2021-03-24 Nr. AB-5927-3-61-3-03257-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-648-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03257-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. K-877 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas)

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu ji nepagrįstai buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą dėl to, kad tinkamai negynė vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių prigimtinę vaiko teisę augti su biologine motina, o sąmoningai siekė, kad vaiką augintų globėjas, neįgyvendino Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo (toliau – ir VTPĮ) nuostatų, netinkamai atliko pareigą atstovauti vaiko interesams, viršijo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu suteiktus įgaliojimus, pažeidė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. BV-70 (toliau – ir Darbo reglamentas), ir Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V- 533/A1-189 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas. Pareiškėjai nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

3. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba neatsižvelgė ir neįsigilino į jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, nevertino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-911/2019. Pareiškėja pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 9SD-1339 „Paaiškinimas dėl galimo tarnybinio pažeidimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) nurodė, kad 2017 metais Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) buvo pavaldus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), kurios direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. AD1-1971 R. M. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, su šeima dirbo skyriaus specialistė V. L.; pavedimą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios ribojimo pareiškėja gavo iš Skyriaus vedėjos; su šeima dirbo specialistė V. L., kuri turėjo visą informaciją apie šeimą, o pareiškėja tik vykdė Skyriaus vedėjos pavedimus. Pareiškėjos teigimu, 2019 m. liepos 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, ar Tarnyba kreipėsi į Administraciją dėl su byla susijusios informacijos gavimo, nėra duomenų, ar buvo gauti G. A. bei V. L. paaiškinimai. Todėl pareiškėjai kyla abejonių, kokiais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad pareiškėja, nedirbusi su šeima ir tik vykdžiusi Skyriaus vedėjos pavedimus, padarė pažeidimą.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad civilinė bylos Nr. 2-674-911/2019 medžiaga yra didelės apimties, ją paruošti siųsti elektroniniu paštu, atsižvelgiant į didelį darbo krūvį, reikėjo laiko. Pareiškėja bylos medžiagą siuntė keletą kartų – 2019 m. gegužės 3, 6, 7 ir 8 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-674-911/2019 R. M. laikinai apribojo motinos valdžią, teisme kilo klausimas, kodėl R. M. neteikia išlaikymo vaikui. Pasak pareiškėjos, jai kilo įtarimas, kad R. M. galbūt užsiima neteisėta veikla pažeidinėja įstatymus, dėl to patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, iš kurių buvo matyti, kad R. M. įmonė neteikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalomų deklaracijų. Dėl to pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Pareiškėja pažymėjo, kad nė vienas veiksmas nebuvo atliktas be Skyriaus vedėjos žinios. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad R. M. atvykimo į Skyrių metu darbuotojams ne kartą kilo įtarimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, be to, Skyrius gavo duomenų kad R. M. serga atvira tuberkuliozės forma ir jai būtinas 6 mėnesių gydymas stacionare; R. M. deklaravus gyvenamąją vietą Šiauliuose, Šiaulių gydymo įstaiga jai skyrė ambulatorinį gydymą, pagal ambulatorinio gydymo tvarką ligonis turi kas dieną atvykti į gydymo įstaigą ir stebint medicinos darbuotojui suvartoti vaistus, tačiau R. M. atvykdavo į Klaipėdą, buvo išvykusi į Angliją aplankyti dukters, todėl kilo pagrįstų įtarimų, kad ji nesilaiko gydymo tvarkos ir kelia pavojų aplinkinių bei savo mažametės dukros sveikatai.

5. Dėl atsakymų į R. M. kreipimusis pasirašymo pareiškėja nurodė, kad dokumentai pagal nusistovėjusią tvarką rašomi Skyriaus firminiame blanke, programinėje įrangoje „Integra“ dokumentus vizuoja Skyriaus vedėja. Ruošdama, bei pasirašydama Skyriaus raštus pareiškėja vadovavosi galiojančiais įstatymais, Skyriaus vedėjos nurodymu paruošti atsakymus ir raštus bei jos sutektu įgaliojimu „Dėl V. S. dalyvavimo bylose“. Pareiškėja pažymėjo, jog R. M. siųsti 2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. 5SD-985 bei 2019 m. kovo 6 d. raštai Nr. 5SD-961 ir Nr. 5SD-1019 buvo vizuoti Skyriaus vedėjos.

6. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skyriuje nusistovėjusią tvarką, darbuotojai iš anksto praneša apie vizitą pas gydytoją ir gavę nedarbingumo pažymėjimą turi persižiūrėti bylas, kuriose negalės dalyvauti ligos metu, perduoti jas kolegoms arba teikti teismui prašymą dėl bylos atidėjimo. Pareiškėja, gavusi nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. ir išsiaiškinusi, kad kolegės dėl užimtumo kitose bylose negalės dalyvauti jos atstovaujamame teismo posėdyje, 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 5SD-1613 paprašė teismo paskirti kitą teismo posėdžio datą.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Tarnyba nurodė, kad tarnybinio tyrimo komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertino visas pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes. Tarnyba pažymėjo, kad civilinėje byloje nėra informacijos apie tai, jog buvo kreiptasi į kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją dėl globos kokybės vertinimo ir išvadų pateikimo, todėl pareiškėja negalėjo teismui teikti nepatikrintos informacijos apie tinkamą globojamo vaiko priežiūrą. Be to, rengdama teismui procesinius dokumentus, pareiškėja tikslingai teikė neaktualaus laikotarpio informaciją, nevertino itin konfliktiškų vaiko motinos ir globėjos tarpusavio santykių, dėl kurių kilo R. M. ir jos vaiko bendravimo sunkumų, nesiėmė veiksmų įgyvendinti laikinosios globos tikslą – grąžinti vaiką biologinei motinai. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie Skyriaus vedėjos G. A. pavedimo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo gavimą, G. A. priešieškinio rengimo ir pateikimo į civilinę bylą metu turėjo nedarbingumą, todėl objektyviai negalėjo duoti tokio pavedimo. Be to, atitinkamo procesinio dokumento pateikimas į bylą ir konkrečių reikalavimų suformulavimas ieškinyje / priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente yra procesinį dokumentą teismui rengiančio ir jį pasirašančio asmens (teisininko) asmeninė atsakomybė, kylanti iš Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad informacija apie asmens finansinius nusižengimus ir pajamų nedeklaravimą nėra reikšminga sprendžiant klausimą apie asmens gebėjimą tinkamai vykdyti motinos (tėvo) pareigas, civilinėje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo tokio pobūdžio informacija neturėtų būti teikiama. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuotas netinkamas pareiškėjos veikimas dėl veiksmų civilinėje byloje siekiant įrodyti R. M. sveikatos būklę. Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2019 m. liepos 12 d., todėl komisija neturėjo galimybių atsižvelgti į teismo sprendimą. Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. BV-161 pareiškėja buvo nušalinta nuo su civiline byla susijusių pareigų, todėl ji neturi teisės ginti savo pozicijų remdamasi teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu. Be to, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

9. Tarnybos teigimu, pareiškėjos argumentai, jog dokumentai Skyriuje pasirašomi pagal nusistovėjusią praktiką yra niekinis, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Skyriaus vedėja davė pavedimą išsiųsti vyriausiojo specialisto parašu pasirašytus dokumentus. Skyriaus raštai gali būti registruojami bei išsiunčiami / įteikiami pareiškėjams tik su Skyriaus vedėjo parašu. Dokumentų valdymo sistemoje vyriausiojo specialisto Skyriaus vedėjui perduodamas rašto projektas taip pat turi būti nukreipiamas Skyriaus vedėjui pasirašyti, o ne vizuoti. Pareiškėja, pasirašydama Skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštą Nr. 5SD-985, 2019 m. kovo 6 d. raštą Nr. 5SD-961, 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 5SD-1019, viršijo savo įgaliojimus, taip pat ignoruodama Skyriaus vedėjo pavedimus koreguoti ir derinti siunčiamus dokumentus neatliko valstybės tarnautojo pareigos laiku ir kokybiškai atlikti pavedamas užduotis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojas, būdamas laikinai nedarbingas dėl ligos, kai jam išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, negali rengti, pasirašyti ir išsiųsti dokumentų. Pareiškėjai taip pat nesuteikta teisė Skyriaus vardu nuspręsti ir informuoti teismą apie tai, kad paskirti bylą kitam specialistui nėra galimybės. Šiuo atveju pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus ir viršijo įgaliojimus dėl savo kaltės, dėl pareiškėjos veiksmų kilo pasekmės – netinkamai parengti valstybės institucijos dokumentai ir priimti sprendimai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. S. skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. BV-162 sudaryta komisija tarnybiniam tyrimui atlikti, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2019 m. liepos 12 d. išvadą Nr. 6-434 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėja viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus veiksmus pasirašydama 2019 m. kovo 7 d. raštą Nr. 5SD-985, 2019 m. kovo 6 d. raštą Nr. 5SD- 961, 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 5SD-1019, taip pat savo nedarbingumo laikotarpiu parengdama ir pasirašydama raštą teismui Nr. 5SD-1613, pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko ir viršijo įgaliojimus dėl savo kaltės, kadangi privalėjo suvokti, kad Skyriaus vedėjui dokumentų projektus grąžinus koreguoti, ištaisius trūkumus, dokumento projektas vėl teikiamas vedėjo vizai, taip pat privalėjo suvokti, kad nedarbingumo laikotarpiu darbo funkcijos neatliekamos, bei žinoti, kad Skyriaus vardu parengti raštai siunčiami su vedėjo parašu, todėl siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą; Tarnybos direktorius Įsakymu pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12. Vadovaudamasis VTĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 32 straipsniu, VTAPĮ 4 straipsniu, VAĮ 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat Taisyklių 13, 51.6 punktais, Darbo reglamento 48.1, 48.2 ir 48.4 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarnybinio tyrimo komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos padaryto pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis yra grindžiama Išvada, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimo padarymo laiką, aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, Išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai patikrinti dokumentai (civilinės bylos Nr. 2-674-911/2019 medžiaga; pareiškėjos rengti ir pasirašyti Skyriaus 2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. 5SD-985, 2019 m. kovo 6 d. raštas Nr. 5SD-961, 2019 m. kovo 12 d. raštas Nr. 5SD-1019; Skyriaus vyresniosios patarėjos R. B. ir pareiškėjos paaiškinimai dėl tiriamo tarnybinio pažeidimo; pareiškėjos nedarbingumo medžiaga), o pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

13. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vykdydama pavestas užduotis pareiškėja netinkamai atstovavo vaiko interesams, nevykdė Skyriaus vedėjo pavedimų, Skyriaus vardu pasirašė siunčiamus dokumentus, rengė raštą nedarbingumo laikotarpiu, tokiais savo veiksmais pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių prigimtinę vaiko teisę augti su biologine motina, neįgyvendino VTAPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, netinkamai atliko pareigą atstovauti vaiko interesams, viršijo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu suteiktus įgaliojimus, netinkamai atliko VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytas pareigas, pažeidė Darbo reglamento 48 punktą ir Taisyklių 51.6 punktą.

III. 14. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir panaikinti Įsakymą.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, analogiškas išdėstytoms pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes. Pasak pareiškėjos, Skyriaus raštai buvo siunčiami su vedėjos žinia, vedėja nebuvo nurodžiusi, kad raštų nereikia siųsti, todėl teiginys, kad siųsdama raštus pareiškėja viršijo įgaliojimus, yra neteisingas. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyboje vyko pertvarka, buvo įvairių nesklandumų, pareiškėja nebuvo supažindinta su naujomis darbo reglamento nuostatomis. Pagal nusistovėjusią tvarką visus teisininkų rengiamus raštus pasirašydavo patys teisininkai, Skyriaus vedėja juos tik vizuodavo. Esant reikalui, vedėja surašydavo pastabas, kurias pataisius dokumentas būdavo pasirašomas be vizavimo. Ginčo raštus pareiškėja pasirašė pagal Tarnybos jai išduotą įgaliojimą. Pareiškėja akcentuoja, kad priešieškinį teismui pateikė kaip Skyriaus atstovė, t. y. pateikė Skyriaus nuomonę, priešieškinį vizavo Skyriaus vedėja. Ne pareiškėja, o Skyrius įvertino visas vaikui kylančias grėsmes. Susiklosčiusios aplinkybės aiškiai parodė, kad grąžinti vaiką į šeimą yra nesaugu, vaiko motina nėra pajėgi užtikrinti vaikui saugią ir sveiką aplinką. Teiginys, kad pareiškėja teismui teikė neaktualius dokumentus, yra nepagrįstas, kadangi naujų duomenų per laikotarpį, kuriuo R. M. buvo apribota motinos valdžia, Skyrius neturėjo ir pateikti negalėjo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu konstatavo, jog laikino motinos valdžios apribojimo pagrindas – R. M. piktnaudžiavimas alkoholiu neišnyko ir vieniems metams apribojo motinos valdžią. Pasak pareiškėjos, vykdydama pareigas ji buvo pavaldi Skyriaus vedėjai, kuri žinodama, jog pareiškėja turi nedarbingumo pažymėjimą, liepė atvykti į darbo vietą ir sutvarkyti bylos dokumentus. Byloje nėra Skyriaus vedėjos rašto su viza / nurodymu pareiškėjos darbus padaryti kitam asmeniui. Pareiškėjos teigimu, ji veikė operatyviai, gindama vaiko interesus, vadovaudamasi pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, o pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai, nepagrįstais laikė tik pareiškėjos argumentus, atsakovo įrodymais nepagrįstą poziciją vertino kaip teisėtą.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovo Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas.

19. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo, kas, jos manymu, lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

20. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų apimties pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio (ginčui aktualios redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad kokioje nors byloje būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Toks teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu teismu, bet ir visa teismų sistema apskritai, būtina sąlyga (žr. 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus).

23. Šio ginčo atveju apeliantė neteikė naujų įrodymų bei nenurodė jų galimų šaltinių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinį skundą iš esmės pareiškėja grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindė skundą pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadų nekartoja ir tik patikrina, ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikos nuostatomis dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimą teisėjams, nagrinėjantiems administracines bylas, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skundą visa apimtimi ir atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines tarnybinio nusižengimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

26. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines aplinkybes ir teisingai kvalifikavo tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos skundo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius