f9638971-e6a0-4618-b65a-94fb0da3ce7f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1294-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02512-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo A. Å . skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 84). Skunde (b. l. 1–10) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. ankÅ¡tomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 8-21 m2 su dviem, trimis, penkiais asmenimis, įskaitant ir jį patį, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos ir leistina ploto norma buvo virÅ¡yta daug kartų, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas dažnai gulėti arba sėdėti, kamerose nebuvo kopėtėlių, atramų pagalvei.

Jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , todėl daužydavo į duris. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patekdavo į kameras, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų ir kėlė nesaugumo jausmÄ . Kamerose žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos.

Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Sanitarinio mazgo sienelę dengianti plastmasinė užuolaida neužtikrino bÅ«tino privatumo, nes buvo pakabinta taip, kad plazdėdavo dėl kameros vėdinimo atidarant langÄ , todėl jis tapdavo matomas tiek pareigÅ«nams, tiek kameroje esantiems asmenims. Dėl to jis patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡tainformuotas tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 84). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 27–36) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 šiose kamerose: kameroje Nr. 27 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,31 iki 3,98 m2, kameroje Nr. 10 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,07 m2, kameroje Nr. 30 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23,4 iki 4,67 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 iki 4,58 m2, kameroje Nr. 87 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,8 iki 3,92 m2, DI-2 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m2, kameroje Nr. 7 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 4,4 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,6 iki 3,71 m2, kameroje Nr. 8 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,7 iki 4,18 m2.

Atsakovė, vertindama tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie perteklines lovas kamerose Nr. 46 ir Nr.

87. Iš nuotraukų matyti, kad kamerose yra po tris dvivietes lovas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė – vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas – 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba – 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė – 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas. Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ . Be to, pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose dalį laiko bÅ«davo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį.

Atsakovė pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2020-02-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-300 matyti, kad kameroje Nr. 10 apšvieta, drėgmė tinkama. Nustatyta, kad nubyrėjęs sienos tinkas, tačiau tai nekelia pavojaus gyvybei ir tai nėra šio skundo dalykas. Pažymi, kad nustatyti trūkumai dėl tinko yra kosmetiniai. Iš 2020-08-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2451 matyti, kad kameroje Nr. 30 apšvieta per maža.

TemperatÅ«ra bei drėgmė tinkama. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta (lempų gaubtai tvarkingi). Kameroje Nr. 87 drėgmė tinkama, vėdinimas per langus galimas. Kartu pažymi, kad galimi atvejai, kuomet kamerų inventorius, o ypač kamerose esantys Å¡viestuvai, siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ , piktavaliÅ¡kai kalinamų asmenų sulaužomi. Nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų praÅ¡ymÄ dėl inventoriaus trÅ«kumo ar poreikio jį pakeisti, jį nuolat atnaujina.

Pažymi, kad jokių skundų dėl Å¡viestuvų pareiÅ¡kėjas neteikė. IÅ¡ 2020-07-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2217 matyti, kad kameroje Nr. 8 apÅ¡vieta per maža. TemperatÅ«ra tinkama. Lempos be gaubtų. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. DI-2 apÅ¡vieta, temperatÅ«ra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. IÅ¡ 2020-11-06 Å iaulių tardymo izoliatoriaus raÅ¡to Nr. 14-12343, skirto NVSC, matyti, kad apÅ¡vietos pažeidimas paÅ¡alintas.

Papildomai atsakovė pažymi, kad pareiškėjas jokių skundų dėl gaubtų neteikė. Be to, gaubto nebuvimas niekaip neįtakoja apšvietos bei apšvietimo įrenginius naudojant pagal paskirtį negali sukelti neigiamų pasekmių. Pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Å viestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡viestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t. Nors kitos kameros dėl skunde nurodomų apsektų aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Pažymi, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Prideda 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymÄ Nr. 62-33, iÅ¡ kurios matyti, kad iki pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo, remontuota kamera Nr.

8. Prideda 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 46, 7. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose ar kitose patalpose nereglamentuoja. Kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas).

Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebÅ«tų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Be to, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos priteisimo šį praÅ¡ymÄ turi pagrįsti ir individualizuoti, nurodyti, kokius iÅ¡gyvenimus tariami pažeidimai jam sukėlė ir kodėl praÅ¡oma suma bÅ«tent tokia.

Kadangi Å¡i skundo dalis neindividualizuota, ji atmestina. Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukÅ¡te jie miega, ir to Å TI pareigÅ«nai nedaro, todėl negalime nurodyti, kuriame lovos aukÅ¡te buvo pareiÅ¡kėjo gultas. Atsižvelgiant į tai, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pareiÅ¡kėjui reikėjo lipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , tačiau pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog turi bÅ«ti įrengiamos kopėtėlės. Taip pat jokie teisės aktai nenumato, kad lovos turi bÅ«ti su atramomis, tačiau iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka realybės – visų lovų galuose atramos yra.

Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl skundų neregistravimo atmestina, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai galimai jo praÅ¡ymai ar skundai nebuvo registruojami ar kurie pareigÅ«nai grasino susidorojimu jam ar kitiems asmenims. Kadangi pareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, grįsti bendro pobÅ«džio prielaidomis, tokios pretenzijos neturi pagrindo. Atsiliepime atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo A. Å . skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažyma Nr. 60-34671 „Dėl A. Š.“ (b. l. 38–44), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 (244 dienas). Kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,98 m2, kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,07 m2, kameroje Nr. 30, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,68 m2, kameroje Nr. 46, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,58 m2, kameroje Nr. 87, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,92 m2, DI-2 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 6,56 m2, kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,66 m2, kameroje Nr. 18, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,72 m2, kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,18 m2.

IÅ¡vardintose kamerose esant mažiau asmenų, pareiÅ¡kėjui taip pat teko daugiau negu 3,6 m2, taigi, visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimyb ę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį – nuo 6,56 m2 (DI-2) iki 23,37 m2 (b. l. 38-44), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ nuo 1,118 iki 1,758 m2 (b. l. 45-46) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 27 esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,58 m2, kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,61 m2, kameroje Nr. 30, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 4,31 m2, kameroje Nr. 46, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 4,08 m2, kameroje Nr. 87 esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,54 m2, kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,30 m2, kameroje Nr. 18, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,54 m2, kameroje Nr. 8, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,98 m2.Taigi, kamerose Nr. 27, 87, 7, 18 iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko mažiau negu 3,6 m2, bet daugiau kaip 3 m2.

Nurodytose kamerose, taip pat kitose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 m2. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (b. l. 47-50) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 73-82), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis ir pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kameroje nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų, kurios kėlė nesaugumo jausmÄ . Kamerose žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 16 iki 18 °C, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) konstatuota, kad kameroje Nr. 10 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 10 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 10 siena įskilusi, nuo sienų nubyrėjęs tinko sluoksnis, ties durimis atsikišę nesaugūs sienų kampų metaliniai sutvirtinimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad kamerose Nr. 8 ir 87 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas). Oro temperatūra kamerose Nr. 8, Nr. 87, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 įrenginius (lovÄ /gultÄ ir Å¡viestuvus) veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus kamerų Nr. 8, Nr. 87 patalpas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 8 esantys apÅ¡vietimo įrenginiai techniÅ¡kai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iÅ¡ keturių, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės. Ä®vertinus gyvenamÄ sias kameras Nr. 8 ir Nr. 87 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 vizualiai matomų pelėsių nėra.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 8, Nr. 87 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Remiantis patikrinimo metu Å TI atstovo žodžiu teikta informacija, vasaros sezono metu gyvenamųjų kamerų langų stiklai gali bÅ«ti iÅ¡imami arba įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus praÅ¡ymÄ Å TI administracijai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad kameroje Nr. 30 dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apÅ¡vietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas).

Oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 30 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 30 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad Å TI rėžiminio korpuso kameroje Nr. 30 (ir kitose tikrintose kamerose) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr. 30 patalpas (sienas ir lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Å TI rėžiminio korpuso kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kameroje galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta.

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) matyti, kad įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 10 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 10 siena įskilusi, nuo sienų nubyrėjęs tinko sluoksnis, ties durimis atsikišę nesaugūs sienų kampų metaliniai sutvirtinimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) matyti, kad kamerose Nr. 8 ir 87 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), įvertinus kamerų Nr. 8, Nr. 87 patalpas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 8 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje Nr. 87 langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) matyti, kad kameroje Nr. 30 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), todėl todėl tai vertintina pareiškėjo naudai.

Paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei Å¡alčio, o bÅ«tent: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 63-65) konstatuota, kad kameroje Nr. 10 dirbtinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 8, Nr. 87, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, įvertinus drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 įrenginius (lovÄ /gultÄ ir Å¡viestuvus) veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Ä®vertinus gyvenamÄ sias kameras Nr. 8 ir Nr. 87 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 8 ir Nr. 87 vizualiai matomų pelėsių nėra, gyvenamosiose kamerose Nr. 8, Nr. 87 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 30 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje Nr. 30 vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, kameroje Nr. 30 (ir kitose tikrintose kamerose) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ sudaryta, įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr 30 patalpas (sienas ir lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, todėl laikytina, kad kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 51-59) ir Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-09-03 pažymos Nr. 62-356 „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotaroyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn.“ (b. l. 60–61) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per nurodytus laikotarpius buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. DI 2 – lubų, lango tinkavimas, dažymas; kamera Nr. 8 – paklijavimas grindyse; kamera Nr. 46 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas, kamera Nr. 7 – pilnas pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas; kamera Nr. 10 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas.

Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinime akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad Å TI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 valymo priemonės buvo. ŠTI nustatyta vidaus tvarka dėl gyvenamųjų patalpų valymo atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d.

įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprÅ«pina Å TI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Operatyviosios kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Ä®vertinus administracinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo nuomone, kameros, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, suremontuotos, tvarkingos, be pelėsio, nuo kamerų sienų ir lubų nėra nusilupusių dažų, tai matyti iÅ¡ pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l. 73-82). KritiÅ¡kai vertintinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameroje nebuvo kopėtėlių ir atramos pagalvei. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesant kopėtėlių lipant į antrame aukÅ¡te esantį gultÄ , kildavo konfliktai su pirmame aukÅ¡to gulte esančiu asmeniu, nes turėdavo statyti kojas ant to asmens patalynės. Å is pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei teisės aktai, nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja, jog dviejų aukÅ¡tų gultai turi bÅ«ti su kopėtėlėmis, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir atramos pagalvei nebuvimas galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui papildomus nepatogumus, ir kad Å¡i aplinkybė turi reikÅ¡mės nustatant neturtinės žalos dydį.

PareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad kamerose dirbtinio apÅ¡vietimo Å¡viesa buvo labai stipri, vertintinas kritiÅ¡kai, nes pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. papunktį, kameroje turi bÅ«ti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apÅ¡vietimas užtikrina tinkamo režimo laikymÄ si ir žmonių saugumÄ .

PareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad žiemÄ nebuvo tinkamai Å¡ildoma, temperatÅ«ra buvo nuo 16 iki 180C, o kameroje (nenurodyta kokioje, b. l. 6, 7) siekdavo 12,30C, vertintinas kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671 „Dėl A. Å .“ (b. l. 38–44) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17, t. y. pareiÅ¡kėjas žiemos periodu Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė įvairius higienos normų pažeidimus kamerose Nr. 35, 16, 17, 35 (b. l. 4, 8), tačiau iÅ¡ aukščiaun paminėtos pažymos (b. l. 38–44) matyti, kad pareiÅ¡kėjas tose kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pirmo, antro ir trečio aukÅ¡to gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, daužant į duris. Tokia pat situacija bÅ«davo iÅ¡simaudžius duÅ¡e ar bÅ«nant teniso patalpose.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Nors Å¡ių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė Å¡iuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iÅ¡kvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nekonkretÅ«s, situacijų apraÅ¡ymai nutreipti į tai, kas bÅ«tų, jeigu bÅ«tų, be to, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nes unitazai buvo gyvenamosiose patalpose, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Sanitarinio mazgo sienelę dengianti plastmasinė užuolaida neužtikrino bÅ«tino privatumo, nes buvo pakabinta taip, kad plazdėdavo dėl kameros vėdinimo atidarant langÄ , todėl jis tapdavo matomas tiek pareigÅ«nams, tiek kameroje esantiems asmenims. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateikto atsiliepimo matyti, kad 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iÅ¡ sunkaus pluoÅ¡to, kurios nei skersvėjis, nei panaÅ¡Å«s veiksniai jos judėjimo neįtakoja, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . IÅ¡ pateiktos pažymos (b. l. 45-46) matyti, kad kamerose Nr. 27, 10, 30, 46, 87, 7, 8 sanitarinis mazgas atitvertas mÅ«rine atitvarine konstrukcija, kurių aukÅ¡tis nuo 1,81 m. iki 2,46 m., kameroje Nr. 18 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurio aukÅ¡tis 1,80 m.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Teismas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 73-80) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu arba iš kameros vidinės pusės, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti.

Sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 7, 8, 10, 18, 46) ar sunkaus pluošto užuolaidomis (kameros Nr. 27, 30, 87), šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjos teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Iš byloje esančios drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 fotonuotraukos (b. l.

82) matyti, kad sanitarinis mazgas iÅ¡ trijų pusių atitvertas nuo įėjimo į kamerÄ durų, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ nukreiptas į kameros vidų. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, todėl niekas negalėjo jo matyti, jam naudojantis sanitariniu mazgu ir buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjui minimaliai bÅ«tinas privatumas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetai laikino sulaikymo patalpose, esančiose režiminio korpuso rÅ«syje ir administracinio pastato rÅ«syje buvo atitverti tik dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos ir be užuolaidos.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus SÄ vokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. TLK nėra gyvenamosios patalpos. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-02 pažymos Nr. 60-34671 „Dėl A.

Å .“ (b. l. 38–44) matyti, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių, bÅ«davo patalpintas į trumpalaikio laikymo patalpÄ TLK-5, kur asmenys laikomi ne ilgiau nei 5 val. IÅ¡ pateiktos LSP (TLK – 5) fotonuotraukos (b. l.

81) matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgÄ atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgÄ yra Å¡one (deÅ¡inėje) įėjimo durų atžvilgiu, patapoje prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ sanitarinį mazgÄ yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis. Taip pat iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu.

Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai bÅ«tinÄ privatumÄ , naudojantis pareiÅ¡kėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ .

Be to, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 66-68) matyti, kad Å TI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatais, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 valymo priemonės buvo. ŠTI nustatyta vidaus tvarka dėl gyvenamųjų patalpų valymo atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 69-71) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d.

įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatais, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprÅ«pina Å TI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Operatyviosios kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 73-82), todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kai kuriose kamerose tualetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ .

Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020).

Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).

Dėl dienotvarkės ir užimtumo Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neturėjo nuolatinės dienotvarkėje reglamentuotos judėjimo laisvės, dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Pareiškėjo aiškinimas, kad jis neturėjo nuolatinės dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“, kuris buvo papildytas 2020 m. sausio 31 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-32 Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1/01-11 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ papildymo”, patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, asmeninių kompiuterių naudojimo laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas privalo laikytis aukščiau paminėtais įsakymais nustatytos dienotvarkės, o Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti jos laikymÄ si. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėta, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Įstaigoje veikia biblioteka. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpas, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį. Kad pareiškėjas ypač aktyviai sportavo stalo teniso patalpose, matyti iš pareiškėjo skundo (b. l. 5), asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 23). Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra.

PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nekonkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai neargumentavo, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ , pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl skundų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai nepalankių įstaigai praÅ¡ymų neregistruoja, tiesiog iÅ¡meta.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. 61-3169 (b. l.

62) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad nepalankÅ«s Å iaulių tardymo izoliatoriui skundai neregistruojami, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokie jo skundai (žodžiu ar raÅ¡tu) nebuvo registruojami, dėl ko jie buvo pateikti, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, kodėl, jo nuomone, bÅ«tent jį Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų asmenų, sudarė blogesnes sÄ lygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 18-26) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. 61-3169 (b. l.

62) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-03-19 iki 2020-11-17 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, jam pateikus skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, patirdavo psichologinį spaudimÄ , buvo grasinama ir bauginama, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kodėl jį Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų asmenų, sudarė blogesnes sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog visas 244 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 244 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kamerose Nr. 10, 8, 87 nustatytÄ Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo bei kamerose Nr. 8, 87, 30 nustatytÄ Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimo (kamerose Nr. 8, 87 Lietuvos higienos normos HN 134:2014 12 ir 14 punktų pažeidimai operatyviai paÅ¡alinti, b. l.

72) įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad A. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo A. Å . reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė