f964beab-e643-4fcd-b4d6-bac4d92322e6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2007-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03039-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bolderaja serviss“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-571/2014 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naras“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bolderaja serviss“, tretiesiems asmenims N. S., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti 2012-05-02 tarpusavio skolų užskaitymų suderinimo pažymÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB ,,Naras“ ir atsakovės UAB ,,Bolderaja serviss“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 678,33 Lt.

Ä®pareigoti BUAB „Naras“ administratorių R. S. įtraukti UAB ,,Bolderaja serviss“ į BUAB ,,Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 6 678,33 Lt finansiniu reikalavimu. Priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas.                          IeÅ¡kovės bankroto administratorius CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu 2012-05-02 tarpusavio skolų užskaitymÄ 6 678,33 Lt sumai, kaip pažeidžiantį BUAB „Naras“ kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovės kreditorių – atsakovei UAB „Bolderaja Serviss“.

Nurodė, kad apie šį sandorį sužinojo, kai buvo perduoti visi dokumentai, t. y. 2013-05-28. IeÅ¡kovė, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, iÅ¡skyrusi iÅ¡ daugelio kreditorių vienÄ â€“ atsakovę ir suteikusi jai pirmenybę patenkinti savo reikalavimÄ , pažeidė kitų kreditorių interesus, pablogino įmonės finansinę padėtį. Sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininkės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, taip pat neatsiskaityta su pagrindiniu kreditoriumi – banku Snoras.

Iki 2012-04-01 negrÄ Å¾inus bankui kredito, pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. 2012-06-30 bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Administratorius nurodė, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti Å¡io sandorio, o Å¡io sandorio Å¡alys, jį sudarydamos, buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo ir turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, kadangi atsakovė nuolat pirkdavo prekes ir žinojo, kad ieÅ¡kovė turi finansinių sunkumų, todėl negali laiku atsiskaityti. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2012 m. gegužės 2 d. tarp BUAB „Naras“ ir UAB „Bolderaja serviss“ sudarytÄ tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymÄ nuo jos sudarymo momento. Priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Naras“ iÅ¡ atsakovės UAB „Bolderaja serviss“ 6 678,33 Lt skolÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.                          Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tiekė ieÅ¡kovei prekes ir pagal 2011-10-13, 2011-11-08, 2011-12-22 iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, bendra skolos suma sudarė 7 242,82 Lt. Atsakovė įsigijo prekių iÅ¡ ieÅ¡kovės už 6 678,33 Lt. 2012-04-02 Å¡alys pasirašė tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymÄ 6 678,33 Lt sumai, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai padengiant ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ atsakovei.Kadangi administratorius turi teisę (ir pareigÄ ) ginti visų kreditorių interesus, tarp jų ginčijant ir UAB „Naras“ sudarytus sandorius, kurių įmonė sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidė kreditorių teises.

Teismas iÅ¡ 2012-04-30 UAB „Naras“ balanso nustatė, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 13 891 119 Lt, o įmonės turtas sudarė 15 313 850 Lt. Pagrindinis ieÅ¡kovės kreditorius buvo BAB bankas Snoras, kuriam neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144, 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 12 711 947, 83 Lt negrÄ Å¾intas kreditas ir 838 789,89 Lt palÅ«kanos. Teismas nurodė, kad byloje iÅ¡kilo ginčas, ar BAB bankas Snoras 2012-05-02 jau turėjo reikalavimo teisę į visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , ir ar UAB „Naras“ žinojo, kad prievolės įvykdymo terminas nebus pratęstas.

Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieÅ¡kovė apie savo nemokumÄ ir negalėjimÄ vykdyti kreditorinius įsipareigojimus turėjo sužinoti 2012-04-01, nes tÄ dienÄ baigėsi prievolės bankui įvykdymo terminas, o galutinai tuo galėjo įsitikinti 2012-04-24 elektroniniu paÅ¡tu gavusi banko praneÅ¡imÄ , jog bankas nepratęs prievolės įvykdymo termino. Teismas nustatęs, kad 2012-04-01 ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inus bankui kredito pradelsti ieÅ¡kovės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, sprendė, kad įmonė tapo nemoki.

