2021-02-10 Nr. AB-3365-3-62-3-00679-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-206-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00679-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. spalio 10 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta 3,6 kv. m ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Teigė, kad kamerose buvo parazitų, graužikų, netinkamas apšvietimas, nes kamerų langai maži ir ant jų uždėtos grotos, todėl mažai patekdavo šviesos. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad kamerose buvo netinkama temperatūra, ventiliacija, todėl buvo drėgna ir veisėsi pelėsis. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose buvo atimta teisė į pasimatymus, apribotas skambučių skaičius, pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 valandą. Nuo 2017 m. spalio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 25 d.) buvo laikomas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, netinkamas apšvietimas, ventiliacija, todėl buvo drėgna veisėsi pelėsis, grybelis. Neužteko bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginių, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Sanitariniame mazge buvo netinkama ventiliacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad kalinimo sąlygos Alytaus pataisos namuose sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus pataisos namų, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pataisos namų administracija neturi duomenų, jog 7, 1, 3 ar 9 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl argumentai, kad dėl didelio skaičiaus žmonių trūkdavo unitazų ir praustuvų yra atmestini. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Šios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. Pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose buvo sudarytos sąlygos būti gryname ore kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą 6 kartus, todėl, kaip nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Teismas, pritaikęs trejų metų senaties terminą, laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 25 d.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo ir bendrabučio tipo patalpose, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktu, kuris nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, ir 111.2. punktu, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, priėjo prie išvados, kad gyvenamojo ploto norma (3,1 ir 3,6 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo ir bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, jog buvo pažeistas minimalus vienam asmeniui turėjęs tekti plotas (turėjo tekti 3,6 kv. m., teko nuo 3,93 iki 3,99 kv. m), teismas pareiškėjo argumentą dėl minimalios ploto normos kameroje skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., ir 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atliktų periodinių patikrinimų aktus (toliau – ir Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Minėti Patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, netinkamo vėdinimo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose. Be to, kaip nurodė teismas, Patikrinimo aktuose konstatuojama, jog patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji. Tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl, jo nuomone, netinkamo apšvietimo ar netinkamos oro temperatūros. Teismas, be kita ko, įvertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikė duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Alytaus pataisos namų ir V. M. IĮ, ir UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, ar, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Taigi, teismas konstatavo, kad bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentus dėl minėtų aplinkybių laikė deklaratyviais.

11. Pastebėjo teismas ir tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, buvo buitinių parazitų (tarakonų, graužikų), nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl nurodomų aplinkybių, be to, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui nepageidaujant dalyvauti teismo posėdyje, teismui nėra galimybės nurodytų aplinkybių patikslinti, todėl tokie teiginiai teismo laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais.

12. Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose. Teismas, įvertinęs būriuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, nusprendė, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius ne visą ginčo laikotarpį atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatytus reikalavimus (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau, kaip nurodė teismas, byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine. Teismas pažymėjo, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

13. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti gryname ore jis buvo vedamas tik 1 valandą per parą ir kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose išaiškinimuose suimtasis ar nuteistasis turi teisę nemažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Teismas nurodė, kad rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiškėjo argumentus dėl teisės į aštuonių valandų buvimą lauke atmetė kaip nepagrįstus. Kaip nurodė teismas, nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta BVK, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Kadangi pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš laikotarpių, kuriais buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (atliko jam paskirtas nuobaudas), todėl pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį, kaip nurodė teismas, jam kasdien turėjo būti leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Jo paties teigimu, ši teisė nebuvo ribojama, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

14. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę kamerų tipo patalpose buvo draudžiami pasimatymai, ribojami telefoniniai skambučiai. Teismas pažymėjo, kad BVK 145 straipsnio 1 dalis numato, jog kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Taigi, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose jo teisės buvo apribotos BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę ir kiekį reglamentuoja BVK73, 74, 79, 80, 85, 91, 94, 152 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jam buvo draudžiami pasimatymai, tačiau teismo įvertinimu, nenurodė, ar buvo pateikęs tokius prašymus, įrodymų, galinčių patvirtinti minėtas aplinkybes taip pat nepateikė. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad į baudos izoliatoriaus kameras ir kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl, kaip nurodė teismas, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir teigia, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į jo skundo pagrindą, dalyką, nustatytas aplinkybes dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, jog patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogomų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Pareiškėjo vertinimu, byloje nustatyta, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką bei kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, jog patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad nurodytas gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais, lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Pareiškėjas taip pat nurodo sanitarinių įrenginių trūkumą, todėl prieina prie išvados, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

19. Be to, kaip teigia pareiškėjas, jam aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus pataisos namų, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl neturėjo pakankamai vietos laisvos judėti. Taigi, pareiškėjo vertinimu, jam tūrėtų būti priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl neturėjo pakankamai vietos laisvai judėti, pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto gyvenamojoje patalpoje (kameroje) apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ir kitų kameroje esančių baldų užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą ir kitus baldus, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma – 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m – nebuvo pažeista, pareiškėjo nenuginčyta. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tekusį gyvenamąjį plotą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) turi tekti ne daugiau kaip 15 asmenų, taip pat 1 praustuvė – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras (ginčo laikotarpiu gyveno iki 157 nuteistųjų). 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys VĮ „Mūsų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. 1, 4 ir 5 būrių (1 lokalinio sektoriaus, 1 aukštas, bendrabutis Nr. 2) sanitariniame mazge yra 12 praustuvių, 5 klozetai, 4 pisuarai (ginčo laikotarpiu gyveno iki 130 nuteistųjų). 10 būrio (3 lokalinio sektoriaus, bendrabutis Nr. 2) sanitariniame mazge yra 11 praustuvių, 6 pisuarai, 6 unitazai (ginčo laikotarpiu gyveno iki 60 nuteistųjų). 17 būrio (9 lokalinis sektoriaus) sanitariniame mazge yra 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms, 7 tualetai, 7 pisuarai, 1 praustuvas, 5 dušo kabinos (ginčo laikotarpiu gyveno iki 70 nuteistųjų). Taigi, sanitarinių įrenginių skaičius ne visą ginčo laikotarpį atitiko nurodytoje normoje nustatytus reikalavimus, t. y. sanitarinių įrenginių skaičius pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis neatitiko nustatytų reikalavimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d.

26. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad nurodyti pažeidimai nutarties 25 punkte sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, ar iš tikrųjų susidarydavo eilės pareiškėjui dėl nustatytų reikalavimų sanitarinių įrenginių skaičiui neatitikimo, ar eilės susidarydavo kasdien, ar pareiškėjui teko laukti tokiose eilėse. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo G. K. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius