2021-01-06 Nr. AB-260-3-63-3-00845-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-44-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00845-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Klaipėdos skyrius) 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R2-108(AG2-74/16-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-605-5550 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 11 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Tarnyba, išnagrinėjusi prašymą, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas dėl Tarnybos Sprendimo 2020 m. gegužės 25 d. pateikė skundą Komisijos Klaipėdos skyriui, kuris pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, Komisijos Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nebuvo pasisakyta dėl skunde pateiktų argumentų, netinkamai taikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, nevertinti Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas teigė, kad jo materialinė padėtis sunki, tai nebuvo vertinta. Komisijos Sprendimas ir Tarnybos Sprendimas yra neobjektyvūs, pažeidžia teisingumo principą, todėl yra teisinis pagrindas juos panaikinti.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2020 m. gegužės 11 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. 2020 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėjas buvo įpareigotas per 20 dienų pateikti patvirtinimą, kad yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas, priteistas KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu. 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas informavo Tarnybą, kad skola nėra sumokėta, jos išieškojimą vykdo antstoliai. Tarnybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiam atsakovui savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją. Komisijos Sprendimas ir Tarnybos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Atsakovas 2020 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (8.3) TPS-8632 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ nurodė, kad išnagrinėjęs 2020 m. gegužės 11 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iš pareiškėjo priteisė 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 minėtą KAAT sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, paprašė pareiškėjo pateikti patvirtinimą, jog jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. raštu informavo atsakovą, jog jo materialinė padėtis yra labai bloga. Skola už antrinės teisinės pagalbos suteikimą yra išieškoma antstolių ir pažadėjo ateityje informuoti Tarnybos Klaipėdos skyrių kai bus padengtas 1 240 Eur dydžio įsiskolinimas. Tarnyba, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, 2020 m. gegužės 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti antrinės teisinės pagalbos.

Tarnybos Sprendime teisiniais sprendimo priėmimo pagrindais yra nurodomi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 bei 14 punktai, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – aplinkybė, jog pareiškėjas iki nustatyto termino nėra sumokėjęs KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistų 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus. Pareiškėjas Tarnybos Sprendimą apskundė Komisijos Klaipėdos skyriui.

Komisijos Klaipėdos skyrius atmetė skundą kaip nepagrįstą, nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įsiteisėjusiu KAAT sprendimu iš pareiškėjo valstybės naudai priteistas 1 240 Eur išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atlyginimas ir jis Tarnybos Sprendimo priėmimo metu nėra įvykdęs prievolės sumokėti minėtas išlaidas. Komisijos Klaipėdos skyrius konstatavo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, nes dėl Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytos išimties pareiškėjas nesikreipė.

7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 konstatuota:

1) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610 Lt. KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 KAAT 2012 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistą;

2) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2 205 Lt. KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 KAAT 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistą;

3) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 420 Lt. KAAT 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis KAAT sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.;

4) Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1 056,50 Lt.

KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 KAAT 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistą. KAAT 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, konstatuota, jog šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

8. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, susipažinęs su pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3) TPS-8634 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į antstolių A. S. ir S. S. kontorą. Antstolis A. S. 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. S1e-44308 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Tarnybos Klaipėdos skyrių, kad vykdomojo dokumento reikalavimai nėra visiškai įvykdyti. Išskaitymai yra vykdomi, neišieškota teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 131,79 Eur. Teismas darė išvadą, jog Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nėra sumokėjęs 1 131,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. spalio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl Įstatymo taikymo.

10. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Pareiškėjas šia numatyta teise nesinaudojo, taigi neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu.

11. Teismas pažymėjo, kad antrosios priežasties neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teisiniu pagrindu nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas. Tarnybos Sprendimo turinys ir atsakovės atsiliepimo motyvai patvirtina, jog priežastimi neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui taip pat nurodytas dokumento, patvirtinančio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, nepateikimas. Atsakovas 2020 m. gegužės 13 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jis padengė įsiskolinimą už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjas kartu su 2020 m. gegužės 18 d. atsakymu į minėtą raštą, tokių dokumentų nepateikė, patvirtindamas, kad skolos valstybei nėra padengęs. Pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašomos informacijos, todėl atsakovas pagrįstai ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.

12. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas jo priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis, o Komisijos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinimo pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes dėl antrinės teisinės pagalbos poreikio administracinio nusižengimo byloje bei Tarnybos Sprendimo priėmimo. Pareiškėjo nuomone, Komisijos Klaipėdos skyriaus Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame iš esmės konstatuota, kad reikia remtis ne Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir Konstitucinio Teismo doktrina, bet prašytojo materialine padėtimi. Komisija nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo materialinės padėties, byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo Komisijos poziciją, apie pareiškėjo materialinę padėtį ir jos atitikimą nustatytiems kriterijams nepasisakyta. Todėl byla visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėta, teismo sprendimas be motyvų, prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo doktrinai, o pareiškėjo teisė į gynybą pažeista. Pareiškėjas teigia, kad Tarnybai pateikė visus įrodymus dėl savo sunkios materialinės padėties, jog yra silpnos sveikatos, yra diskriminuojamas dėl socialinės padėties, negali dirbti. Tarnyba neišaiškino ką pareiškėjas turėtų pateikti, kad gautų antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas mano turintis teisę į advokato teisinę pagalbą, kuri jam būtina administracinio nusižengimo byloje.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje byloje, tačiau administracinio nusižengimo byloje, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Įstatyme numatytos pareigos ir netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai asmuo kreipiasi į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1 R-16 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas nėra Tarnybai pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją, be pareiškėjo prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-605-5550 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui J. S. atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais bei Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo atmestas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas iki nurodyto termino yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, t. y. dokumentų, patvirtinančių sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, teismo sprendimas yra be motyvų, neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo materialinę padėtį, jam nebuvo išaiškinta, ką jis turi pateikti, kad gautų antrinę teisinę pagalbą.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019 ir kt.).

22. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vieni jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 p.), ir jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 p.).

23. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.

24. Pažymėtina, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“, be to, Įstatymo 11 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, numatančia: „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.).

25. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad yra numatyta išimties iš bendros taisyklės, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte, taikymo galimybė. Ši išimtis gali būti taikoma, kai yra išskirtinė asmens individuali situacija (turtinė padėtis; teisinių santykių byloje, kurioje prašoma teisinės pagalbos, asmeniui svarba ir pan.) ir kai asmuo pateikia tokį motyvuotą prašymą, prašydamas Tarnybos įvertinti šias išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį asmuo tokį motyvuotą prašymą gali pateikti ir po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

26. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2317 redakcija) nustatyta, kad <....> „Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.“ <...>.

27. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

28. Pareiškėjas šio ginčo atveju į Tarnybos Klaipėdos skyrių 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei jį atstovaujant teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20111878318. Taigi, pareiškėjas kreipėsi ne dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje. Tarnyba 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.3)TPS-8632 pareiškėjo prašė per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs visas valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. Sle-44308 antstolis A. S. Tarnybos Klaipėdos skyrių informavo apie tai, kad išskaitymai minėto teismo sprendimo pagrindu yra vykdomi ir neišieškota teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1 134,79 Eur. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu Tarnybai paaiškino, kad jo materialinė padės yra sunki, skola išieškoma per antstolius, baigus išieškojimo veiksmus dėl skolos pareiškėjas nurodė apie tai informuosiantis.

29. Kadangi pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei kreipėsi ne dėl pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Šis pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjas Tarnybos prašomų dokumentų, patvirtinančių sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė, Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu.

30. Pagal Aprašo 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su motyvuotu prašymu įvertinti išskirtines jo individualios situacijos aplinkybes į Tarnybą nesikreipė, todėl Komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovui nebuvo teisinių sąlygų ir prielaidų spręsti dėl aptartos Įstatymo išimties taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba jam neišaiškino, ką jis turėtų pateikti, jog gautų antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo būtent dėl Tarnybos Sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. gegužės prašymą, reg. Nr. (8.3) KLPTP-605, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl Tarnybos veiksmų išaiškinant pareiškėjui teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar dėl Tarnybos veiksmų priimant sprendimą įvertinus individualią pareiškėjo situaciją pagal Aprašo nuostatas. Be to, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 11 dalimi, Aprašo 3 punktu, pareiškėjas į Tarnybą dėl individualios jo situacijos vertinimo galėjo kreiptis jau po atitinkamo Tarnybos sprendimo priėmimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktus. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje ginčijamų sprendimų priėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti tokį prašymą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami Tarnybos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Rytis Krasauskas