f965bf63-e591-4018-89cd-a11cf2352973 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1260-189/2017 Proceso Nr. 3-61-3-04023-16-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (I t. b. l. 1–13) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) priteisti 20824 Eur žalos atlyginimo bei iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas priteisti 20824 Eur žalos atlyginimo, t. y. viso priteisti 41648 Eur žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-04-03. Nurodė, kad visose įkalinimo įstaigose kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Gultai, stalai, spintelės yra pritvirtinti prie grindų, kas dar labiau mažino kameros plotÄ . Pasivaikščioti gryname ore buvo galima tik vienÄ valandÄ per dienÄ .

Ä®kalinimo įstaigose nebuvo įrengtų sanitarinių Å¡varyklų, einant į duÅ¡Ä nuteistieji neaprÅ«pinami muilu. Ä®staigose nebuvo skalbyklų, kamerose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsio. Sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamojo ploto, nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, patalynė iÅ¡duodama be užvalkalų. Ä®staigos neturi galimybės patalynė valyti sauso valymo bÅ«du. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ .

PatirtÄ Å¾alÄ grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimais. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (I t. b. l. 152–160) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pateikdami duomenis apie pareiÅ¡kėjo patalpinimÄ atitinkamose kamerose pripažino, kad dalyje kamerų plotas vienam asmeniui nebuvo užtikrintas. Nurodė, jog sanitariniai mazgai areÅ¡tinėse, pasivaikščiojimo trukmė, sanitarinė bÅ«klė kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad kamerose graužikų nebuvo ir nėra, minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas Å¡varus. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl blogų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (II t. b. l. 37–54) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjo patalpinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų buvo užtikrintas. Dėl pareiÅ¡kėjo kitų prieÅ¡taravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iÅ¡ nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotÄ yra aprÅ«pinamos bÅ«tiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Pasivaikščiojimo tvarka, aprÅ«pinimas patalyne atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (III t. b. l. 4–7) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra abstraktaus pobÅ«džio, nedetalizuotos jokios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti Departamento padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjui. Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimo (III t. b. l. 23–28) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad dalyje laikotarpio plotas vienam asmeniui kameroje nebuvo užtikrintas. Pažymėjo, kad reikalavimas pasivaikščiojimo trukmei ir tvarkai, taip pat sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kauno TI, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, yra įrengta Å¡varykla. Patalynė iÅ¡duodama tvarkinga. Kauno TI imasi priemonių užtikrinant tinkamÄ kamerų stovį, kameros nuolat remontuojamos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI veiksmų neteisėtumo neįrodė.

Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ® 77 str.). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.

Taip pat dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Departamento, dėl neteisėtų Departamento veiksmų. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Dėl žalos priteisimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2016-09-15. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ).

PareiÅ¡kėjas aplinkybių, susijusių su sužinojimu apie savo teisių pažeidimus nenurodė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016-10-07 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data) ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07 (trejų metų laikotarpis).

Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ ir tokiu bÅ«du atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo pareiÅ¡kėjas nepateikė. Taigi klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas viso 241 parÄ buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, į kameros plotÄ taip pat nepagrįstai įskaičiuojami ir kamerose esantys prie grindų pritvirtinti baldai (stalai, gultai ir kt.). Dėl Å¡io argumento aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriuo teismas nurodė, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Tačiau Å¡is reikalavimas savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimamas baldų užimamas plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Å i pozicija atspindi ir EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06).

Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, įkalinimo įstaigose nebuvo įrengtų sanitarinių Å¡varyklų.

Iki 2015-11-01 galiojančioje Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 41 punktas reglamentavo sanitarinių Å¡varyklų įrengimÄ laisvės atėmimo vietose. Taip pat nuo 2015-11-01 galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 taip pat yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas).

Taigi švaryklų įrengimas reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, tuo tarpu šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl švaryklos nebuvimo vertintini nepagrįstais. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas Å¡iuo aspektu argumentų nepateikė, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte ir HN 134:2015 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu kaip jau minėta, oro trūkumui kamerose įtakos turi ir kamerų perpildymas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose pilna tarakonų. Byloje pateiktos tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kuriomis bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K teikti dezinfekcijos, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmais, siekiant užtikrinti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsio. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktus (II t., b. l. 61–173). IÅ¡ visų duomenų LukiÅ¡kių TI-K pateikė duomenis tik apie kelias kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, t. y. apie tai, kad kameroje Nr. 275 (II t. b. l. 121) pelėsio ir parazitų nebuvo nustatyta.

Duomenų apie kitas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę, atstovas nepateikė. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl kalėjimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo. Taigi, pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo pelėsio, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. AnalogiÅ¡kais argumentais pasisakytina ir dėl argumentų, kad patalynė buvo iÅ¡duodama be užvalkalų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios aplinkybės su pretenzijomis bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ . PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos įkalinimo įstaigų priteisti 20 824 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiÄ praÅ¡omos priteisi žalos dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo, tačiau net ir praÅ¡omÄ priteisti žalos atlygimÄ (20 824 Eur) iÅ¡skirsčius kiekvienai institucijai (po 6 941 Eur), laikytina, kad praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. PraÅ¡oma priteisti suma mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 2 400 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 8,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 137 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 137 x 0,06, t. y. 8,22 Eur. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016-10-17 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Dėl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (III t. b. l.

31) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2016-02-23. IÅ¡ pateikto grafiko matyti, kad pareiÅ¡kėjas 14 parų po pusę paros ir 9 pilnas paras buvo patalpintas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų 3,6 kv. m. plotÄ . Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad Kauno TI administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju Kauno TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad į kameros plotÄ nepagrįstai įskaičiuojami ir kamerose esantys prie grindų pritvirtinti baldai (stalai, gultai ir kt.) pasisakyta aptariant žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, todėl papildomai nekartojama (baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus).

PareiÅ¡kėjui Kauno TI suteikus vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatytas reikalavimas pažeistas nebuvo. Kaip jau minėta (pasisakant dėl žalos atlyginimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K), sanitarinio mazgo patalpos atitvėrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčio nepažeidžia, tačiau, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201), todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .

Kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas ir HN 134:2015 17 punktas). Kaip atsiliepime nurodė Kauno TI, įkalinimo įstaigoje yra įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcine kamera, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjo argumentus, kad patalynė išduodama be užvalkalų paneigia byloje pateikti duomenys (III t. b. l. 89, 90) iš kurių matyti, kad patalynė pareiškėjui buvo išduota su užvalkalais ir pareiškėjas tai yra patvirtinęs savo parašu.

PareiÅ¡kėjas skunde aptardamas kamerų bÅ«klę pateikė konstatuojamojo pobÅ«džio argumentus, kad kamerų kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, lubos ir sienos paveiktos pelėsio. Kauno TI į bylÄ pateikė duomenis (III t. b. l. 78), kokie darbai (patalpų, baldų ir kt. remontas) yra numatyti atlikti atitinkamÄ ketvirtį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl Kauno TI veiksmų užtikrinant patalpų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su pretenzijomis dėl blogos kamerų bÅ«klės, ar su reikalavimu konstatuoti pažeidimus (pelėsio pažeistas vietas) bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ .

Abstraktūs argumentai, padarytos žalos fakto neįrodo. Iš byloje pateiktos sutarties, sudarytos su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (III t. b. l.

75) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Kauno TI laikosi pareigos įkalinimo įstaigoje užtikrinti saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nėra pateikęs įrodymų, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (dalyje laikotarpio neužtikrintas ploto reikalavimas, naudojimasis nuo gyvenamosios patalpos neatitvertu sanitariniu mazgu) padarė negrįžtamÄ poveikį fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, bei atsižvelgiant į jau minėtas Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI priteistina 140 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės apskries VPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2016-03-24. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ (dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K) bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs aplinkybių, susijusių su sužinojimu apie savo teisių pažeidimus, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo Marijampolės AVPK praÅ¡ymu taip pat yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016-10-07 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data) ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07 (trejų metų laikotarpis).

Taigi klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo bus sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07. Pažymėtina, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims tenkantį kameros ploto normatyvÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas, kuriame numatyta, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Pabrėžtina, jog tai patvirtina ir vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-04-16 nutartis Nr. A-678-442/2015, 2015-10-21 nutartis Nr. A-2100-642/2015 ir kt.). Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 104 dienas ir 38 dienas (atitinkamai iki 9 val., 12.45 val., 13 val.) buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nustatytÄ reikalavimÄ . Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių neginčija ir Marijampolės AVPK. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Marijampolės AVPK, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.

Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo iÅ¡ esmės paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PT-6 (I t. b. l. 175) kuriame nurodyta, kad Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, kas reikÅ¡tų, kad toks įrengimas atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į Å¡iuo aspektu formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Å¡i aplinkybė bus vertinama sprendžiant klausimÄ dėl žalos priteisimo.

Kaip matyti iÅ¡ Patikrinimo akto Nr. PT-6 areÅ¡tinės kamerose yra įrengta kamerų vedinimo sistema „Komfovent C3“ bei taip pat vėdinimas vykdomas per langus, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini nepagrįstais. Marijampolės AVPK nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore organizuojamas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. IÅ¡ byloje pateiktų Patikrinimo aktų (I t. b. l. 170, 175, 183, 186, 189, 194, 195) matyti, kad patikrinus areÅ¡tinės kameras, tame tarpe bendrÄ kamerų bÅ«klę, graužikus, minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinius, pagalves, antklodes), pažeidimų nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo Å¡ių aplinkybių vertinti prieÅ¡ingai, remiantis vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginiais. Apie tai, kad areÅ¡tinėje vykdomos skalbimo paslaugos tvirtina byloje pateiktos skalbimo paslaugų sutartys (I t. b. l. 172, 174). Minėta, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nėra pateikęs įrodymų, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis areÅ¡tinėje (dalyje laikotarpio neužtikrinant ploto reikalavimo, naudojimasis nuo gyvenamosios patalpos neatitvertu sanitariniu mazgu) padarė negrįžtamÄ poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat atkreipiant dėmesį, kad, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, pagal Kalėjimų departamento direktorius 2010-05-11 įsakymÄ Nr. V-1241 minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ar areÅ¡tinės kameroje nustatytas tik 3,6 kv. m., (pareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje plotas vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko apie 4,6 kv. m.), remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK priteistina 600 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos. Žalos atlyginimÄ , kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ Departamento pareiÅ¡kėjas sieja su Departamento veiksmais, kurie, pasak pareiÅ¡kėjo, pasireiÅ¡kė tuo, kad bÅ«tent Departamentas pagal savo kompetencijÄ gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, tačiau Å¡ios pareigos Departamentas nevykdo.

Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisės kalėjimo metu buvo pažeistos ne dėl Departamento veiksmų, kuriuos pareiÅ¡kėjas įvardina, kaip neteisėtus (neorganizuojant naujų laisvės atėmimo vietų statybų ir pan.), tačiau dėl atitinkamų jau priimtų ir veikiančių teisės aktų nesilaikymo, už kurių laikymÄ sį atsakingos byloje Lietuvos valstybę atstovaujančios ikalinimo įstaigos. Už nepatogumus, sveikatos sutrikdymÄ ir pan., kurie patirti pareiÅ¡kėjui kalint teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginama priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybę atstovaujančių įkalinimo įstaigų.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo atveju Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, atitinkamai neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ Departamento nepriteistinas. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2400 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška