Legislator Case Law & Legislation
f962908c-d699-45b8-9ee6-e40c4329e9ef AI generated

f962908c-d699-45b8-9ee6-e40c4329e9ef · Kauno apygardos teismas

Case Number f962908c-d699-45b8-9ee6-e40c4329e9ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

     Civilinė byla Nr. 2A-1807-436/2011 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01639-2010-5       Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.10; 121.18; 121.21Pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimutis Vaitkus(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T.

Legislator headnote

AI generated

f962908c-d699-45b8-9ee6-e40c4329e9ef · Kauno apygardos teismas: Tokius ieÅ¡kovės teiginius apeliantas kategoriÅ¡kai neigia, nes to niekada nebuvo. Mano, jog bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ir negalėjo pateikti jokių Å¡iuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai jog, ieÅ¡kovės A. P. atliktas pinigų pervedimas į apelianto sÄ skaitÄ banke nebuvo jokia paskolos sutartis įrodo ir ta aplinkybė, jog mokėjimo nurodyme grafoje „mokėjimo paskirtis" yra nurodyta - „sÄ skaitos papildymas". Apeliantas mano, jeigu tai bÅ«tų buvusi paskola, tai mokėjimo paskirties grafoje tai ir bÅ«tų nurodyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

     Civilinė byla Nr. 2A-1807-436/2011 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01639-2010-5       Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.10; 121.18; 121.21Pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimutis Vaitkus(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T.

R. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui T. R., tretiesiems asmenims A. P., R. R. dėl skolos pritesimo, ir n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. P. ieÅ¡kiniu prašė teismÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo T. R. 10600 Lt skolos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, reikalavimo dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo teismo posėdžio metu atsisakė.

Teismo posėdžio metu patikslino reikalavimÄ ir prašė priteisti iÅ¡ T. R. 10600,00 Lt skolos, bei 1238,8 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o bÅ«tent: 700,00 Lt iÅ¡laidų advokatui už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ , 318 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 4 Lt už kvitÄ , 217,8 Lt už procesinių dokumentų vieÅ¡Ä Ä¯teikimÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 855405 – atsakovui T. R. į sÄ skaitÄ pagal abipusį susitarimÄ pervedė 10600 Lt sumÄ , kuriuos atsakovas turėjo grÄ Å¾inti iki pareikalavimo, tačiau iki Å¡iol Å¡ios sumos nėra gražintos, nors dėl skolos grÄ Å¾inimo į jį, ir trečiÄ jį asmenį R.

R. ne kartÄ buvo kreiptasi. Pinigai buvo skolinami kaip prašė atsakovas jų Å¡eimos reikalams, nes jie turėjo finansinių problemų. Ji ir jos vyras ne kartÄ kreipėsi dėl skolos gražinimo kaip į atsakovÄ , taip ir į jo tėvÄ . Su jais buvo bendrauta telefonu bei susiraÅ¡inėjama kompiuteriu. Yra iÅ¡likusi dalis kompiuterinio susiraÅ¡inėjimo, tačiau jo nepateikė teismui, nes jis nėra iÅ¡likęs kompiuterio laikmenose. SusiraÅ¡inėjimo ir bendravimo metu nei atsakovas, nei jo tėvas skolos neneigė, vis prašė atitolinti grÄ Å¾inimÄ , kol pradėjo vengti bet kokio bendravimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10600 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) skolos A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovo T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1239,8 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 80 cnt.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei - bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 40,58 Lt (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiga įrodyti pinigų negavimo faktÄ kyla atsakovui, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie pinigų perdavimÄ patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 85405, kuriuo atsakovui į sÄ skaitÄ buvo pervesta 10600 Lt.

Kita vertus, trečiasis asmuo R. R. yra atsakovo tėvas, todėl gali kilti klausimas dėl prievolės pripažinimo bendra ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į bendrÄ atsakovo ir jo tėvo turtÄ , todėl jo parodymai negali bÅ«ti pripažįstami kaip pakankami pinigų grÄ Å¾inimo faktui nuginčyti, nes jis tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl atsakovo teiginys, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, nes juos iÅ¡karto perduodavo atsakovės vyrui nėra pagrįstas bylos įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos sukeliamų pasekmių.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 10600 Lt yra teisėtas ir pagrįstas todėl tenkintinas, kadangi gaudamas pagal mokėjimo nurodymÄ pinigus, atsakovas faktiÅ¡kai pasiskolina tam tikrÄ sumÄ pinigų ir aiÅ¡kinant Å¡io nurodymo turinį daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas T. R. nurodytÄ sumÄ gavo (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.). Jokių raÅ¡telių ar bankinių pavedimų, kad sutartis įvykdyta, atsakovas teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jų nėra, skolos dokumento buvimas taip pat yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (LR CK 6.65 str.), todėl nustačius paskolos gavimo faktÄ bei tai, jog prievolė nėra įvykdyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 10600 Lt iÅ¡ atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas todėl ieÅ¡kinį tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. praÅ¡o panaikinti 2011 m. gegužės 27 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog jokia paskolos sutartis nei raÅ¡tu, nei žodžiu su ieÅ¡kove niekada nebuvo sudaryta. Tokių įrodymų ieÅ¡kovė byloje nepateikė ir negalėjo pateikti.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi tik niekuo nepagrįstais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais leistinais įrodymais bei visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino tikrųjų pinigų pervedimo aplinkybių, taip pat Å¡iuo atveju pakankamai svarbios aplinkybės, jog ieÅ¡kovės apeliantas niekada iki teismo posėdžio nėra matęs ir su ja nėra bendravęs net telefonu, juolab kada nors anksčiau skolinęsis iÅ¡ jos pinigų (taip nurodyta teismo sprendime), todėl ir sudaryti ar susitarti dėl paskolos sutarties neturėjo jokios galimybės. Sutinkamai su LR Civilinio kodekso 6.159str. sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir sutarties forma.

Å iuo atveju - nei vieno iÅ¡ sutarties elemento nebuvo, todėl laikyti, kad tarp apelianto ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta sutartis, juolab paskolos, nėra jokio teisinio pagrindo. Mano, jog vien pinigų pervedimo į apelianto sÄ skaitÄ fakto nepakanka, jog tai bÅ«tų vertinama kaip paskolos sutarties sudarymas, kÄ savo ieÅ¡kinyje tvirtino ieÅ¡kovė. Sutinkamai su LR CPK 178str. Å¡alys (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovas) turėjo įrodyti, kad tarp apelianto bei ieÅ¡kovės buvo susiklostę paskolos sutarties teisinai santykiai, tačiau to nepadarė, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai laikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį įrodytu.

Nežinia kuo vadovaujantis ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje teigė, jog apeliantas įsipareigojo jai grÄ Å¾inti beprocentinę paskolÄ iki 2010 m. liepos 4 d., tačiau Å¡iam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokio įrodymo. Be to, teismo posėdžio metu ji jau teigė, jog paskolÄ apeliantas turėjo grÄ Å¾inti iki pareikalavimo. IeÅ¡kovė nepateikė ir jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti, kad ji ne kartÄ kreipėsi į apeliantÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo ir su juo bendravo telefonu bei susiraÅ¡inėjant kompiuteriu.

Tokius ieÅ¡kovės teiginius apeliantas kategoriÅ¡kai neigia, nes to niekada nebuvo. Mano, jog bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ir negalėjo pateikti jokių Å¡iuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai jog, ieÅ¡kovės A. P. atliktas pinigų pervedimas į apelianto sÄ skaitÄ banke nebuvo jokia paskolos sutartis įrodo ir ta aplinkybė, jog mokėjimo nurodyme grafoje „mokėjimo paskirtis" yra nurodyta - „sÄ skaitos papildymas". Apeliantas mano, jeigu tai bÅ«tų buvusi paskola, tai mokėjimo paskirties grafoje tai ir bÅ«tų nurodyta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, kad atsakovas T. R. 2009 m. rugsėjo 4 d. pasiskolino iÅ¡ IeÅ¡kovės 10600,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus Lt 00 et). Paskola paskolos sutartimi nebuvo įforminta, bet pinigai buvo pervesti į jo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB DnB NORD, mokėjimo nurodymu Nr. 85405, kas neginčijamai įrodo pinigų perdavimo faktÄ , t. y. aplinkybę, jog pinigai faktiÅ¡kai atsirado pas AtsakovÄ .

Atsakovas galėtų ginčyti žodinės paskolos sutarties sudarymo faktÄ tik tuo atveju, jei įrodytų, kad nurodyta pinigų suma į Atsakovo sÄ skaitÄ bÅ«tų patekusi per klaidÄ . Tačiau Atsakovas aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, jog IeÅ¡kovės pinigai į atsakovo sÄ skaitÄ pateko su Atsakovo žinia ir su jo sutikimu.Atsakovo argumentai, jog gavęs pinigus jis juos dalimis iÅ¡grynindavo (paimdavo iÅ¡ savo banko sÄ skaitos), perduodavo trečiajam asmeniui savo tėvui R. R., kuris tuos pačius pinigus perduodavo kitam trečiajam asmeniui IeÅ¡koves vyrui A.

P., neturi jokio realaus pagrindo. IeÅ¡kovės vyrui A. P. nebuvo taikomos jokios bankinės sankcijos, sÄ skaitos nebuvo areÅ¡tuotos, todėl Atsakovo nurodoma pinigų keliavimo seka neturi jokio protingo patvirtinimo, kadangi IeÅ¡kovė, esant tokiai bÅ«tinybei, pinigus turėjo galimybę pervesti tiesiogiai A. P., neįveliant dar dviejų paÅ¡alinių asmenų ir tokiu bÅ«du sukeliant rizikÄ , kad pinigai nepasieks galutinio adresato.Kadangi ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį tik dėl realiai pervestos į Atsakovo sÄ skaitÄ sumos (10600 Lt), todėl Atsakovui nebelieka galimybės sutarties ginčyti net tuo pagrindu, jog pinigų gavo mažiau nei numatyta sutartyje.

Manytina, jog byloje nustatytas pats svarbiausias faktas, kad IeÅ¡kovės pinigai, sumoje 10600.00 Lt realiai pateko į Atsakovo sÄ skaitÄ , t.y. Atsakovas turėjo galimybę jais disponuoti kaip tinkamas, o praėjus tam tikram laikui, privalėjo grÄ Å¾inti IeÅ¡kovei lygiai tokiÄ pačiÄ sumÄ , bei tokiomis aplinkybėmis, kad galėtų neginčijamai įrodyti pinigų grÄ Å¾inimÄ . Tuo tarpu yra akivaizdus tik Atsakovo pinigų gavimo faktas. Atsakovui įrodė banke AB DnB NORD patvirtintu mokėjimo nurodymu Nr. 85405.

Tuo tarpu Atsakovas savo tariamų argumentų negali įrodyti jokiais leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v.

L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009).Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v.

A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009).Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, bÅ«tina perduoti sutarties dalykÄ â€“ pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalykÄ laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).Å ioje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Dėl to kvalifikuojant tarp Å¡alių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises bei pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ . Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. P. 2009 m. rugsėjo 4 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 85405 pervedė į atsakovo T. R. sÄ skaitÄ 10.600,00 Lt sumÄ . Mokėjimo paskirtyje nurodė – sÄ skaitos papildymas (b.l. 2). Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad tretieji asmenys R. R. ir A. P. 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo susitikę verslo reikalais ir paprašė leisti į atsakovo sÄ skaitÄ pervesti pinigus, kuriuos turėjo grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui A.

P.. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas žodiniu sutikimu įsipareigojo grÄ Å¾inti pinigų sumÄ . Atsakovas pateikė teismui sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio nustatyta, jog 2009-09-06, 2009-09-08, 2009-09-14, 2009-09-21 buvo nuimta visa pervesta pinigų suma 10.600,00 Lt (b.l. 38-39). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu neigė, gavęs iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės pervestÄ pinigų sumÄ (b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ nenustatė kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimÄ tarp ginčo Å¡alių (b.l. 78).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti svarbus yra ne raÅ¡ytinio susitarimo sudarymas, bet pinigų perdavimas. Paskolos teisinius santykius ieÅ¡kovė įrodinėjo banko įvykdytų mokėjimo nurodymu, o atsakovas neginčijo fakto, kad gavo iÅ¡ jo 10.600,00 Lt, pinigus iÅ¡ savo sÄ skaitos nuėmė, bet neigė, kad tai buvo paskola. Darytina iÅ¡vada, kad, ieÅ¡kovei pervedus į atsakovo sÄ skaitÄ pinigus, o Å¡iam juos priėmus, Å¡alys buvo susitarusios dėl pinigų perdavimo atsakovui.

IeÅ¡kovė banko pavedimu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , atsakovas, prieÅ¡ingai, faktÄ , kad jis perdavė trečiajam asmeniui A. P., ieÅ¡kovės vyrui, pinigus, neįrodė. Atsakovas pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ atsakovui A. P. įrodinėjo liudytojo M. K. parodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę.

Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiÅ¡kia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyminio aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų virÅ¡yti. Tokios ribos yra principinė įstatyminės įrodinėjimo taisyklės taikymo sÄ lyga: turi bÅ«ti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo iÅ¡vada visais atvejais turi bÅ«ti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).Liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis paaiškino, jog dalyvavo ir matė, kaip atsakovas T. R. nuimdavo iš bankomato pinigus ir juos atiduodavo savo tėvui, trečiajam asmeniui R. R., o pastarasis juos perduodavo kitam trečiajam asmeniui A. P.. Liudytojas paaiškino, jog nežino, kokios konkrečiai sumos ir kokiu tikslu buvo perduodamos. Trečiasis asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, nes išvykęs į užsienį ir jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie paskolos ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾inimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ negrÄ Å¾intos paskolos10.600,00 Lt priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei (CK 6.38, 6.873 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo Å¡alių paskolos teisinių santykių egzistavimo faktÄ , remdamasis ne liudytojo parodymais, bet raÅ¡ytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimu ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Ieškovė, vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismo posėdžio metu šio įstatyme numatyto reikalavimo atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl to pasisakė. Apeliaciniame skunde dėl Å¡ios dalies reikalavimo nėra, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 320 str. 2 d., 313 str.). Teismui buvo pateiktas atsakovo T. R. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (LR CPK 321-322 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos – 500,00 Lt (b.l.

93) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ( LR CPK 88, 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Arūnas Rudzinskas Teisėjai                                                                                        Albinas Čeplinskas                                                                                 Algirdas Remeika