Jis su tėčiu sutaria gerai (b.l. 12). Liudytoja G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M.

D. yra jos dukros S vyras. Jie gyvena tame pačiame name, tik gretimame bute. Maždaug prieÅ¡ dvi savaites laiko, tiksliai dienos nepamenu, bet pamenu, jog buvo penktadienis, apie 16.30 val., bÅ«dama savo bute kartu su vyru iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pasiklausiusi prie durų iÅ¡ balso atpažino, jog pagalbos Å¡aukiasi jos dukra S. S, kiek suprato iÅ¡ jos Å¡auksmų konteksto, Å¡aukė pagalbos, sakė „gelbėkit“. Tačiau kÄ tiksliai ji sakė pažodžiui neįsidėmėjo. IÅ¡ karto suprato, kad S muÅ¡a M.

Ji nesikiÅ¡a į dukters gyvenimÄ , nes ji su vyru tai susipyksta, tai susitaiko. Todėl iÅ¡girdusi dukters Å¡auksmÄ Ä¯ koridorių nėjo, nes nenorėjo kiÅ¡tis ne į savo reikalus. Jos vyras tuoj pat iÅ¡kvietė policijÄ . Netrukus po to, kai vyras iÅ¡kvietė policijÄ , pas jÄ atėjo ir pati S. S buvo iÅ¡sigandusi, nusiverkusi, jos plaukai buvo iÅ¡peÅ¡ioti. A. S. veido matė raudonÄ sužalojimo žymę, tačiau jokių mėlynių nesimatė. Ji S nieko neklausinėjo, nes norėjo, kad dukra tai aiÅ¡kintųsi su pareigÅ«nais, o ne su ja.

Kažkokiu momentu pas jÄ atėjo ir anÅ«kas J, tačiau kokiu tiksliai momentu jis atėjo, nebeįsidėmėjo. J nebuvo nei susijaudinęs, nei verkęs. Jis jautėsi ramiai. Ji tik jam liepė pabÅ«ti pas jÄ ir į namus jis išėjo jau vėliau, kai M jau buvo iÅ¡vežtas į komisariatÄ . Pati asmeniÅ¡kai nematė kÄ darė M jos dukrai, nes į laiptinę išėjusi nebuvo. M prieÅ¡ S smurtauja ne pirmÄ kartÄ ir tik tuomet kai bÅ«na neblaivus. K. M. yra blaivus yra geras žmogus, puikiai sutaria tuomet ir su S, ir su vaikais (b.l. 13). IÅ¡ byloje esančio 2013-01-25 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pagal šį praneÅ¡imÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 6).

IÅ¡ byloje esančio 2013-01-25 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Mažeikiuose, buvo nustatyta, kad 2013-01-25, apie 16.30 val., M. D. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ S. D.. SmurtÄ patyręs asmuo paaiÅ¡kino, kad vyras M. D. sudavė jai ranka smÅ«gį į veidÄ bei tempė už plaukų (b.l. 7, 8). IÅ¡ byloje esančio 2013-01-25 alkotesterio testo Nr.4353 matyti, jog po įvykio M. D. buvo nustatytas 2.71 prom. girtumas (b.l. 37). IÅ¡ byloje esančio 2013-02-14 M.

D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kada prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (b.l. 47). K. M. D kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusios ir liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, fotonuotraukomis bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ . Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmÄ ar kitokias fizines kančias. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. IÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M.

D. bÅ«damas girtas, be jokio pagrindo sukėlė konfliktÄ su žmona, kuriai sudavė smÅ«gį į galvÄ , vėliau jÄ tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys prieÅ¡ savo žmonÄ patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, jam supratus, kad jis atlieka veiksmus, prieÅ¡ingus įstatymui, norint sukelti neigiamas pasekmes, demonstravo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ silpnesnį asmenį, o jo veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ patį artimiausiÄ Å¾mogų-žmonÄ .

Šį konfliktÄ matė ir jų sÅ«nus, kas dar labiau patvirtina, kad toks kaltinamojo elgesys yra netoleruotinas visuomenėje.  Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad M. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalį.

K. M. D atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). K. M. D sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). K. M. D padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, padarė nusikaltimÄ , kai anksčiau jau buvo padaręs analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ it jau yra atlikęs bausmę, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, yra dirbantis ir gauna pastovias pajamas, vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , byloje nėra blogai charakterizuojamos medžiagos, nukentėjusioji pretenzijų nereiÅ¡kia, nors nori ateityje santuokÄ nutraukti, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę, todėl M.

D. skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str.), nes teisiamas ne pirmÄ kartÄ už tÄ pačia veikÄ . Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. skirtina kardomoji priemonė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 str., 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:            M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį ir nubausti 60 parų areÅ¡tu. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ nuo 2013-01-25 iki 2013-01-27 iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme.

M. D. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. D., kaltinamÄ jį įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusioji ar kartu su ja gyvenantys asmenys. BÅ«ste, kuriame nuolat gyveno kaltinamasis ir nukentėjusioji, gyventi lieka nukentėjusysis. Ä®. M. D, kad nesilakant Å¡io įpareigojimo gali bÅ«ti paskirta kita kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .  Teisėjas                                                                                                              Kęstutis Stulginskas