Sprendime nurodoma, kad jau nuo 2010 metų ieÅ¡kovės vadovai suprato, kad įmonė nėra pajėgi pilnai atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi AB bankas Snoras, todėl įvykdė įmonės reorganizavimÄ ir tose pačiose patalpose įsteigė dvi įmones UAB ,,Statybos namai“ ir UAB ,,Technikos namai“, užsiimančias tokia pačia veikla, kaip ir UAB ,,Naras“. Todėl ieÅ¡kovės pirkimai ir pardavimai 2010–2012 laikotarpiu sumažėjo, o UAB ,,Statybos namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ tiek pirkimai, tiek pardavimai ženkliai iÅ¡augo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė 2012 metų pirmÄ jį pusmetį ne tik pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų praneÅ¡imÄ jau žinojo apie savo įmonės nemokumÄ , todėl tarpusavio užskaitymų suderinimo 2012-05-02 pažyma buvo pasiraÅ¡yta įmonei esant nemokiai ir tokiu bÅ«du visiÅ¡kai likviduojant ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ atsakovei bei tuo pačiu sumažinant ieÅ¡kovės galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, vertino, kad ginčijamo akto negalima laikyti vien tik dokumentu, fiksuojančiu Å«kio subjektų įsiskolinimų faktinę padėtį ir nesukuriančiu jokių naujų teisių ir pareigų, kaip teigė atsakovė.

Ä®vertinęs ginčijamo akto turinį, teismas sprendė, kad abiejų Å¡alių atstovų, t. y. asmenų, kurių sudaryti sandoriai sukuria juridiniam asmeniui teises ir pareigas, valiniais sprendimais – pasiraÅ¡ant ginčijamÄ aktÄ , buvo atliktas įskaitymas. Abi Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos aktÄ , konstatavo, kad pasibaigė jų tarpusavio teisės ir pareigos dėl atitinkamų skolų, nors atsakovės skolos mokėjimo terminas dar net nebuvo pasibaigęs. Atsakovės atstovas pripažino, kad 2012 m. atsakovė nutraukė ryÅ¡ius su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kovė neatsiskaitė, ieÅ¡kovės prekyba buvo vangi, todėl atsakovė apsisprendė skolÄ paimti jai siÅ«lomomis prekėmis – dailylentėmis ženkliai sumažintomis kainomis.

Todėl atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ieÅ¡kovė turi finansinių problemų ir kad toks atsiskaitymo bÅ«das gali turėti įtakos atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas ginčijamÄ 2012-05-02 skolų suderinimo aktÄ pripažino negaliojančiu. IeÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti atsakovę į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä teismas paliko nenagrinėtÄ , motyvuodamas to, jog pagal LR Ä®monių bankroto įstatymÄ Ä¯monės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä sudaro įmonės bankroto administratorius, kuris šį sÄ raÅ¡Ä pateikia tvirtinti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, kadangi priimtas neatskleidus bylos esmės, pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ pripažinti negaliojančia buhalterių pasiraÅ¡ytÄ pažymÄ dėl vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo laikė dviÅ¡aliu sandoriu, sudarytu tam įgaliotų asmenų. Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam kitos Å¡alies sutikimas nereikalingas, todėl apeliantė, gavusi ieÅ¡kovės buhalterės patvirtinimÄ , vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus įskaitė pati, t. y. atliko įprastÄ buhalterinį veiksmÄ . IeÅ¡kovės administratorius, turėdamas teisę ginčyti tik bankrutuojančios įmonės kreditorių skolininkės UAB ,,Naras“ sudarytus sandorius, neturi teisės reikÅ¡ti Å¡io ieÅ¡kinio, kadangi apeliantė nebuvo ir nėra nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorių skolininke.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra visos actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės skola tęsėsi nuo 2011 m., atsiskaitymai buvo vilkinami, įmonėje trÅ«ko grynųjų pinigų atsiskaitymams, o apeliantė žinojo apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , todėl yra nesÄ Å¾ininga. Paskutiniai tiekimai ieÅ¡kovei buvo padaryti 2011 m. spalio–gruodžio mėnesiais, todėl skolÄ negalima laikyti sena, o ieÅ¡kovė per 2011 m. skolÄ mažino, paskutinis mokėjimas 1 000 Lt sumai buvo atliktas prieÅ¡ pat ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ , t. y. 2012-04-18.

Be to, finansinių problemų turėjimas negali bÅ«ti prilygintas žinojimui, kad įmonė yra nemoki ir jai draudžiami vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymai. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad įskaitymu apeliantei buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ ir tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas niekaip neįtakojo ieÅ¡kovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, o jos mokumas tik pagerėjo, nes buvo sumažinta skola neatitraukiant apyvartoje esančių piniginių lėšų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Laiko nepagrįstais skundo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamÄ sandorį pripažino negaliojančiu remiantis CK 6.66 straipsniu, nes egzistuoja visos Å¡ios normos taikymo sÄ lygos. Nurodo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tarp ieÅ¡kovė ir atsakovės ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių atstovų, todėl laikytinas dviÅ¡aliu ir gali bÅ«ti ginčijamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, ir ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas visų kreditorinių reikalavimų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kovei, pagrindu.

IeÅ¡kovė perdavė atsakovei prekių už sumÄ , kuriÄ buvo skolinga atsakovei, nors jų vertė buvo didesnė, todėl buvo taikyta suminė nuolaida. Mano, kad Å¡ie veiksmai patvirtina tarp Å¡alių buvus susitarimÄ dėl skolos padengimo, atlikus tarpusavio skolų įskaitymÄ , todėl neabejotinai pažeidžia kitų kreditorių teises. Kadangi ieÅ¡kovė negalėjo skolos sumokėti piniginėmis lėšomis, o skolos padengimui pasiÅ«lė pirkti turtÄ , todėl akivaizdu, kad buvo galima suprasti, jog asmuo galimai yra nemokus.

Be to, atsakovė prieÅ¡ sudarydama sandorį, turėjo pasidomėti ieÅ¡kovės finansine padėtimi.  Trečiasis asmuo N. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ tenkinti. Sutinka su skundo argumentais, jog teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, kadangi teisės aktai nedraudžia nemokiai įmonei vykdyti atsiskaitymus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu.

IeÅ¡kovė ginčija buhalterinę pažymÄ , kuri nėra savarankiÅ¡kas sandoris. Trečiasis asmuo, bÅ«damas ieÅ¡kovės administracijos vadovu, veikė iÅ¡imtinai bendrovės interesais, siekė iÅ¡saugoti gyvenamųjų bÅ«stų kvartalo projektÄ , stengėsi sÄ Å¾iningai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl ieÅ¡kovės administratorius, neiÅ¡tyręs visų sandorio sudarymo aplinkybių ir nepaisydamas konteksto visumos, nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningas.

Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su visais kreditoriais suteikė pirmenybę atsakovei. Sudarius ginčo sandorį su atsakove buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, kai su banku pagal kredito sutartį buvo atsiskaityta tik 1,5 proc., o įkeisto turto nepakaks banko reikalavimui patenkinti.

Teismas pagrįstai nustatė visas sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas sÄ lygas. Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma buvo pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ sukurti tam tikras teises ir pareigas, todėl toks sandoris laikytinas dviÅ¡aliu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje pareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys, kuriuo bankrutavusi įmonė, atstovaujama administratoriaus, ginčijo prieÅ¡ iÅ¡keliant ieÅ¡kovei bankroto bylÄ jos su atsakove pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymÄ , kuria Å¡alys susitarė užskaityti ieÅ¡kovės įsiskolinimus atsakovei ir atsakovės įsiskolinimus ieÅ¡kovei 6 678,33 Lt sumai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė esant visas actio Pauliana ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo sÄ lygas ir ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tokias pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadas:

1) kad įskaitymas yra dviÅ¡alis sandoris, 2) kad administratorius turi teisę reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį, 3) kad atsakovė sudarydama sandorį buvo nesÄ Å¾ininga, 4) kad prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ Atsakovė su apeliaciniu skundu, grįsdama skundo argumentÄ , jog sudarydama ginčo sandorį ji negalėjo žinoti apie tai, kad ieÅ¡kovė galėjo bÅ«ti nemoki, pateikė skolų apyvartos žiniaraÅ¡tį, kurį praÅ¡o priimti į bylÄ , kaip naujÄ Ä¯rodymÄ .

Apeliantės nuomone, Å¡is įrodymas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės skola atsakovei buvo sena, kadangi pateiktas skolų apyvartos žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad 2011 m. pabaigoje dar buvo vykdomi prekių tiekimai, o per 2011 m. skola buvo mažinama. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsakovė nurodo, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik susipažinus su teismo sprendimo motyvais. Tačiau atsakovės nesÄ Å¾iningumo aplinkybė buvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovė turėjo pareigÄ teikti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o ne teismui priėmus sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta, kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė atsakovei atsirado tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ , ir jo nepriima į bylÄ , remdamasi CPK 314 straipsniu. Dėl administratoriaus teisės reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį Atsakovė teigia, kad administratorius neturi teisės reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio, kadangi atsakovė nėra ir nebuvo nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorių skolininkė.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pirmoji actio Pauliana ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo sÄ lyga yra ta kad kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, t. y. kad skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba jÄ Ä¯vykdęs netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AukÅ¡taitijos statyba“ v.

AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). FaktÄ , kad ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises skolininkei (ieÅ¡kovei), ir administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, turėjo teisę reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nėra ieÅ¡kovės kreditorių skolininkė, kadangi Å¡iuo atveju svarbi yra kreditoriaus neginčijama ir galiojanti reikalavimo teisė į skolininkę, kuri sudarė su trečiuoju asmeniu (atsakove) kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį.

   Dėl Å¡alių pasiraÅ¡ytos tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymos teisinės reikÅ¡mės ir jos ginčijimo pagrįstumo Pirmosios instancijos teismas Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymÄ laikė ne vien buhalteriniu dokumentu, fiksuojančiu faktinę skolų ir atsiskaitymų padėtį, bet ir dviÅ¡aliu sandoriu, sukÅ«rusiu Å¡alims tam tikras teises ir pareigas. Atsakovė mano, kad tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma tėra buhalterinis dokumentas, o duomenų, kad tarp Å¡alių buvo tartasi dėl įskaitymo nėra, be to, įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam kitos Å¡alies sutikimas nereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma gali būti ginčijama, kadangi jos pasirašymas šalims sukėlė tam tikras abipuses pasekmes. Šiuo atveju tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma patvirtina, kad šalių susitarimu buvo įvykdytas įskaitymas. Todėl šios pažymos ginčijimas yra pagrįstas, o jos nenuginčijus nebūtų galimybės pripažinti ieškovės teisės į neteisėtu įskaitymu įskaitytas ieškovei priklausančias pinigines lėšas.

PrieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų, todėl sukelia pasekmes abiems Å¡alims, t. y prieÅ¡prieÅ¡inį teisių ir pareigų pasibaigimÄ . Sutiktina, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1-2 dalys). Tačiau Å¡iuo atveju atsakovės prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai ieÅ¡kovei buvo įskaityti ne atsakovės vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu, bet suderinta Å¡alių valia įformintu tarpusavio susitarimu, kuris yra dviÅ¡alis sandoris, todėl gali bÅ«ti ginčijamas CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymo pagrindu.

Todėl Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės CK 6.131 straipsnio nuostatos dėl įskaitymo vykdymo vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimu ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad toks aiÅ¡kinimas atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-674/2010, 2013 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-671/2013) Dėl sÄ Å¾iningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jos nesÄ Å¾iningumo, teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė žinojo apie UAB „Naras“ nemokumÄ , kadangi nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės skola atsakovei buvo sena, tęsėsi nuo 2011 m., buvo vilkinama atsiskaityti, o ieÅ¡kovei nuolat trÅ«ko piniginių lėšų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas, kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v.

BUAB „NatÅ«ralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010).Atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovė vėluoja atsiskaityti su atsakove, kÄ patvirtino byloje apklausta liudytoja – atsakovės vyr. buhalterė A. V., o atsakovės atstovas pripažino, kad 2012 m. nutraukė ryÅ¡ius su ieÅ¡kove ir, kadangi ieÅ¡kovė neatsiskaitė, apsisprendė paimti skolÄ prekėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad už skolÄ perduotos prekės atsakovės buvo perduotos realizuoti su ieÅ¡kove susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Statybų namai“ (tie patys akcininkai), kuri veiklÄ vykdė tuo pačiu adresu, kaip ir ieÅ¡kovė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad toks atsiskaitymo bÅ«das Å¡alių tarpusavio santykiuose anksčiau nebuvo taikomas. Å ių teismo nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė apeliaciniu skundu neginčija, o jos patvirtina, kad atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių, jog atliktu užskaitymu gali bÅ«ti pažeistos kitų kreditorių teisės. Atsakovė, bÅ«dama verslininke ir veikdama apdairiai ir atsakingai, turėjo pasidomėti, ar ieÅ¡kovė neturi kreditorių, ar atliekant įskaitymÄ nebus pažeisti jų interesai.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydama sandorį pažeis skolininkės kreditorių teises. Be to, iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kuriÄ buvo parduotos prekės atsakovei (t. 1, b. l.

20) matyti, kad parduotų prekių kaina buvo ženkliai didesnė, tačiau buvo pritaikyta didelė nuolaida, kuriÄ pritaikius, skolos suma tapo lygi ieÅ¡kovės įsiskolinimui atsakovei. Å i aplinkybė iÅ¡ dalies taip pat patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .  Vertinant atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , svarbu ir tai, kad įskaitymas buvo atliktas nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kadangi PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pagal kuriÄ atsakovei buvo parduotos prekės, turėjo bÅ«ti apmokėta iki 20120-5-15 (t. 1, b. l. 20), o užskaitymas padarytas 2012-05-02 (t. 1, b. l. 19).

Apeliantės nuoroda į tai, kad jos veiksmai atliekant užskaitÄ buvo teisėti, kadangi CK 6.140 straipsnyje numatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė teigdama, jog jai nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , savo atlikto sandorio teisėtumÄ grindžia bÅ«tent ieÅ¡kovės nemokumu. Tačiau pažymėtina, kad ir CK 6.140 straipsnio taikymo atveju Å¡alis turėtų bÅ«ti sÄ Å¾ininga ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atliekant įskaitymÄ nebus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes tai sudaro pagrindÄ ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo sÄ lygos Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai buvo nemoki ir bÅ«dama nemoki suteikė pirmenybę vienam kreditoriui gauti reikalavimo patenkinimÄ , taip pažeisdama kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises.

Apeliantės nuomone, prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymu nepaveikiamos galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, o įmonės mokumas tik pagerėja, kadangi sumažinami įsipareigojimai, neatitraukiant piniginių lėšų, todėl kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Tokiu bÅ«du atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo sÄ lygos. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v.

BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).              Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ta aplinkybė, jog įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu.

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v.

RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012). Atlikus ginčo įskaitymÄ buvo sumažintas ieÅ¡kovės turtas, nes ieÅ¡kovė dalį turto pardavė atsakovei, tokiu bÅ«du atsakovei sukurdama prieÅ¡prieÅ¡inį piniginį reikalavimÄ ir tuo pačiu sudarydama prielaidas atlikti užskaitymÄ . Todėl užskaitymo atlikimo metu sumažėjo buvusių kitų ieÅ¡kovės kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ atsakovei perduoto skolai padengti turto. IeÅ¡kovė, žinodama apie savo nemokumÄ , tokiu bÅ«du atsiskaitydama su vienu iÅ¡ daugelio kreditorių – atsakove, nepagrįstai suteikė bÅ«tent Å¡iam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimÄ prieÅ¡ kitus savo kreditorius.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, o atlikus įskaitymÄ atsakovei buvo be pagrindo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus savo kreditorius, taip pažeidžiant nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Nustačius, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ , apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Todėl apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos jos atstovavimo iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 700 Lt (t. 2, b. l. 23–24) (CPK 98 straipsnio 1–3 dalys).  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Bolderaja serviss“ (įmonės kodas 111735810) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Naras“ (įmonės kodas 151133110) 700 Lt (202,73 Eur) atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                       Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                             Nerijus Meilutis