f96ed75b-8f38-410f-8a6e-bb026fd8ecdc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė

Civilinė byla Nr. 2S-400-267/2013

Teisėja Vijoleta Kurtkienė

 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00702-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 102.5.; 122.4.; 128.1.

 (S)

                                                        Â

      Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Ž. A. atskirÄ jį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo

2013 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Ž. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V.

A., R. Z., M. J., suinteresuoto asmens M. J. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

PareiÅ¡kėja Ž. A. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. A., R. Z., M. J. dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo, praÅ¡ydama pripažinti, kad įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimui, atsiradusiam po pareiÅ¡kėjos senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja Ž. A., (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti (prailginti) terminÄ palikimui priimti. Nurodė, kad kai paaiÅ¡kėjo aplinkybės dėl Z. A. 1999-07-12 sudaryto testamento buvimo, pareiÅ¡kėja Ž. A. buvo nepilnametė. PareiÅ¡kėjos tėvai buvo įsitikinę, jog kol dukra yra nepilnametė, jie jokių dokumentų tvarkyti negali.

           Suinteresuotas asmuo M. J. taip pat pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo. Nurodė, apie 2001 m. M.

J. iÅ¡vyko dirbti į AirijÄ . Apie 1999 m. testamentÄ nebuvo nė kalbos, apie jį M. J. nieko nežinojo. Jis žinojo tik apie 2000 m. testamentÄ , 2012 m. pavasarį M. J. su 2000 m. testamentu kreipėsi į notariatÄ , tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, jog pagal šį testamentÄ jis paveldėti nieko negali. Apie 1999 m. testamentÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus Å¡ioje byloje.

Suinteresuotasis asmuo V. A. palaikė pareiÅ¡kėjos Ž. A. pareiÅ¡kimÄ , su M. J. pareiÅ¡kimu nesutiko.

Nurodė, kad sesuo R. Z. jam pasakė apie mamos Z. A. suraÅ¡ytÄ palikimÄ Å½. A. ir A. J., tačiau apie M. J. nieko neminėjo.

Apie tikrÄ jį testamento turinį sužinojo apie 2008 m. iÅ¡ žmonos, kuri lankėsi pas notarÄ . Kai paaiÅ¡kėjo, jog yra trys paveldėtojai, jis apie tai pasakė M. J..

Pareiškėja Ž. A. su suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad M.

J. apie senelės Z. A. 1999-07-12 testamentÄ negalėjo nežinoti – apie jį jam privalėjo praneÅ¡ti ir pranešė jo motina R.

Z. (buvusi J.).

Suinteresuotas asmuo R. Z. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos Ž. A. ir suinteresuotojo asmens

M. J. pareiÅ¡kimus prašė Ž. A. ir M. J. pareiÅ¡kimus tenkinti ir nurodė, kad jos niekas neinformavo, kad paveldėtojas pagal Z. A. testamentÄ yra ir jos sÅ«nus M. J., jos sÅ«nus gyveno užsienyje ir apie paveldėjimÄ taip pat nieko nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutartimi pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotojo asmens pareiÅ¡kimus patenkino – pripažino, kad įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminÄ palikimui priimti; pripažino, kad įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės Z. A. mirties (duomenys

neskelbtini) suinteresuotas asmuo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir

atnaujino terminÄ palikimui priimti.

Tenkindamas

pareiÅ¡kėjos Ž. A. pareiÅ¡kimÄ teismas pareiÅ¡kėjos Ž. A. nepilnametystę pripažintino svarbia priežastimi, dėl

kurios pareiÅ¡kėja praleido jai įstatymu nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal 1999-07-12 testamentÄ . Teismo vertinimu, termino praleidimÄ lėmė ir tuometinė pareiÅ¡kėjos Å¡eimos situacija, nes pareiÅ¡kėjos tėvai tiek aplinkybių dėl 1999-07-12 testamento buvimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo metu, tiek ir po to, dirbo užsienyje ir kreipimuisi į teismÄ dėl praleisto termino

atnaujinimo neturėjo nei finansinių, nei fizinių galimybių, o pati pareiškėja Ž. A. objektyviai neturėjo teisinių žinių, būtinų

paveldėjimo procedÅ«rų tvarkymuisi. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, įrodančių, kada konkrečiai pareiÅ¡kėja, jai jau esant pilnametei, buvo supažindintina su Z. A. 1999-07-12 testamentu, kadangi testamentas į paveldėjimo bylÄ pateiktas tik vėliau, o paveldėjimo bylos užvedimo metu, 2006-05-05 testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Å¡iame registre įregistruotų testatorės Z. A. testamentų nebuvo.

Tenkindamas pareiÅ¡kėjo M. J. pareiÅ¡kimÄ teismas sprendė, kad be R. A. ir V. A. parodymų byloje nebuvo pateikta objektyvių ir neginčytinų duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo M. J. apie senolės Z.

A. 1999-07-12 testamentÄ sužinojo tik gavęs Ž. A. pareiÅ¡kimÄ

teismui bei kad įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti M. J. praleido dėl svarbių priežasčių. M.

J. pareiÅ¡kime nurodoma aplinkybė, jog artimieji jo apie 1999-07-12 sudarytÄ testamentÄ neinformavo, yra iÅ¡ dalies patvirtinta R. Z. teismui pateiktu atsiliepimu, kuriame nurodoma, jog apie sÅ«naus M. J. teisę į palikimÄ R. Z. notarės informuota nebuvo. Teismas laikė

minėtÄ aplinkybę svarbia priežastimi, dėl kurios suinteresuotasis asmuo M. J. praleido įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ

palikimui priimti. Be to, teismas nurodė, kad JoniÅ¡kio rajono notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. 124/2006 nėra duomenų, kad M. J. apskritai buvo informuotas apie 1999-07-12 testamentÄ ir atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotasis asmuo bylos duomenimis nuo 2001 m. gyvena ne Lietuvoje, su savo motina R. Z. ryÅ¡ių nepalaikė, kas taip pat galėjo objektyviai lemti M. J. nežinojimÄ apie Z.

A. 1999-07-12 sudarytÄ testamentÄ , M. J. pareiÅ¡kimÄ laikė pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja Ž. A. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutarties dalį, kuria teismas pripažino, kad įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės Z.

A. mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo M. J. praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminÄ palikimui priimti pakeisti – suinteresuoto asmens M.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė mano, kad teismas šioje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė procesines

teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ . Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo posėdžio metu

apklaustų R. A. ir V. A. duotais paaiÅ¡kinimais, jog suinteresuotas asmuo M. J. apie savo senolės Z. A. 1999-07-12 sudarytÄ testamentÄ neginčijamai žinojo bent jau nuo 2008 metų.

PareiÅ¡kėjos atstovė R. A., suinteresuotas asmuo V. A., davę priesaikas teisme, patvirtino Å¡iÄ aplinkybę,

todėl teismas negalėjo ja nesiremti ir abejoti jos teisingumu.

2. Taip pat mano, kad R. A., suinteresuoto asmens V. A. parodymais neginčijamai nustatyta, kad, gyvendami, dirbdami užsienyje netoli vienas nuo kito R. A., V. A. ir M.

J. dažnai susitikdavo ir nekartÄ yra kalbėję apie 1999 m. testamentÄ , apie galimÄ turto pasidalijimÄ , apie sumas, iÅ¡mokėtas dar vienam testamentiniam įpėdiniu – M. J. broliui A. A.. Taip pat nustatyta, kad R. A. ir V. A. dėl 1999-07-12 testamento su M. J. neginčijamai yra kalbėję dar

gerokai iki bylos iÅ¡kėlimo. Be to, nustatyta, kad apie minėtÄ testamentÄ M. J. buvo informuotas JoniÅ¡kio notarų biure.

3. Mano, kad teismas, pripažindamas M. J. nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis ir

atnaujindamas jam terminÄ palikimui priimti, įrodymų vertinimo procese byloje įrodinėjamų aplinkybių neįvertino

objektyviai: teismas vadovavosi ir rėmėsi pateiktu R. Z. (suinteresuoto asmens M. J. motinos) atsiliepimu, tačiau nusprendė nesiremti Ž. A. artimųjų giminaičių paaiÅ¡kinimais. PareiÅ¡kėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo M. J. apeliantės atstovei R. A. telefonu net ir po skundžiamos nutarties priėmimo pripažino, jog žinojo apie testamentÄ dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, patvirtino, jog tarp jų yra buvę daug pokalbių Å¡ia tema, tačiau nurodė, jog negali apie tai kalbėti.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo M. J. praÅ¡o pareiÅ¡kėjos Ž. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir objektyviai įvertino byloje

surinktus įrodymus, priėmė teisingÄ nutartį, tenkindamas tiek pareiÅ¡kėjos Ž. A., tiek jo, turinčių teisę į palikimÄ po senelės Z. A. mirties, pareiÅ¡kimus dėl termino palikimui priimti

atnaujinimo. PareiÅ¡kėja aplinkybę, kad M. J. jau seniai žinojo apie teisę paveldėti pagal senelės Z. A. 1999 m. testamentÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tik savo tėvų parodymais, jog jie apie testamentÄ

M. J. ne kartÄ informavo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų, o pareiÅ¡kėjos tėvai yra suinteresuoti duoti pareiÅ¡kėjai palankius parodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

     Â

 Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo pateikė teismui praÅ¡ymus dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas tiek pareiÅ¡kėjos, tiek suinteresuoto asmens praÅ¡ymus tenkino. PareiÅ¡kėja su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria tenkintas suinteresuoto asmens praÅ¡ymas, nesutinka, mano, kad suinteresuotas asmuo terminÄ priimti palikimÄ praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, visų pirma nustatė, ar egzistavo suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku ir tinkamai priimti palikimÄ , ir vertino, ar Å¡ios M. J. nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, jog po to, kai jis R. Z. sutikimu priėmė motinos Z. A. palikimÄ ir pradėjo tvarkyti sodybÄ , R.

Z. jį informavo apie motinos suraÅ¡ytÄ testamentÄ Å½. A. ir

A. J., o tikrÄ jį Å¡io testamento turinį, t. y. jog yra dar vienas paveldėtojas – M. J., jis sužinojęs apie 2008 m.,

kai pas notarÄ apsilankė jo žmona. Todėl tarp Å¡alių nėra ginčo, kad M. J., kaip ir pati pareiÅ¡kėja, apie testamentÄ nežinojo iki

2008 metų. Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 124/2006 nematyti, kada M. J. susipažino su 1999 m. testamentu, kaip pats nurodė,

2012 m. pas notarÄ buvo dėl 2000 m. testamento. Kaip teisingai pažymėjo

pirmosios instancijos teismas, byloje nėra patikimų duomenų, jog M. J. apskritai buvo informuotas būtent apie 1999 metų

testamentÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikimu, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , motyvavo savo sprendimÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vienodai vertino tiek pareiÅ¡kėjos, tiek suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jų manymu laikomas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos ir neturėjimo fizinių galimybių priimti palikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str.), priimta atsižvelgiant į abiejų Å¡alių teisėtus interesus. Be to, pareiÅ¡kėjos elgesys prieÅ¡taraujant suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimui dėl termino atnaujinimo, yra prieÅ¡taraujantis testatorės (pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens močiutės) valiai, neatitinkantis jau minėtų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, termino atnaujinimas pagal M. J. praÅ¡ymÄ nepažeidžia pareiÅ¡kėjos Ž. A. teisėtų interesų ir teisių, bet prieÅ¡ingai, padeda realizuoti testatorės testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimÄ reglamentuojančias

procesinės teisės normas, todėl naikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista,

o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

                n u t a r i a:

          Â

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                           Danutė

Burbulienė