2020-11-18 Nr. AB-21641-3-61-3-01635-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4950-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 2.2 (NTP-2)-19-NT-708-5010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su advokato išvada, kuria buvo nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, t. y. pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėja siekia, kad būtų teikiama teisinė pagalba, t. y. skirtas advokatas, išmanantis žemės teisinius klausimus. Pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu skirti advokatą dėl 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo panaikinimo. Nurodė, jog teisinė pagalba reikalinga, nes neturi teisinių žinių, serga sunkiomis ligomis, negali pati tinkamai atstovauti savo interesus. Pabrėžė, kad nepavyko iki šiol įteisinti žemės sklypo dalies. Taip pat pažymėjo, kad iki šiol vyksta miško vagystės tyrimas. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas užkerta kelią susitvarkyti žemę.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2003 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių panaikinimo. Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į advokatę J. Ž., prašydama pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyboje 2019 m. kovo 15 d. gauta advokatės J. Ž. išvada. Išnagrinėjusi advokatės pranešimą, pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, Tarnyba skundžiamu 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

3.2. Tarnyba ginčijamame Sprendime pažymėjo, jog pareiškėjai reikalinga teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 2003 m. gegužės 28 d. notarine forma patvirtinto susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių pripažinimo negaliojančiu. Notarinės formos susitarimą pasirašė ir sudarė visi bendraturčiai, tarp jų ir pareiškėja. Pasirašant susitarimą, pareiškėja žinojo ir suprato, kokia konkrečiai žemės sklypų dalis po padalinimo teks jai. Pareiškėja siekia iš naujo sudaryti žemės sklypo padalijimo planą, tačiau to negali padaryti galiojant notarinės formos susitarimui dėl žemės sklypų padalinimo, todėl siekia susitarimą nuginčyti kaip sudarytą dėl apgaulės. Pareiškėjos tikslas – permatuoti žemės sklypus ir įteisinti naują padalinimo planą atskirais sklypais.

3.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai siekia nuginčyti susitarimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja suvokė, kokį susitarimą ir dėl kokio dalyko sudaro, jai buvo aiškus susitarimo turinys ir siekė jame nurodytu būdu pasidalinti žemės sklypus tarp bendraturčių. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjai apie sudaromą susitarimą, jo turinį, esmines sąlygas buvo pateikta klaidinga informacija, juolab, sandoris patvirtintas notaro, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo ir sandorį tvirtina tik įsitikinęs, kad sandoris atitinka visų sandorio šalių valią. Dar daugiau, pareiškėjai buvo išaiškintos susitarimo pasekmės ir ji tai patvirtino savo parašu, todėl pareiškėjos reikalavimas neturi teisinio pagrindo, o jos atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, susijusį su sandorių nuginčijimu teisme, Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja skunde teismui pateikė daug informacijos, nesusijusios su skundžiamu sprendimu, ir nenurodė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. (registruotas 2019 m. vasario 26 d.) pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad ji nori kreiptis į teismą dėl 2003 m. gegužės 28 d. sudaryto susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių panaikinimo, nes, jos nuomone, bendraturtis A. N. vengia įregistruoti sklypo ribų naudojimo tvarką, bei pateikė priedus. Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į advokatę J. Ž. ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, prašė pateikti išvadą dėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyboje 2019 m. kovo 15 d. gauta advokatės J. Ž. 2019 m. kovo 14 d. išvada, kurioje, įvertinusi dokumentus ir susitikusi su pareiškėja, advokatė nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai siekia nuginčyti susitarimą CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės. Advokatė padarė išvadą, kad pareiškėja suvokė, kokį susitarimą ir dėl kokio dalyko ji sudaro. Pažymėjo, kad kitų sandorio negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CK 1.80–1.93 straipsniuose, nenustatė. Advokatė padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas yra neperspektyvus, kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų nenustatė. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjusi advokatės pranešimą, pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

7. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Teismas pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

8. Teismas pabrėžė, kad su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog notarine forma buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendraturčių. Advokatė, teikusi išvadą, detaliai įvertino susitarimo sudarymo aplinkybes ir galimybę jį nuginčyti. Išvadoje advokatė sandorio negaliojimo pagrindų nenustatė. Pareiškėja nesutinka su advokatės išvada, tačiau konkrečių duomenų nei išvadai, nei sprendimui, kurios pagrindu jis priimtas, nepateikia. Advokatė nustatė, kad pareiškėja siekia iš naujo atlikti žemės sklypo padalinimo planą, esant galiojančiam susitarimui. Tarnyba Sprendime taip pat šias aplinkybes įvertino ir nenustatė pagrindų pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja pateikė abstrakčius argumentus, kurie su konkrečiu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nesusiję. Jokių duomenų, kurie patvirtintų prašymo perspektyvumą, ji nepateikė. Teismo vertinimu, Tarnybos vertinimas yra atliktas tinkamai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad advokatė veikia sąžiningai ir profesionaliai.

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja teikė argumentus ir duomenis dėl iškirsto miško, tačiau tai su jos pateiktu prašymu nesusiję. Be to, jos argumentai dėl nurodomų advokatų teiktų išvadų šiam ginčui neaktualūs, kadangi skundžiamas Sprendimas grindžiamas būtent advokatės J. Ž. išvada dėl galimybės iškelti civilinę bylą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pakankamas pagrindas pareiškėjos reikalavimus laikyti akivaizdžiai nepagrįstais, o atstovavimą byloje – neperspektyviu. Šiuo atveju notarinis susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o advokatė, vertindama pareiškėjos reikalavimą, sandorių nuginčijimo pagrindų nenustatė. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą, o pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia išvadoje nustatytų aplinkybių ir su šiuo ginču nėra susiję.

10. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją priėmė sprendimą, kuris grindžiamas advokatės išvada, atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo jo naikinti.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl sveikatos problemų, kreipimosi į teismus, miško iškirtimo, santykių su bendraturčiu.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnybos Sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau jokių argumentų ir aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjos poziciją, nepateikia. Pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą.

ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas, ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik nurodyti, kad jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tarnyba taip pat pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl sveikatos problemų, kreipimosi į teismus, miško iškirtimo, santykių su bendraturčiu ir pan. visiškai neturi sąsajų su Tarnybos atsisakymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, Tarnyba dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios nepatenka į nagrinėjamos bylos apimtį, plačiau nepasisako. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2.2 (NTP-2)-19-NT-708-5010, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuojant atstovavimo byloje neperspektyvumu, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjos prašymas vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 2 dalimi atidėti bylos nagrinėjimą 6 savaitėms, motyvuojant tuo, kad šiuo metu yra gydoma (duomenys neskelbtini).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokios išvados nepriėjo, todėl apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir nėra pagrindo tenkinti minėto pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, jog Tarnybos išvados dėl pareiškėjos siekiamo inicijuoti ginčo neperspektyvumo ir keliamo reikalavimo nepagrįstumo buvo pagrįstos.

19. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

20. Pareiškėjos skundžiamas Tarnybos Sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

21. Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reguliuoja Įstatymas. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019 ir kt.). Pareiškėjo, kuris pats inicijuoja ginčą, siekiamas teisinis rezultatas yra jo reikalavimo patenkinimas teisme. Vadovaujantis Įstatymu bei susiformavusia teismų praktika, Tarnyba turi teisę ir pareigą atlikti vertinimą ne tik tuo aspektu, ar yra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą, bet ir siekiant nustatyti, ar pareiškėjo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, reikalavimas bus patenkintas teisme (bus pasiektas siekiamas rezultatas).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog siekiamas inicijuoti ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturėtų teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3162-756/2020).

24. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl to, kad ji nori kreiptis į teismą dėl 2003 m. gegužės 28 d. sudaryto susitarimo dėl žemės sklypų pasidalijimo tarp bendraturčių panaikinimo, kadangi bendraturtis A. N. vengia įregistruoti sklypo ribų naudojimo tvarką, bei pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2019 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į advokatę J. Ž. ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, prašė pateikti išvadą dėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyboje 2019 m. kovo 15 d. buvo gauta advokatės J. Ž. 2019 m. kovo 14 d. išvada, kurioje, įvertinusi dokumentus ir susitikusi su pareiškėja, advokatė nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai siekia nuginčyti susitarimą Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės. Advokatė padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas yra neperspektyvus. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, advokatės J. Ž. išvadą, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą, susijusį su sandorių nuginčijimu teisme, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimu, išdėstė argumentus, kurie su konkrečiu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nesusiję, jokių duomenų, kurie patvirtintų prašymo perspektyvumą, ji nepateikė. Be to, pareiškėjos argumentai dėl kitų advokatų teiktų išvadų šiam ginčui neaktualūs, kadangi skundžiamas Tarnybos Sprendimas grindžiamas būtent advokatės J. Ž. išvada dėl antrinės pagalbos teikimo.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė