f9707b2c-e7be-430c-bc3a-a0c2d5a6b923 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-627/2023 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00164-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.12.1; 1.2.17.12.2; 1.2.17.13; 2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.3.2.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam S. L., jo gynėjui advokatui Arūnui Ivanciui, nuteistajam R.

Ž., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato ArÅ«no Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo: S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 209 straipsnį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir S. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. L. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. S. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 209 straipsnį ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. Ž. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Baudžiamoji byla dalyje dėl žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui BUAB „J.

S.“ nutraukta, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. S. L. nuteistas už tai, kad jis, sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, tai yra, jis faktinio UAB „J. S.“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiÅ¡kai nesusijusio su Å¡ia bendrove darbo santykiais, iniciatyva nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., bÅ«damas paskirtas UAB „J.

S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad: „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, kaip formalus direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., bÅ«damas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimÄ ir bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , kartu su R.

Ž., sÄ moningai blogai valdydamas bendrovę „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent: S. L. kartu su R. Ž. žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė bÅ«klė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva jis (S. L.) su Estijos įmonės „A. S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK-JUSH/2011, pagal kuriÄ UAB „J. S.“ iÅ¡ įmonės „A.

S. T.“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011 m. lapkričio 7 d. bendrovės „J. S.“ trumpalaikės skolos virÅ¡ijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (- 78 299 Eur), iÅ¡ UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „SÄ skaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ įsiskolinimai įmonei „A. S. T.“ auga ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), o visos bendrovės sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iÅ¡ vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumÄ , abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J.

S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A. S. T.“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva, S. L. su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolÄ , pinigus pervesdama iÅ¡ UAB „J.

S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. gegužės 15 d. pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. pervesta 101 000 Eur). Po Å¡ios paskolos sutarties sudarymo, iÅ¡ įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imÄ Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, o jam (S. L.) 2013 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J.

S.“ įsiskolinimÄ Ä¯monei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerių sumÄ , toliau S. L. su R. Ž. nesirÅ«pino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sÄ lygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitas faktÅ«ras I. A. dėl palÅ«kanų mokėjimo, nereikalavo iÅ¡ I. A. mokėti palÅ«kanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iÅ¡ viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J.

S.“. Taip S. L., UAB „J. S.“ formalus direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VÄ® Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A.

S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iÅ¡ viso 2 762 448,86 Eur. Å ie nuteistojo S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 209 straipsnyje. 1.1. Taip pat S. L. nuteistas už tai, kad jis dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iÅ¡Å¡vaistė bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis, faktinio UAB „J. S.“ direktoriaus R. Ž., iki 2015 m. rugsėjo 15 d. juridiÅ¡kai nesusijusio su Å¡ia bendrove darbo santykiais, iniciatyva, nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., bÅ«damas paskirtas UAB „J.

S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, kaip direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., bÅ«damas atsakingas už UAB „J. S.“ veiklos organizavimÄ bei bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J.

S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos virÅ¡ija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 497 085 Eur, iÅ¡ UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „SÄ skaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumÄ , abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J.

S.“ finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, R. Ž. iniciatyva su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos iÅ¡ UAB „J. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iÅ¡ viso pervesta 291 000 Eur.

Taip S. L., UAB „J. S.“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., iÅ¡Å¡vaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Å ie nuteistojo S. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje. 1.2.

R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iÅ¡Å¡vaistė bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«damas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R.

Ž.) iniciatyva buvo paskirtas UAB „J. S.“ formaliu direktoriumi, bÅ«damas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiÅ¡kai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, kaip faktinis vadovas kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L., nuo 2010 m. liepos 20 d. bÅ«damas atsakingas už UAB „J.

S.“ veiklos organizavimÄ bei bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos virÅ¡ija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur, iÅ¡ UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „SÄ skaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J.

S.“ sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iÅ¡ vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumÄ , abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, jis (R. Ž.) 2013 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, su Å«kininku I. A. aptarė paskolos suteikimo I. A. sÄ lygas, dėl to jo (R.

Ž.) iniciatyva S. L. su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos iÅ¡ UAB „J. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iÅ¡ viso pervesta 291 000 Eur.

Taip R. Ž., bÅ«damas faktinis UAB „J. S.“ direktorius, kartu su formaliu bendrovės direktoriumi S. L., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., iÅ¡Å¡vaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Å ie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje. 1.3.

Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad jis dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra, jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai UAB „J.

S.“ darbuotojas S. L. jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, bÅ«damas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiÅ¡kai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, bÅ«damas atsakingas už UAB „J.

S.“ veiklos organizavimÄ ir bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centro teikiamų balansų žinodamas, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos virÅ¡ija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur; 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur; 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 103 409 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 122 757 Eur, žinodamas, kad nuo 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J.

S.“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams: A. G., A. J., S. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, VĮ Turto bankui, įmonei „E.“, įmonei „K.“, įmonei „S.“, įmonei „A. S. T.“, nesilaikė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo“ 1 dalies nurodymų ir bendrovės „J.

S.“ vardu sudarė: 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolÄ bendrovei; 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „R.“ 27 688,45 Eur skolÄ bendrovei. Taip R. Ž., UAB „J. S.“ direktorius, UAB „J.

S.“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino UAB „J. S.“ kreditoriaus – įmonės „S1.“ reikalavimÄ ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalÄ likusiems kreditoriams. Å ie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje. 1.4. Be to, R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J.

S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, taip pat iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę, tai yra jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „J. S.“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«damas UAB „J. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kai UAB „J.

S.“ darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, bÅ«damas UAB „J. S.“ faktinis direktorius, nors juridiÅ¡kai darbo santykiais su UAB „J. S.“ iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nebuvo susijęs, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ, kaip faktinis vadovas kartu su formaliu direktoriumi S. L., nuo 2010 m. liepos 20 d. bÅ«damas atsakingas už UAB „J.

S.“ veiklos organizavimÄ bei bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , kartu su S. L. sÄ moningai blogai valdydamas bendrovę „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams ir iÅ¡Å¡vaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ UAB „J. S.“ turtinę teisę, o bÅ«tent: R. Ž. kartu su S. L. žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė bÅ«klė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „A.

S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK- JUSH/2011, pagal kuriÄ UAB „J. S.“ iÅ¡ įmonės „A. S. T.“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011 m. lapkričio 7 d. bendrovės „J. S.“ trumpalaikės skolos virÅ¡ijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (minus - 78 299 Eur), iÅ¡ UAB „J. S.“ apyvartos žiniaraščio „SÄ skaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“, abiem žinant, kad bendrovės „J.

S.“ įsiskolinimai įmonei „A. S. T.“ auga ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), kad visos bendrovės sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iÅ¡ vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumÄ , abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A.

S. T.“ susidariusios skolos, jo (R. Ž.) iniciatyva S. L. su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolÄ , pinigus pervesdama iÅ¡ UAB „J. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. gegužės 15 d. pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. pervesta 101 000 Eur).

Po Å¡ios paskolos sutarties sudarymo, iÅ¡ įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imÄ Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, o S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J. S.“ įsiskolinimÄ Ä¯monei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio, toliau R. Ž. su S. L. nesirÅ«pino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sÄ lygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d.

– 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitas faktÅ«ras I. A. dėl palÅ«kanų mokėjimo, nereikalavo iÅ¡ I. A. mokėti palÅ«kanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iÅ¡ viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J. S.“. Toliau R. Ž., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., bÅ«damas UAB „J. S.“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kuriÄ UAB „J.

S.“ negrÄ Å¾intinai ir be papildomų sÄ lygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolÄ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių Å«kinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ Å«kininkui I.

A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur. Taip R. Ž., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., kaip faktinis direktorius, kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d. kaip bendrovės direktorius, iki 2016 m. sausio 19 d. sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ , dėl to 2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2019 m. balandžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „J. S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A.

S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iÅ¡ viso 2 762 448,86 Eur, o sudarydamas 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, iÅ¡Å¡vaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ UAB „J. S.“ turtinę teisę į 190 891,93 Eur. Å ie nuteistojo R. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 209 straipsnyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo S. L. gynėjas advokatas A.

Ivancius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti S. L. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, apeliaciniame skunde praÅ¡oma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento): I. B. ir UAB „A“ sudarytÄ 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01; 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimÄ , kuriuo I.

B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimÄ , kuriuo I. B. įgalioja darbuotojÄ I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus. 2.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2.2. Skunde pažymima, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-634-460/2019 buvo atmestas BUAB „J. S.“ ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma pripažinti niekine ir negaliojančia ieÅ¡kovės BUAB „J.

S.“ ir iÅ¡registruoto juridinio asmens – „B. E. L.“ 2015 m. spalio 1 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį dėl BUAB „J. S.“ 190 891,93 Eur reikalavimo teisės į atsakovÄ I. A. perleidimo. 2.3. Skunde pabrėžiama, jog 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartis Nr. 20130506/01 nebuvo panaikinta civilinio proceso tvarka, todėl negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas.

Teigiama, jog sudaryta paskolos sutartis nebuvo neatlygintinė, nes numatytos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo iÅ¡mokėtos paskolos dalies, o 121 640,40 Eur paskolos dalis buvo grÄ Å¾inta, todėl S. L. nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. negalėjo iÅ¡Å¡vaistyti 291 000 Eur vertės bendrovės turto. 2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai nustatyti bÅ«tinieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. S. L. buvo tik formalus UAB „J.

S.“ vadovas, todėl S. L. inkriminuojami veiksmai ir padariniai negalėjo bÅ«ti jo veikos rezultatas, jo veiksmuose nėra tyčios, todėl S. L. negali bÅ«ti nusikaltimo subjektu. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta, jog S. L. sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“ siekė įmonės bankroto ir žalos kreditoriams, ar kad 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartis Nr. 20130506/01 nulėmė UAB „J. S.“ bankrotÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. L. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamus, numatytus BK 208 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje. 2.5.

Skunde pažymima, jog liudytoja BUAB „J. S.“ bankroto administratorė I. B. nurodė, jog bankroto byloje paėmė tik iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko, daugiau nieko nedarė – buvo davusi paraÅ¡o antspaudÄ ir pati niekur nepasiraÅ¡inėjo, nedalyvavo jokiuose susirinkimuose. I. B. taip pat nurodė, kad BUAB „J. S.“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, kad nežino dėl V. V. įdarbinimo, nepasirašė įgaliojimo V. V., nežino dėl I. K.-R. įdarbinimo, pavedimo I. K.-R. nepasirašė, jokių įgaliojimų niekam nesuteikė, jokių dokumentų Klaipėdos apygardos teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis neteikė.

Teisme liudytoja I. K.-R. nurodė, kad ji BUAB „J. S.“ bankroto administratorės funkcijų nevykdė, kreditorių susirinkimai nevykdavo. 2.6. Skunde remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymų nuostatomis teigiama, jog nemokumo administratorius – fizinis asmuo negali perleisti kitam nemokumo administratoriui teisės administruoti jam teismo nutartimi priskirto įmonės nemokumo proceso ar jo dalies. Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas gali baudžiamojoje byloje vertinti susitarimo atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatoms ir jo galiojimÄ , jei tai bÅ«tina tinkamam sprendimui priimti. 2.7.

Apelianto teigimu, I. B. negalėjo perduoti BUAB „J. S.“ administratorės funkcijų bei įgaliojimų UAB „A“, todėl tarp I. B. bei UAB „A“ sudaryta 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 15/12/02-01 turėtų būti laikoma niekine ir negaliojančia. Skunde nurodo, jog S. L. kaltinimas buvo grindžiamas BUAB „J. S.“ bankroto proceso metu sukurtais dokumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl būtina įvertinti, kas vykdė BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus funkcijas, ar bankrutuojančios įmonės administravimas nebuvo fiktyvus, ar baudžiamojoje byloje pateikti duomenys nėra suklastoti, ar gauti leistinais būdais. 2.8.

Skunde pabrėžiama, jog S. L. kaltinimas buvo grindžiamas tarp I. B. ir UAB „A“ sudaryta 2015 m. gruodžio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi Nr. 15/12/02-01, kuria maskuojamas galimai neteisėtas ir fiktyvus BUAB „J. S.“ bankroto administravimas, todėl, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡iÄ sutartį buvo bÅ«tina įvertinti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, be kita ko, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: tarp I. B. ir UAB „A“ sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį; 2017 m. liepos 26 d.

įgaliojimÄ , kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimÄ , kuriuo I. B. įgalioja darbuotojÄ I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus. Nepaisant to, teisiamuosiuose posėdžiuose pateiktų praÅ¡ymų Klaipėdos apygardos teismas motyvuota nutartimi neiÅ¡sprendė, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 238 straipsnio reikalavimai. 2.9.

Taip pat pabrėžiama, jog „A. S. T.“ yra inicijavęs procesus prieš UAB „J. S.“, tačiau nebuvo įvertinta „A. S. T.“, jos vadovų ir savininkų teisinė padėtis, nebuvo įvertinti „A. S. T.“ tikslai ir motyvai procesuose prieš UAB „J. S.“, dėl ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti jį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama perraÅ¡ant kaltinimÄ ir jame nurodytus duomenis, nepateikiant įrodymų vertinimo motyvų ar analizės, kokiais įrodymais nuteistųjų parodymai yra paneigiami, kokios aplinkybės buvo nustatytos, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu. 3.2.

Skunde, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teigiama, jog, nepaisant nuteistojo ir jo gynėjo pateiktų argumentų dėl pareikšto kaltinimo nepagrįstumo, veikos kvalifikavimo ydingumo, be kita ko, bendrovės nemokumo atsiradimo datos, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio formuluote, kad nuteistųjų pozicija paneigiama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų ir duomenų visetu, nepateikiant motyvų, kodėl gynybos argumentai yra atmetami.

Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, suvaržė nuteistojo teisę į teisingÄ bylos procesÄ . 3.3. Skunde nurodoma, jog R. Ž. pareikÅ¡ti kaltinimai susiję su bendrovės nemokumu – 2013 m. kovo 4 d., kuris nustatytas specialisto iÅ¡vada, kurios pagrįstumas byloje nebuvo įvertintas. Skunde pabrėžiama, jog gynyba bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus, kad iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes iÅ¡vados yra padarytos įvertinus ne visus „J.

S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus taip pat prieÅ¡tarauja byloje esančiam Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktui, kuriame konstatuota, kad bendrovės veikla 2013 m. buvo pelninga. 3.4. Apelianto teigimu, „J. S.“ dokumentų trÅ«kumas rodo, kad iÅ¡vados yra padarytos įvertinus ne visus „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kas leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada dėl nemokumo datos negali bÅ«ti teisinga – neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties.

Skunde pažymi, jog specialisto iÅ¡vadoje pateikiant motyvus dėl bendrovės nemokumo 2013 m. kovo 4 d. buvo nurodyta, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti duomenys apie „J. S.“ tiriamojo laikotarpio pradelstus įsipareigojimus, nepateikti 2015 m. – 2016 m. laikotarpio apskaitos registrai ir bendrovė VÄ® „Registrų centrui“ nepateikė 2015 m. finansinės ataskaitos. Be to, iÅ¡vadoje nurodoma, kad specialistei nebuvo pateikta ir kitų „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. 3.5. Skunde pabrėžiama, jog specialistei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, o asmuo už pareigÅ«nų aplaidumÄ negali bÅ«ti pripažintas kaltu.

Teigiama, jog nagrinėjama byla susijusi su ikiteisminiu tyrimu Nr. 04-6-00004-15, kuris buvo pradėtas 2015 m. sausio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje. Å iame ikiteisminiame tyrime įtarimų dėl „J. S.“ veiklos nebuvo pareikÅ¡ta, tačiau patalpose, kuriose buvo įsikÅ«rusi ir vykdė veiklÄ UAB „J. S.“ – (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 3 d. buvo atlikta krata, kuri buvo sankcionuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria buvo leista atlikti kratÄ siekiant surasti ir paimti su bendrovės „M“ vykdyta veikla susijusios dokumentus.

Nepaisant to, pareigūnai paėmė „J. S.“ dokumentus, kompiuterines laikmenas, darbuotojų telefonus, kompiuterius, kompiuterių serverius. 3.6. Aptartų aplinkybių kontekste, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atliktos kratos aplinkybes. Nuteistojo teigimu, aptartos aplinkybės parodo, jog bendrovės dokumentai, įvardinti kaip nepateikti specialisto išvadoje, nebuvo nuteistųjų žinioje, dėl ko būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigų veikimo / neveikimo jie specialistei nebuvo pateikti, kas lėmė tai, kad išvada pateikta neįvertinus visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. 3.7.

Skunde nurodoma, jog bylos teisingam iÅ¡sprendimui yra svarbus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-635/2022, dėl jame nustatytų prejudicinių faktų, susijusių su kratos atlikimu. Nuosprendyje buvo revizuotas 2015 m. birželio 3 d. kratos atlikimas, paimtų dokumentų išėmimo iÅ¡ užplombuotų maišų ir jų rÅ«Å¡iavimo / atskyrimo aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su dokumentų perdavimu iÅ¡skiriant ikiteisminį tyrimÄ .

Konstatuoti pažeidimai, o analogiÅ¡ka situacija su dokumentais yra ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, todėl prejudiciniu faktu laikytina, kad nei 2015 m. birželio 3 d. kratos metu, nei vėliau – apžiÅ«rint kratos metu paimtus dokumentus, nėra objektyvios galimybės identifikuoti, kokie konkretÅ«s „J. S.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, taip pat, kad negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 iÅ¡skiriant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00164-19 buvo perduoti visi „J.

S.“ dokumentai. 3.8. Teigiama, jog specialistei 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 1/12-1-28-4931 buvo perduoti ikiteisminio tyrimo metu Nr. 04-2-00164-19 surinkti „J. S.“ dokumentai. Iš priėmimo perdavimo akto matyti, kad buvo perduoti segtuvai, pažymėti indeksu „C“. Perdavimo akto eil. Nr. 19 - 5C, 20 - 4C, 23 - 6C, 36 - 7C, 27 - 9C, 38 - 3C. Tačiau tarp perduotų dokumentų specialistei nebuvo perduoti segtuvai kurių Nr. 1 C, 2 C, 8 C, 10C, 11 C ir t.t. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 28 d.

R. Ž. buvo perduoti 2015 m. birželio 3 d. kartos metu dalis paimtų dokumentų ir informacinės laikmenos, tarp kurių nurodyti segtuvai, įvardinti indeksu „C“, tačiau kitais numeriais nei buvo perduoti specialistei, t. y. R. Ž. buvo perduotas segtuvas Nr. 1 C, 10C, 11 C, 12C, 18C. Apelianto vertinimu, trūkstami dokumentai buvo kitame tyrime. 3.9. Byloje liko neįvertinta ir tai, kad 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis tyrėjas V. M. perdavė „J.

S.“ bankroto administratoriaus I. B. įgaliotam asmeniui V. V. „J. S.“ dokumentus. Vėliau, 2019 m. lapkričio 20 d., „J. S.“ bankroto administratoriaus I. B. įgaliotas asmuo I. K.-R. tyrėjui V. M. į ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-6-0004-15 perduoda atgal „J. S.“ dokumentus. Minimų asmenų įgaliojimų teisėtumas tyrėjo nebuvo deramai patikrintas, o I. B. apklausiama paaiÅ¡kino, kad įgaliojimų I. K.-R. ar V. V. nedavė. 3.10. Gretinant 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime ir 2019 m. lapkričio 20 d. lydraÅ¡tyje dėl dokumentų pateikimo nurodytÄ informacijÄ , skunde nurodoma, kad pakvitavimu buvo perduoti: segtuvas su dokumentais, ant kurio yra užraÅ¡as UAB „ J.

S.“ sutarys ir kitos“ (12C) - 109 lapai“, tačiau šis segtuvas 2019 m. lapkričio 20 d. bankroto administratoriaus perduotas nebuvo; segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19 C) - 467 lapai, tačiau šis segtuvas taip pat nebuvo perduotas 2019 m. lapkričio 20 d. 3.11. Skunde teigiama, jog išvada, kad UAB „J. S.“ jokių ūkinių, finansinių sandorių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmone „B.

E. L.“ neturėjo, taip pat padaryta pasiremiant specialistės iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad specialistė tarp pateiktų dokumentų nerado dokumento, pagrindžiančio bendrovės ir „B. E. L.“ sutartinius santykius. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs kratos atlikimo fakto, dokumentų paėmimo aplinkybių, nepagrįstai nesprendė, kad lieka nepaneigta abejonė, kad Å«kinių, finansinių sandorių su „B. E. L.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, tačiau nebuvo perduoti į iÅ¡skirtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00164-19. 3.12.

Apelianto manymu, byloje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktas paneigia specialisto iÅ¡vadÄ dėl bendrovės nemokumo 2013 m. kovo 4 d. Skunde nurodo, jog patikrinimo akte užfiksuota, kad buvo atliktas bendrovės mokestinis tyrimas 2015 m. gegužės 29 d., o po jo buvo inicijuotas patikrinimas. Patikrinimo akte teigiama, jog 2015 m. gegužės 29 d. bendrovės mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė gavo pajamų už įvairias netesybas (baudos, vagonų prastovos) iÅ¡ užsienyje registruotų įmonių.

Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog bendrovė 2013 m. deklaravo veiklos nuostolį - 5 168 051 Lt, tačiau po mokestinio patikrinimo buvo apskaičiuota 2013 m. mokestinio laikotarpio veiklos pelno 3 394 828 Lt. 3.13. Byloje neįvertinta faktinė aplinkybė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos papildomai priskaičiuota mokestinė nepriemoka už 2013 m. yra patvirtinta kaip VÄ® „Turto bankas“ finansinis reikalavimas, t. y., VÄ® „Turto bankas“ kreipėsi į „J. S.“ bankroto administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti finansinį reikalavimÄ , bankroto administratorius jį priėmė, įvertino ir, nenustatęs jokių prieÅ¡taravimų, pateikė teismui praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ finansinį reikalavimÄ patvirtinti, kurį patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. 3.14.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. Ž. paaiÅ¡kino, kad patikrinimo aktu nesivadovavo, o jos paaiÅ¡kinimai, kodėl Å¡ie duomenys nebuvo vertinti, nebuvo aiÅ¡kÅ«s ir argumentuoti – ji nurodė, jog pati nusprendė patikrinimo akto nevertinti, o savo iÅ¡vadÄ grindė bendrovės buhalterinės apskaitos registrais, t. y. iÅ¡vada paremta ne oficialiu dokumentu po bendrovės veiklos patikrinimo, trukusio 2 metus, o bendrovės registrais, kurie nepasiraÅ¡yti, neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti Å¡ios bylos tyrimui. 3.15.

Skunde specialisto iÅ¡vados pagrįstumas, dalyje dėl nesamų bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ginčijamas ir tuo aspektu, kad po 2015 m. birželio 3 d. kratos bendrovės kompiuteriai su buhalterinės apskaitos programa, kuria ir buvo vedami registrai, buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir jos buhalteriai neteko darbo instrumentų. Nurodoma, jog tarnybiniame praneÅ¡ime ir specialistės paaiÅ¡kinimo protokole užfiksuota aplinkybė, apie bendrovei iÅ¡raÅ¡ytÄ Ä¯monės „A.

S. T.“ 2016 m. birželio 30 d. sÄ skaitÄ Nr. 00001149, kuri su „J. S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pateikta ir jos duomenys neužregistruoti bendrovės 2015 m. buhalterinėje apskaitoje, yra nepagrįsta, kadangi bendrovė objektyviai negalėjo to padaryti dėl įvykdytos kratos ir jos metu paimtų dokumentų, kompiuterių. 3.16. Pabrėžiama, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 5 (penkios) dienos iki kratos Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bendrovės mokestinį tyrimÄ , t. y. tyrimui atlikti buvo pateikti ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir visÄ reikiamÄ patikrinimui atlikti informacijÄ , tačiau specialisto iÅ¡vadoje dėstomų aplinkybių apie tariamÄ kasos dokumentų ir kasos knygos 2011 m. lapkričio 1 d.

– 2012 m. gruodžio 31 d. nepateikimÄ nenustatyta, t. y., to paties laikotarpio patikrinimÄ atlikusi Valstybinės mokesčių inspekcija, kasos dokumentų trÅ«kumo nenustatė. 3.17. Skunde pažymima, jog teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau teismas atmetė praÅ¡ymÄ nepateikiant jokių iÅ¡samių motyvų, kas užkirto gynybai teisę atsikirsti į pareikÅ¡tus kaltinimus. 3.18. Teigiama, jog teismas, priimdamas nuosprendį dėl veikos padarymo pagal BK 209 straipsnį, rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kurios iÅ¡vados apie bendrovės finansinę padėtį, nemokumÄ yra neteisingos, neparodo tikrosios bendrovės ekonominės padėties. 3.19.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog R. Ž. pripažintas kaltu todėl, kad jis, žinodamas, kad bendrovės veikla blogėja, sudarė nuostolingÄ sutartį su Estijos įmonės „A. S. T.“ ir dėl tos pačios nuostolingos sutarties vykdymo neatsiskaitė su ta pačia Estijos įmone „A. S. T.“. Teigiama, jog jeigu sudaryta sutartis buvo nuostolinga, prieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams, bankroto administratorius tokį sandorį galėjo ginčyti – praÅ¡yti pripažinti jį negaliojančiu, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir pripažino bendrovės kreditoriumi „A.

S. T.“. 3.20. Nuteistasis R. Ž. nurodė, kad bendrovė neatsiskaitinėjo su „A. S. T.“ iÅ¡ dalies todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Su „A. S. T.“ vadovu buvo sutarta, kad sÄ skaitos faktÅ«ros už prastovas, po to, kai vagonai bus atgauti, bus panaikintos, nes vagonų sulaikymas yra laikytina „force majeure“ aplinkybe. 3.21. Skunde nurodoma, jog, pasiremdamas specialisto iÅ¡vada, teismas neįvertino, kad iÅ¡vadoje, dalyje apie tariamÄ bendrovės nemokumÄ 2013 m. kovo 4 d. datai, matyti, jog nuo 2013 m. balandžio 3 d. bendrovės finansinė padėtis gerėjo – vėlesniais laikotarpiais koeficientas, kuris nusako finansinę padėtį, gerėjo.

Jeigu ne atlikta neteisėta krata, tikėtina, kad bendrovė pelningÄ veiklÄ bÅ«tų vykdžiusi iki pat Å¡iol. 3.22. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar gali bÅ«ti laikoma, kad asmuo sÄ moningai blogai valdė bendrovę, nes bendrovės finansinė padėtis kiekvienais metais gerėjo. Skunde teigiama, kad „J. S.“ bankrotÄ nulėmė ne sÄ moningas blogas valdymas, o bÅ«tent neteisėtai „J. S.“ atžvilgiu atlikta krata. 3.23. Dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį skunde nurodoma, jog iÅ¡vada, kad bendrovė neturėjo jokių Å«kinių finansinių sandorių su „B.

E. L.“, paremta nepagrįsta specialistės iÅ¡vada. Teismas, konstatuodamas Å«kinių finansinių sandorių nebuvimÄ , neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje buvo revizuotas kratos atlikimas, taip pat aplinkybės, susijusios su dokumentų perdavimu iÅ¡skiriant ikiteisminį tyrimÄ . Å iame įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuoti pažeidimai rodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje taip pat lieka nepaneigta abejonė, kad Å«kinių, finansinių sandorių su „B.

E. L.“ dokumentai, kurių specialistė nurodė nesant, galimai buvo paimti kratos metu ir nebuvo perduoti į iÅ¡skirtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00164-19. 3.24. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nėra neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė buvo nemoki, o nemokumo momentÄ pripažinti vien remiantis aptarta specialisto iÅ¡vada yra neteisinga. Be to, teismas neįvertino to, kad Å¡iuo atveju yra visos galimybės tariamai pažeistas kreditorių teises apginti civilinėmis priemonėmis.

Dėl visų sandorių, dėl kurių R. Ž. pareikšti kaltinimai, buvo inicijuoti civiliniai ginčai, tačiau būtent dėl „J. S.“ bankroto administratoriaus, kuris, kaip paaiškėjo, pats jokių veiksmų neatliko, nes prisidengiant bankroto administratoriumi veikė visai kiti asmenys, civilinėmis priemonėmis buvo pasinaudota netinkamai. 3.25. Skunde nurodoma, jog vyko civiliniai ginčai ir dėl jų yra priimti įsiteisėję sprendimai, kurie yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Vienu atveju reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/SRR-01/10/15-2 buvo panaikinta, taikyta restitucija, tačiau sprendimo vykdymas nebuvo pradėtas tik dėl to, kad „J.

S.“ administratorė nesikreipė dėl piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kitu atveju – nors buvo visos galimybės ginčyti reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3 civiline tvarka, „J. S.“ administratorė Å¡ia teise nepasinaudojo. Negana to, civiline tvarka buvo inicijuotas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, dėl reikalavimo teisės į I. A. perleidimo, tačiau teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas iÅ¡ esmės padavusio ieÅ¡kinį asmens nekompetencijÄ , o bÅ«tent: nurodant, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas kitam atsakovui. 3.26.

Pabrėžiama, jog Å¡iems civiliniams procesams R. Ž. jokios įtakos nedarė ir negalėjo daryti, jie buvo vykdomi jam apie Å¡iuos procesus nežinant, ir jis negali bÅ«ti atsakingu už tai, kad „J. S.“ administratorė nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės ar dėl to, kad administratorė pateikė neteisingÄ ieÅ¡kinį, kurį teismas atsisakė priimti, ar ieÅ¡kinį, kurį teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atmetė, konstatuojant, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui.

R. Ž. savo veiksmais nesukūrė tokios situacijos, kuriai esant nebūtų galima atkurti bendrovės ir bendrovės kreditorių tariamai pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, toks jų gynimo būdas nebuvo pasunkintas. 3.27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, kadangi kaltinime nurodytų skolų kreditoriams – A. G., A. J., S. L. ir kt. 2012 m. gruodžio mėnesį nebuvo.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji S. L., R. Ž. bei nuteistųjų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pakankamÄ bei savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. L. ir R.

Ž. pripažino kaltais dėl nusikalstamo BUAB „J. S.“ bankroto pagal BK 209 straipsnį bei skolininko nesÄ Å¾iningumo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, be to, R. Ž. pagrįstai pripažino kaltu dėl svetimos didelės vertės turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymo bei skolininko nesÄ Å¾iningumo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei BK 208 straipsnio 1 dalį ir teisingai kvalifikavo Å¡ias nusikalstamas veikas pagal byloje nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės, yra pagrįstos byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų požymius.

6. Vis tik teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos įrodymų vertinimo yra labai glaustos, o kai kur nagrinėjamoje byloje iÅ¡samiai neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl visų iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo. Dėl to teisėjų kolegija dar kartÄ pakartotinai įvertina byloje esančius įrodymus bei pateikia Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiÄ jų analizę bei vertinimÄ , atsakydama į esminius apeliacinių skundų argumentus. Be to, atlikusi įrodymų vertinimÄ , kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadoms, kad:

a) byloje nebuvo imtasi priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, b) byloje nesurinkti visi bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai, c) tai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, d) tai, kad Å¡ioje byloje iÅ¡vados bÅ«tų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie bÅ«tų vertinti Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai, e) ar tai, kad byloje bÅ«tų ignoruojamos reikÅ¡mingos aplinkybės, reikalingos bylai teisingai iÅ¡spręsti. Patikrinusi bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ar jų neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad nustatytas pažeidimas nesukliudė teismui neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei iÅ¡ esmės priimti teisingÄ sprendimÄ .

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo stadijoje, visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamiesiems įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), kurių metu iÅ¡tirti įrodymai yra pakankami kategoriÅ¡koms iÅ¡vadoms padaryti dėl nuteistųjų kaltės. Nustatyta teismo sprendimo motyvacijos stoka kompensuotina apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ naujo įvertinant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes: tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių, tokiu bÅ«du užtikrinant nuteistųjų teisę tiksliai žinoti, kuo jie yra konkrečiai kaltinami, teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), rungimosi principo įgyvendinimÄ procese (BPK 7 straipsnis), pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliekant nepakeistÄ .

8. Pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl žalos atlyginimo, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio, neprieÅ¡tarauja BPK nuostatoms. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų ir panaikinti ar pakeisti skundžiamo nuosprendžio.

Taigi, nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl apeliantų argumentų dėl esminių BPK pažeidimų 9. Apeliantas R. Ž. skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje jo kaltė grindžiama perraÅ¡ant kaltinimÄ ir jame nurodytus duomenis, nepateikiant įrodymų vertinimo motyvų. Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus bei, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, suvaržė nuteistojo teisę į teisingÄ bylos procesÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimÄ .

10. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai įpareigoja teismÄ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas. Teismas turi glaustai ir tiksliai iÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos specifikÄ , pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiÅ¡kinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logikÄ , atsakant į gynybos ar kaltinimo iÅ¡keltus argumentus, analizuojant bylai reikÅ¡mingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-304-976/2016).

11. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų kaltę, padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina – kaltinamųjų, liudytojų parodymai, teismo nutartys, sutartys, BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus, įmonės „A. S. T.“ vardu advokatų kontoros „T. B.“, VĮ „Turto banko“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys duomenys.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendyje apraÅ¡yti byloje esantys įrodymai, iÅ¡ dalies nurodant, kokias faktines aplinkybes Å¡ie įrodymai patvirtina, tačiau nenurodyti motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus, be kita ko, nuteistojo R. Ž. gynėjo iÅ¡keltas versijas dėl specialisto iÅ¡vados atitikimo įrodymų leistinumo reikalavimui, atsižvelgiant į specialistui pateiktų duomenų iÅ¡samumÄ bei pakankamumÄ . Taip pat neįvertinta versija dėl specialisto iÅ¡vados neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams.

Iš aptarto seka, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių išvadų ir motyvų dėl bylos įrodymų vertinimo, tačiau, įvertinus nuteistojo gynėjo iškeltas versijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti analogiški argumentai dėl specialisto išvados nepagrįstumo, jos neatitikimo įrodymams keliamiems reikalavimams, t. y., įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti tai esminiu pažeidimu, be kita ko, įvertinus ir tai, jog byloje nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes patvirtina būtent pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, kurių pakanka kategoriškoms išvadoms daryti.

Pastebėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė didelį kiekį duomenų, tenkindamas gynybos prašymus dėl papildomų proceso dalyvių apklausų ar duomenų prijungimo. Taip buvo užtikrinta nuteistųjų teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas procese (BPK 7 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys leido nustatyti esmines faktines bylos aplinkybes ir padaryti pagrįstas išvadas dėl jų teisinio kvalifikavimo, o teismo išvadų stoka taisytina apeliacinės instancijos teisme.

12. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-425/2012, 2K-246/2014). Reikšminga ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, jog papildomų duomenų gavimas nebÅ«tų galėjęs suteikti reikÅ¡mingos naujos informacijos ar iÅ¡ esmės pakeisti teismo iÅ¡vadas, be kita ko, ir tai, jog pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ar nebuvo surinkti visi bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, priimant naujÄ tokios pat rÅ«Å¡ies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturintį realios įtakos nuteistųjų teisiniai padėčiai, bÅ«tų tik formalaus pobÅ«džio, neturintis jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tačiau įtvirtintų tik procesinį neapibrėžtumÄ .

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, nustatytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, juo labiau ji naikinti, tačiau taisytinas apeliacinės instancijos teisme – teismo sprendime pakartotinai vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡spręstų klausimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

13. Analizuojant apeliantų skunduose nurodomus kitus BPK nuostatų pažeidimus, susijusius su proceso dalyvių pateiktų prašymų išsprendimu teisiamųjų posėdžių metu – pastarieji pripažintini nepagrįstais. Nuteistojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus teigimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 26 d. ir birželio 17 d. teisiamuosiuose posėdžiuose motyvuota nutartimi neišsprendė pateiktų prašymų, pažeisdamas BPK 238 straipsnio reikalavimus.

14. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-68-360/2022 2022 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas supažindino proceso dalyvius su gautais advokato A. Ivanciaus praÅ¡ymais spręsti klausimÄ , ar baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai, t. y., įgaliojimas, kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti UAB „J. S.“ ir pavedimas, kuriuo bankrutuojančios UAB ,,J. S.“ administratorė I. B. įgalioja darbuotojÄ I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J.

S.“ bankroto proceso veiksmus, pareiÅ¡kimas dėl atsisakymo nuo civilinio ieÅ¡kinio Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021, praÅ¡ymas dėl BUAB „J. S.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra suklastoti. Taip pat, iÅ¡klausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės, patenkino alternatyvų praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos advokato A. Ivanciaus pateiktus dokumentus, tačiau atmetė praÅ¡ymÄ spręsti klausimÄ dėl nurodomų dokumentų klastojimo, motyvuodamas tuo, jog įrodymų tyrimo stadijoje Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas nepagrįstai vilkins bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad aptartas klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimÄ , vertinant bylos medžiagÄ Ä¯rodymų leistinumo kontekste:

„priimant procesinį sprendimÄ bus atsižvelgiama į bylos medžiagÄ , ar bus remtasi, ar nebus remtasi tais dokumentais“ (t. 10, b. l. 185-188).

15. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-68-360/2022, 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas supažindino proceso dalyvius su advokato A. Ivanciaus praÅ¡ymais tarp I. B. ir UAB „A“ sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį Nr. 15/12/02-01, įgaliojimÄ , kuriuo I. B. įgalioja V. V. atstovauti BUAB „J. S.“, ir pavedimÄ , kuriuo I. B. įgalioja darbuotojÄ I. K.-R. atlikti I. B. administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus, pripažinti niekinėmis ir negaliojančios ab initio (liet. nuo sudarymo momento). IÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo, teisėjas nutarė kaltinamojo S. L. gynėjo advokato A. Ivanciaus praÅ¡ymÄ atmesti, motyvuojant tuo, jog pateiktas klausimas bus iÅ¡spręstas priimant galutinį procesinį sprendimÄ , o Å¡iuo klausimas iÅ¡sprendimas įrodymų tyrimo stadijoje užvilkins procesÄ (t. 11, b. l. 154-157).

16. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus tik tais atvejais, kai jie prašo išaiškinti aplinkybes, kurios jau išsamiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

17. IÅ¡ aptartų pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog teismas atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus dėl byloje esančių dokumentų galimo klastojimo bei sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis motyvuodamas tuo, jog aptarti klausimai bus sprendžiami priimant galutinį procesinį sprendimÄ , t. y., iÅ¡tyrus visus byloje esančius duomenis, sprendžiant jų pripažinimo įrodymais klausimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, visi teismo posėdžiuose pareikÅ¡ti praÅ¡ymai buvo apsvarstyti, pastarieji iÅ¡nagrinėti, dalį jų atmetant motyvuota protokoline nutartimi.

18. Ä®vertinus pateiktų alternatyvių praÅ¡ymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarti praÅ¡ymai neturėjo reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, kadangi klausimas dėl dokumentų klastojimo buvo iÅ¡spręstas prokurorų nutarimais (žr. Å¡ios nutarties 21 punktÄ ), o dokumentų pripažinimo leistinais įrodymais klausimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra sprendžiamas priimant galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant pateiktÄ alternatyvų praÅ¡ymÄ , konstatuotina ir tai, jog sudarytų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku – BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik dėl žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), be kita ko, spręsti su žalos atlyginimu susijusių sutarčių galiojimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021), tačiau sandorio pripažinimas negaliojančiu yra savarankiÅ¡kas civilinių teisių gynimo bÅ«das, įgyvendinamas reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

Pastebėtina, jog teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų, o proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis.??? Tai, kad teismas netenkina kai kurių proceso dalyvių prašymų, savaime nereiškia BPK nuostatų pažeidimo.

19. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pagal įgaliojimÄ BUAB „J. S.“ bankroto procesÄ perdavė kitai darbuotojai – I. K.. PrieÅ¡ tai buvo įgaliota A. B.. Taip pat liudytoja pabrėžė, jog jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėdavo kaip administratorė be įgaliotinių, kadangi bÅ«tent įgalioti asmenys vykdė bankrotÄ . I. B. pripažino, jog savo paraÅ¡o antspaudÄ buvo atidavusi tam kam davė įgaliojimÄ .

Liudytoja A. B. patvirtino, jog dirbdavo su bankroto administratoriais, kiek reikėdavo, tiek pagelbėdavo su įvairiais techniniais darbais. Liudytoja I. K.-R. taip pat patvirtino, jog atstovavo bankroto administratorių įgaliojimo pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog I. B. pavedimu visais BUAB „J. S.“ bankroto veiksmai užsiėmė ji (t. 1 b. l. 95). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog I. B., individualiai vykdanti bankroto administravimo veiklÄ , įgaliojo darbuotojÄ â€“ I.

K.-R. atlikti administruojamos bankrutuojančios įmonės UAB „J. S.“ bankroto proceso veiksmus (t. 1, b. l. 87-88). IÅ¡ aptarto seka, jog nagrinėjamoje byloje bankroto procese dalyvavo bankroto administratoriaus įgalioti asmenys, kurie neneigė vykdę atskirus veiksmus, dėl ko atmestini apeliantų argumentai dėl galimų bankroto procedÅ«rų fiktyvumo. Atsakant į apeliantų argumentus, kolegija dar kartÄ pažymi, kad gynėjas advokatas A. Ivancius iÅ¡ esmės kvestionuoja procedÅ«rinius bankroto vykdymo aspektus, kurie baudžiamojoje byloje nenagrinėtini (žr. aukščiau esančioje pastraipoje nurodytÄ teismų praktikÄ ), o dėl baudžiamojoje byloje esančių asmenų parodymų patikimumo, bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių, kolegijai abejonių nekyla, kiek jos reikÅ¡mingos nustatant baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę.

20. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, jog analogiÅ¡ki klausimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar bankroto administratoriaus atstovavimo buvo keliami ir iÅ¡spręsti civilinėse bylose, nagrinėjant klausimus dėl bendrovės „J. S.“ tyčinio bankroto. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO) duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-705-933/2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2), buvo pažymėta, jog bankroto administratorės sudaryti sandoriai, kuriais bankroto administratorė įgaliojo konkrečius asmenis atlikti veiksmus, nėra pripažinti negaliojančiais, be kita ko, nenustatytos ir aplinkybės apie apeliantų nurodomÄ dokumentų klastojimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje konstatavo, jog UAB „J. S.“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu atstovavo įgaliotas asmuo I. K.-R., ji dalyvavo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, teikė paaiÅ¡kinimus, todėl skundo argumentas, kad bankroto administratorė negalėjo perleisti savo įgaliojimų kitiems asmenims, pripažintas nepagrįstu. Be to, suinteresuotas asmuo S. L. 2022 m. gegužės 19 d. BUAB „J. S.“ bankroto byloje Nr. B2-19-524/2022 taip pat teikė analogiÅ¡kÄ skundÄ , kuriuo prašė teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) minėtus sandorius.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi S. L. skundÄ atsisakė priimti, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis į teismÄ tinkama procesine forma, t. y. inicijuoti teisminį ginÄÄ ir kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o ne teikti praÅ¡ymÄ bankroto byloje. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, o nuteistasis savarankiÅ¡ko proceso civilinėje byloje neinicijavo. IÅ¡ aptarto seka, jog ir alternatyvus nuteistojo gynėjo A. Ivanciaus skundo reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ne tik nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau iÅ¡ esmės yra ir kartotinis – pastarasis klausimas ne kartÄ buvo spręstas civilinėse bylose dėl bendrovės „J.

S.“ tyčinio bankroto, o teismai nenustatė ir nekonstatavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų ar kitų materialinių teisės normų pažeidimo dėl skunde nurodomų aplinkybių ar bankroto administratorės netinkamo atstovavimo, t. y., nei bendrovės kreditorius, turintis ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nei teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principÄ , nesprendė klausimo dėl nemokumo administratoriaus ar jo įgaliotų asmenų atstatydinimo savo iniciatyva (lot. ex officio).

Taigi, alternatyvus nuteistojo S. L. gynėjo apeliacinio skundo prašymas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nenagrinėtas bei pagrindo jį nagrinėti iš esmės nėra ir apeliacinės instancijos teisme.

21. Nenagrinėtinas ir klausimas dėl byloje esančių dokumentų galimo klastojimo, kadangi pastarasis klausimas buvo iÅ¡spręstas priimant galutinius procesinius sprendimus – įsiteisėjo prokurorų nutarimai nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00024-22 dėl galimo dokumentų klastojimo. 2022 m. balandžio 4 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarime konstatuota, jog visos bankroto procedūros buvo atliekamos su bankroto administratoriaus valia. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu nustatyta, jog 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimas, kuriuo I. B. įgaliojo V. V. atstovauti UAB „J. S.“ ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas, kuriuo I. B. įgaliojo I. K.-R. atlikti UAB „J. S.“ bankroto veiksmus, nekelia abejonių, kadangi šie dokumentai sudaryti ir pasirašyti asmens, turėjusio įgaliojimus ir veikusio I. B. valia (t. 11, b. l. 43-46).

Å is prokuroro nutarimas įsiteisėjo (t. 11, b. l. 87). Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės K. B. 2022 m. vasario 18 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00045-22 taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo dokumentų klastojimo – dėl praÅ¡ymo BUAB „J. S.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo ir kt., galimai panaudojant I. B. paraÅ¡o antspaudÄ , I. B. įgaliojimų V. V., I. K.-R. atstovauti BUAB „J.

S.“ (t. 11, b. l. 3-8). Nutarime taip pat konstatuota, jog UAB „J. S.“ bankroto procedÅ«ras vykdė ne tik bankroto administratorė I. B., bet ir jos įgalioti asmenys, jos valia. Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018).

Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – nuteistųjų bei liudytojų parodymais, specialisto išvada, bankroto procedūros metu priimtais teismo sprendimais civilinėse bylose bei kitais rašytiniais įrodymais – sutartimis, BUAB „J. S.“ bankroto administratoriaus, įmonės „A. S. T.“ vardu advokatų kontoros „T. B.“, VĮ Turto banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities VMI pateiktais dokumentais.

PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde, faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieÅ¡taringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo kriterijus. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti byloje esančia specialisto iÅ¡vada, be to, ji nėra vieninteliu įrodymų Å¡altiniu nagrinėjamoje byloje, Å¡iÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl specialistui pateiktų duomenų neišsamumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje, kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus, esminė byloje įrodinėtina aplinkybė yra bendrovės finansinė bÅ«sena, t. y., atitinkama – sunki, ekonominė padėtis, ar nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas.??? Byloje UAB „J. S.“ ekonominė padėtis buvo nustatinėjama paskyrus objektų tyrimÄ , kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž., pateikusi 2020 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadÄ (t. 6, b. l. 168-189). 2020 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog atlikus UAB „J.

S.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d., buvo nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2011 m. lapkričio 7 d., 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį, bei veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki; konstatuota, jog įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki. BÅ«tent Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumas, be kita ko, specialisto iÅ¡vados kaip įrodymo leistinumas, buvo ginčijamas tiek nuteistojo R.

Ž. gynėjo pirmosios instancijos teisme, tiek nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde. Gynybos vertinimu, specialisto išvada pateikta įvertinus ne visus bylai reikšmingus duomenis, t. y., išvados pagrįstumui turėjo įtakos specialistui pateiktų duomenų nepakankamumas ir išsamumas. Be to, specialisto išvada ginčijama ir metodologiniais aspektais, nurodant, jog specialistė neapgrįstai nevertino visų duomenų – tarp kurių Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165).

25. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) bet ir leistinumas specifinių aplinkybių kontekste, t. y. turi bÅ«ti įvertintas ir specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas ir kt.

26. Analizuojant specialisto iÅ¡vados pagrįstumÄ skunde ginčijamų specialistui pateiktų duomenų pakankamumo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pateiktos medžiagos neiÅ¡samumo ar jos nepakankamumo yra deklaratyvÅ«s, neatitinkantys byloje esančių duomenų. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, be kita ko, skunde kvestionuojamais BUAB „J. S.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, teisėjų kolegija nustatė, jog nėra faktinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad visi bylai reikÅ¡mingi bendrovės dokumentai nebuvo pateikti specialistui, ar kad Å¡ie dokumentai liko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų žinioje.

Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-6-0004-15 dėl Å veicarijos įmonės „M. G.“ veiklos, buvo atlikta krata patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y., krata buvo atlikta ir bendrovės „J. S.“ patalpose, kadangi faktinis bendrovių buveinės adresas – analogiÅ¡kas. Atliktos kratos metu buvo paimti ir UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Vis dėlto, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apžiÅ«ros protokoluose (t. 4, b. l. 10-15) buvo užfiksuoti konkretÅ«s kratos metu paimti dokumentai, nurodant jų pavadinimus, lapų skaičių.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo (t. 4 b. l.

11) matyti konkretÅ«s kratų metų paimti dokumentai, tarp kurių UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu buvo perduoti bendrovės „J. S.“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui (t. 2, b. l. 42-43). Å iuo aspektu apklausta bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo – liudytoja I. K.-R. parodė, jog, vykdant bankroto procedÅ«ras, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ dėl to, ar yra likusių dar kokių nors dokumentų, susijusių su „J. S.“, buvo gautas raÅ¡ytinis atsakymas, kad visi dokumentai yra grÄ Å¾inti ir savo žinioje institucija jokių dokumentų nebeturi. Apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigÅ«nas V. M. posėdžio metu taip pat patvirtino, jog buvo grÄ Å¾inti visi „J. S.“ dokumentai, tačiau – V. V.. Nepaisant to, liudytojas pripažino, jog, kai I. K.-R. perdavė „J. S.“ dokumentus, dokumentų buvo daugiau, nei buvo grÄ Å¾inęs V. V..

27. Sugretinus 2017 m. liepos 28 d. bankroto administratoriaus įgalioto asmens pakvitavime, dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perduotų dokumentų (t. 2, b. l. 42-43), nurodytus perduotus dokumentus bankroto administratoriui su byloje esančiame apžiūros protokole (t. 4, b. l.

11) išvardintais dokumentais, nustatyta, jog iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-0004-15 buvo perduoti visi bylai reikšmingi dokumentai, susiję su bendrove „J. S.“. Pastarųjų dokumentų analizė leidžia pagrįstai spręsti, jog tyrimui buvo nepateikti tik tie dokumentai, kurie nėra susiję su bendrove „J. S.“: segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas „O.“ registracijos dokumentai (14 lapų, (10C)); segtuvas su dokumentais, kuriame yra įmonės „R. T.“ sutartys ir kiti dokumentai (140 lapų, (18C)); segtuvas su dokumentais ant kurio užrašas „(duomenys neskelbtini) 2012 m. 2“ (273 lapai, (20C)) (t. 4 b. l. 11).

Be to, bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. lydraÅ¡tis dėl dokumentų pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (t. 3, b. l. 8-9) patvirtina ir tai, jog bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo perduoti UAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iÅ¡ bendrovės pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų poėmio aktÄ , atliekant mokestinį patikrinimÄ (t. 5, b. l. 166-167).

28. Byloje esantis Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167) patvirtina, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, pagal 2019 m. lapkričio 20 d. lydraÅ¡tį dėl dokumentų pateikimo (t. 3, b. l. 8-9), pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai tiek anksčiau jam perduotus bendrovės dokumentus, gautus pagal 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimÄ iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, tiek iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, gautus pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. dokumentų perdavimo aktÄ (Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tas dėl dokumentų perdavimo (t. 2, b. l. 44).

Aptarti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kartu su papildoma ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bei kompaktinėmis plokÅ¡telėmis su bendrovės registrais ir kitais dokumentais, prie užduoties atlikti objektų tyrimÄ buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui, t. y., specialistui, pateikusiam ginčijamÄ iÅ¡vadÄ .

29. Ä®vertinus aukščiau nurodytų dokumentų priėmimo-perdavimo aktų bei lydraščių turinį, nustatyta ir tai, jog nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog bendrovės dokumentai liko pareigÅ«nų žinioje ir tai sÄ lygojo klaidingos specialisto iÅ¡vados pateikimÄ vertinti kaip deklaratyvÅ«s. Antai, apelianto teigimu, specialistei nebuvo pateikti segtuvai, kurių Nr. 1C, 2C, 8C, 10C, 11C, tačiau sugretinus 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimÄ iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (t. 2, b. l. 42-43), kuriame nurodomi segtuvai, kurių eilės Nr. 1C-11C, su Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167), kuriuo ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, diskai ir tyrimo byla perduota specialistei, matyti tai, jog skunde nurodomi segtuvai 1C, 2C, 8C, 10C, 11C ir kt. buvo perduoti, tačiau lydraÅ¡tyje nenurodyti tik minėti jų eilės numeriai: pavyzdžiui, 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime (t. 2, b. l. 42-43) 2 punkte nurodomas segtuvas 1C (segtuvas su dokumentais ant kurio užraÅ¡as „UAB J.

S.“ SUTARTYS I – 365 lapai) atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte (t. 6, b. l. 166-167) 33 punkte nurodomÄ segtuvÄ (segtuvas „UAB J. S. Sutartys I – 365 lapai“). Atitinkamai 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimo 3, 9, 11 punkte užfiksuoti segtuvai, atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte 24, 14, 40 punktuose nurodytus segtuvus (t. 2, b. l. 42-43; t. 6, b. l. 166-167) (past. – tapatumas nustatytas įvertinus analogiÅ¡kus perduodamų dokumentų pavadinimus bei identiÅ¡kus lapų skaičius).

Tuo metu skunde nurodomas segtuvas 10C – nebuvo perduotas, kadangi byloje esantis apžiūros protokolas (t. 4, b. l.

11) rodo tai, jog tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kurie nėra susiję su bendrove „J. S.“, tarp jų ir segtuvas 10C su dokumentais, ant kurio užraÅ¡as: „O.“ registracijos dokumentai (14 lapų, (10C)) (t. 4, b. l. 11). Taigi, pripažintina, kad skunde nurodomi nedetalizuoti nuteistajam vėliau perduoti dokumentai, nesusiję su bylai reikÅ¡minga bendrovės „J. S.“ buhalterine apskaita, kÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, jog apeliantas nesiremia jam pateiktais dokumentais, jų turiniu, siekdamas paneigti specialisto iÅ¡vadų pagrįstumÄ .

Pabrėžtina, jog specialistei buvo pateikti ir kiti 2017 m. liepos 28 d. pakvitavime nurodomi segtuvai numeruojami 11C, 12C, 13C, 14C – Å¡ie atitinka 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte 40, 34, 32, 31 punktuose nurodytus segtuvus. Tuo metu skunde pabrėžiamas pakvitavimas dėl nuteistajam R. Ž. perduodamų segtuvų leidžia spręsti tai, jog nuteistajam buvo grÄ Å¾inti kratų metu paimti dokumentai, kurie nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, pavyzdžiui, skunde nurodomas – segtuvas 18C.

Kaip minėta, tai segtuvas su dokumentais, kuriame yra kitos įmonės „R. T.“ sutartys ir kiti dokumentai (140 lapų, (18C)).

30. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas neperdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai visų jam anksčiau pateiktų bendrovės dokumentų. Apelianto teigimu, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimu perduoti: segtuvas su dokumentais, ant kurio yra užrašas: „UAB J. S.“ sutartys ir kitos“ (12C) – 109 lapai; segtuvas su dokumentais, ant kurio užrašas: „UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19C) – 467 lapai, nebuvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.

Tačiau Å¡ie, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, užfiksuoti bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. lydraÅ¡tyje, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai buvo pateikti visi turimi BUAB „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir kt. 2019 m. lapkričio 20 d. lydraščio (t. 3, b. l. 8-9) 34 punkte užfiksuota, jog buvo perduotas segtuvas „UAB J. S. Sutartys Kitos“ – 109 lapai, kas atitinka skunde nurodomÄ segtuvÄ su dokumentais, ant kurio yra užraÅ¡as:

„UAB J. S.“ sutartys ir kitos“ (12C) – 109 lapai. Taip pat 25 punkte užfiksuota, jog buvo perduotas segtuvas „UAB J. S. pirkimai 2014“ – 467 lapai, kas atitinka skunde nurodomÄ segtuvÄ su dokumentais ant kurio užraÅ¡as: „UAB „J. S.“ Pirkimai 2014“ (19C) – 467 lapai. Be to, kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1/12-1-28-4931 (t. 6, b. l. 166-167), kuriuo ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, diskai ir tyrimo byla perduoti specialistui, pastarieji segtuvai, užfiksuoti priėmimo-perdavimo akto 34, 25 punktuose, buvo pateikti ir specialistui.

31. IÅ¡ aptarto seka, jog specialistei buvo pateikti visi bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, kurie buvo paimti tiek skunde minimos 2015 m. birželio 3 d. kratos metu, tiek Valstybinės mokesčiu inspekcijos, atliekant bendrovės mokestinį patikrinimÄ . Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog skunde nurodomas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje, kadangi BPK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, kas reiÅ¡kia, kad teismas privalo tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Ä®siteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su byla susijusias aplinkybes, taigi, jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, nesuteikiant iÅ¡skirtinės savarankiÅ¡kos įrodomosios reikÅ¡mės.

32. Pabrėžtina ir tai, jog skunde nurodomame Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje analizuotos faktinės aplinkybės nelaikytinos nei tapačiomis, nei labai panašiomis į šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms turėtų būti taikoma ta pati teisė – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-635/2022, analizuotos aplinkybės išskirtinai susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, sukeliančiu BK numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nustatant ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. Nagrinėjamoje byloje tyrimo objektu yra išvestiniai apskaitos dokumentai.

33. IÅ¡ aptariamos specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad specialistė tyrimÄ atliko pagal: banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us; 2013 - 2015 m. kasos dokumentus; 2011 m., 2013 - 2015 m. pirkimo ir pardavimo dokumentus; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio apskaitos registrus „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“; 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 9 d. laikotarpio kasos knygÄ ; 2011 m., 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpio pirkimo ir pardavimo registrus „Pirkimo dokumentai“, „Pardavimo dokumentai“; 2013 m. sausio 1 d.

– 2015 m. kovo 31 d. laikotarpio avanso apyskaitas; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. lapkričio 22 d. laikotarpio gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų duomenis (formos FR0671, FR0672), duomenų pažymas ir dokumentus, gautus iÅ¡ trečiųjų asmenų (t. 6, b. l. 170). Vienas pagrindinių Å¡altinių, kuriuo rėmėsi specialistė, nustatant bendrovės mokumÄ , likvidumÄ , tai apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ buhalterinėse sÄ skaitose, kurių pagrindu apskaičiuoti finansinės bÅ«klės mokumo (likvidumo) rodikliai: einamojo mokumo (padengimo) koeficientas; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas, bendrojo mokumo koeficientas.

Pagal UAB „J. S.“ santykinius rodiklius buvo nustatyta, kad įmonės finansinė būklė blogėjo, nes einamojo mokumo (padengimo) koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį; bendrojo mokumo koeficientai arba įsiskolinimo koeficientai atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklį.

Specialisto iÅ¡vadoje prieita kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog UAB „J. S.“ trumpalaikės skolos virÅ¡ijo trumpalaikio turto vertes - (-78 299 Eur 2011 m. lapkričio 7 d.), (-2 379 349 Eur 2013 m. kovo 4 d.), (-1 257 879 Eur 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d.), kas atitinka skaitines reikÅ¡mes „nepatenkinama padėtis“. Taigi, prieita kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog bendrovės turto aktyvai mažesni už įsipareigojimus ir bendrovė, pardavusi turtÄ , neturėtų galimybių laiku ir pilnai grÄ Å¾inti skolas.

Šio koeficiento reikšmė mažėjo nuo 0,85 iki 0,74, taigi bendrovės finansinės veiklos rizika didėjo. Dėl ko UAB „J. S.“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki.

34. Pabrėžtina, jog ginčijamas specialisto iÅ¡vados neaiÅ¡kumas, neiÅ¡samumas ar prieÅ¡taravimas bylos duomenims buvo Å¡alinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausius specialistÄ . Specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, spręsdama dėl įmonės mokumo, nemokumo, vadovavosi metodika ir ekonominiais svertais, kurie patvirtinti įsakymais (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro virÅ¡ininko įsakymu 2014 m. birželio 11 d.

„Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės ekonominės padėties nustatymo“ Nr. V-109/B-26/140-V-71). Å iuo aspektu pastebėtina tai, jog vadovaujantis vieÅ¡ai prieinamomis Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėmis rekomendacijomis Ekonominių ekspertinių tyrimų užsakovams 14 punktu bei 14.1-14.6 papunkčiais, įmonės nemokumo ekspertizei turi bÅ«ti pateikiami: skolų susidarymo, dengimo, skolų likučių apskaitos dokumentai ir registrai, sutartys, atsiskaitymo sÄ lygos, skolų dengimo grafikai, mokėjimo dokumentai; pradelstų skolų sÄ raÅ¡ai, registrai; apskaitos registrai ir suvestiniai dokumentai; didžioji knyga, žurnalai, sÄ skaitos, kasos knygos ir kiti registrai; inventorizacijos, skolų suderinimo aktai; finansinių ataskaitų rinkinys.

IÅ¡ aptarto seka, jog nustatant įmonės mokumÄ , specialistė iÅ¡vadoje pagrįstai rėmėsi iÅ¡vestiniais duomenimis – apskaitos registro duomenimis, kurių trÅ«kumas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas.

35. Å iame kontekste pabrėžtina ir tai, jog specialistė tiesiogiai nurodė baigtinį sÄ raÅ¡Ä trÅ«kstamų dokumentų: tyrimui nepateikti UAB „J. S.“ 2011 - 2012 m. kasos dokumentai ir 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knyga, 2012 ir 2015 m. pirkimo, pardavimo apskaitos dokumentai bei 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. sausio 19 d. laikotarpio jokie buhalterinės apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“. Taigi, specialistė nenustatė bylai reikÅ¡mingų 2011 m.

– 2013 m. buhalterinės apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraščių“ trūkumų, kartu nenustatė, jog byloje trūksta duomenų kategoriškai išvadai dėl bendrovės mokumo pateikti. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog tarp trūkstamų dokumentų nenustatyta būtent bylai reikšmingų laikotarpių dokumentų trūkumo, t. y., 2013 m. apskaitos dokumentų. Priešingai, iš aukščiau aptartų lydraščių matyti, jog visi 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti specialistei – pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. rašte, dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui (t. 2, b. l. 44), kurie vėliau buvo pateikti ir specialistei – yra nurodoma bendrovės „J.

S.“ 2011-2013 m. finansinė atskaitomybė. Dėl ko nėra faktinio pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu ginčijamai 2013 m. kovo 4 d. datai.

36. Pabrėžtina ir tai, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165), kuriame nurodyta, jog tikrinamÄ mokesčio laikotarpį sudaro 2010 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d., atlikus patikrinimÄ , nebuvo nustatyta mokestinių pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos vedimu, dėl ko nėra pagrindo kvestionuoti byloje esančių bendrovės vestų apskaitos registrų teisingumo, kurių pagrindu prieita kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki.

Specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuota, jog finansinio tyrimo metu nustatyti trÅ«kumai, neapskaitant dalį sÄ skaitų faktÅ«rų, neturėjo įtakos nustatant juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio, struktÅ«ros (t. 7, b. l. 68). Bendrovės Å«kinės operacijos buvo užregistruotos suvestinio ir detalaus apskaitos registro „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ buhalterinėje sÄ skaitoje, todėl nustatyti neatitikimai, be kita ko, skunde nurodomi buhalterinės apskaitos dokumentų galimas trÅ«kumas, neturėjo jokios realios įtakos nustatant juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros (t. 7 b. l. 69).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog specialistei pateikti duomenys – apyvartos žiniaraščiai, kuriuose atsispindi bylai reikÅ¡mingos aplinkybės – užregistruoti pirkimai ir pardavimai, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, banko pinigų judėjimas, atsiskaitymai, įmonės veiklos pajamos ir sÄ naudos, debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai, yra tinkami bei pakankami kategoriÅ¡koms iÅ¡vadoms daryti.

37. Apelianto R. Ž. teigimu, specialistė nepagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-274. Remiantis Å¡iuo aktu, mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė „J. S.“ neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ pelno mokesčio 2010 m 31 997,00 Lt, 2012 m 4 490,00 Lt, 2013 m. 509 224,00 Lt, iÅ¡ viso 545 711,00 Lt (31997,00+ 4490,00 + 509224,00). Patikrinimo akte taip pat nustatyta, jog nors bendrovė pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendrÄ sumÄ :

Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatÄ , pelnÄ (-)/nuostolį(-) atitinkamai: 2010 m. 105 184 Lt, 2011 m. 169 652 Lt, 2012 m. 398 382 Lt, 2013 m. – 5 168 051 Lt, 2014 m. 24 066 Lt. T. y., bendrovė 2013 m. deklaravo – 5 168 051 Lt nuostolį, atlikus mokestinį patikrinimÄ už 2013 m. nustatyta 509 224,20 Lt apmokestinamojo pelno (t. 5, b. l. 164).

38. Analizuojant objektų tyrimÄ atlikusios specialistės tiriamuosius dokumentus, apklausta specialistė V. Ž. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė (t. 11, b. l. 11-15), jog matė minimÄ patikrinimo aktÄ , tačiau jo nevertino, kadangi akte nurodomos pajamos yra neįtrauktos į apskaitÄ â€“ nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Specialistė pabrėžė, jog, kai nėra apskaitos dokumentų, nežino, pinigai gauti ar ne. Be to, nurodė, jog iÅ¡vada dėl „J. S.“ nemokumo ir ekonominės padėties nesikeistų, net jei bÅ«tų vertinami duomenys, kuriuos nustatė Valstybinė mokesčių inspekcija apie 2013 m. uždirbtas ir gautas pajamas, nes nėra dokumentų, į įmonės apskaitÄ Å¡ie duomenys neįtraukti, o ji vertino įmonės trumpalaikį turtÄ , trumpalaikius, ilgalaikius įsipareigojimus.

Be kita ko, specialistė pabrėžė, jog mokumo rodikliai nustatomi ne pagal pajamas, kurios buvo nuslėptos, o vertinami pagal esamÄ Ä¯monėje užregistruotÄ turtÄ , įsipareigojimus, nuosavÄ kapitalÄ . Ä® turto apibrėžimÄ neįeina pajamos, įeina tik pinigai, skolos, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, inventorius. Å iuo aspektu, įvertintina tai, jog mokestinio patikrinimo pagrindinis tikslas: nustatyti ir įvertinti apskaityto, deklaruoto ir sumokėto pelno mokesčio teisingumÄ , įvertinti deklaruotų neapmokestinamųjų pajamų teisingumÄ bei analizuoti veiklos duomenis (t. 5, b. l. 169), tuo metu pateiktos specialisto iÅ¡vados objektas – įmonės mokumas, vertinant pradelstus įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), realaus turto vertės kontekste.

Taigi, aptartais specialistės paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti bei vertina juos kaip pagrįstus, atitinkančius metodines rekomendacijas. Be to, šiuos paaiškinimus, nurodančius tai, jog nustatytas pelnas neatspindi realaus turto, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės.

39. Detaliau analizuojant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165) matyti tai, jog mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „J. S.“ 2010 m. gavo pajamų už įvairias netesybas už 298 923,86 Lt, tarp kurių ir pajamas už vagonų prastovas iÅ¡ užsienio įmonės, kuri priskiriama tikslinei teritorijai, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 8 punktÄ Å¡ios pajamos nepriskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Pagal Å¡ias įstatymo nuostatas bendrovė privalėjo iÅ¡ „S. E. S. A., LTD“ gautas pajamas už vagonų prastovas 2010 m. 213 316,77 Lt priskirti apmokestinamoms pajamoms ir apskaičiuoti bei sumokėti pelno mokestį. Taikant analogiÅ¡kas nuostatas, bendrovė nepagrįstai neapskaitė ir neapskaičiavo 2012 m. gautas pajamas už prastovas iÅ¡ „V. T. L.“ 29 935,49 Lt sumai. Be to, bendrovė 2013 m. gavo 900 022,62 Lt pajamų iÅ¡ „V. T. L.“, kurias taipogi privalėjo priskirti apmokestinamoms pajamoms bei sumažinti deklaruotÄ apmokestinamÄ nuostolį.

AnalogiÅ¡kai, bendrovė nepagrįstai pagal „N. S.“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ 282 378,26 Lt priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir Å¡ia suma sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ . IÅ¡ aptarto seka, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytos klaidos apskaitant, deklaruojant ir sumokant pelno mokestį, tačiau ne apskaitant patį bendrovės gautÄ pelnÄ , t. y., nustatyti mokestiniai pažeidimai apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, kurie nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo spręsti apie bendrovės finansinę padėtį – nepagrįstai apmokestinamÄ jį pelnÄ priskyrus neapmokestinamajam, nebuvo sumokėta privaloma dalis mokesčių, kurie papildomai buvo apskaičiuoti mokestinio tyrimo metu, kas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kartu padidino finansinę bendrovės naÅ¡tÄ ir nerodo palankesnės bendrovės finansinės padėties – reali turto vertė nepakito.

40. Mokestinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog bendrovė pagal 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JSL1312-001 iÅ¡raÅ¡ytÄ â€žS. E., LTD“ nepagrįstai apskaitė pajamų už 1 179 561,26 LT, kadangi minėtos sÄ skaitos faktÅ«ros duomenimis pajamos sudarė 6 101 348, 90 Lt. Taip pat nustatyta, jog bendrovė neapskaitė pajamų pagal 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JSL1312-004 viso 2 458 690,43 Lt sumai. Tai yra, Å¡iuo atveju bendrovė apskaitė ne visas pajamas, kartu ir neapskaitė visų apmokestinamųjų pajamų, tačiau bendrovės mokumo aspektu svarbu bÅ«tent tai, jog bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu – 2013 m., pastarosios pajamos neatsispindėjo bendrovės turto balanse, kas atitinka specialistės paaiÅ¡kinimus dėl apskaičiuoto pelno mokesčio neatitikimo realiai bendrovės finansinei padėčiai, t. y., jie nebuvo įtraukti į įmonės trumpalaikį ar ilgalaikį turtÄ .

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados priedo: „Suvestinė Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011-2014 m. apskaičiuotų mokumo rodiklių (t. 7, b. l. 33-40)“, matyti, jog bendrovės 2013 m. kovo 4 d. ilgalaikio turto sumÄ sudarė 686 923,46 Lt (198 946,79 Eur); trumpalaikį – 23 899 116,47 Lt (6 921 662,56 Eur); viso 24 586 039,93 Lt (7 120 609,35 Eur). Tuo metu įsipareigojimų sumÄ sudarė 32 187 186,91 Lt (18 602 021,86 Eur). 2013 m. birželio 28 d. ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumÄ sudarė 23 687 741,93 Lt (6 860 444,28 Eur), tuo metu įsipareigojimų sumÄ sudarė 26 786 196,06 Lt (7 736 775.86 Eur trumpalaikiai bei 21 042,73 Eur ilgalaikiai įsipareigojimai). 2013 m. liepos 2 d. turtÄ sudarė 23 608 445,35 Lt (6 837 478,41 Eur), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus: 26 705 767,21 Lt (21 042,73 Eur ilgalaikiai bei 7 713 482,05 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai). 2013 m. rugpjūčio 7 d. turtÄ â€“ 23 255 938,11 Lt (6 735 385,23 Eur), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus: 26 713 861,06 Lt (21 042,73 Eur ilgalaikiai bei 7 711 269,93 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai) (past.

– pateiktame priede – lentelėje pateiktas aritmetiÅ¡kai klaidingas visos įsipareigojimų sumos skaičiavimas konvertuojant į eurų valiutÄ , todėl nurodomos atskiros ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos eurais). Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto iÅ¡vadoje buvo vertinamos ir bendrovės banko sÄ skaitose esančios lėšos bei kitas ilgalaikis turtas, tačiau 2013 m. laikotarpiu neapskaitytos pajamos, nurodytos patikrinimo akte, nebuvo bendrovės balanse.

41. Apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu nuteistasis R. Ž. pripažino, jog visas sÄ skaitas, kurios ateina į įmonę, įmonė įtraukė į apskaitÄ , tačiau atsiskaitymas už tas sÄ skaitas vyko tik tada, kuomet buvo padaryti tam tikri veiksmai ir krovinio pervežimai. Pervežimai krovinio užtrukdavo mėnesiais, todėl į apskaitÄ bÅ«davo įtraukiamos sÄ skaitos, bet patys atsiskaitymai vykdavo tik tada, kuomet atsiskaitydavo su ekspeditoriumi užsakovai, tada ir bÅ«davo vykdomai atsiskaitymai.

IÅ¡ aparto seka, jog skunde pabrėžiami patikrinimo akte nustatyti bei priskaičiuoti papildomi pelno mokesčiai, be kita ko, ir iÅ¡ neapskaitytų sÄ skaitų faktÅ«rų, neatspindėjo realios bendrovės finansinė padėties – jos mokumo. Remiantis nuteistojo R. Ž. parodymais, iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitas faktÅ«ras, atsiskaitymai pagal Å¡ias vyko vėliau, t. y., bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu – 2013 m. patikrinimo akte nurodomų lėšų, remiantis banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, bendrovė nebuvo gavusi, jas, nuteistojo teigimu, bendrovė galėjo gauti, pavyzdžiui, vėlesniu laikotarpiu.

Nagrinėjamu aspektu reikÅ¡minga ir tai, jog apelianto R. Ž. pabrėžiamame patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, jog bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu, pagal buhalterinės apskaitos duomenis, bendrovė „J. S.“ įmonei „S. E. LTD“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga 11 405 683,56 Lt, kas taip pat liudija nustatytÄ sunkiÄ bendrovės ekonominę padėtį. IÅ¡ patikrinimo akto matyti ir tai, jog 2015 m. birželio 23 d. buvo iÅ¡siųstas paklausimas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl bendrovės „J.

S.“ vykdytų sandorių su „S. E., LTD“. Gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad, Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenimis, įmones veikla 2013 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta ir kad „įmonė buvo neveikli nuo įregistravimo“ (t. 5, b. l. 162 ).

42. Sugretinus apeliaciniame skunde ginčijamÄ specialistės iÅ¡vadÄ su kitais byloje esančiais duomenimis, pripažintina, jog Å¡ios pagrįstumo nepaneigia nurodomas VMÄ® patikrinimo aktas, be to, jÄ papildo eilė kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų. Specialisto iÅ¡vadoje, nustatant bendrovės nemokumÄ 2013 m. kovo 4 d. datai, nurodyta, jog „J. S.“ bendrovės finansinės veiklos rizika didėjo, kad bendrovė galėtų laiku sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, apyvartiniai aktyvai (turtas) turėtų bÅ«ti apie 1,5 kartus didesni už apyvartinius pasyvus (įsipareigojimus).

Å i iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka ir byloje esančiÄ nepriklausomo auditoriaus UAB „M. E. B.“ 2014 m. liepos 16 d. iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog bendrovės nuosavas kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 2 255 tÅ«kst. Lt. Dėl ko bendrovės vadovybė gavo akcininko laiÅ¡kÄ , patvirtinantį, jog akcininkas suteiks finansinę paramÄ bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti (t. 7, b. l. 188-189). Å ias iÅ¡vadas patvirtina ir kiti dokumentai: pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-252-1120/2020, konstatavo, jog bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, Å¡iuos įvertinus bendrovės turimo turto kontekste (mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo turėto turto vertę), nors ir neatspindi pradelstų įsipareigojimų dydžio, tačiau balanse atsispindėję finansiniai duomenys sudarė pagrindÄ konstatuoti bendrovės faktinį nemokumÄ 2014 m. (t. 7, b. l. 122).

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (t. 1, b. l. 1-12) pripažinta, jog UAB „J. S.“ buvo nemoki nuo 2014 m., kadangi įmonės įsipareigojimai (7 887 377 Eur) buvo beveik lygÅ«s įmonės turto vertei (7 487 191 Eur), o įmonės finansinė padėtis ir toliau blogėjo, t. y. 2015 m. įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo turimÄ turtÄ (turtas – 6 850 760 Eur, įsipareigojimai – 7 521 285 Eur). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad bendrovės finansinė bÅ«klė nuo 2011 m. negerėjo, bendrovė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki.

43. Å ias teismo iÅ¡vadas pagrindžia ir byloje esantys akcinių bendrovių praneÅ¡imai. 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imu Nr. STR/7-3188 AS „S. T.“ valdybos narys B. P. informavo UAB „J. S.“, kad UAB „J. S.“ pagal nuomos sutartį yra skolinga 1 879 467,87 JAV dolerių. Be to, pranešė, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia nuomos sutartį (t. 4, b. l. 25). 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ praneÅ¡imu Nr. JSH-13/014 įsiskolinimo padengimui UAB „J. S.“ siÅ«lo kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimÄ siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96).

Nepaisant to, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsiskolinimas nebuvo padengtas (t. 4, b. l. 34). Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-619-524/2019 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00431-2018-6), teismas taip pat nustatė, jog 2015 m. BUAB „J. S.“ balansas įrodo, kad Å¡ios įmonės turto vertė – 6 850 760,00 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 7 525 682,00 EUR, todėl įrodyta, jog įmonės įsipareigojimai 2015 m. virÅ¡ijo visÄ Ä¯ įmonės balanse įraÅ¡yto turto vertę (t. 1, b. l. 41).

Paminėtas balansas įrodo, jog bendrovės finansinė būklė, priešingai nei teigiama nuteistojo R. Ž. skunde, negerėjo ir vėlesniu laikotarpiu.

44. IÅ¡ aptarto seka, jog specialistas objektų tyrimÄ atliko pagal savo kompetencijÄ , patvirtintais tyrimo metodais, atskleistais specialisto iÅ¡vadoje, o tyrimui pateikta medžiaga laikytina patikima, pakankama bei teisinga, dėl ko skunde dėstomi argumentai nesudaro pakankamo pagrindo specialisto iÅ¡vadÄ vertinti kaip nepagrįstÄ ar nepatikimÄ BPK 20 straipsnio prasme. Å iuo aspektu svarbu ir tai, jog įprastai tyrimo objektu negali bÅ«ti ekspertizės aktas ar specialisto iÅ¡vada – specialistas, atlikdamas tyrimÄ , negali vertinti kito eksperto (specialisto) suraÅ¡yto ekspertizės akto, dėl ko specialistė pagrįstai nesirėmė patikrinimo akto iÅ¡vadomis, o įvertinus juose užfiksuotus duomenis, nenustatyta esminių prieÅ¡taravimų.

45. Pastebėtina, jog baudžiamajame įstatyme nėra pateiktas įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto požymių turinys, tačiau šių požymių turinys atskleidžiamas remiantis kitais įstatymais, pateikiančiais kriterijus, pagal kuriuos konstatuojama įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto būsena, konkrečiai tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumu pripažįstama tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ar paslaugų, kt.) ir pradelsti įsipareigojimai viršija balanse įrašyto turto vertę.

Bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovės „J. S.“ turto aktyvai buvo mažesni už įsipareigojimus ir bendrovė, pardavusi turtÄ , neturėtų galimybių laiku ir pilnai grÄ Å¾inti skolas, dėl ko UAB „J. S.“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje realiai pasitvirtino ir iÅ¡kilusi bankroto grėsmė – Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. UAB „J. S.“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (t. 2, b. l. 6–7), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi bankrutavusios UAB „J.

S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, b. l. 1–12; 18–23).

46. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamos specialisto iÅ¡vados leistinumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vada gauta teisėtu bÅ«du ir iÅ¡tirta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas jÄ pagrįstai pripažino patikimu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes, jog: 46.1. UAB „J. S.“ 2013 m. rugsėjo 10 d.

– 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitos registro „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ buhalterinėse sÄ skaitose, gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenimis, nėra atvaizduoti sandoriai su bendrove „B. E. L.“ ir bendrovės įsiskolinimas Å¡iai įmonei; 46.2. patikrinus laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „J.

S.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (23 vnt.) įformintos Å«kininkui I. A. apskaičiuotos už negrÄ Å¾intÄ paskolos likutį pagal sutarties sÄ lygas palÅ«kanos – 18 639,14 Eur, nebuvo sumokėtos, už jas Å«kininkas I. A. neatsiskaitė; 46.3. 2013 metais bendrovės (prieÅ¡ suteikiant paskolÄ Å«kininkui I. A. pagal 2013 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01) finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, dėl ko paskola, nuo jos suteikimo dienos, blogino bendrovės finansinę bÅ«klę, nes paskola nebuvo grÄ Å¾inta ir palÅ«kanos nebuvo mokamos, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo; 46.4.

įvertinus tai, kad bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ už 2013 m. atvaizduotos sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos iÅ¡ viso sudarė 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), pajamos iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 397 893,79 Lt arba 694 478 Eur, t. y. nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 9 013 258,76 Lt (2 610420 Eur), bendrovės „J. S.“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „A.

S. T.“, nes įsiskolinimai 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis šiai įmonei didėjo.

47. Nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su specialisto išvados pagrįstumu dalyje, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti sandoriai su bendrove „B. E. L.“ ir bendrovės įsiskolinimas šiai įmonei. Apelianto vertinimu, išvada, jog buhalterinėje apskaitoje neatsispindi sandoriai su bendrove „B. E. L.“ lėmė jau aptartas pirminių duomenų neišsamumas, jų nepakankamumas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina tai, kad bendrovės „J. S.“ ir „B. E. L.“ 2013 m. laikotarpiu nesiejo jokie sutartiniai santykiai, dėl ko aptarti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

48. Vadovaujantis byloje esančia 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. JSH/BEL-01/15, kuria UAB „J. S.“ (pradinis kreditorius) negrÄ Å¾intinai ir be papildomų sÄ lygų perleido įmonei „B. E. L.“ (naujasis kreditorius) reikalavimo teises į I. A., 1.4. papunkčiu, UAB „J. S.“ perleido reikalavimo iÅ¡ skolininko teisę pagal konkrečiÄ 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. SE/BEL-01/2013, kuri nutrÅ«ksta iÅ¡ dalies, t. y., dėl 1 070 000 JAV dolerių, ir sudaro 2 461 836 JAV dolerius (t. 2, b. l. 174–179).

Taigi, reikalavimo teisės perleidimo sutartyje buvo nustatytas konkretus pagrindas – 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. SE/BEL-01/2013, kuria, neva, bendrovę „J. S.“ siejo sutartiniai santykiai su įmone „B. E. L.“. Kaip minėta, specialistės išvadoje buvo nurodyti konkretūs tyrimui nepateikti dokumentai: UAB „J. S.“ 2011 - 2012 m. kasos dokumentai ir 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knyga, 2012 ir 2015 m. pirkimo, pardavimo apskaitos dokumentai, bei 2015 m. birželio 1 d.

– 2016 m. sausio 19 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“, iš kurių matyti, jog bylai reikšmingų 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo nenustatyta. Priešingai, byloje esantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštas dėl dokumentų perdavimo (t. 2, b. l.

44) patvirtina, jog buvo pateikta visa bendrovės 2011-2013 m. finansinė atskaitomybė, kurioje turėjo atsispindėti ir 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. SE/BEL-01/2013, kuri tapo teisiniu pagrindu 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai Nr. JSH/BEL-01/15. Tačiau, specialistė įvertinusi pateiktÄ medžiagÄ , nustatė, jog tokios sutarties tarp pateiktų dokumentų nėra. Pastebėtina ir tai, jog byloje buvo nustatyta, kad objektų tyrimui buvo pateikti ir iÅ¡vestiniai duomenys – apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ 2011-2015 m. laikotarpių, tarp kurių įrašų apie sandorius su kompanija „B. E. L.“ bei bendrovės įsiskolinimÄ Å¡iai įmonei nėra užregistruota. Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma paneigia iÅ¡keltÄ prielaidÄ , jog Å«kinių, finansinių sandorių su „B. E. L.“ dokumentai buvo paimti kratos metu, tačiau nebuvo perduoti į iÅ¡skirtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00164-19.

49. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialisto iÅ¡vadoje nustatytÄ aplinkybę, jog nėra duomenų, kad bendrovė „J. S.“ bÅ«tų vykdžiusi Å«kinius, finansinius sandorius su įmone „B. E. L.“ patvirtina ir tai, jog sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje buvo nurodyti klaidingi sutarties Å¡alies rekvizitai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl Å¡ios sutarties tikrumo. Patikrinus informacijÄ apie bendrovę „B. E. L.“, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2015 m. spalio 1 d. sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. JSH/BEL-01/15 su „B.

E. L.“ nurodyti atstovo bei bendrovės rekvizitai neatitinka viešai prieinamų registrų duomenų: informacijos apie tai, kad sutartyje nurodytas R. V. K. būtų šios įmonės atstovu nėra, o adresu (duomenys neskelbtini), ši įmonė buvo registruota iki 2015 m. gegužės 13 d. (t. 6, b. l. 1). Nustatyta ir tai, jog informacijos, susijusios su R. V. K. mokėtais mokesčiais Jungtinėje Karalystėje nenustatyta (t. 6, b. l. 55).

50. Išvada, jog UAB „J. S.“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai su bendrove „B. E. L.“ 2013 m. iš dalies patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Papildomai apklausta liudytoja bendrovės buhalterė A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonės „B. E. L.“ pavadinimas jai nieko nesako ir, kiek atsimena, bendrovės „J. S.“ buhalterinėje programoje tokios įmonės nebuvo (t. 1, b. l. 102-103). Nuteistasis S. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog įmonės „S.“, „B.

E. L.“ jam negirdėtos ir kokius ūkinius finansinius sandorius su šiomis įmonėmis turėjo UAB „J. S.“ ir ar iš viso turėjo, nežino (t. 8, b. l. 35-37). Likę bendrovės darbuotojai taip pat negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog bendrovę „J. S.“ siejo kokie nors sutartiniai santykiai su bendrove „B. E. L.“. Tuo metu nuteistasis R. Ž. iškėlė prieštaringas versijas, kurios vertintinos kaip jo gynybinė pozicija. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R.

Ž. nurodė, jog su įmone „B. E. L.“ bendrovė „J. S.“ tik darė užskaitÄ . Kokie Å«kiniai - finansiniai sandoriai vyko tarp bendrovės „J. S.“ ir įmonės „B. E. L.“ pagal perleidimo sutartyje nurodytÄ sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 jis nežino. Kodėl tokios sutarties nėra tarp UAB „J. S.“ dokumentų, negali paaiÅ¡kinti. Tačiau pastarasis parodė, jog UAB „J. S.“ buvo skolinga bÅ«tent įmonei „B. E. L.“ (t. 9, b. l. 69, 71-77,93). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis iÅ¡kėlė prieÅ¡ingÄ versijÄ , neigdamas skolos faktÄ , nuteistasis R.

Ž. nurodė, jog „J. S.“ neturėjo jokių sandorių su „B. E. L.“. Teigė, jog „B. E. L.“ nusipirko kreditorinį reikalavimÄ iÅ¡ kito „didelio“ kreditoriaus. Å ie pastarojo parodymai prieÅ¡tarauja ir byloje apklausto liudytojo A. J. parodymams. Liudytojas A. J. parodė, kad bendrovėje „J. S.“ dirbo nuo pat bendrovės įsteigimo pradžios 2009 metais iki 2015 metų liepos pabaigos, bei paliudijo, kad įmonei „B. E. L.“, nepamena kurioje valstybėje ji yra registruota, jeigu dabar neklysta, bendrovė „J.

S.“ teikė ekspedijavimo geležinkelio transportu paslaugas (t. 1, b. l. 119-121). Iš aptarto seka, jog bendrovės darbuotojai negalėjo patvirtinti faktinės aplinkybės, jog bendrovę „J. S.“ siejo sutartinai santykiai su bendrove „B. E. L.“, tuo metu nuteistasis iškėlė prieštaringas versijas, kurias paneigė ir liudytojo A. J. parodymai, remiantis kuriais, jei bendroves ir siejo sutartiniai santykiai, tai „J. S.“ galėjo teikti „B. E. L.“ ekspedijavimo paslaugas, kurios dėl savo pobūdžio negalėjo būti nuostolingos, dėl ko bendrovė negalėjo būti skolinga „B.

E. L.“. Byloje nėra ir duomenų apie netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , kurios iliustruotų, pavyzdžiui, inicijuoti teisminiai procesai dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, ar reiÅ¡kiamos pretenzijos bendrovei.

51. Nagrinėjamoje byloje įrodinėtinas aplinkybes sudaro ir specialusis subjekto požymis – juridinio asmens vadovas. Nuteistojo S. L. gynėjo skunde teigiama, jog nuteistasis S. L. buvo tik formalus UAB „J. S.“ vadovas, todėl S. L. inkriminuojami veiksmai ir padariniai negalėjo būti jo veikos rezultatas, jo veiksmuose nėra tyčios. 2020 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 168-189) nustatyta, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. juridinio asmens UAB „J. S.“ direktorius buvo S. L., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 19 d. direktorius – R. Ž..

52. Tačiau byloje apklausti liudytojai G. O., O. A., I. P., V. G., A. G., S. G., D. G., A. J. nuosekliai teigė, jog faktiÅ¡kai bendrovei „J. S.“ vadovavo R. Ž.. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, liudytoja A. G. parodė, kad S. L. atliko vadybininko funkcijas, o direktoriumi buvo R. Ž. (t. 1, b. l. 99-101); liudytojas S. G. parodė, kad bendrovės „J. S.“ direktorius buvo S. L., bet jis jokio lemiamo žodžio neturėjo (t. 1, b. l. 109-110); liudytojas D. G. parodė, kad sprendžiamÄ jį žodį bendrovėje „J.

S.“ turėjo bÅ«tent R. Ž., S. L. buvo daugiau „popierinis“ direktorius (t. 1, b. l. 116-117); liudytojas A. J. taip pat parodė, kad UAB „J. S.“ direktorius buvo S. L., bet realiai viskam vadovavo R. Ž. (t. 1, b. l. 119-121). Pažymėtina, jog liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad R. Ž. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „J. S.“, nes prieÅ¡ tai veiklÄ vykdžiusi kita jo bendrovė „J. S.“ bankrutavo, todėl jis nebenorėjo savęs afiÅ¡uoti ir ieÅ¡kojo „statytinių“ direktorių.

Toks „statytinis“ direktorius ir buvo S. L..

53. Taigi, byloje nekilo ginčo, jog bendrovei de facto (liet. faktiÅ¡kai) vadovavo nuteistasis R. Ž., tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog S. L., bÅ«damas oficialiu bendrovės vadovu, jokių veiksmų neatliko, dėl ko nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo subjektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojon atsakomybėn kartu yra traukiami ir faktinis, ir juridinis bendrovės vadovai kaip Å¡ių nusikaltimų vykdytojai, kadangi tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jÄ valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose.

Šiuo aspektu S. L. parodė, jog buvo paskirtas UAB „J. S.“ direktoriumi, tačiau be ekspeditoriaus darbo jis atlikdavo ir kitas R. Ž. pavestas užduotis, jam pateikdavo pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „J. S.“ veikla (t. 8, b. l. 35-37). Liudytoja A. J. parodė, kad įsakymų dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, atostogų išleidimo ruošimo klausimus, korespondencijos siuntimo ir priėmimo klausimus bei užduotis pavesdavo būtent S. L. (t. 1, b. l. 123-124). Liudytojas A. S. taip pat parodė, kad užduotis pavesdavo atlikti arba R.

Ž., arba S. L. (t. 1, b. l. 141-142). Iš aparto seka, jog, ne vien tik vykdydamas faktinio bendrovės vadovo nuteistojo R. Ž. nurodymus, nuteistasis S. L. aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme.

54. Šias išvadas patvirtina ir S. L. laiškas bankroto administratorei, kuriame nuteistasis nurodo konkrečius asmenis, administruojančius bendrovę, priimančius sprendimus dėl atsiskaitymo su kreditoriais, pastarasis nurodė, kas darydavo ir kontroliuodavo mokėjimus (t. 2, b. l. 33, 37), kas rodo tai, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo bendrovės veikoje, buvo supažindintas su bendrovėje nustatyta valdymo tvarka. 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu akcininkui A. S. būtent S. L. siūlo kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, siekiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais, be kita ko, nurodo, jog nenori savo noru išeiti iš direktoriaus pareigų (t. 4, b. l. 50).

Nustatyta ir tai, jog būtent S. L. sudarydavo sutartis bendrovės vardu, be kita ko, paskolos sutartį su ūkininku I. A.. Iš „L.“ banko 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. 2021 | 19.11-L3011-2522 matyti, jog mokėjimų pavedimus I. A. atlikti taip pat pasirašė S. L. (t. 10, b. l. 48-52). Apartos aplinkybės rodo tai, jog abu – R. Ž. ir S. L., veikė kaip bendrininkai: R. Ž. davė atitinkamus nurodymus S. L., o šis, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, juos vykdė. Taigi, nusikalstamos veikos padarytos dviejų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis).

Įvertinus šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikalstamos veikos padarymo subjektais pripažino tiek R. Ž., tiek S. L., kurie atitinka specialiuosius subjekto požymius.

55. Byloje esantiems objektyviems duomenims prieÅ¡tarauja ir nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo teiginys, jog BUAB „J. S.“ bankrotÄ nulėmė ne sÄ moningas blogas valdymas, o bÅ«tent neteisėtai „J. S.“ atžvilgiu 2015 m. birželio 3 d. atlikta krata. Visų pirma, pastebėtina tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2011 m. lapkričio 7 d., 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 2 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį, bei veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, įmonė nuo 2013 m. kovo 4 d. buvo nemoki.

Antra, bendrovės vadovas S. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jau iki kratos bendrovės veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grÄ Å¾inami „A. S. T.“ (t. 8, b. l. 35-37). Pastebėtina, jog remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais praneÅ¡imais, dalies vagonų grÄ Å¾inimo procedÅ«ra buvo pradėta dar 2013 m. gegužės mėn. IÅ¡nuomoti liko tik 8 vagonai, nes 2013 m. rugpjūčio 14 d. juos areÅ¡tavo Rusijos muitinės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog likę vagonai buvo grÄ Å¾inti iki 2013 m. spalio mėn. (t. 5, b. l. 122-123).

56. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kratos metu buvo paimtos visos įmanomos darbo priemonės, naudotos įmonės veiklai, bendrovės administratorė liudytoja A. J. nurodė, jog po kratos dirbo tose pačiose patalpose. Jai niekas nepasikeitė, darbas vyko. Liudytoja A. G. patvirtino, jog buvo paimti kompiuteriai, tačiau kartu pripažino, jog niekas nesikreipė dėl darbo priemonių grÄ Å¾inimo. Kaip deklaratyvi vertintina ir R. Ž. versija, jog „J. S.“ neatsiskaitinėjo su įmone „A.

S. T.“ todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Bylos duomenimis nustatyta, jog sulaikyti buvo 8 vagonai (t. 5, b. l. 122-123), tuo metu skunde vis pabrėžiamame Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-274 (t. 5, b. l. 154-165) nustatyta, kad bendrovė 2013 m. buvo iÅ¡sinuomojusi iÅ¡ viso 4 334 vagonus. Pagal SIA „S.“ traukinių marÅ¡rutų sekimo informacijÄ internete, krovinius gabeno 1 288 vagonai, buvo iÅ¡nuomoti kitoms įmonėms 554 vagonai, t. y., sulaikyta nežymi dalis vagonų, kas negalėjo turėti lemiamos įtakos bendrovių sutartiniams santykiams, be kita ko, nelaikytinas objektyviu pagrindu lėmusiu bendrovės nemokumÄ .

57. Nustatant nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingÄ bankrutavusio juridinio asmens faktinio bei juridinio vadovų kaltės turinį, teisėjų kolegija sprendžia esant įrodyta, kad tiek nuteistasis R. Ž., tiek nuteistasis S. L. suvokė apie faktinį bendrovės nemokumÄ , turimus kreditorius ir įsiskolinimų jiems dydį. Apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas S. L. pripažino, jog iÅ¡ R. Ž. kalbų žinojo, kad bendrovė turi įvairių įsiskolinimų užsienio įmonėms (t. 8, b. l. 35-37).

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (t. 1, b. l. 1-12) užfiksuoti nuteistojo R. Ž. parodymai, remiantis kuriais tai, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga R. Ž. žinojo, tačiau manė, jog tai yra tik pagrindas stabdyti įmonės veiklÄ ir Å¡iek tiek palaukti. Byloje apklaustos bendrovės buhalterės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, remiantis kuriais liudytoja A. G. patvirtino, kad apie bendrovės „J. S.“ įsiskolinimÄ Ä¯monei „A. S. T.“ žinojo S. L. ar R.

Ž., nes ji iÅ¡ buhalterinės programos spausdindavo skolų likučius, kuriuos pateikdavo G. Ž. (t. 1, b. l. 104-107); liudytoja G. O. nurodė, kad atskiru R. Ž. praÅ¡ymu suformuodavo pradelstų kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų sÄ raÅ¡Ä bei pateikdavo juos R. Ž. (t. 1, b. l. 126-127). Atskleidžiant aptartÄ kaltės turinį, reikÅ¡mingi ir kiti įrodymai: 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ praneÅ¡imu Nr. JSH-13/014, pripažindama įsiskolinimÄ , įsiskolinimo padengimui UAB „J.

S.“ siÅ«lė kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimÄ siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96). Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bendrovė vieÅ¡ai deklaravo 2013 m. – 5 168 051 Lt nuostolį.

58. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirti įrodymai iliustruoja tai, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės atitinka byloje esančių įrodymų visumÄ , pagrindžiančiÄ , kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos iÅ¡vados dėl nuteistiesiems inkriminuojamų faktinių aplinkybių padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kurie bÅ«tų sukliudę iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingus sprendimus.

Apeliantų argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio. Patikrinusi bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino skunde deklaruojama aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo svarbias apeliaciniuose skunduose dėstomas aplinkybes, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, Å¡i prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Dėl įrodymų vertinimo S. L. ir R.

Ž. pripažįstant kaltais pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ 59. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais pagal BK 208 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jie dėl UAB „J. S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iÅ¡Å¡vaistė bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent:

S. L., kaip juridinis bendrovės direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., nuo 2010 m. liepos 20 d., bÅ«dami atsakingi už UAB „J. S.“ veiklos organizavimÄ bei bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ per vienerius metus mokėtinos sumos virÅ¡ija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 174 632 Eur, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 497 085 Eur, iÅ¡ UAB „J.

S.“ apyvartos žiniaraščio „SÄ skaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „J. S.“ sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumÄ , abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, R. Ž. iniciatyva su Å«kininku I.

A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos iÅ¡ UAB „J. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 15 d. buvo pervesta 60 000 Eur, 2013 m. birželio 3 d. buvo pervesta 100 000 Eur, 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta 30 000 Eur, 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pervesta 101 000 Eur, iÅ¡ viso pervesta 291 000 Eur.

60. Tai yra, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, jog S. L., UAB „J. S.“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. iÅ¡Å¡vaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams. Å ie nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje.

61. Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesÄ Å¾iningumas) baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iÅ¡Å¡vaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Å io nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialiuosius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu.

Pažymėtina, jog Å¡io straipsnio prasme turto iÅ¡Å¡vaistymas reiÅ¡kia tokius aktyvius kaltininko veiksmus, kai jis savo įmonės turtÄ panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiÅ¡kai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. Be to, svarbu ir tai, jog tais atvejais, kai kaltininkas, bÅ«damas įmonės administracijos vadovas, iÅ¡Å¡vaisto jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje svetimÄ turtÄ , taip padarydamas turtinės žalos Å¡io turto savininkams ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 184 straipsnį ir 208 straipsnio 2 dalį.

Taigi, tiek BK 184 straipsnyje, tiek BK 208 straipsnyje yra įtvirtintas identiškas turto iššvaistymo požymis.

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai rodo, kad 2013 m. kovo 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20130506/01 tarp UAB „J. S.“ ir I. A. dėl 280 000 Eur paskolos bei 2013 m. lapkričio 7 d. priedas prie paskolos sutarties Nr. 20130506/01, sudarytos tarp UAB „J. S.“ ir I. A. dėl papildomos 50 000 Eur kredito sumos (t. 5, b. l. 92–94). Paskolos sutartimi numatyta: „1.4. už naudojimÄ si paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigoja Å¡ios sutarties nustatyta tvarka paskolos davėjui mokėti 5 % metines palÅ«kanas nuo iÅ¡mokėtos paskolos dalies“;

„1.5. paskolos gavėjas įsipareigoja paskolÄ pilnai grÄ Å¾inti 2018 m. gruodžio 31 d.“. Byloje atlikus objektų tyrimÄ buvo nustatyta, jog pagal paskolos sutartį buvo iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 291 000 Eur (1 004 764,80 Lt) paskola. Pagal 2013 m. banko iÅ¡raÅ¡us, skolinami pinigai iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) pervesti į Å«kininko I. A. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais Nr. 1666 (2013-05-15), Nr. 1696 (2013-06-03), Nr. 1721 (2013-06-12), Nr. 1900 (2013-12-09).

Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojo I. A. pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. bendrovė „J. S.“ per 4 kartus pervedė į I. A. sÄ skaitÄ 291 000 Eur (t. 1, b. l. 147–150). Be to, remiantis specialistės iÅ¡vada, byloje nustatyta, kad Å«kininkui I. A. taip pat buvo apskaičiuotos už negrÄ Å¾intÄ paskolos likutį pagal sutarties sÄ lygas palÅ«kanos – 18 639,14 Eur, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nebuvo sumokėtos, už jas Å«kininkas I.

A. bendrovei neatsiskaitė.

63. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog turto iÅ¡Å¡vaistymui bÅ«dinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022). Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, jog nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

64. Analizuojant aptartÄ ekonominį nenaudingumÄ /nereikalingumÄ nagrinėjamoje byloje esminėmis aplinkybėmis laikytinos: tiek sudaryto sandorio pobÅ«dis, nekoreliuojantis su bendrovės deklaruojama vykdoma veikla, įmonės faktinio nemokumo kontekste, tiek jo (sandorio) vėlesnis netinkamas vykdymas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog UAB „J. S.“ 2013 m. kovo 4 d. esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bendrovės vadovai R. Ž. ir S. L. sudarė nieko bendro su bendrovės veikla neturinčiÄ paskolos sutartį, kurios pagrindu perdavė 291 000 Eur vertės bendrovės turtÄ I.

A.. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog sudarytos sutarties vykdymo metu sutartyje sutartų palÅ«kanų I. A. nemokėjo – palÅ«kanos nebuvo sumokėtos ir vėlesniu laikotarpiu, o Å¡ių mokėjimo nereikalavo nei R. Ž., nei S. L., kas taip pat paneigia sudarytos sutarties faktinį atlygintinumÄ . Å ioje byloje nurodytÄ ekonominį nepagrįstumÄ bei rizikingumÄ iliustruoja tiek aptartas sandorio pobÅ«dis – bendrovė, vykdanti krovinių gabenimo – „ekspedicinę“, veiklÄ , esant sunkiai ekonominiai padėčiai, sudaro ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ paskolos sutartį, tiek ir kitos sutarties Å¡alies – skolininko, pripažintos aplinkybės: liudytojas I.

A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog bankai neprisiėmė rizikos ir nefinansavo jam reikiamos sumos (t. 10, b. l. 119). Taigi, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma suteikia pagrįstÄ pagrindÄ spręsti, jog sudarius minėtÄ sandorį, bendrovė negavo jokio ekonomiÅ¡kai lygiaverčio ekvivalento, dėl ko 2013 m., sudarius paskolos sandorį, sumažėjo įmonės turto abstrakti piniginė vertė, kas tiesiogiai iliustruoja teismų praktikoje pripažįstamÄ bendrovės vadovų piktavaliÅ¡kÄ veikimÄ , sudarant su įmonės interesais nesutampantį ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ sandorį, apibÅ«dinantį turto iÅ¡Å¡vaistymo požymį.

Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog sudarydami minėtÄ sandorį bendrovės vadovai siekė ne ekonominės naudos įmonei, o turėjo nusikalstamų tikslų, t. y. sumažinti įmonės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms su kreditoriais padengti.

65. Analizuojant apeliacinių skundų argumentus dėl dalies paskolos grÄ Å¾inimo fakto pripažintina, jog patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ duomenis, Å«kininkas I. A. grÄ Å¾ino dalį paskolos – 121 640,40 Eur (420 000 Lt). Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojo I. A. pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. liepos 23 d. į UAB „J. S.“ sÄ skaitÄ per 4 kartus buvo pervesta 420 000 Lt (t. 1, b. l. 147–150).

Nepaisant to, tai nepaneigia padarytos žalos tikrumo bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovei padarytos turtinės žalos, kÄ iliustruoja ir tai, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nuteistųjų veika sukelti padariniai buvo vertinami per kreditoriui sukeltos turtinės žalos aspektÄ , tuo metu žala bendrovei buvo įvertinta analizuojant vėlesnius nuteistojo R. Ž. veiksmus, kuriais buvo perleista turtinė teisė į kreditorinį reikalavimÄ , tokiu bÅ«du, byloje nustatytos aplinkybės, jog dalis paskolos buvo grÄ Å¾inta yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nagrinėjant konkrečiÄ bendrovės patirtÄ turinę žalÄ BK 184 straipsnio kontekste, Å¡iuo gi atveju svarbu tai, jog sudarius paskolos sutartį perleisti 291 000 Eur nebuvo nukreipti pradelstiems bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti – Å¡ie nebuvo patenkinti ir grÄ Å¾inus dalį paskolos, tokiu bÅ«du padarant turtinę žalÄ bendrovės kreditoriui „A.

S. T.“.

66. Taigi, nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad bendrovės kreditorius patyrė realios žalos dėl jos vadovų veiksmų. Tai yra, bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imu Nr. STR/7-3188 AS „S. T.“ valdybos narys informavo UAB „J. S.“, kad UAB „J. S.“ pagal nuomos sutartį yra skolinga 1 879 467,87 JAV dolerių (t. 4, b. l. 25), po ko 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ praneÅ¡imu Nr. JSH-13/014, patvirtindama skolos faktÄ , įsiskolinimo padengimui pasiÅ«lė kas mėnesį mokėti po 20 000 JAV dolerių, įsiskolinimÄ siekiant padengti iki 2014 m. balandžio 1 d. (t. 4, b. l. 96).

Nepaisant to, 2013 m. laikotarpiu paskolos sutarties pagrindu yra iÅ¡Å¡vaistoma 291 000 Eur bendrovės piniginių lėšų suma, kuri galėjo bÅ«ti panaudota skoloms padengti – Å¡iuo laikotarpiu yra pervedamos lėšos trečiajam asmeniui – Å«kininkui I. A., nedengiant įsiskolinimo kreditoriui „A. S. T.“, kuris nebuvo padengtas ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. (t. 4, b. l. 34). Pastebėtina ir tai, jog 2014 m. grÄ Å¾inus skunde nurodoma dalį paskolos, gautos lėšos nebuvo nukreipiamos skolos padengimui – prieÅ¡ingai, vėlesniu laikotarpiu buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria iÅ¡ esmės papildomai apsunkintas iÅ¡Å¡vaistyto turto iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Taigi, 291 000 Eur pinigų suma pagrįstai pripažinta „A. S. T.“ patirta turtine žala. Aptartos aplinkybės paneigia ir apelianto skunde kvestionuojamÄ galimo dvigubo baudimo (lot. non bis in idem) principo pažeidimÄ , kadangi tik perleidus kreditorinį reikalavimÄ buvo sukelta ir reali turtinė žala bendrovei „J. S.“, kas atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ didelės žalos bendrovei požymį, kartu tai lėmė papildomÄ veikos kvalifikavimÄ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Tuo metu, kaip minėta, žala kreditoriui „A. S. T.“ buvo sukelta nuo paskolos sutarties sudarymo momento, visai paskolos sutartyje numatytai, kartu ir sutarties vykdymo metu, perleistai sumai. Primintina, jog tais atvejais, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, taip padarydamas turtinės žalos ne tik turto savininkui ar teisėtam valdytojui, tačiau ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika pagal sutaptį kvalifikuotina pagal atitinkamÄ BK 184 straipsnio dalį ir 208 straipsnio 2 dalį.

67. Aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarytos paskolos sutarties faktas atitinka neatlygintinumo ir realios turtinės žalos kreditoriui požymius, kurie yra bÅ«tini pripažįstant veikÄ svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai rodo tai, kad bendrovės turto perleidimas buvo nulemtas siekio dalį bendrovės turto iÅ¡vesti iÅ¡ jos valdymo, nesiekiant jokių pozityvių tikslų tiek bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu, siekiant iÅ¡laikyti bendrovės veiklos tęstinumÄ .

Tokių savanaudiÅ¡kų tikslų buvimÄ rodo ir byloje nustatytos aplinkybės, jog bÅ«tent R. Ž. vėlesniais veiksmais turtinė teisė į dalies paskolos grÄ Å¾inimÄ buvo perleista tretiesiems asmenims, be to, kaip minėta, pagal sutarties sÄ lygas palÅ«kanos nebuvo mokamos, už jas nebuvo atsiskaityta. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonės vardu sudarant paskolos sutartį, faktiÅ¡kai įmonei bÅ«nant nemokiai, be kita ko, neiÅ¡ieÅ¡kant palÅ«kanų, iÅ¡ esmės nebuvo siekiama jokių pozityvių tikslų bendrovės naudai, tik iÅ¡vesti bendrovės turtÄ iÅ¡ jos valdymo.

68. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. L. ir R. Ž. veiksmai, sudarant ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nenaudingÄ kartu ir rizikingÄ paskolos sutartį, atitinka BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Byloje neginčytinai nustatyta, kad paskolos sutarties pagrindu iÅ¡ bendrovės „J. S.“ daugkartiniais mokėjimo pavedimais Å«kininkui I. A. buvo perleista iÅ¡ viso 291 000 Eur, kurie buvo panaudoti nenustatytais tikslais, nedengiant pradelstų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui – „A.

S. T.“, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistant turtÄ , padaryta reali turtinė žala minėtai bendrovei. Å ios aplinkybės iliustruoja ir nuteistųjų iÅ¡ankstinę tyčiÄ , t. y., pastarųjų suvokimÄ , kad nurodyta pinigų suma nebus grÄ Å¾inta. Tokį manymÄ teisėjų kolegijai sustiprina ir tolimesni veiksmai – perleidžiant reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, tuo apsunkinant (o realiai padarant neįmanomu) Å¡ios paskolos susigrÄ Å¾inimÄ kreditoriui ir/ar pačiai įmonei net ir vėlesniame nemokumo procese.

Bylos objektyvÅ«s duomenys patvirtina, jog S. L. ir R. Ž., žinodami apie faktinį bendrovės nemokumÄ , turimus kreditorius ir pradelstų įsiskolinimų jiems dydį, ėmėsi tyčinių veiksmų iÅ¡vesti bendrovės turtÄ iÅ¡ jos valdymo, tokiu bÅ«du numatydami realios turtinės žalos kreditoriams padarymo faktÄ , ir to siekė, t. y., veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

69. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje esantys objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų R. Ž. ir S. L. bendrais veiksmais, sudarant ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , kreditorių interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, sÄ moningai siekiant iÅ¡vesti turtÄ iÅ¡ jos bendrovės „J. S.“ valdymo, jos kreditoriams buvo padaryta reali didelė turtinė žala. Taigi, Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl įrodymų vertinimo R. Ž. pripažįstant kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jo kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ 70. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę, tai yra, jis nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., bÅ«damas UAB „J. S.“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kuriÄ UAB „J.

S.“ negrÄ Å¾intinai ir be papildomų sÄ lygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolÄ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių Å«kinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ Å«kininkui I.

A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

71. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, jog turtinė teisė gali būti iššvaistyta įvairiais būdais, pvz.:

1) neteisėtai perleidžiant jÄ kitiems asmenims;

2) juridiÅ¡kai jÄ panaikinant;

3) nerealizuojant jos per nustatytÄ terminÄ ir taip nulemiant jos iÅ¡nykimÄ ;

4) padarant jÄ beverte. Inkriminuojant turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ bÅ«tina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumÄ ir neatlygintinumÄ .

72. Byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje detaliai aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog sudaryta 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/BEL-01/15 yra neatlygintinė, sudaryta nesant tam teisinio pagrindo. Bylos duomenimis buvo paneigta nuteistojo iÅ¡kelta versija dėl bendrovę „J. S.“ bei bendrovę „B. E. L.“ siejusius sutartinius santykius 2013 m., iÅ¡ kurių buvo kildinama reikalavimo teisės perleidimo sutartis: 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti jokie sandoriai su bendrove „B. E. L.“, nors UAB „J. S.“ perleido reikalavimo iÅ¡ skolininko teisę pagal konkrečiÄ 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 (plačiau žr. 47-50 punktus).

73. Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika pasireiÅ¡kė tuo, kad kaltininkas buvusiÄ jo žinioje bendrovės turtinę teisę iÅ¡Å¡vaistė, maskuodamas tai fiktyviu sandoriu, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Ž. neteisėtai, t. y., negrÄ Å¾intinai ir be papildomų sÄ lygų, tyčia perleido bendrovei „B. E. L.“ UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur, iÅ¡ anksto žinant, kad „B. E. L.“ 2013 m. nesiejo jokie sutartiniai santykiai su bendrove „J.

S.“. Nustatytos aplinkybės rodo akivaizdų neatlygintinÄ sandorio pobÅ«dį ir padarytÄ realiÄ didelės vertės – 190 891,93 Eur, turtinę žalÄ BUAB „J. S.“. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės – fiktyviu sandoriu maskuojant neteisėtÄ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , rodo tai, kad nuteistasis R. Ž. suprato, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jo žinioje esančiÄ svetimÄ bendrovės turtinę teisę tretiesiems asmenims, numatė, jog bendrovė Å¡io turto neteks, ir to norėjo, t. y., nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Å ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Dėl įrodymų vertinimo S. L. ir R. Ž. pripažįstant kaltais pagal BK 209 straipsnį, o R. Ž. dar ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus 74. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams.

Taikant šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sÄ moningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos.

Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas Å«kinės veiklos vykdymas. Blogo įmonės valdymo pagrindÄ sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iÅ¡kėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Ä®rodinėjant kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017).

75. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais pagal BK 209 straipsnį pirmosios instancijos teismui pripažinus įrodytoms aplinkybes, jog:

76. S. L., sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“ nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, tai yra, jis, kaip formalus direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž., žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė bÅ«klė nuo 2011 m. lapkričio 7 d. blogėjo, abiem žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A.

S. T.“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva, S. L. su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolÄ . Po Å¡ios paskolos sutarties sudarymo iÅ¡ įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imÄ Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, o jam (S. L.) 2013 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J.

S.“ įsiskolinimÄ Ä¯monei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerių sumÄ , toliau S. L. su R. Ž. nesirÅ«pino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sÄ lygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitas faktÅ«ras I. A. dėl palÅ«kanų mokėjimo, nereikalavo iÅ¡ I. A. mokėti palÅ«kanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iÅ¡ viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J.

S.“. Taip sÄ moningai blogai valdydamas UAB „J. S.“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „J. S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VÄ® Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A.

S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

77. R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, žinant, kad bendrovės „J. S.“ finansinė bÅ«klė nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „A. S. T.“ atstovais pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK- JUSH/2011 blogėjo, žinant, kad 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013 m. kovo 4 d. yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „A.

S. T.“ susidariusios skolos, jo (R. Ž.) iniciatyva, S. L. su Å«kininku I. A. pasirašė bendrovei „J. S.“ nuostolingÄ 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ , pagal kuriuos UAB „J. S.“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolÄ . Po Å¡ios paskolos sutarties sudarymo, iÅ¡ įmonės „A. S. T.“ gavę 2013 m. birželio 28 d. praneÅ¡imÄ Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, o S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „J.

S.“ įsiskolinimÄ Ä¯monei „A. S. T.“, kuris 2013 m. birželio 30 d. sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio, toliau R. Ž. su S. L. nesirÅ«pino tinkamu 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 sÄ lygų vykdymu ir 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu, bendrovei „J. S.“ iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitas faktÅ«ras I. A. dėl palÅ«kanų mokėjimo, nereikalavo iÅ¡ I. A. mokėti palÅ«kanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iÅ¡ viso 187 998,74 Eur, bendrovei „J.

S.“. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. Ž., žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kuriÄ UAB „J. S.“ negrÄ Å¾intinai ir be papildomų sÄ lygų perleido UAB „J. S.“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolÄ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės įmonei „B. E. L.“, su kuria bendrovė „J. S.“ jokių Å«kinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę į bendrovės „J.

S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ Å«kininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur. Dėl to 2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „J. S.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tokiu bÅ«du padarė didelės turtinės žalos UAB „J.

S.“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „E.“ – 34 178,26 Eur, įmonei „K.“ – 54 233,95 Eur, įmonei „S.“ – 2 760,73 Eur, įmonei „A. S. T.“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

78. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikus bendrovės finansinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad bendrovė „J. S.“, pagal 2011 m. lapkričio 7 d. nuomos sutartį Nr. 15/SPTR-JUSH/2011, iÅ¡ Estijos įmonės „A. S. T.“ nuomojosi vagonus kroviniams pervežti. Ä®vertinus tai, kad bendrovės „J. S.“ buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“ už 2013 m. atvaizduotos sÄ naudos iÅ¡ vagonų nuomos iÅ¡ viso sudarė 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), o pajamos iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 2 397 893,79 Lt (694 478 Eur), t. y. nuostoliai iÅ¡ vagonų nuomos sudarė 9 013 258,76 Lt (2 610420 Eur), konstatuota, jog bendrovės „J.

S.“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „A. S. T.“. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog įsiskolinimai „A. S. T.“ didėjo ir 2013 m. kovo 4 d. Nepaisant to, nuteistieji R. Ž. ir S. L. sudarė ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ bei rizikingÄ paskolos sandorį su Å«kininku I. A., kuriuo suteikė piniginę 291 000 Eur paskolÄ , kurios tinkamu vykdymų pastarieji nesirÅ«pino: 2013 m. birželio 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. laikotarpiu nereikalavo iÅ¡ I.

A. mokėti sutartų palÅ«kanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iÅ¡ viso 187 998,74 Eur. Be to, tęsdamas nusikalstama veikÄ R. Ž. žinodamas apie bendrovės „J. S.“ skolas kreditoriams, sudarė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, pagal kuriÄ iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusiÄ didelės vertės svetimÄ turtinę teisę į bendrovės „J. S.“ pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01 ir 2013 m. lapkričio 7 d. paskolos sutarties Nr. 20130506/01 1 priedÄ Å«kininkui I.

A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

79. Ä®vertinus UAB „J. S.“ laikotarpio 2011 m. lapkričio 7 d. – 2013 m. rugpjūčio 7 d. datomis apskaičiuotus turto ir įsipareigojimų rodiklius, specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, jog 2013 metais bendrovės (prieÅ¡ suteikiant paskolÄ Å«kininkui I. A. pagal 2013 m. kovo 4 d. paskolos sutartį Nr. 20130506/01) finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, paskola nuo jos suteikimo dienos blogino bendrovės finansinę bÅ«klę, nes paskola nebuvo grÄ Å¾inta ir palÅ«kanos nebuvo mokamos, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo.

80. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutavusios UAB „J. S.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad yra 9 bendrovės kreditoriai, bendra jų finansinių reikalavimų suma yra 3 076 750,92 Eur (2 592 940,61 Eur skolos + delspinigiai, 483 810,31 Eur baudos), iÅ¡ jų: I eilės kreditoriniai reikalavimai:

1) A. G. – 319,01 Eur (skola), 2) A. J. – 1 008,06 Eur (587,61 Eur skola + 420,45 Eur delspinigiai, baudos), 3) S. L. – 3 634,64 Eur (975,47 Eur skola + 2 659,17 Eur delspinigiai, baudos), II eilės kreditoriniai reikalavimai:

1) VSDFV Klaipėdos skyrius – 5 052,53 Eur (4 833,27 Eur skola + 219,26 Eur delspinigiai, baudos), 2) VĮ Turto bankas – 241 994,79 Eur (162 792,89 Eur skola + 79 201,90 Eur delspinigiai, baudos), III eilės kreditoriniai reikalavimai:

1) RAB „E.“ – 34 727,22 Eur (34 178,26 Eur skola + 548,96 Eur delspinigiai, baudos), 2) SIA „K.“ – 108 467,88 Eur (54 233,95 Eur skola + 54 233,93 Eur delspinigiai, baudos), 3) „A. S. T.“ – 2 930 795,09 Eur (2 501 767,67 Eur skola + 429 027,42 Eur delspinigiai, baudos), „S.“ 2 760,73 Eur (skola) (t. 2, b. l. 8–9) (past. – nuteistiesiems pareikÅ¡tame kaltinime nėra įskaitomos delspinigių ir baudų sumos). Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nepaisant skunde ginčijamų skolinių įsipareigojimų kreditoriams „A. S. T.“ ar VÄ® „Turto bankas“ – padaryta žala likusiems kreditoriams taipogi virÅ¡ija teismų praktikoje pripažįstamÄ didelę turtinę žalÄ , kadangi virÅ¡ija 150 MGL dydžio sumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).

81. Pagal byloje nustatytas objektyvias veikos padarymo aplinkybes, nuteistieji R. Ž. ir S. L., suvokdami, jog bendrovė yra nemoki, tiek aktyviais veiksmais – sudarant rizikingÄ bei nuostolingÄ paskolos sutartį, tiek neveikimu – nesirÅ«pinant vėlesniu tinkamu paskolos sutarties vykdymu, be kita ko, R. Ž. ir vėlesniais aktyviais veiksmais – iÅ¡vaistant iÅ¡ paskolos sutarties kylančiÄ turtinę teisę, sÄ moningai blogai valdė įmonę, kas pasireiÅ¡kė tiek nuostolingų sandorių sudarymu, tiek neefektyviu Å«kininkavimu, nepaisant bendrovės interesų.

Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2013 metų paskolos sudarymo, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Kaip minėta, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „J. S.“ praneÅ¡imu Nr. JSH-13/014, įsiskolinimo padengimui kitai bendrovei, buvo siÅ«loma iÅ¡dėstyti skolų mokėjimÄ (t. 4, b. l. 96). Taigi, nuteistieji, suvokdami, jog bendrovė faktiÅ¡kai yra nemoki, R. Ž. nurodymu, S. L. sudarė paskolos sutartį, kurios suteikimas toliau blogino bendrovės finansinę bÅ«klę, o Å¡ios netinkamas vykdymas – neiÅ¡ieÅ¡kant sutartų palÅ«kanų, taip pat turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansinei bÅ«klei, jos interesams.

Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, bÅ«tent sÄ moningai blogas bendrovės „J. S.“ valdymas lėmė bendrovės bankrotÄ bei 2 762 448,86 Eur turtinę žalÄ kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog bÅ«tent nuteistieji, o ne skunde nurodomi bankroto administratoriaus įgalioti asmenys, laiku nesiėmė įstatyme numatytų priemonių vykdyti sutartines prievoles, nutraukti nuostolingus sandorius ar kitų veiksmų, tokiu bÅ«du tyčia privesdami UAB „J. S.“ prie bankroto, padarydami didelės žalos bendrovės kreditoriams.

82. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, spendžia, jog byloje nustatyti tiek objektyvieji veikos požymiai (sÄ moningai blogas įmonės valdymas), veikos padariniai (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinis ryÅ¡ys, tiek ir subjektyvieji Å¡ios veikos požymiai. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. L., vykdydamas faktinio bendrovės vadovo nurodymus, nusikaltimÄ , nurodytÄ BK 209 straipsnyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir nors Å¡ių padarinių nesiekė, bet sÄ moningai leido jiems kilti.

Nuteistasis R. Ž., bÅ«damas faktiniu bendrovės vadovu bei teikdamas nurodymus S. L., be kita ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir savarankiÅ¡kai iÅ¡Å¡vaistydamas bendrovės turtinę teisę, nusikaltimÄ , nurodytÄ BK 209 straipsnyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių siekė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistieji, priimdami bendrovės finansinę padėtį akivaizdžiai apsunkinančius sprendimus – turėdami pradelstus įsiskolinimus, kurių negali įvykdyti, perdavė kitai Å¡aliai nuosavybėn pinigus, iÅ¡ esmės žinodami, jog įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, ir negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimÄ .

Ä®vertinus sandorių bei įsiskolinimų dydį, nuteistieji numatė, kad dėl jų veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams. Å ias iÅ¡vadas netiesiogiai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog civiline tvarka bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas nustatė tyčinio bankroto požymius.

83. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog minėtos paskolos sutarties sudarymas buvo objektyviai bÅ«tinas, ar nulemtas ekonominio bÅ«tinumo ir siekio apsaugoti bendrovės interesus. Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nustatyta, jog paskolos sutartis blogino bendrovės finansinę padėtį, o finansinį Å¡ios sutarties rizikingumÄ liudija ir proceso dalyvių parodymai. Liudytojas I. A. teisme parodė, jog bankai neprisiėmė tokios rizikos ir nefinansavo reikiamos sumos, jam reikėjo ieÅ¡koti investuotojų (t. 10 ,b. l. 119).

Nors nuteistasis R. Ž. teigė, jog pasirašė paskolos sutartį su intencija, kad „J. S.“ galėtų bÅ«ti ekspeditorė – bylos duomenimis įrodyta, jog paskolos sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų Estijos įmonei „A. S. T.“, iÅ¡ kurios bendrovė „J. S.“ nuomojosi veiklai bÅ«tinÄ transportÄ savo ekspedicinei veiklai. Apklausų metu nuteistasis S. L., prieÅ¡ingai nei R. Ž., pripažino, jog bÅ«tent minėta bendrovė „A. S. T.“ buvo pagrindinis kreditorius – bendrovė turėjo didžiausiÄ Ä¯siskolinimÄ Å¡iai bendrovei, kuri turėjo daug vagonų.

Nepaisant to, nuteistieji nesirÅ«pino tinkamu kreditorinių įsipareigojimų vykdymu Å¡iai bendrovei, turinčiai tiesioginę ir esminę įtakÄ bendrovės veiklos tęstinumui, o sudarė rizikingÄ sandorį su Å«kininku I. A., nepaisydami pradelstų įsipareigojimų vykdymo. R. Ž. tyčinius veiksmus sÄ moningai blogai valdant įmonę patvirtina ne tik pirmiau aptarti veiksmai, bet ir sprendimas perleisti turtinę teisę – kreditorinį reikalavimÄ trečiajam asmeniui, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistant bendrovės turtÄ , kas iÅ¡ esmės paneigia jo iÅ¡keltas gynybines versijas.

84. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įmonė „J. S.“ liko skolinga kreditoriams 2 762 448,86 Eur – bankroto byloje patvirtintas UAB „J. S.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Å¡ių patvirtintų kreditorinių reikalavimų, be to, nėra pagrindo abejoti, kad kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, kadangi tokio vertės turto, kuris užtikrintų bent dalį Å¡ios žalos atlyginimo, UAB „J. S.“ neturi.

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, nėra pagrindo abejoti, kad UAB „J. S.“ bankrutavus, kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Didelės turtinės žalos požymio negali paneigti ir R. Ž. skunde ginčijami bankroto administratoriaus veiksmai, kadangi, visų pirma, kreditoriniai reikalavimai nebuvo nuginčyti – bylos duomenys patvirtina, jog bankroto procedÅ«ra buvo vykdoma, bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, patvirtinti ir kreditorių reikalavimai, dėl ko apeliacinių skundų argumentai dėl galimos bankroto procedÅ«ros fiktyvumo atmestini kaip nepagrįsti; antra, bankroto administratorius ar jo įgalioti asmenys negali paÅ¡alinti sÄ moningai blogo valdymo padarinių, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėta nuteistųjų veika.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad bendrovės kreditoriai ar bankroto administratorius turėjo galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltininkų veiksmais nebuvo pasunkintas pažeistų teisių atkÅ«rimas, taip pat nepaneigia kaltininkų veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iÅ¡ civilinių teisinių santykių. Tik baudžiamojo proceso metu, atlikus tyrimo veiksmus, paaiÅ¡kėjo dalies sandorių fiktyvumas, kas suponuoja tokį nuteistųjų pavojingumÄ , kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraÅ¡tutinės priemonės (lot. ultima ratio), kriterijus.

85. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai nustatoma asmens kaltė dėl įmonės turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, ir Å¡i veika turėjo įtakos įmonės nemokumo atsiradimui bei nulėmė įmonės bankrotÄ ir atitinkamÄ Å¾alÄ kreditoriams, priklausomai nuo aplinkybių veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 183 straipsnį ar 184 straipsnį, bet ir pagal BK 209 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2014; 2K-261-648/2017).??? Taigi, tiek nuteistajam S. L. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 209 straipsnyje, tiek nuteistajam R.

Ž. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje bei BK 209 straipsnyje, atitinkančios kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis, apjungtos vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl įrodymų vertinimo R. Ž. pripažįstant kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir jo kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ 86. R. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad dėl UAB „J.

S.“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra, žinodamas, kad nuo 2013 m. kovo 4 d. bendrovės „J. S.“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie bendrovės „J. S.“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams, nesilaikė 2000 m. liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nurodymų ir bendrovės „J. S.“ vardu sudarė: 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J. S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolÄ bendrovei; 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J.

S.“ perleido įmonei „S1.“ visas reikalavimo teises į UAB „R.“ 27 688,45 Eur skolÄ bendrovei.

87. Teisėjų kolegija pastebi, jog R. Ž. pareikštas kaltinimas 2015 m. spalio 1 d., t. y. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo dienai, tuo metu skolinių įsipareigojimų laikotarpį sudaro 2012 – 2015 m. laikotarpiai, t. y., visi kreditoriniai įsipareigojimai reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo dienai, todėl nėra pagrindo sutikti su R. Ž. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi kaltinime nurodytų skolų kreditoriams 2012 m. gruodžio mėnesį nebuvo.

88. BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

89. Nagrinėjamoje byloje, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž., buvo apžiÅ«rėti UAB „J. S.“ apskaitos dokumentai ir specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , kad pagal 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „J. S.“ (pirminis kreditorius) įmonei „S1.“ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „R.“ (skolininkas), ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „J.

S.“ (pirminis kreditorius) įmonei „S1.“ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „B. O. C.“ (skolininkas), buvo vykdyti atsiskaitymai penktos eilės kreditoriui, t. y. bendrovei „S1.“, padengiant 179 371,15 JAV dolerio bendrovės įsiskolinimÄ Å¡iai įmonei ir panaikinant UAB „R.“, UAB „B. O. C.“ skolas įmonei, nebuvo vykdomi pirmos ir antros eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 1 766,20 Eur atlyginimo įsiskolinimo bei nebuvo vykdomi penktos eilės atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka su bendrove „S. T.“, kurie susidarė 2013 m. sausio 1 d.

– 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir didėjo iki 2 700 802,72 (2014-12-31) JAV dolerio, tuo UAB „J. S.“ nesilaikė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų (t. 7, b. l. 80–83).

90. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai yra atitinkama – sunki – bendrovės ar kito Å«kio subjekto ekonominė padėtis ar jie yra nemokÅ«s ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Byloje neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienÄ bendrovė „J. S.“ buvo nemoki, dėl ko bendrovei grėsė bankrotas. Taigi, aptartas sandoris pateko į laikotarpį, kai bendrovės direktorius privalėjo imtis tam tikrų visų kreditorių apsaugos priemonių, tenkinant atskirų kreditorių reikalavimus, veikti atsargiai, rÅ«pestingai siekiant nepažeisti kitų kreditorių interesų, siekti patenkinti visų kreditorių interesus (proporcingai).

Kita vertus, BK 208 straipsnio prasme nelaikytini nusikalstamais sandoriai, kurie yra nulemti ekonominio bÅ«tinumo ir kuriais siekiama iÅ¡vengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugÄ ar kitų pozityvių tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-404-895/2015).??? 91. Pastaruoju aspektu apklaustas nuteistasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog bendrovė „S1.“ yra ekspeditorė, su ja buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl ekspedijavimo per RusijÄ , bendrovė kontroliavo vagonus – ekspeditorius turi tokiÄ galimybę ir negrÄ Å¾ina tuščių vagonų, duodama geležinkeliui telegramÄ , nurodant neatiduoti vagonų todėl, kad yra skola.

Jis kaip įmanydamas stengėsi iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ , atsiskaityti, atiduoti vagonus tuščius nuomininkams. Nuteistasis pripažino, jog įmonė veiklos po kratos faktiÅ¡kai nebevykdė ir negalėjo vykdyti, neturėjo galimybių, nes buvo sustabdyta ir „M. G.“, ir „L. C. G.“ veikla, kurios turėjo galimybę prekiauti ir disponavo kroviniais. Todėl priėmė sprendimÄ atsikaityti su bendrove „S1.“, kad atiduotų tuos vagonus nuomininkams (t. 10, b. l. 155-162). Taigi, esant faktiniam nemokumui, nuteistajam R.

Ž. pripažįstant, jog neturėjo galimybių vykdyti veiklos, kÄ patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė – bendrovės vadovas S. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jau iki kratos, t. y., 2015 m. birželio 3 d. bendrovės veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grÄ Å¾inami „A. S. T.“ (t. 8, b. l. 35-37); R. Ž., žinodamas, kad UAB ,,J. S.“ ekonominė padėtis sunki ir kad bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, 2015 m. spalio 1 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu patenkino tik vieno kreditoriaus „S1.“ reikalavimus, suteikdamas Å¡iai įmonei prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas.

92. Sprendžiant, ar Å¡ie veiksmai laikyti nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡ie veiksmai nebuvo nulemti ekonominio bÅ«tinumo, jais iÅ¡ esmės nebuvo siekiama pozityvių tikslų, kadangi nebuvo siekiama padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugÄ ar kitų itin pozityvių, reikÅ¡mingų tikslų. Reikalavimų perleidimo sutartis sudaroma įmonei jau nebevykdant veiklos, tai yra, R. Ž., nesiimdamas jokių veiksmų, kad pagerintų ar stabilizuotų blogėjančiÄ UAB „J. S.“ finansinę padėtį, suvokdamas, jog gali kilti įmonės bankrotas ir kreditoriams bus sudėtinga Å¡ias lėšas atgauti, selektyviai tenkino vienintelio kreditoriaus reikalavimus.

93. Pabrėžtina, jog, sudarant minėtas reikalavimų perleidimo sutartis, negalėjo atsirasti papildomų apyvartinių lėšų, neįrodyta, jog neįvykdžius Å¡ių sutartinių įsipareigojimų, bendrovė bÅ«tų patyrusi žymiai didesnių nuostolių. Byloje nustatyti R. Ž. veiksmai akivaizdžiai neatitinka visų UAB „J. S.“ kreditorių interesų ir juos pažeidžia, padarant didelę (virÅ¡ijančiÄ 150 MGL) turinę žalÄ â€“ 160 109,92 Eur, likusiems kreditoriams, o BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra bÅ«tent socialinė vertybė – kreditorių interesai.

Bylos duomenimis, be kita ko, bankroto administratoriaus įgalioto asmens liudytojų I. K.-R. (t. 10, b. l. 93-94), A. P. – bendrovės „B. O. C.“ direktoriaus (t. 10, b. l. 100-101) (past. – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog padarė apie 150 000 dolerių mokestinį pavedimÄ pagal perleistÄ kreditorinį reikalavimÄ Latvijos įmonei „S1.“), T. C. – UAB „R.“ direktoriaus (t. 10, b. l. 125) (past. – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog UAB „R.“ sumokėjo R.

Ž. nurodytai įmonei „S1.“), parodymais nustatyta, jog tik sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, šios iš karto buvo sumokėtos. Taigi, nustatyta aplinkybė, kad perleisti įsiskolinimai buvo padengti taip pat leidžia spręsti, kad sudaryti sandoriai laikytini nenaudingais kitiems kreditoriams, kad dėl jų nepagrįstai buvo sumažinta skolininko turto vertė. Iš aptarto seka, kad sprendimas perleisti reikalavimo teisę tik sumažino galimybes proporcingai patenkinti kitų kreditorių turtinius reikalavimus.

94. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. R. Ž., sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, žinojo apie vadovaujamos bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį, Å¡iÄ aplinkybę, be kitų duomenų, patvirtina ir pastarojo deklaruotas siekis stabdyti bendrovės veiklÄ , taigi, nuteistasis suvokė, kad jo neteisėti veiksmai gali padaryti turtinę žalÄ likusiems kreditoriams, tačiau nepaisydamas pastarųjų interesų, užtikrino vienintelės įmonės „S1.“ reikalavimus, sÄ moningai leisdamas kilti padariniams, t. y. likusių kreditorių interesų pažeidimui, padarant didelę (virÅ¡ijančiÄ 150 MGL) turinę žalÄ â€“ 160 109,92 Eur, t. y., veikė netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veikÄ kvalifikuojant pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 95. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad individualizuojant bausmę bÅ«tina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).

Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

96. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji S. L. ir R. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal kelias nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis) – S. L. ir R. Ž. nuteisti už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, padarymÄ , be to, R. Ž. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, bei sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ bei nustačius idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nuteistiesiems subendrinta bausmė buvo paskirta griežčiausiai bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes, paskirtas už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymÄ .

97. Taigi, esminę reikÅ¡mę nuteistųjų teisiniai padėčiai turi griežčiausia bausmė, paskirta pagal sunkiausiÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., BK 209 straipsnį S. L. atžvilgiu bei BK 184 straipsnio 2 dalį – R. Ž. atžvilgiu. Tiek BK 209 straipsnio sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki trejų metų, tiek BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas S. L. už BK 209 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, R.

Ž. už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė – 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės nevirÅ¡ija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), o nustačius, jog S. L. ir R. Ž. padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, paskyrė nuteistiesiems galutinę subendrintÄ bausmę, bausmes subendrindamas nuteistiesiems palankiausiu – bausmių apėmimo bÅ«du.

Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

98. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam S. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padaryti tyčiniai nesunkus nusikaltimai; tai, kad S. L. buvo formalus UAB „J. S.“ vadovas, veikė vykdydamas faktinio vadovo R. Ž. nurodymus ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis dirba, anksčiau neteistas.

Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir suÅ¡velninti S. L. paskirtos bausmės. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta, nors S. L. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu buvo antraeilis, kita vertus, pastarojo bendrais veiksmais buvo padaryta didelės vertės turtinė žala kreditoriams, iÅ¡ viso 2 762 448,86 Eur sumai.

Kaip minėta, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko nuteistajam paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o atsižvelgus į tai, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

99. Spręsdamas dėl nuteistajam R. Ž. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, be kita ko, ir jos realizavimo formos, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį – padaryti nesunkÅ«s nusikaltimai, taip pat vienas sunkus; tai, kad R. Ž. atliko aktyviausiÄ vaidmenį – nuo pat bendrovės įkÅ«rimo buvo faktinis UAB „J. S.“ vadovas ir S. L. veikė pagal jo nurodymus. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis dirba, iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo buvo neteistas.

Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palankiai charakterizuojamam nuteistajam, atlikusiam aktyviausiÄ vaidmenį, skirti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančiÄ bausmę, kurios dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ , o Å¡io realizavimo forma – atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta. 100.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nei nuteistuosius charakterizuojančios, nei nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikÅ¡minant Å¡ių reikÅ¡mingumo.

Todėl, pakartotinai įvertinus iÅ¡dėstytų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiÅ¡kiai neteisinga. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir pakeisti nuteistiems paskirtų bausmių. Dėl žalos atlyginimo, kai byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 101. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamoje byloje BUAB „J. S.“ atstovas pareiÅ¡kė 190 891,93 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos, kuri buvo padaryta iÅ¡Å¡vaistant didelės vertės UAB „J. S.“ turtinę teisę į Å«kininko I. A. skolos likutį (t. 1, b. l. 83-84). 102. BylÄ nagrinėjant teisme, buvo pateiktas civilinės ieÅ¡kovės BUAB „J. S.“ atstovo pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo. 2021 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu civilinio ieÅ¡kovo BUAB „J. S.“ atstovas nemokumo administratorius I.

B. atsisakė civilinio ieÅ¡kinio, vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sprendimÄ atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio lėmė tai, jog 2021 m. liepos 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, nutarta nuraÅ¡yti BUAB „J. S.“ reikalavimo teises, kadangi reikalavimo teisės nesulaukė jokių potencialių pirkėjų, yra nelikvidžios, be to, sueina likvidavimo procedÅ«ros terminas (t. 10, b. l. 27-42). 103. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog civilinio ieÅ¡kovo atstovo pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo buvo pareikÅ¡tas įrodymų tyrimo metu, t. y., iki tol, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, o civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas atitinka bendrovės kreditorių valiÄ , pastariesiems raÅ¡tu užpildant bei atsiunčiant bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui balsavimo biuletenius, t. y., kreditoriams balsuojant raÅ¡tu (t. 10, b. l. 27-42), taigi, apygardos teismas, priimdamas BUAB „J.

S.“ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukdamas, BPK 112 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kiti klausimai 104. Nuteistojo S. L. gynėjo skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje liko neįvertinta „A. S. T.“, jos vadovų ir savininkų teisinė padėtis, nebuvo įvertinti „A. S. T.“ tikslai ir motyvai procesuose prieÅ¡ UAB „J. S.“, tačiau pastarieji nesudaro įrodinėjimo dalyko baudžiamojoje byloje – nusikalstamos veikos sudėties požymių, ar kt., taigi peržengia įrodinėjimo ribas ir laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, todėl pastarieji apelianto argumentai detaliau neanalizuotini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. L. gynėjo advokato Arūno Ivanciaus ir nuteistojo R. Ž. apeliacinius skundus atmesti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Nerijus Meilutis Evaldas Pašilis Aiva Survilienė