Appeal dismissed; court upheld denial of social benefits to employees hired after a creditor's bankruptcy threat.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the appeal filed by the Guarantee Fund Council against the first-instance judgment denying social benefits to two employees. The plaintiffs argued they were unaware of a creditor's bankruptcy threat prior to hiring, claiming this violated their right to social protection and equality. The appellate court rejected this, ruling that the statutory presumption against hiring after a threat is not absolute and that companies may hire to avoid bankruptcy or satisfy creditors, meaning the employees' rights were properly protected by the initial denial.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.; Prezumpcija, kad įmonė nepagrįstai didina darbuotojų skaičių po kreditoriaus pranešimo apie bankrotą, nėra absoliuti ir leidžia atsisakyti išmokų naujiesiems darbuotojams, jei įmonė samdo darbuotojus siekdama išvengti bankroto ar įvykdyti reikalavimus.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr.2A-1764-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05716-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 18.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, kuriÄ sudaro teisÄjai Romualda JanoviÄienÄ, Alma UrbanaviÄienÄ ir EglÄ SurgailienÄ (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo Garantinio fondo tarybos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimo, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovių R.
N. ir D. V. ieÅ¡kinį dÄl Garantinio fondo tarybos nutarimo dalies panaikinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui Garantinio fondo tarybai, atstovaujamai Ä®monių bankroto valdymo departamento. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kÄjos D. V. ir R. N. kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä panaikinti Garantinio fondo tarybos 2010-12-07 posÄdžio protokolo Nr. G2-14 nutarimo 2 p. dalį, kuria nutarta neskirti pareiÅ¡kÄjoms lÄšų iÅ¡ garantinio fondo, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokÄti iÅ¡mokas:
R. N. - 5 393,17 Lt ir D. V. - 4 803,44 Lt. Iki perduodant Å¡iÄ bylÄ nagrinÄti Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismui, gauti dalyvaujanÄių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Perdavus bylÄ nagrinÄti bendrosios kompetencijos teismui, skundas laikomas ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kÄjos - ieÅ¡kovÄmis, suinteresuotasis asmuo - atsakovu. IeÅ¡kovÄs nurodÄ, jog 2010-11-17 BUAB âDalmetaâ Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijai pateikÄ paraiÅ¡kÄ iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo gauti. Garantinio fondo taryba 2010-12-07 posÄdyje, apsvarsÄiusi BUAB âDalmetaâ paraiÅ¡kÄ iÅ¡mokoms iÅ¡ Garantinio fondo skirti, vadovaudamasi Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d., protokolinio nutarimo Nr. G2-14 2 punktu, nutarÄ neskirti iÅ¡mokų UAB âDalmetaâ darbuotojams (tarp jų ir D.
V. bei R. N.), kurie buvo priimti į įmonÄ dirbti po to, kai 2008-07-18 UAB âÅ irmulisâ praneÅ¡Ä Ä¯monei âDalmetaâ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo. 2008-07-18 UAB âÅ irmulisâ kreipÄsi į UAB âDalmetaâ informuodama apie skolÄ bendrovei UAB âÅ irmulisâ ir nurodÄ, kad nesulaukusi apmokÄjimo iki 2008-08-18, kreipsis į teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo. R. N. buvo priimta dirbti į UAB âDalmetaâ 2008-09-03, o D.
V. - 2008-09-01. PareiÅ¡kÄjos tvirtino nežinojusios ir objektyviai negalÄjusios žinoti, jog joms sudarant darbo sutartis su įmone, UAB âÅ irmulisâ buvo praneÅ¡Äs apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. TeisÄs aktai nenumato darbdavio ar kreditorių pareigos informuoti darbuotojus apie tokį ketinimÄ . TodÄl pareiÅ¡kÄjos, sudarydamos darbo sutartis su UAB âDalmetaâ pagrįstai tikÄjosi, kad už atliekamÄ darbÄ gaus teisingÄ užmokestį, o tuo atveju, jei įmonÄ bankrutuosianti, joms bÅ«siÄ skirtos lÄÅ¡os iÅ¡ Å¡io fondo.
Ä®statymai nedetalizuoja, per kiek laiko įmonÄs kreditorius, pareiÅ¡kÄs įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, turi šį ketinimÄ realizuoti. UAB âÅ irmulisâ apie savo ketinimus informavusi pareiÅ¡kÄjų darbdavį 2008-07-18, bet bankroto byla jam iÅ¡kelta tik 2009-01-21. Garantinio fondo lÄÅ¡as sudaranÄios visų juridinių asmenų, nurodytų Garantinio fondo įstatymo 1 str. 2 d., įmokos - 0,1 proc. priskaiÄiuoto darbuotojams darbo užmokesÄio.
PareiÅ¡kÄjoms sudarius darbo sutartis su įmone, iÅ¡ joms priskaiÄiuoto darbo užmokesÄio buvo mokamos įmokos į Garantinį fondÄ . TodÄl susidarÄ neteisinga situacija, nes pareiÅ¡kÄjos įmokas mokÄjo, bet iÅ¡mokų gauti negali dÄl to, kad darbo sutartys su pareiÅ¡kÄjomis sudarytos po 2008-07-18. PareiÅ¡kÄjos mano, jog yra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybÄs principas, konstitucinÄ teisÄ gauti atlygį už darbÄ , todÄl teismas turÄtų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d. ta apimtimi, kuria iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lÄšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone, nuo kreditoriaus praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kad darbuotojas nebuvo informuotas apie tokius įmonÄs kreditoriaus ketinimus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 47 str. 1 d. ir 29 str. 1 d.
             Atsakovas Garantinio fondo taryba, atstovaujama Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kÄjų skundÄ praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad BUAB âDalmetaâ administratoriaus paraiÅ¡ka skirti lÄÅ¡as atsiskaityti su įmonÄs darbuotojais Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijoje įregistruota 2009-08-21, tikslinta 2010-11-11. IÅ¡nagrinÄta paraiÅ¡ka Garantinio fondo tarybai pateikta svarstyti 2010-12-07 posÄdyje, kurio metu nutarta neskirti iÅ¡mokų 19 įmonÄs darbuotojų, vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.
PareiÅ¡kÄjos į įmonÄ priimtos po to, kai 2008-07-18 įmonÄs kreditorÄ - UAB âÅ irmulisâ kreipÄsi į įmonÄ Ä¯spÄdama dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Å is įspÄjimas vertintinas kaip pirmas procesinis veiksmas, privalomas atlikti kreditoriui, kreipiantis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. IÅ¡mokų neskyrimo faktas nereiÅ¡kia, kad su pareiÅ¡kÄjomis nebus atsiskaitoma Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kaip su pirmos eilÄs kreditorÄmis. II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimu bylÄ dalyje, dÄl ieÅ¡kovÄs D. V. reikalavimų nutraukÄ, ieÅ¡kovei sudarius taikos sutartį su atsakovu Garantinio fondo taryba, o ieÅ¡kovÄs R. N. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ R. N. buvo priimta dirbti į UAB âDalmetaâ po to, kai kreditorius UAB âÅ irmulisâ praneÅ¡Ä apie savo ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl UAB âDalmetaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ir po pareiÅ¡kimo dÄl Å¡ios įmonÄs bankroto bylos iÅ¡kÄlimo gavimo teisme, taÄiau iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 79-3100) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lÄšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, Å¡ios teisÄs normos nuostatos nÄra kliÅ«tis ieÅ¡kovei R.
N. pretenduoti į iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo. Darbuotojai neturi galimybÄs sužinoti apie bylÄ , gauti informacijos apie jos medžiagÄ , kol jie Ä®BÄ® 10 str. nustatyta tvarka negavo informacijos apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Tad realiai sužinoti apie įmonÄs UAB âDalmetaâ nemokumÄ ieÅ¡kovÄ galÄjo tik po 2008-10-05 Kauno apygardos teismo nutarties priÄmimo, įvykdžius Ä®BÄ® 10 str. reikalavimus. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismas konstatavo, kad tai, jog darbo sutartis su R. N. buvo sudaryta po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB âÅ irmulisâ pareiÅ¡kimas dÄl UAB âDalmetaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, nepanaikina ieÅ¡kovÄs R.
N. teisÄs į iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo. Teismas panaikino atsakovo - Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos įmonių bankroto valdymo departamento prie Å«kio ministerijos 2010-12-07 nutarimo Nr. G2-14 dalį, kuria nutarta neskirti ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo, ieÅ¡kovei R. N. priteisÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo administruojamo Garantinio fondo - 5 393,17 Lt. Teismas konstatavo, kad iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo yra susijusios su darbo santykiais, todÄl nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ taikomos CPK IV dalies XX skyriaus (Darbo bylų nagrinÄjimo ypatumai) nuostatos.
CPK 414 str. 3 d. numatyta galimybÄ teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovÄ turi teisÄ Ä¯ palÅ«kanas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisÄ 5% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ iÅ¡mokÄ - 5 393,17 Lt nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2011 02 25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Be reikalo sumokÄtÄ Å¾yminį mokestį - 100 Lt grÄ Å¾ino jį sumokÄjusiai ieÅ¡kovei R. N. (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). PriteisÄ iÅ¡kovÄs R. N. iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokÄti (CPK 98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovÄs R. N. reikalavimas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯ įmonÄ priimta 2008-09-03, t. y. po to, kai 2008-08-28 buvo užregistruotas pareiÅ¡kimas Kauno apygardos teisme dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ir 2008-08-29 paskirtas nagrinÄjimui.
Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT13-N5/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2008, Nr.79-3100) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lÄšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į minÄto nutarimo argumentus bei bylos faktines aplinkybes, kurios pasak teismo yra analogiÅ¡kos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime konstatuotoms aplinkybÄms, sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. TaÄiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujanÄia Lietuvos Respublikos Konstitucijai GFÄ® 5 str. 12 d. tiek, kiek joje nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lÄšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos.
Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ buvo įdarbinta ne tik po kreditoriaus praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos, bet ir po kreditoriaus pareiÅ¡kimo dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo pateikimui teismui dienos. Å ios faktinÄs aplinkybÄs nÄra analogiÅ¡kos toms, kuria nagrinÄjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. PažymÄtina, kad minÄta įstatymo nuostata nÄra niekaip susieta su žinojimo ar nežinojimo apie kreipimosi į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo faktu.             IeÅ¡kovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ priimta 2008-09-03, nutartis iÅ¡kelti UAB âDalmetaâ bankroto bylÄ priimta 2008-10-15, taÄiau įsiteisÄjo tik 2009-01-31. Taigi, nuo laiko, kada ieÅ¡kovÄ Ä¯sidarbino ir kada įsiteisÄjo teismo nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo praÄjo 5 mÄnesiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujanÄia Lietuvos Respublikos Konstitucijai GFÄ® 5 str. 12 d. tiek, kiek joje nustatyta, jog iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo lÄšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) praneÅ¡imo įmonei apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos.
Å ia savo pozicija grindÄ tuo, jog kreditoriaus praneÅ¡imas yra nevieÅ¡as ir gali bÅ«ti nežinomas įmonÄje dirbantiems darbuotojams, kreipimasis į teismÄ neįpareigoja teismo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. įmonÄs nemokumas atsiradimo momentas yra nustatomas teismui priimant procesinį sprendimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Be to, GFÄ® ir Ä®BÄ® nebuvo ir nÄra nustatytas draudimas nemokiai įmonei iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka sudaryti darbo sutartis.
Tokiais ribojimais sÄ Å¾iningai įsidarbinanÄio asmens teisÄ gauti atlyginimÄ ir kitas iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo, yra ribojama labiau, nei bÅ«tina užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui. PažymÄtina, jog atsakovas neįrodÄ, kad ieÅ¡kovÄ sudarydama darbo sutartį žinojo ar galÄjo žinoti, apie įmonÄs finansinÄ bÅ«klÄ. IeÅ¡kovÄ nežinojo nei apie 2008-07-18 kreditoriaus praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , nei apie 2008-08-28 pareiÅ¡kimÄ teismui dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.
Manytina, kad sudarant darbo sutartį su ieÅ¡kove 2008-09-03 UAB âDalmetaâ dar nebuvo gavusi praneÅ¡imo iÅ¡ teismo apie jai keliamÄ bankroto bylÄ . UAB âDalmetaâ neturÄjo pareigos sudarant naujÄ darbo sutartį informuoti bÅ«simÄ darbuotojÄ apie kreditoriaus praneÅ¡imÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ar teisme gautÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Kreditorius taip pat neturÄjo pareigos apie savo ketinimus vieÅ¡ai informuoti visuomenÄ. IeÅ¡kovÄ apie įmonÄs nemokumÄ pirmÄ kartÄ galÄjo sužinoti, kai įsiteisÄjo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t.y. po 2009-01-31, kada informuojami visi kreditoriai.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , ieÅ¡kovÄ turi teisÄ gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo, todÄl ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nebetaikant GFÄ® 5 str. 12 d. nuostatų, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti taikomos GFÄ® 3 str. 1 d. nuostatos, todÄl jai yra suteikiama teisÄ Ä¯ iÅ¡mokÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmetamas.             Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).             TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ), nekartoti pirmosios instancijos teismo argumentų dÄl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus dÄl teisÄs aiÅ¡kinimo.Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliantas iÅ¡ esmÄs nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimÄ Nr. KT13-N5/2014 DÄl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai laikÄ pakankamu pagrindu ieÅ¡kovÄs R.
N. ieÅ¡kiniui patenkinti. Apeliantas nurodÄ, jog bylos situacija nÄra analogiÅ¡ka.IÅ¡nagrinÄjusi bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija pažymi, jog ginÄo dÄl faktinių bylos aplinkybių tarp Å¡alių nÄra: Å¡ioje proceso stadijoje tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad ieÅ¡kovÄ R. N. nebuvo indormuota apie darbdavio mokumo problemas ir apie įmonÄs kreditorių teikiamas pretenzijas jos darbdaviui UAB âDalmetaâ, o taip pat apie kreditoriaus UAB âÅ irmulisâ 2008-08-28 kreipimÄ si į teismÄ dÄl bankroto bylos UAB âDalmetaâ iÅ¡kÄlimo.
IeÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ UAB âDalmetaâ buvo priimta 2008-09-03, o bankroto byla bendrovei iÅ¡kelta 2009-01-21. BUAB âDalmetaâ administratoriaus paraiÅ¡ka skirti lÄÅ¡as atsiskaityti su įmonÄs darbuotojais Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondų administracijoje įregistruota 2009-08-21, tikslinta 2010-11-11. IÅ¡nagrinÄta paraiÅ¡ka Garantinio fondo tarybai pateikta svarstyti 2010-12-07 posÄdyje, kurio metu nutarta ieÅ¡kovei iÅ¡mokos neskirti vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalimi, kadangi ji į įmonÄ priimta po to, kai įmonÄs kreditorius UAB âÅ irmulisâ kreipÄsi į įmonÄ Ä¯spÄdamas dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos įmonių bankroto valdymo departamento prie Å«kio ministerijos 2010-12-07 nutarimo Nr. G2-14 dalis, kuria nutarta neskirti ieÅ¡kovei R. N. iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo, nepagrįstai riboja ieÅ¡kovÄs teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikÄ Garantinio fondo įstatymo ir Ä®monių bankroto įstatymo normas, tinkamai atsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. KT13-N5/2014 DÄl Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnį, Garantinio fondo lÄÅ¡os naudojamos bankroto administratoriaus praÅ¡ymu iÅ¡mokoms, kai darbdavys neturi pakankamai nuosavų lÄšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu ir kurios iki paraiÅ¡kos skirti lÄÅ¡as iÅ¡ Garantinio fondo pateikimo Garantinio fondo administratoriui pateikimo dienos darbuotojams neiÅ¡mokÄtos. Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka priÄmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tÄsiasi, ar darbo sutartis baigÄsi darbo santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį.
GinÄijama Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis (2008-06-26 d. redakcija) buvo iÅ¡imtis Å¡ios normos atžvilgiu. Minima Ä®statymo norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo nuostatomis. PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo, įmonÄs kreditorius kreipiasi į įsiskolinusiÄ Ä¯monÄ ir suteikia jai ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį įsipareigojimams įvykdyti nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos. PraneÅ¡ime nurodomi įmonÄs neįvykdyti įsipareigojimai ir įspÄjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įmonei.
Ä®monių bankroto įstatymas nenustato įmonÄs kreditoriaus pareigos informuoti apie tai kitus kreditorius, o taip pat ir darbuotojus. PaÄiai įmonei tokia pareiga Ä®statymu taip pat nÄra nustatyta. Vadinasi, Å¡i informacija nevieÅ¡a. TeisÄjų kolegija pažymi, jog pats įmonÄs kreditoriaus kreipimasis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įmonei savaime nereiÅ¡kia, kad bankroto byla bus iÅ¡kelta. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi byloje, taigi, pareiÅ¡kÄjas turi pareigÄ teikti įrodymus apie įmonÄs nemokumÄ , o įmonÄ turi galimybÄ atsikirsti, įrodinÄti, kad ji yra moki.
Tik įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus teismas sprendžia dÄl įmonÄs nemokumo. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įmonÄs nemokumo atsiradimo momentas yra nustatomas teismui priimant procesinį sprendimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ir jam įsiteisÄjus. Ä®monÄs nemokumo momentas negali bÅ«ti nustatomas remiantis kokiais nors praneÅ¡imais ar skelbimais. Kiekvienas asmuo turi lygiÄ teisÄ Ä¯ socialinÄ apsaugÄ . Tuo tarpu vadovaujantis apelianto skunde iÅ¡dÄstyta pozicija bÅ«tų paneigiama sÄ Å¾iningai įsidarbinusių asmenų teisÄ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, o lygybÄs įstatymui principas bÅ«tų be pagrindo pažeistas.
Kaip nutarime nurodÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymų leidÄjo valia galiojusios Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies redakcijos tikslas buvo užkirsti keliÄ naujų darbuotojų sÄ moningam priÄmimui įmonÄje ir įmonÄs piktnaudžiavimui teise, tai yra neleisti be jokio pagrindo didinti darbuotojų skaiÄių. Buvo preziumuojama, kad tokiu atveju nepagrįstai didinant darbuotojų skaiÄių dirbtiniai sukuriami darbo santykiai. TaÄiau, kaip nurodÄ Teismas, tokia prezumpcija nÄra pagrįsta.
Nes galima ir tokia situacija, kai įmonÄ samdo darbuotojus, siekdama iÅ¡vengti bankroto, įvykdyti kreditorių reikalavimus ar siekdama restruktÅ«rizavimo. Net ir po to, kai įmonÄs kreditorius ar kreditoriai kreipÄsi į teismÄ ir tokia įmonÄs padÄtis galimai iÅ¡vieÅ¡inama, nÄra pagrindo sprÄsti apie įmonÄs nemokumo faktÄ , kadangi, kaip jau buvo minÄta, nemokia įmonÄ Å¡iame kontekste gali bÅ«ti laikoma tik nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ teisme prÄmimo ir jos įsiteisÄjimo proceso normų nustatyta tvarka, o darbuotojas reikalavimus nemokiai įmonei gali pareikÅ¡ti tik po nutarties įsiteisÄjimo.
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovÄ kaip darbuotoja bÅ«tų atsidÅ«rusi prastesnÄje padÄtyje nei darbuotojai, kurie priimti į darbÄ iki tokio kredittoriaus praneÅ¡imo, todÄl ieÅ¡kovÄs teisÄs turÄjo bÅ«ti apgintos.             DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamÄ kiekį bylai iÅ¡sprÄsti reikalingų įrodymų, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ ginÄo santykį reglamentuojanÄias teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .             Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovÄs naudai priteistinos 202,73 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto Garantinio fondo tarybos, atstovaujamos Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 202,73 Eur (su Å¡imtai su eurai 73 centai) bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovÄs R.
N. naudai. TeisÄjaiRomualda JanoviÄienÄ Alma UrbanaviÄienÄ EglÄ SurgailienÄ