Legislator Case Law & Legislation
f95f7c4a-d15b-4b2c-810b-06b343709dc0 AI generated

Lithuanian court acquits defendant on fraud charge but convicts on embezzlement, merging sentences and suspending execution.

Case Number f95f7c4a-d15b-4b2c-810b-06b343709dc0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the lower court's acquittal on fraud charges while upholding the conviction for embezzlement. The defendant argued she did not participate in the fraud, but the court found she organized the embezzlement of company funds. Consequently, the court merged the new fraud sentence with the existing embezzlement sentence and suspended the execution of the combined penalty.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 183 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 184 straipsnio 2 dalis: The court may acquit a defendant on one count of joint crime while convicting on another count of the same criminal act if the evidence supports participation in the specific charged offense.

Keywords

AI generated
joint criminal enterprise fraud conviction reversal embezzlement sentencing sentence merging suspended sentence execution

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 183 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 184 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 24 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 63 straipsnio 1, 4 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 75 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 682 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 69 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-176-202/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00010-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1., 1.1.10.1., 1.2.14.6.2., 2.4.6.5.2. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,nuteistajai J.

Ž., gynėjai advokatei Andželikai VosyliÅ«tei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalies, kuria J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei pagal nuteistosios J.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalies, kuria J. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 303 straipsnio 3 dalį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys dėl 2 320 000 Lt ir procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ J.

Ž. atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. J. Ž. nuteista už tai, kad veikdama grupe su kitais asmenimis organizavo patikėto didelės vertės turto iššvaistymÄ , A. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami grupe kartu su kitais asmenimis iÅ¡vaistė patikėtÄ didelės vertės turtÄ , t. y. J. Ž., A. M. bei A. V. bendrai veikdami su kitais asmenimis, J. Ž. ir A. M. turint tikslÄ neteisėtai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšomis sumokėti už A. M. bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimui skirtÄ 1 000 000 litų dydžio piniginę sumÄ , J.

Ž. nurodžius bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. pervesti Å¡iai bendrovei priklausančiÄ 1 000 000 litų dydžio piniginę sumÄ Ä¯ bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , ir Å¡iuos pinigus 2006 m. kovo 27 d. iÅ¡ bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, be sutarties ar kitokio juridinio pagrindo S. Č. pervedus į bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , po to J. Ž. nurodymu iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos pinigus pervedus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , o vėliau iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos J.

Ž. nurodymu A. V. kaip bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, 2006 m. balandžio 3 d. be pagrindo, neteisėtai, Å¡iÄ 1 000 000 litų dydžio sumÄ pervedus į asmeninę kaltinamojo A. M. sÄ skaitÄ , kuris Å¡iuos pinigus 2006 m. balandžio 3 d. pervedė kaip savo asmenines lėšas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Ä¯statinio kapitalo didinimui, iššvaistė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 1 000 000 litų, padarydami Å¡iai bendrovei 1 000 000 litų materialinę žalÄ .1.1.

J. Ž. taip pat nuteista už tai, kad bÅ«dama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, siekdama paslėpti Å¡ioje bendrovėje esantį piniginių lėšų trÅ«kumÄ , 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu pasirašė 2008-08-01 bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Kaliningrado srityje veikiančios bendrovės OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyviÄ paslaugų (rinkos tyrimų) tiekimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ už atliktÄ pagal Å¡iÄ sutartį darbÄ neva turėjo sumokėti 2 300 000 litų bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat tikrovės neatitinkantį pagal sutartį atlikto darbo 2008-12-14 priėmimo-perdavimo aktÄ bei sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , žinodama, kad darbai nebuvo atlikti ir piniginės lėšos iÅ¡ bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pervestos, taip pat pasirašė bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius: 2008-08-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 8/102-2 150 000 litų sumai, 2008-08-14 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 8/104-1 150 000 litų sumai, 2008-09-02 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.8/117-1 200 000 litų sumai, 2008-09-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.8/123-1 200 000 litų sumai, 2008-10-09 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.8/148-1 200 000 litų sumai, 2008-12-15 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.8/200 300 000 litų sumai, 2008-12-23 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 8/211 300 000 litų sumai, kuriuose buvo nurodytos melagingos žinios apie tai, kad iÅ¡ bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos orderiuose nurodytos sumos už atliktus darbus pagal sudarytÄ aukščiau nurodytÄ paslaugų tiekimo sutartį, nors tikrovėje Å¡ie pinigai nebuvo pervesti, taip Å¡iuos dokumentus suklastodama. 1.2.

J. Ž. taip pat nuteista už tai, kad 2008 m. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad pinigai bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iÅ¡mokėti, bÅ«dama bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeisdama Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, arba struktÅ«ros pasikeitimu bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu ar jiems apsibaigus ar įvykus, bendrovės finansininkei J.

K. davė nurodymus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti suklastotus bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-14 sutartį dėl joje numatytų darbų atlikimo, 2008-12-14 sutartyje nurodytų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , 2008-12-14 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.

1. bei suklastotus kasos iÅ¡laidų orderius 2008-08-05 Nr.8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr.8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr.8/148-1, 2008-11-25 Nr. 8/185, 2008-12-15 Nr. 8/200, 2008-12-23 Nr.8/211, 2008-12-31 Nr./8/218, 2009-01-05 Nr.9/2, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡mokėjusi 2 300 000 litų sumÄ . 1.3. J. Ž. Å¡ioje byloje buvo kaltinama tuo, kad veikdama kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2009-01-16 pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 2 300 000 litų, kurie buvo nuo 2007-08-06 iki 2008-12-29 gauti Å¡ioje bendrovėje pagal kasos pajamų orderius iÅ¡ bendrovių ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ir kitų bendrovių.1.3.1.

Apygardos teismas J. Ž. dėl Å¡io kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį – J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams. 2.1. Prokurorė nurodo, kad byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad J. Ž. nuo 2007-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimu buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, be to, turėjo 49 % bendrovės akcijų.

Savo užimamų pareigų pagrindu direktorė J. Ž. savo žinioje turėjo visÄ Ä¯monės turtÄ , taip pat ir pinigines lėšas, kurias privalėjo naudoti įmonės (tuo pačiu akcininkų) interesais (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis). 2008-11-14 pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo pardavimo sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ liudytojos J. K. parodymų matyti, kad 2008 m. spalio mėnesį, prieÅ¡ jai einant atostogų, papraÅ¡ius M.

M. suskaičiuoti abiejuose seifuose esančius pinigus, Å¡is piktai pasakė, kad čia niekas nedega, o po kelių dienų pakartotinai papraÅ¡ius M. M. atidaryti seifÄ , kuriame laikomi pinigai, paaiÅ¡kėjo, kad jame trÅ«ko apie vieno milijono litų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos iÅ¡laidų orderius su papildomais indeksais (2008-08-05 Nr. 8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr. 8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr. 8/148-1) iki 2008 m. lapkričio mėn. buvo neva iÅ¡laiduota 900 000 Lt.

Ta aplinkybė, kad šiam laikotarpiui išrašyti kasos išlaidų orderiai su papildomais indeksais, pasak prokurorės, patvirtina, kad toks pinigų trūkumas kasoje susidarė iki 2008-11-25, o nuo šios datos jau pildomi orderiai be indekso patvirtina, kad realiai po šios datos neva išlaiduotos tos pinigų sumos buvo įmonės kasoje, tačiau buvo pasisavintos prisidengiant fiktyvia sutartimi su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“. Niekas kitas be J. Ž. ir M. M. to negalėjo padaryti, o J.

Ž. veiksmai akivaizdžiai rodo, kad ji aktyviai dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, fiktyvių dokumentų pagrindu buvo paimti beveik visi likę gryni pinigai iš įmonės kasos (pagal kasos išlaidų orderius 2008-11-25 Nr. 8/185, 2008-12-15 Nr. 8/200, 2008-12-23 Nr. 8/211, 2008-12-31 Nr. 8/218, 2009-01-05 Nr. 9/2, iš viso per 2008-11-25 – 2009-01-05 1 300 000 Lt). Faktiniais bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vien savo valdomoms įmonėms laikotarpyje nuo 2008-07-31 iki 2009-01-15 buvo skolinga nuo 5 iki 8 milijonų litų (specialisto išvados 9 priedas-suvestinė lentelė).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdama OOO „(duomenys neskelbtini)“ (iÅ¡ viso neva sumokėjo 2 300 000 Lt), neturėjo pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti, kÄ patvirtino liudytojai I. K. bei V. V.. Liudytojas J. Ž. parodė, kad maždaug 2008 m. lapkričio mėn. atsitiktinio susitikimo su M. M. metu, pastarasis, kalbėdamas apie verslÄ , pasakė turįs problemų ir kad jam reikia iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų maždaug 2 milijonams litų. J. Ž. sutiko padėti, po ko susisiekė su OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktore V.

Ž., paaiÅ¡kino situacijÄ , paklausė, ar galėtų apiforminti sandorį maždaug 2 milijonų litų sumai, ir Å¡i sutiko. Su V. Ž. aptarė, kad neva gautÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumÄ ji buhalterinėje apskaitoje įformins kaip paskolÄ jam (J. Ž.), kaip bendrovės akcininkui, kad nebÅ«tų problemos, kodėl tos sumos realiai nėra OOO „(duomenys neskelbtini)“ kasoje. Å ios aplinkybės, prokurorės nuomone, rodo, kad prieÅ¡ perduodant įmonę naujiems akcininkams buvo įvykdytas nusikalstamas sumanymas, panaudojant suklastotus dokumentus, pasisavinti iÅ¡ bendrovės kasos sukauptas lėšas.

