2022-08-10 Nr. AB-20210-3-62-3-03485-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3551-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03485-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. M. K. A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. K. A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. M. K. A. D. (asmens vardas ir pavardė atitinka nurodytus asmens dokumente) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38483 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2265 (toliau- ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir negali grįžti į kilmės valstybę dėl grasinimų iš teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) už jo darbą policijoje, taip pat dėl grasinimų už jo aktyvią politinę veiklą, dalyvavimą demonstracijose prieš esamą (duomenys neskelbtini) valdžią. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2016 m. iki 2019 m. dirbo policininku (duomenys neskelbtini), vykdė užduotis, susijusias su narkotikų bei ginklų prekeiviais. Teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini)grasino jam žodžiu, 2018 m. ir 2021 m. gavo grasinančius laiškus, buvo reikalaujama, kad jis nedirbtų policijoje, o prisijungtų prie minėtos grupuotės. Minėta grupuotė (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo šeimos namo lauko durų padėjo sprogmenį, kuris sprogo ir pareiškėją sužalojo, turėjo gydytis ligoninėje. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), dalyvavo keliose demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. (duomenys neskelbtini) naktį pro jo namus pravažiavo automobilis, iš kurio nežinomas ginkluotas vyras šovė į orą. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas išvengti grėsmės savo gyvybei ir sveikatai, jis išvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento tyrimas atliktas atmestinai, paviršutiniškai. Anot pareiškėjo, jo nurodytas aplinkybes patvirtina Migracijos departamentui išsiųsti dokumentai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo kaip policininko biografiniai duomenys negali būti laikomi pavojų keliančiais duomenimis, kadangi jis nebuvo aukštas pareigas užimančiu pareigūnu ir, remiantis jo teiginiais, jis dažniausiai leisdavo laiką oro uoste vykstančiuose mokymuose. Be to, jis naudojosi savo ginklais tik mokymų metu ir niekuomet nesinaudojo jais darbe. Remiantis kilmės valstybės informacija, ne visi tokios biografijos individai susiduria su rizikos lygiu, kuris yra pakankamas visiškai pagrįstai persekiojimo baimei kilti. Be to, pareiškėjas buvo sužalotas prie jo namų durų 2018 m. padėto sprogmens, nežino, kas jį ten padėjo ir dėl kokios priežasties buvo nusitaikyta į jo šeimos namus. Atsakovas teigė, kad būtina pastebėti, kad pareiškėjas savo darbe nesusidūrė su jokiomis problemomis ar jokia tiesiogine grėsme, dėl kurios būtų galima teigti, kad jo darbas yra jo šeimos namuose įvykusio incidento priežastis.

5. Atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjo paprašius paaiškinti tiek 2018 m., tiek 2021 m. įvykusių incidentų priežastis, jis tik manė, kad jie yra susiję su jo darbu policijoje arba jo dalyvavimu demonstracijose. Tačiau, vien ši pareiškėjo prielaida negali būti pagrįsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmasis incidentas įvyko 2018 m., o jis policijoje dirbo iki 2019 m., kai išėjo iš darbo, o iki tol joks kitas papildomas incidentas neįvyko. Apibendrindamas atsakovas darė išvadą, kad kadangi prašytojas nuo 2016 m. trejus metus dirbo policijoje, prieš dvejus metus 2019 m. atsistatydino iš policijos pajėgų, niekuomet neturėjo jokių asmeninių problemų, taip pat atsižvelgiant į jo žemą rangą (pirmasis policijos pareigūno rangas, gaunamas (duomenys neskelbtini)), tai, kad jis niekuomet nedalyvavo jokiame ginkluotame konflikte, ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokios rizikos, kurią prašytojas galėtų patirti dėl savo ankstesnės darbo vietos.

6. Vertindamas pareiškėjo prašymo motyvą dėl dalyvavimo demonstracijose, atsakovas pažymėjo, kad, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabartinis pavadinimas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA)) šalies gairėmis, veiksmai, kuriuos demonstracijose dalyvaujantys individai gali patirti yra tokio rimto pobūdžio, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui (pvz. žudymas, savavališkas sulaikymas, neteisėtas sulaikymas, mušimas, pagrobimas). Atliekant individualų vertinimą dėl pagrįstos tikimybės prašytojui susidurti su persekiojimu vertėtų atsižvelgti į rizikai įtakos turinčias aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdį ir įsitraukimo laipsnį, lyderystės vaidmenį, žinomumą institucijoms (pvz. ankstesnis areštas) ir pan. Vien fakto apie dalyvavimą proteste anksčiau gali neužtekti įtvirtinti visiškai pagrįstai baimei dėl persekiojimo. Atsakovas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo paprastas žemiausio rango policininkas, kuris atsistatydino iš savo posto dar likus mėnesiams iki demonstracijų, o demonstracijų metu neužėmė jokios vadovaujančios pozicijos. Be to, 2021 m. prie jo namų įvykęs incidentas nutiko beveik po dviejų metų nuo jo dalyvavimo demonstracijose, kaltininkai liko nežinomi, nuo pat jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jo šeima nesusidūrė su jokiomis problemomis. Kalbant apie pareiškėjo prielaidą, kad šis incidentas galėjo įvykti dėl jo dalyvavimo 2019 m. demonstracijose, informacija apie kilmės šalį patvirtina, kad gerai žinomi aktyvistai išties patyrė grėsmę, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nebuvo aktyvus demonstracijų dalyvis ar organizatorius, jis tiesiog kelias dienas dalyvavo demonstracijose ir net įrašai „Facebook“ buvo viešinami iš netikros paskyros, taigi, niekas negali patvirtinti, kad rašė būtent jis, todėl galima daryti išvadą, kad prie jo namų po dviejų metų, (duomenys neskelbtini) įvykęs incidentas buvo atsitiktinis, įvykiai nėra pakankamai nuoseklūs, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis tapo taikiniu dėl dalyvavimo demonstracijose.

7. Įvertinęs pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgdamas į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo asmenines aplinkybes, atsakovas nustatė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

9. Atsižvelgdamas į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo H. M. K. A. D. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui H. M. K. A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui H. M. K. A. D. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimą, o kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir 2021 m. liepos 15 d. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

11.2. 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pasirašė pagalbos planą su Europos prieglobsčio paramos biuru, pagal kurį ši organizacija teikia ekspertinę pagalbą, atliekant pirmines ir esmines prieglobsčio prašytojų apklausas bei, įvertinus individualias prieglobsčio prašytojo pateiktas aplinkybes, rengiant nuomones dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Vadovaujantis minėtu susitarimu EPPB ekspertas 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliko pirminę pareiškėjo apklausą, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. atliko išsamią pareiškėjo apklausą ir 2021 m. spalio 21 d. pateikė ekspertinę nuomonę, kad pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos prašymas turėtų būti atmestas.

11.3. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad jis nuo 2016 m. iki 2019 m. dirbo policininku, 2018 m. nepažįstami asmenys prie pareiškėjo šeimos namo lauko durų padėjo sprogstamąjį įtaisą, kuris sprogo ir sužalojo pareiškėją. Pareiškėjas dalyvavo demonstracijose dešimt dienų nuo (duomenys neskelbtini), o vėliau skelbė socialiniame tinkle „ Facebook‘ iš klaidingo profilio demonstracijų naudai. (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo namo privažiavo juodas džipas, iš kurio nežinomas ginkluotas vyras šovė į orą.

11.4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38483, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 punktas); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 punktas); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau - C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas).

11.5. Pareiškėjas per jam atstovaujančią advokatę 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą dėl Sprendimo. Migracijos komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 6K-2265 konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą.

12. Teismas sprendė, kad EPPB ekspertas atliko išsamią pareiškėjo apklausą, išsiaiškino su pareiškėju susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, būtinas sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti. Bylos duomenimis, Migracijos departamentas Sprendime pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu pateiktą pasakojimą vertino kartu su informacija apie kilmės valstybę. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiamą informaciją įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini), kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas per savo atstovą kitokios informacijos iš viešai prieinamų informacijos šaltinių apie kilmės valstybę nepateikė.

14. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus. Teismas pastebėjo, kad, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie 2018 metais patirtus sužalojimus po sprogimo, pareiškėjas pateikė dvi nuotraukas, taip pat išrašą iš medicinos įstaigos ir pareiškimą policijai apie įvykį. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas Sprendime neginčijo, kad pareiškėjas buvo sužalotas prie jo namų durų padėto sprogmens, todėl, teismo nuomone, šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis buvo sužalotas dėl savo darbo policijoje, nepatvirtina ir jo baimės patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tirai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) grįžimo į kilmės valstybę atveju.

Pareiškėjas nežinojo, kas prie jo namų padėjo sprogmenį ir dėl kokios priežasties buvo nusitaikyta į jo šeimos namus. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto pareiškimo policijai apie įvykusį incidentą, jame jis taip pat nenurodo sprogmenį prie jo namų padėjusių asmenų, o tik spėja, kad tai buvo grupuotė, kurią jis suėmė tarnybos metu, kai dirbo Vidaus reikalų ministerijoje ir dažnai sulaikinėjo nusikaltėlius, teroristus ir narkotikų prekeivius. Teismas pastebėjo, kad jokios konkrečios informacijos, kokia tai galėjo būti grupuotė, pareiškėjas šiame pareiškime policijai nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie šio tyrimo eigą.

Pareiškėjas savo darbe nesusidūrė su jokia tiesiogine grėsme, dėl kurios būtų galima teigti, kad jo darbas yra jo namuose įvykusio incidento priežastis. Įvertinęs, kad pareiškėjas nuo 2016 m. iki 2019 m. dirbo policijoje, ir kaip jis teigė, kad niekuomet neturėjo jokių asmeninių problemų, be to atsižvelgęs į jo žemą rangą (pirmasis policijos pareigūno rangas, gaunamas (duomenys neskelbtini)), tai, kad jis niekuomet nedalyvavo jokiame ginkluotame konflikte, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokios rizikos, kurią pareiškėjas galėtų patirti dėl savo ankstesnės darbo vietos.

Pareiškėjo pateikti dokumentai, pagrįsti išimtinai jo paties daromomis subjektyviomis prielaidomis dėl tariamo persekiotojo ir tariamų persekiojimo priežasčių, nepatvirtina pareiškėjo baimės susidurti su persekiojimu grįžimo į kilmės valstybę atveju pagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, grįsdamas savo pasakojimo dalį apie dalyvavimą demonstracijose ir tik teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla už dalyvavimą demonstracijose kaip policininkui, pateikė dvi savo nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas ant pastato stogo demonstracijų fone, taip pat pranešimo apie teismo sprendimą nuotrauką. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime neginčijo pareiškėjo teiginių apie dalyvavimą demonstracijose, juos vertino nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo paprastas žemiausio rango policininkas, kuris atsistatydino iš savo posto dar likus keliems mėnesiams iki demonstracijų, o demonstracijų metu neužėmė jokios vadovaujančios pozicijos, nebuvo demonstracijų organizatorius, be to pareiškėjas jo prašymo Migracijos departamente nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs jokių pasekmių, su kuriomis susidūrė kilmės valstybėje po dalyvavimo demonstracijose, išskyrus 2021 m. įvykį, kai prie jo namų privažiavo automobilis ir namą apšaudė, ir kuris įvyko praėjus dviem metams po demonstracijų.

Kaip matyti iš pareiškėjo apklausos, pasakodamas apie kilmės valstybėje jam kilusias grėsmes (grasinimus), pareiškėjas nurodė, kad gyvendamas kilmės valstybėje buvo sulaukęs tik dviejų grasinimų – 2018 m. (prie namų padėtas sprogmuo) ir 2021 m. (namo apšaudymas). Taigi, vienintelis įvykis, kurį pareiškėjas siejo su dalyvavimu demonstracijose, buvo būtent 2021 m. įvykęs namo apšaudymas, tačiau ir šiuo atveju pareiškėjas nebuvo tikras, kad tai įvyko būtent dėl pareiškėjo dalyvavimo demonstracijose. Dar daugiau, jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo iškelta byla dėl to, kad jis dalyvavo demonstracijose dar būdamas policininku, pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė, šias aplinkybes nurodęs tik teismo posėdžio metu.

Apklausos metu pareiškėjas apie dalyvavimą demonstracijose, nurodė, kad: „Išėjus iš darbo, nes mačiau, kad vyriausybė man padėti ir saugumo suteikti negali, prasidėjo demonstracijos prieš vyriausybę ir ginkluotąsias grupuotes bei partijas. Aš pradėjau dalyvauti jose nuo (duomenys neskelbtini)“. Taigi, pareiškėjas nurodė, kad demonstracijose pradėjo dalyvauti jau po išėjimo iš darbo, o ne tuo metu, kai dar dirbo policininku. Apie išvyką iš savo kilmės valstybės pareiškėjas, nurodė, kad iš pradžių išvyko į (duomenys neskelbtini) porai mėnesių, tada grįžo ir vėl išvyko, jau turėdamas tikslą atvykti į Lietuvą.

Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo problemų išvykdamas per oro uostą. Taigi, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu pradėjo teigti, kad jam iškelta byla dėl to, kad būdamas policininku dalyvavo demonstracijose, dar apklausos metu jis pats patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) vyriausybe neturi jokių problemų. Pareiškėjas pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas pranešimas apie teismo sprendimą, tačiau pareiškėjas nepateikė viso teismo sprendimo. Kaip matyti iš šio pranešimo, jame nurodyta tik tai, kad siunčiamas teismo sprendimas, išduotas prieš kaltinamąjį pareigūną (duomenys neskelbtini), jokios informacijos apie pačią bylą pranešime nepateikiama, t. y., nenurodoma, dėl ko iškelta byla, kokios nustatytos bylos aplinkybės, kuo asmuo yra kaltinamas, koks yra galutinis teismo sprendimas ir pan., pranešime taip pat netiksliai nurodytas kaltinamojo asmens vardas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateiktas pranešimas (teismo sprendimas) buvo priimtas (duomenys neskelbtini), t. y. likus dar 8 mėnesiams iki (duomenys neskelbtini) prasidėjusių demonstracijų, nes, remiantis kilmės valstybės informacija, demonstracijos (duomenys neskelbtini) prasidėjo tik (duomenys neskelbtini), be to, pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad pirmą kartą demonstracijose dalyvavo tik (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo dešimt dienų.

16. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta pranešimo apie teismo sprendimą nuotrauka prieštarauja tiek kilmės valstybės informacijai, tiek paties pareiškėjo apklausos metu duotiems parodymams bei nepatvirtina nei jo teiginių, kad jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo iškelta byla, nei jo teiginių, kad ši byla iškelta dėl to, kad pareiškėjas, būdamas policininku, dalyvavo demonstracijose. Atitinkamai, pateikta nuotrauka nepatvirtina pareiškėjo baimės patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) grįžimo į kilmės valstybę atveju.

17. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina jo pasakojimo dalį dėl jo namo apšaudymo: pareiškimą policijai apie įvykį, grupuotės (duomenys neskelbtini) raštą dėl pareiškėjo sulaikymo, namo apšaudymo vaizdo įrašą.

18. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas Sprendime konstatavo faktą, kad (duomenys neskelbtini) pro pareiškėjo namus pravažiavo juodas džipas ir nežinomas ginkluotas asmuo iššovė į orą. Kaip matyti iš pateikto pareiškimo policijai, pareiškėjas po šio incidento kreipėsi į policiją, prašydamas apsaugos, tačiau, kaip ir pareiškime apie sprogmenį, jis nenurodė jokios konkrečios informacijos apie prie jo namo privažiavusius asmenis, o dėl to, kad tokiu būdų būtent pareiškėjui (o ne kitiems kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams) buvo grasinama dėl jo buvusių pareigų arba dalyvavimo demonstracijose, yra paremta išimtinai paties pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis. Anot teismo, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šio pradėto tyrimo eigą, nepateikė jokių įrodymų, kad kilmės valstybės valdžios institucijos negali arba nenori jo apsaugoti nuo tariamų grėsmių. Be to, 2021 m. prie jo namų įvykęs incidentas nutiko beveik po dviejų metų nuo jo dalyvavimo demonstracijose, kaltininkai liko nežinomi, nuo pat jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jo šeima nesusidūrė su jokiomis problemomis. Kalbant apie pareiškėjo prielaidą, kad šis incidentas galėjo įvykti dėl jo dalyvavimo 2019 m. demonstracijose, informacija apie kilmės šalį patvirtina, kad gerai žinomi aktyvistai išties patyrė grėsmę, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nebuvo aktyvus demonstracijų dalyvis ar organizatorius, jis tiesiog kelias dienas dalyvavo demonstracijose ir net įrašai „Facebook“ buvo viešinami iš netikros paskyros, taigi, niekas negali patvirtinti, kad rašė būtent jis.

19. Teismas teigė, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) pranešimo apie tariamą pareiškėjo sulaikymą nuotrauką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu, jokių duomenų apie tokio rašto gavimą neteikė, nors šį laišką jis turėjo turėti, nes iš kilmės valstybės išvyko tik (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad rašto data yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gi savo po 2 mėnesių rašytame (duomenys neskelbtini) pareiškime policijai apie namo apšaudymą nepateikė jokios informacijos apie gautą laišką ir jame nurodytus grasinimus, be to, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokios informacijos apie nurodyto rašto gavimo aplinkybes. Be to, pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) rašte yra netiksliai nurodytas pareiškėjo vardas, taip pat nurodyta, kad jis dirba vidaus reikalų sistemoje, nors, kaip teigė pats pareiškėjas jis darbą paliko 2019 metais. Rašte nėra išdėstyti grasinimai pareiškėjui, tiktai nurodyta, kad jis privalo atvykti į uždarą komiteto nagrinėjimą (duomenys neskelbtini), nes jis kaltinamas, tuo, kad jis yra pastovus grupuotės priešas ir jis nebendradarbiauja su jų (duomenys neskelbtini) grupuote. Teismas darė išvadą, kad tokie grupuotės tariami „kaltinimai“ neatitinka pareiškėjo teiktų duomenų, kad, jo nuomone, jis yra persekiojamas dėl darbo policijoje ir dalyvavimo demonstracijose, taip pat nepatvirtina jo baimės patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

20. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kadangi jo deklaruojama baimė dėl kilusios realios individualaus persekiojimo rizikos nelaikytina visiškai pagrįsta, be to, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidas, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ir nežmoniškas elgesys, jo orumo žeminimas, mirties bausmė, beatodairiškas smurtas.

21. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 15 d. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Anot teismo, šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Teismas teigė, kad yra tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti. Be to, pareiškėjas niekada nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi artimų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį dėl nesuteikimo termino pareiškėjui savanoriškai išvykti, teismas konstatavo, kad pagrįstai buvo taikyta Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.

22. Teismas konstatavo, kad nors byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, jog Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau įvertinęs tai, kad nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, sprendė, kad Sprendimu nustatytas draudimas 5 metams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui taikomos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 44.3.1 punkto nuostatos ir nustatomas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

23. Nustatęs pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismas taip pat nusprendė nustatyti, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Pareiškėjas H. M. K. A. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal kilmės šalies informaciją jį persekiojanti grupuotė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

28. Anot pareiškėjo, jis yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo.

29. Pareiškėjas tvirtina, kad EPPB gairės, kuriomis rėmėsi Migracijos departamentas, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomos. Be to, minėtos gairės yra pagal apibendrinamąją informaciją iki (duomenys neskelbtini), taigi, (duomenys neskelbtini) metų senumo. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Anot pareiškėjo, to nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime dėl prieglobsčio suteikimo nenurodyta pakankamai konkretūs argumentai ir aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, kad pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

31. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Nors atsakovas iš esmės pripažįsta, kad dalis pasakojimo yra nuoseklus ir neprieštaringas, tačiau konstatuoja, kad pats pasakojimas savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – turi būti įvertinta, ar pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl jo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija (dėl jo rasės, tautybės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų).

35. Aptaręs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, atsakovas darė išvadą, kad nėra jokios rizikos, kurią prašytojas galėtų patirti dėl savo ankstesnės darbo vietos.

36. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, anot atsakovo, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

37. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, Migracijos departamentas įvertino būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktualią kilmės valstybės informaciją. Pasisakydamas dėl teiginių, kad ESPA gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, atsakovas informuoja, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Atsakovas daro išvadą, kad todėl ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis Migracijos departamentas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės šalyje pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą. Be kita ko, atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Atsakovas pažymi, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

38. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir papildomos apsaugos taikymui, kadangi pareiškėjas neatitinka kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

39. Atsakovo vertinimu, sprendimas išsiųsti yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinių aplinkybių vertinimu, esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti.

40. Atsakovas mano, kad 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, kadangi nustatytas įvertinus individualias faktines aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino šį draudimo atvykti laikotarpį. Be kita ko, atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. bandė pasišalinti iš nustatytos apgyvendinimo vietos, tačiau buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pasienyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38483 ir 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2265, kuriais nuspręsta nesuteikti pareiškėjui H. M. K. A. D. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II laikotarpius, atitinkamai pakeisdamas Sprendimą ir Komisijos sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Migracijos departamentas nepagrįstai neįvertino, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

47. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

48. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

51. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

52. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (taikoma redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

54. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. EPPB ekspertas atliko pirminę ir antrinę pareiškėjo apklausą, o 2021 m. spalio 21 d. pateikė eksperto išvadą.

56. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteisminę tvarka, Sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi pareiškėjo apklausų metu surinktais duomenimis bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. eksperto nuomone, iš esmės ją palaikė. Migracijos departamentas konstatavo, kad EPPB pateikta ekspertinė nuomonė yra grindžiama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia kilmės valstybės informacija. Anot Migracijos departamento, surinkti duomenys tinkamai pagrindžia EPPB eksperto daromas išvadas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad įvertinus EPPB pateiktus dokumentus (pirminės apklausos protokolas, EPPB ekspertų atlikta apklausa, EPPB eksperto parengtą nuomonę), bei atsižvelgus į tai, kad EPPB atlikti veiksmai atitinka Tvarkos aprašo 92.1, 92.8, papunkčiuose bei 97, 99, 100 punktuose įtvirtintą prieglobsčio procedūrą, o Migracijos departamentas savo ruožtu įvykdė kitas 92 punkte įvardintas prievoles, konstatuotina, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

57. Dėl 2021 m. spalio 21 d. EPPB ekspertinės nuomonės, kuria buvo remiamasi nagrinėjamoje byloje, akcentuotina, kad 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pasirašė pagalbos planą su EPPB. EPPB įsteigta remiantis 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 439/2010). Remiantis Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 10 straipsnio a punktu atitinkamų valstybių narių prašymu Paramos biuras koordinuoja paramos valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis, veiksmus, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis, sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingų nacionalinių institucijų nagrinėjamų prieglobsčio prašymų pirminei analizei atlikti. Remiantis 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010, šiuo reglamentu įsteigiama ESPA. Agentūra pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 439/2010 įsteigtą EPPB ir perima jo funkcijas.

58. Reglamento (ES) Nr. 439/2010 2 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad EPPB neturi jokių įgaliojimų, susijusių su valstybių narių prieglobsčio institucijų priimamais sprendimais dėl individualių prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.

59. EPPB (nuo 2022 m. sausio 19 d. - ESPA) išvada pateikta individualioje byloje Migracijos departamentui laikytina vienu iš byloje surinktų įrodymų, kuriame yra atlikta prieglobsčio prašymo pirminė analizė, kaip tai yra nurodoma Reglamento (ES) Nr. 439/2010 10 straipsnio a punkte. Taigi EPPB išvada pateikta individualioje byloje Migracijos departamentui nelaikytina dokumentu, kuriame pasisakoma apie prieglobsčio institucijos turimą priimti sprendimą dėl individualaus prašymo suteikti tarptautinę apsaugą. Migracijos departamentas pagal kompetenciją nagrinėdamas individualų užsieniečio prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, EPPB išvadą pateiktą individualioje byloje turėtų vertinti kartu su kitais prieglobsčio byloje surinktais dokumentais. Minėtos išvados gavimas neatleidžia Migracijos departamento nuo pareigos objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti individualų tarptautinės apsaugos prašymą.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, daro išvadą, kad jis yra lakoniškas, iš esmės tiesiog sutinkama su išvadomis padarytomis EPPB eksperto nuomonėje, neatliekant jokio savarankiško prieglobsčio byloje surinktų įrodymų tyrimo, deklaratyviai nurodant, kad EPPB pateikta ekspertinė nuomonė yra grindžiama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia kilmės valstybės informacija, įvertinus EPPB pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į tai, kad EPPB atlikti veiksmai atitinka Tvarkos aprašo 92.1, 92.8, papunkčiuose bei 97, 99, 100 punktuose įtvirtintą prieglobsčio procedūrą, o Migracijos departamentas savo ruožtu įvykdė kitas 92 punkte įvardintas prievoles. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

61. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovas, atlikdamas pareiškėjo prašymo suteikti tarptautinę apsaugą tyrimą, Tvarkos aprašo 97, 99 punktuose numatytos tvarkos nesilaikė ir neatliko savarankiško prieglobsčio byloje surinktų įrodymų tyrimo, o iš esmės apsiribojo tik Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertinės nuomonės pateikimu.

62. Kaip minėta, atlikdamas tyrimą prieglobsčio prašytojo byloje, Migracijos departamentas savo Sprendime turi įvertinti kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais. Atsakovo išvados ir argumentai paneigiantys ar patvirtinantys nurodytas tyrimo aplinkybes turi atsispindėti atsakovo priimtame sprendime dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo ar nesuteikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įgalinimai nagrinėti asmenų prašymus suteikti tarptautinę apsaugą yra suteikti atsakovui, o tuo tarpu administraciniams teismams pavesta procesinė atsakovo priimtų sprendimų kontrolė.

63. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas ir gero administravimo principo. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytos asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai ir kt.

64. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško pareiškėjo prašymo tyrimo ir vertinimo, todėl Sprendimas ir Komisijos sprendimas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo taikytos materialiosios teisės, todėl teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo H. M. K. A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo H. M. K. A. D. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38483 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2265 ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Beata Martišienė