Legislator Case Law & Legislation
f9692e44-82bd-432f-b1dc-e6765913f86c AI generated

f9692e44-82bd-432f-b1dc-e6765913f86c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f9692e44-82bd-432f-b1dc-e6765913f86c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įstatyme nurodyto objekto, t.y. laukinio žvėries galimumo valdyti faktas; padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu, kuriame dalyvavo laukinis žvėris. Kaltė Å¡iuo atveju formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika, nes tai yra teisės aktas, kuris turi bÅ«ti skelbiamas valstybės žiniose, o to nepadarius, laikytina, kad jis negalioja. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybė nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Legislator headnote

AI generated

f9692e44-82bd-432f-b1dc-e6765913f86c · Vilniaus apygardos teismas: Pirmos instancijos teismas laikė, kad atsakovė nepažeidė pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nebÅ«tų padaryta žalos. Teismas taip pat pažymėjo, kad laukinis gyvÅ«nas, esantis natÅ«ralioje gamtinėje aplinkoje, deliktinės atsakomybės prasme nuosavybės teise niekam nepriklauso. Taigi ir valstybė nėra laisvėje esančio laukinio gyvÅ«no savininkė klasikinės nuosavybės teisės prasme, todėl besÄ lygiÅ¡kai toks reikalavimas valstybei negali bÅ«ti keliamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. b. Nr. 2A-2839-854/2011                      Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06484-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.5.2.7.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės, Vido Stankevičiaus,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo.           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 10 286,45 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007-05-16 draudimo sutarties su UAB „VėtrÅ«na“ pagrindu apdraudė transporto priemonę AUDI A 6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu casco plius. 2008-02-24 apie 19 val. kelyje Å iauliai – Palanga ties 80 km dėl staigiai į keliÄ iÅ¡bėgusio Å¡erno įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto priemonė. 2008-02-25 Plungės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2008-02-24 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo 10 286,45 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingÄ dėl žalos padarymo asmenį – atsakovę. LR CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Nesant įstatymo, kuriame bÅ«tų nustatyta žalos atlyginimo tvarka, žalos atlyginimo tvarkÄ teismas nustato pats, remdamasi tesės analogija, sisteminiu, lingvistiniu ar kitais teisės aiÅ¡kinimo metodais bei bendraisiais teisės principais.

Kadangi pagal LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str., laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei, atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo yra valstybė. Laukinių gyvÅ«nų padaryta žala atlyginama remiantis įstatymo analogija, kuri reglamentuoja naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kuomet gyvÅ«no savininkas atsako už kitiems asmenims ar jų turtui padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nurodyti asmenys atsako be kaltės ir atleidžiami nuo atsakomybės tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ negali bÅ«ti laikoma nenugalima jėga. Byloje nenustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios Å¡iuo atveju atleistų atsakovÄ nuo atsakomybės. Net ir nustačius atsakovo griežtÄ jÄ atsakomybę, yra akivaizdžios visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Valstybės neteisėti veiksmai ir tuo pačiu kaltė pasireiÅ¡kia nesiėmimu visų įmanomų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta panaÅ¡ių laukinių gyvÅ«nų ir transporto priemonių susidÅ«rimų.

Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl aptarto valstybės neveikimo ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. Byloje esant raÅ¡ytiniams įrodymams, kad vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių KET pažeidimų, kurie galėtų sÄ lygoti susidÅ«rimÄ su laukiniu žvėrimi, taip pat jokių duomenų apie vairuotojo didelį neatsargumÄ , pagrindo teigti esant vairuotojo kaltę, nėra. Remiantis Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos informacija, kelyje Å iauliai – Palanga 20 km spinduliu nuo eismo įvykio vietos, 2004-2007 įvyko 12 eismo įvykiai, kuriuos sÄ lygojo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, staiga iÅ¡bėgusiais ant kelio.

Nepaisant to, eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog įstatymų leidėjas specialiosiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ jiems susidÅ«rus su transporto priemone, reiÅ¡kia ne tai, kad tokie civiliniai teisiniai santykiai nesureguliuoti, o tai, kad atsižvelgiant į laukinės gyvÅ«nijos specifikÄ ir galimybes jÄ kontroliuoti ir valdyti, numatyta, jog nurodytais atvejais padaryta žala valstybės nėra atlyginama.

Kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, 80 km neatitinka kriterijų, numatytų Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos, todėl atitinkami kelio ženklai ir nebuvo įrengti. Valstybė kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigÄ užtikrinant laukinių gyvÅ«nų apsaugÄ , saugų eismÄ keliuose. Tai matyti iÅ¡ priimtų teisės aktų ir programų, reglamentuojančių laukinės gyvÅ«nijos apsaugÄ , saugaus eismo užtikrinimÄ , nustatančių pareigas tam tikroms institucijoms vykdant joms pavestus uždavinius ir funkcijas bei įgyvendinant laukinės gyvÅ«nijos apsaugos ir saugaus eismo politikÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybė netinkamai reguliavo arba nereguliavo Å¡ernų populiacijos, o kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai. Nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nereiÅ¡kia, kad vairuotojas automobilį vairavo imdamasis visų atsargumo priemonių, kad reikalui esant galėtų tinkamai suvaldyti automobilį.

Remiantis CK 6.270 str., transporto priemonė priskiriama prie didesnio pavojaus Å¡altinio, todėl vairuodamas automobilį, asmuo turi prisiimti žalos atsiradimo rizikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino įrodyta, kad žala padaryta dėl laukinio gyvÅ«no staigaus iÅ¡bėgimo į keliÄ ir susidÅ«rimo su automobiliu. Nurodė, kad dėl eismo įvykio vairuotojas nėra kaltas. Žala ir jos dydis yra įrodyti, todėl, remiantis LR Konstitucija, turi bÅ«ti atlyginti.

Nepaisant Å¡ių nustatytų aplinkybių, teismas ieÅ¡kinio netenkino, nurodęs kad nagrinėjama byla ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-509/2009 yra panaÅ¡ios, bet netapačios savo faktinėmis aplinkybėmis, todėl minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje suformuotos teisės taikymo taisyklės Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti taikomos. Byloje nėra duomenų, kad valstybė pažeidė kelių ženklinimÄ , netinkamai taikė Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikÄ ar kitus teisės aktų reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas laikė, kad atsakovė nepažeidė pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nebÅ«tų padaryta žalos. Teismas taip pat pažymėjo, kad laukinis gyvÅ«nas, esantis natÅ«ralioje gamtinėje aplinkoje, deliktinės atsakomybės prasme nuosavybės teise niekam nepriklauso. Taigi ir valstybė nėra laisvėje esančio laukinio gyvÅ«no savininkė klasikinės nuosavybės teisės prasme, todėl besÄ lygiÅ¡kai toks reikalavimas valstybei negali bÅ«ti keliamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti ieÅ¡kovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K3-509/2011 suformuotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių nagrinėjamoje byloje yra paremtas prielaidomis tik dėl skirtingo eismo įvykių skaičiaus, todėl yra formalus, nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis precedento doktrinai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei bendriesiems teisės principams.

CK 6.267 str. 1 d. yra singuliarinė teisės norma, todėl jÄ galima taikyti kaip įstatymo analogijÄ , visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovui civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Atkreipė dėmesį, kad CK 6.267 str. 1 d įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o trys:

1) įstatyme nurodyto objekto, t.y. laukinio žvėries galimumo valdyti faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu, kuriame dalyvavo laukinis žvėris. Kaltė Å¡iuo atveju formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika, nes tai yra teisės aktas, kuris turi bÅ«ti skelbiamas valstybės žiniose, o to nepadarius, laikytina, kad jis negalioja. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybė nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ bei turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, tačiau nereagavo į eismo įvykių skaičių, neatkreipė dėmesio į magistralinio kelio intensyvumÄ , nesiėmė jokių bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais bei tokiu bÅ«du pažeidė CK 6.246 str. 1 d. įtvirtintÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad laukinis gyvÅ«nas niekam, taigi ir valstybei, nuosavybės teise nepriklauso.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str. 1 d., LR Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotam teisės taikymui ir aiÅ¡kinimui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikia jokiais tyrimais nepagrįstus savo samprotavimus apie kelio ruožo pavojingumÄ eismo saugumo prasme, todėl Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip tinkami ir pagrįsti.

If P&C Insurance AS nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisės aktų reikalavimus, todėl visi atsakovės veiksmai, kuriais buvo įgyvendinami teisės aktų reikalavimai, numatantys kelių ženklinimÄ , laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisėto neveikimo prezumpcija. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai reguliavo arba nereguliavo Å¡ernų populiacijos, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, o valstybė dėl to nesiėmė jokių priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimo jų pateikimo į keliÄ ir pan.

IÅ¡ priimtų teisės aktų ir programų, reglamentuojančių laukinės gyvÅ«nijos apsaugÄ , saugaus eismo užtikrinimÄ , nustatančių pareigas tam tikroms institucijoms vykdant joms pavestus uždavinius ir įgyvendinant laukinės gyvÅ«nijos apsaugos ir saugaus eismo politikÄ , matyti, kad atsakovė, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigÄ užtikrinant tiek laukinių gyvÅ«nų apsaugÄ , tiek ir saugų eismÄ keliuose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino If P&C Insurance AS ieÅ¡kinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2007-05-19 draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas transporto priemonių draudimu Casco Plius apdraudė UAB „VėtrÅ«na“ priklausančiÄ transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 95). 2008-02-24 apie 19 val. Plungės rajono savivaldybėje, kelyje Å iauliai – Palanga, ties 80 km įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta apdrausta transporto priemonė. Eismo įvykis įvyko dėl staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusio Å¡erno (b.l.184 - 185).

Šį įvykį ieÅ¡kovas pripažino draudiminiu ir transporto priemonės draudėjui UAB „VėtrÅ«na“ iÅ¡mokėjo 10 286,45 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 96-100). Plungės rajono policijos komisariatas 2008-02-25 priėmė nutarimÄ nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, konstatavęs, kad vairuotojas J. V. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir jo veikoje administracinio teisės pažeidimo nėra (b.l. 78).Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl laukinio gyvÅ«no staigaus iÅ¡bėgimo į keliÄ ir susidÅ«rimo su automobiliu padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje netaikytina dėl aplinkybių netapatumo, atsakovė nepažeidė pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kad kitiems asmenims nebÅ«tų padaryta žalos, laukinis gyvÅ«nas, esantis natÅ«ralioje gamtinėje aplinkoje, deliktinės atsakomybės prasme nuosavybės teise niekam nepriklauso.Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai reikia nustatyti, ar toks gyvÅ«nas nuosavybės teise priklauso valstybei, ar pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad laukinis gyvÅ«nas nuosavybės teise nepriklauso niekam, yra teisinga, nes tik nuo to priklauso, ar ieÅ¡kinys pagrįstai pareikÅ¡tas Lietuvos valstybei.LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str. 1 d. nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Laukinės gyvÅ«nijos priskyrimÄ savo nuosavybei valstybė nustatė bei įtvirtino įstatyme pati, todėl nėra pagrindo kitaip, nei nustatyta įstatyme, aiÅ¡kinti Å¡ios priklausomybės. Kadangi Å¡ernas yra laukinis gyvÅ«nas, jo savininkas yra valstybė. Aplinkybė, kad laukiniai gyvÅ«nai negali bÅ«ti visiÅ¡kai valdomi, yra pagrindas spręsti dėl ribotos valstybės atsakomybės, kai eismo įvykį sukelia laukinis gyvÅ«nas, tačiau negali jos visiÅ¡kai paneigti. Atsakomybės už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, kuriÄ nurodė apeliantas, konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sÄ lygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d.

įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ teisinis reglamentavimas (Å¡ios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma Å¡ios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogiÅ¡kÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu vadovautinasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Atsižvelgiant į tai, vadovautinasi vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal kuriÄ už Å¡erno, kaip laukinio gyvÅ«no (laukinio žvėries), eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ valstybė, bÅ«dama Å¡io laukinio gyvÅ«no savininke, privalėtų atsakyti, tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas jos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, bei kad valstybei nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės).Atsakovės atstovas A. Budrevičius pripažino, kad įvykio vietoje negaliojo kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ (b.l. 141). Apeliantas mano, kad Å¡i aplinkybė rodo, jog atsakovė nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių žalai iÅ¡vengti, o atsakovės į bylÄ pateikta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika nėra tinkamas įrodymas atsakovės neveikimui paneigti, nes ji nėra paskelbta valstybės žiniose, kaip to reikalauja įstatymai.

Teisėjų kolegija sutinka su pastaruoju argumentu, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 d., ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitÄ dienÄ po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Pažymėtina ir tai, kad pagal nurodytÄ metodikÄ eismo įvykis suprantamas kaip įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ir (ar) buvo sužeista žmonių (Metodikos 2.2.p.).

Kadangi nagrinėjamo įvykio atveju nežuvo ir nebuvo sužeista žmonių, jis nepatenka į Metodikos reguliavimo sferÄ , todėl Å¡ia metodika remtis negalima. Tačiau negalėjimas remtis metodika nesudaro pagrindo pripažinti, kad valstybė nesiėmė veiksmų laukinių gyvÅ«nų ir transporto priemonių susidÅ«rimams iÅ¡vengti. If P&C Insurance AS nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisės aktų reikalavimus, kad atsakovė netinkamai reguliavo arba nereguliavo Å¡ernų populiacijos, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, o valstybė dėl to nesiėmė jokių priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimo jų patekimo į keliÄ ir pan.

PrieÅ¡ingai, LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, nustatančias medžiojamųjų gyvÅ«nų rūšių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä ir kt. rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvÅ«nijÄ bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

Teisėjų kolegija laiko, kad ir pats vairuotojas, valdydamas automobilį, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį, privalo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į eismo sÄ lygas, vietovę ir pan.Ä®rodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovas neįvykdė, vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

Remdamasi tuo, kolegija, nors ir nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl laukinio gyvÅ«no nepriklausymo nuosavybės teise valstybei, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,             n u s p r e n d ė:              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                    Rita Kisielienė Teisėjai                                                                 Rūtos Veniulytė - Jankūnienė                                                                  Vidas Stankevičius