Legislator Case Law & Legislation
f9705473-cfcf-4661-baa5-0e8a436a2f8f AI generated

Appeal dismissed; court upheld denial of social benefits to employees hired after a creditor's bankruptcy threat.

Case Number f9705473-cfcf-4661-baa5-0e8a436a2f8f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appeal filed by the Guarantee Fund Council against the first-instance judgment denying social benefits to two employees. The plaintiffs argued they were unaware of a creditor's bankruptcy threat prior to hiring, claiming this violated their right to social protection and equality. The appellate court rejected this, ruling that the statutory presumption against hiring after a threat is not absolute and that companies may hire to avoid bankruptcy or satisfy creditors, meaning the employees' rights were properly protected by the initial denial.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.; Prezumpcija, kad įmonė nepagrįstai didina darbuotojų skaičių po kreditoriaus pranešimo apie bankrotą, nėra absoliuti ir leidžia atsisakyti išmokų naujiesiems darbuotojams, jei įmonė samdo darbuotojus siekdama išvengti bankroto ar įvykdyti reikalavimus.

Keywords

AI generated
Guarantee Fund Law Social Benefits Denial Bankruptcy Threat Hiring After Notice Presumption Invalidity Employment Rights Appeal Dismissed

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 pkt.
Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1764-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05716-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 18.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Garantinio fondo tarybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R.

N. ir D. V. ieÅ¡kinį dėl Garantinio fondo tarybos nutarimo dalies panaikinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui Garantinio fondo tarybai, atstovaujamai Ä®monių bankroto valdymo departamento. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė              PareiÅ¡kėjos D. V. ir R. N. kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2010-12-07 posėdžio protokolo Nr. G2-14 nutarimo 2 p. dalį, kuria nutarta neskirti pareiÅ¡kėjoms lėšų iÅ¡ garantinio fondo, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti iÅ¡mokas:

R. N. - 5 393,17 Lt ir D. V. - 4 803,44 Lt. Iki perduodant Å¡iÄ bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, gauti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Perdavus bylÄ nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, skundas laikomas ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kėjos - ieÅ¡kovėmis, suinteresuotasis asmuo - atsakovu. IeÅ¡kovės nurodė, jog 2010-11-17 BUAB „Dalmeta“ Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijai pateikė paraiÅ¡kÄ iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti. Garantinio fondo taryba 2010-12-07 posėdyje, apsvarsčiusi BUAB „Dalmeta“ paraiÅ¡kÄ iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo skirti, vadovaudamasi Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d., protokolinio nutarimo Nr. G2-14 2 punktu, nutarė neskirti iÅ¡mokų UAB „Dalmeta“ darbuotojams (tarp jų ir D.

V. bei R. N.), kurie buvo priimti į įmonę dirbti po to, kai 2008-07-18 UAB „Širmulis“ pranešė įmonei „Dalmeta“ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 2008-07-18 UAB „Širmulis“ kreipėsi į UAB „Dalmeta“ informuodama apie skolÄ bendrovei UAB „Širmulis“ ir nurodė, kad nesulaukusi apmokėjimo iki 2008-08-18, kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. R. N. buvo priimta dirbti į UAB „Dalmeta“ 2008-09-03, o D.

V. - 2008-09-01. PareiÅ¡kėjos tvirtino nežinojusios ir objektyviai negalėjusios žinoti, jog joms sudarant darbo sutartis su įmone, UAB „Širmulis“ buvo pranešęs apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisės aktai nenumato darbdavio ar kreditorių pareigos informuoti darbuotojus apie tokį ketinimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos, sudarydamos darbo sutartis su UAB „Dalmeta“ pagrįstai tikėjosi, kad už atliekamÄ darbÄ gaus teisingÄ užmokestį, o tuo atveju, jei įmonė bankrutuosianti, joms bÅ«siÄ skirtos lėšos iÅ¡ Å¡io fondo.

Ä®statymai nedetalizuoja, per kiek laiko įmonės kreditorius, pareiÅ¡kęs įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi šį ketinimÄ realizuoti. UAB „Širmulis“ apie savo ketinimus informavusi pareiÅ¡kėjų darbdavį 2008-07-18, bet bankroto byla jam iÅ¡kelta tik 2009-01-21. Garantinio fondo lėšas sudarančios visų juridinių asmenų, nurodytų Garantinio fondo įstatymo 1 str. 2 d., įmokos - 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjoms sudarius darbo sutartis su įmone, iÅ¡ joms priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo mokamos įmokos į Garantinį fondÄ . Todėl susidarė neteisinga situacija, nes pareiÅ¡kėjos įmokas mokėjo, bet iÅ¡mokų gauti negali dėl to, kad darbo sutartys su pareiÅ¡kėjomis sudarytos po 2008-07-18. PareiÅ¡kėjos mano, jog yra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas, konstitucinė teisė gauti atlygį už darbÄ , todėl teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d. ta apimtimi, kuria iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone, nuo kreditoriaus praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kad darbuotojas nebuvo informuotas apie tokius įmonės kreditoriaus ketinimus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 47 str. 1 d. ir 29 str. 1 d.

             Atsakovas Garantinio fondo taryba, atstovaujama Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad BUAB „Dalmeta“ administratoriaus paraiÅ¡ka skirti lėšas atsiskaityti su įmonės darbuotojais Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijoje įregistruota 2009-08-21, tikslinta 2010-11-11. IÅ¡nagrinėta paraiÅ¡ka Garantinio fondo tarybai pateikta svarstyti 2010-12-07 posėdyje, kurio metu nutarta neskirti iÅ¡mokų 19 įmonės darbuotojų, vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.

PareiÅ¡kėjos į įmonę priimtos po to, kai 2008-07-18 įmonės kreditorė - UAB „Širmulis“ kreipėsi į įmonę įspėdama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å is įspėjimas vertintinas kaip pirmas procesinis veiksmas, privalomas atlikti kreditoriui, kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡mokų neskyrimo faktas nereiÅ¡kia, kad su pareiÅ¡kėjomis nebus atsiskaitoma Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kaip su pirmos eilės kreditorėmis. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu bylÄ dalyje, dėl ieÅ¡kovės D. V. reikalavimų nutraukė, ieÅ¡kovei sudarius taikos sutartį su atsakovu Garantinio fondo taryba, o ieÅ¡kovės R. N. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė R. N. buvo priimta dirbti į UAB „Dalmeta“ po to, kai kreditorius UAB „Širmulis“ pranešė apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl UAB „Dalmeta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir po pareiÅ¡kimo dėl Å¡ios įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo gavimo teisme, tačiau iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 79-3100) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Å¡ios teisės normos nuostatos nėra kliÅ«tis ieÅ¡kovei R.

N. pretenduoti į iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo. Darbuotojai neturi galimybės sužinoti apie bylÄ , gauti informacijos apie jos medžiagÄ , kol jie Ä®BÄ® 10 str. nustatyta tvarka negavo informacijos apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Tad realiai sužinoti apie įmonės UAB „Dalmeta“ nemokumÄ ieÅ¡kovė galėjo tik po 2008-10-05 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, įvykdžius Ä®BÄ® 10 str. reikalavimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad tai, jog darbo sutartis su R. N. buvo sudaryta po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB „Širmulis“ pareiÅ¡kimas dėl UAB „Dalmeta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepanaikina ieÅ¡kovės R.

N. teisės į iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo. Teismas panaikino atsakovo - Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos įmonių bankroto valdymo departamento prie Å«kio ministerijos 2010-12-07 nutarimo Nr. G2-14 dalį, kuria nutarta neskirti ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo, ieÅ¡kovei R. N. priteisė iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo administruojamo Garantinio fondo - 5 393,17 Lt. Teismas konstatavo, kad iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo yra susijusios su darbo santykiais, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ taikomos CPK IV dalies XX skyriaus (Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) nuostatos.

CPK 414 str. 3 d. numatyta galimybė teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovė turi teisę į palÅ«kanas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 5% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ iÅ¡mokÄ - 5 393,17 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 02 25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Be reikalo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį - 100 Lt grÄ Å¾ino jį sumokėjusiai ieÅ¡kovei R. N. (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Priteisė iÅ¡kovės R. N. iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės R. N. reikalavimas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovė į įmonę priimta 2008-09-03, t. y. po to, kai 2008-08-28 buvo užregistruotas pareiÅ¡kimas Kauno apygardos teisme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir 2008-08-29 paskirtas nagrinėjimui.

Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT13-N5/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2008, Nr.79-3100) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į minėto nutarimo argumentus bei bylos faktines aplinkybes, kurios pasak teismo yra analogiÅ¡kos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime konstatuotoms aplinkybėms, sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai GFÄ® 5 str. 12 d. tiek, kiek joje nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė buvo įdarbinta ne tik po kreditoriaus praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, bet ir po kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimui teismui dienos. Å ios faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos toms, kuria nagrinėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata nėra niekaip susieta su žinojimo ar nežinojimo apie kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktu.             IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog ieÅ¡kovė į darbÄ priimta 2008-09-03, nutartis iÅ¡kelti UAB „Dalmeta“ bankroto bylÄ priimta 2008-10-15, tačiau įsiteisėjo tik 2009-01-31. Taigi, nuo laiko, kada ieÅ¡kovė įsidarbino ir kada įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo 5 mėnesiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai GFÄ® 5 str. 12 d. tiek, kiek joje nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Å ia savo pozicija grindė tuo, jog kreditoriaus praneÅ¡imas yra nevieÅ¡as ir gali bÅ«ti nežinomas įmonėje dirbantiems darbuotojams, kreipimasis į teismÄ neįpareigoja teismo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. įmonės nemokumas atsiradimo momentas yra nustatomas teismui priimant procesinį sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, GFÄ® ir Ä®BÄ® nebuvo ir nėra nustatytas draudimas nemokiai įmonei iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka sudaryti darbo sutartis.

Tokiais ribojimais sÄ Å¾iningai įsidarbinančio asmens teisė gauti atlyginimÄ ir kitas iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo, yra ribojama labiau, nei bÅ«tina užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovė sudarydama darbo sutartį žinojo ar galėjo žinoti, apie įmonės finansinę bÅ«klę. IeÅ¡kovė nežinojo nei apie 2008-07-18 kreditoriaus praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , nei apie 2008-08-28 pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Manytina, kad sudarant darbo sutartį su ieÅ¡kove 2008-09-03 UAB „Dalmeta“ dar nebuvo gavusi praneÅ¡imo iÅ¡ teismo apie jai keliamÄ bankroto bylÄ . UAB „Dalmeta“ neturėjo pareigos sudarant naujÄ darbo sutartį informuoti bÅ«simÄ darbuotojÄ apie kreditoriaus praneÅ¡imÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar teisme gautÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kreditorius taip pat neturėjo pareigos apie savo ketinimus vieÅ¡ai informuoti visuomenę. IeÅ¡kovė apie įmonės nemokumÄ pirmÄ kartÄ galėjo sužinoti, kai įsiteisėjo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t.y. po 2009-01-31, kada informuojami visi kreditoriai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovė turi teisę gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo, todėl ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nebetaikant GFÄ® 5 str. 12 d. nuostatų, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti taikomos GFÄ® 3 str. 1 d. nuostatos, todėl jai yra suteikiama teisė į iÅ¡mokÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmetamas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).             Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ), nekartoti pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės aiÅ¡kinimo.Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimÄ Nr. KT13-N5/2014 Dėl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai laikė pakankamu pagrindu ieÅ¡kovės R.

N. ieÅ¡kiniui patenkinti. Apeliantas nurodė, jog bylos situacija nėra analogiÅ¡ka.IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių tarp Å¡alių nėra: Å¡ioje proceso stadijoje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė R. N. nebuvo indormuota apie darbdavio mokumo problemas ir apie įmonės kreditorių teikiamas pretenzijas jos darbdaviui UAB “Dalmeta”, o taip pat apie kreditoriaus UAB “Širmulis” 2008-08-28 kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos UAB “Dalmeta” iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovė į darbÄ UAB “Dalmeta” buvo priimta 2008-09-03, o bankroto byla bendrovei iÅ¡kelta 2009-01-21. BUAB „Dalmeta“ administratoriaus paraiÅ¡ka skirti lėšas atsiskaityti su įmonės darbuotojais Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijoje įregistruota 2009-08-21, tikslinta 2010-11-11. IÅ¡nagrinėta paraiÅ¡ka Garantinio fondo tarybai pateikta svarstyti 2010-12-07 posėdyje, kurio metu nutarta ieÅ¡kovei iÅ¡mokos neskirti vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalimi, kadangi ji į įmonę priimta po to, kai įmonės kreditorius UAB „Širmulis“ kreipėsi į įmonę įspėdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos įmonių bankroto valdymo departamento prie Å«kio ministerijos 2010-12-07 nutarimo Nr. G2-14 dalis, kuria nutarta neskirti ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo, nepagrįstai riboja ieÅ¡kovės teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Garantinio fondo įstatymo ir Ä®monių bankroto įstatymo normas, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. KT13-N5/2014 Dėl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnį, Garantinio fondo lėšos naudojamos bankroto administratoriaus praÅ¡ymu iÅ¡mokoms, kai darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu ir kurios iki paraiÅ¡kos skirti lėšas iÅ¡ Garantinio fondo pateikimo Garantinio fondo administratoriui pateikimo dienos darbuotojams neiÅ¡mokėtos. Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį.

Ginčijama Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008-06-26 d. redakcija) buvo iÅ¡imtis Å¡ios normos atžvilgiu. Minima Ä®statymo norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo nuostatomis. PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įmonės kreditorius kreipiasi į įsiskolinusiÄ Ä¯monę ir suteikia jai ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį įsipareigojimams įvykdyti nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos. PraneÅ¡ime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Ä®monių bankroto įstatymas nenustato įmonės kreditoriaus pareigos informuoti apie tai kitus kreditorius, o taip pat ir darbuotojus. Pačiai įmonei tokia pareiga Ä®statymu taip pat nėra nustatyta. Vadinasi, Å¡i informacija nevieÅ¡a. Teisėjų kolegija pažymi, jog pats įmonės kreditoriaus kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei savaime nereiÅ¡kia, kad bankroto byla bus iÅ¡kelta. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi byloje, taigi, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ teikti įrodymus apie įmonės nemokumÄ , o įmonė turi galimybę atsikirsti, įrodinėti, kad ji yra moki.

Tik įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra nustatomas teismui priimant procesinį sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jam įsiteisėjus. Ä®monės nemokumo momentas negali bÅ«ti nustatomas remiantis kokiais nors praneÅ¡imais ar skelbimais. Kiekvienas asmuo turi lygiÄ teisę į socialinę apsaugÄ . Tuo tarpu vadovaujantis apelianto skunde iÅ¡dėstyta pozicija bÅ«tų paneigiama sÄ Å¾iningai įsidarbinusių asmenų teisė gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, o lygybės įstatymui principas bÅ«tų be pagrindo pažeistas.

Kaip nutarime nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjo valia galiojusios Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies redakcijos tikslas buvo užkirsti keliÄ naujų darbuotojų sÄ moningam priėmimui įmonėje ir įmonės piktnaudžiavimui teise, tai yra neleisti be jokio pagrindo didinti darbuotojų skaičių. Buvo preziumuojama, kad tokiu atveju nepagrįstai didinant darbuotojų skaičių dirbtiniai sukuriami darbo santykiai. Tačiau, kaip nurodė Teismas, tokia prezumpcija nėra pagrįsta.

Nes galima ir tokia situacija, kai įmonė samdo darbuotojus, siekdama iÅ¡vengti bankroto, įvykdyti kreditorių reikalavimus ar siekdama restruktÅ«rizavimo. Net ir po to, kai įmonės kreditorius ar kreditoriai kreipėsi į teismÄ ir tokia įmonės padėtis galimai iÅ¡vieÅ¡inama, nėra pagrindo spręsti apie įmonės nemokumo faktÄ , kadangi, kaip jau buvo minėta, nemokia įmonė Å¡iame kontekste gali bÅ«ti laikoma tik nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ teisme prėmimo ir jos įsiteisėjimo proceso normų nustatyta tvarka, o darbuotojas reikalavimus nemokiai įmonei gali pareikÅ¡ti tik po nutarties įsiteisėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė kaip darbuotoja bÅ«tų atsidÅ«rusi prastesnėje padėtyje nei darbuotojai, kurie priimti į darbÄ iki tokio kredittoriaus praneÅ¡imo, todėl ieÅ¡kovės teisės turėjo bÅ«ti apgintos.             Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamÄ kiekį bylai iÅ¡spręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .             Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovės naudai priteistinos 202,73 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 202,73 Eur (su Å¡imtai su eurai 73 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R.

N. naudai. TeisėjaiRomualda Janovičienė Alma Urbanavičienė Eglė Surgailienė