Tai, kad J. Ž. reikalavo naujų savininkų įrašyti į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jog ateityje jie atsisako bet kokių pretenzijų, tik įrodo, kad ji žinojo ir prisidėjo prie lėšų pasisavinimo. Nesant bendro J. Ž. ir M. M. susitarimo, tokia pinigų pasisavinimo schema negalėjo būti įvykdyta, kaip ir jokie kiti pašaliniai asmenys negalėjo šių lėšų pasisavinti. Kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. K., pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartį buvo paprašyta bendrovės finansinių dokumentų, atskaitomybių ir buvo pateiktos 2005-2006-2007 m. bei 2008 pirmojo pusmečio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės, tačiau kitų dokumentų pateikta nebuvo.2.2.

Prokurorė pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog klastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius (juose įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančias žinias apie neva turėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidas), buvo siekiama pateisinti (paslėpti) bendrovėje esantį piniginių lėšų trÅ«kumÄ , taigi, preziumuojama, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog J. Ž. inkriminuojamu laikotarpiu, jai bÅ«nant UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, bendrovės kasoje atsirado 2 300 000 Lt trÅ«kumas.

Aptariamu atveju taip pat nustatyta, kad 2 300 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimti prisidengiant fiktyviu sandoriu su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ (dalis šios sumos – 900 000 Lt buvo neva išlaiduota pagal kasos išlaidų orderius su papildomais indeksais iki 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., kita dalis – 1 400 000 Lt iš bendrovės kasos išimta realiu laiku išrašant fiktyvius kasos išlaidų orderius). Kasos išlaidų orderiai išrašyti J.

Ž. einant generalinės direktorės pareigas, be to ir fiktyviÄ sutartį su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė J. Ž.. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009) tokie įmonės vadovo veiksmai, kai pagal fiktyvias sutartis iÅ¡ bendrovės kasos ar sÄ skaitos iÅ¡laiduojami pinigai ir nėra duomenų, kad Å¡ie pinigai panaudoti įmonės reikmėms, vertinami kaip turto iÅ¡vaistymas arba pasisavinimas.

Pasak prokurorės, Å¡iuo atveju aplinkybės, kad pinigai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo iÅ¡imti vadovaujantis fiktyvia sutartimi ir fiktyviais kasos iÅ¡laidų orderiais, neginčijamai nustatytos, diskutuotinas klausimas, ar tokie įmonės vadovo veiksmai vertintini kaip turto iššvaistymas, ar kaip turto pasisavinimas. 2.3. Apeliantė nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaitÄ .

J. Ž. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49 % akcijų savininke, taip pat įmonės vadove, tačiau visi šioje įmonėje buvę grynieji pinigai su jos žinia buvo valdomi kito akcininko M. M.. Šie J. Ž. parodymai iš esmės sutampa su liudytojos J. K. parodymais. Tačiau liudytoja J. K. taip pat pripažino, kad nurodymus atlikti atitinkamas (buhalterės/kasininkės) pareigas ji gaudavo iš J. Ž., pati J. Ž. žinojo apie tai, kad jos valdomos įmonės lėšos yra tvarkomos trečiojo asmens – M.

M.. Be to, J. K. parodė, kad ne M. M., o J. Ž. davė jai nurodymÄ iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius, nurodant, kad pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡laiduojami pagal sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“, bei numeruoti juos įraÅ¡ant papildomÄ indeksÄ . Taip pat yra laikytina, kad bÅ«dama įmonės vadove J. Ž. žinojo apie lėšų trÅ«kumÄ , dėl ko neprieÅ¡taravo ir netgi pati sudarė apsimestinę sutartį su Rusijos Federacijoje registruota OOO „(duomenys neskelbtini)“ bei klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius.

Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. nurodė, jog jos valdomos įmonės lėšos nebuvo panaudotos ekonomiÅ¡kai nepagrįstiems sprendimams vykdyti, yra pagrindo laikyti, kad trÅ«kstami 2 300 000 Lt buvo pasisavinti. Byloje nėra nustatyta, kad J. Ž. bÅ«tų kaip nors prieÅ¡taravusi ar atlikusi kitus aktyvius veiksmus, siekiant ne nuslėpti pinigų stygių UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet padengti susidariusį trÅ«kumÄ . Ji savo veiksmais parodė, kad buvo suinteresuota nuslėpti aukščiau nurodytÄ informacijÄ ir tai gali bÅ«ti pateisinama tik finansine nauda, dėl ko J.

Ž. dėl 2 300 000 Lt pasisavinimo iÅ¡teisinta nepagrįstai. Be to, teismas, nustatęs, kad nėra pagrindų J. Ž. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl 2 300 000 Lt pasisavinimo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ Ä¯vertinti, ar pagal surinktus įrodymus nuteistoji nepadarė kitos nusikalstamos veikos, tačiau Å¡iuo atveju nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad J. Ž. inkriminuojama nusikalstama veika – turto pasisavinimas nėra įrodyta, ir visiÅ¡kai nieko nepasisakė apie esminius byloje surinktus įrodymus, kuriais vadovaujantis yra aiÅ¡kus pagrindas spręsti, kad minėta nuteistoji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, Å¡ios bendrovės turtÄ (2 300 000 Lt) iššvaistė.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ar 184 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta J. Ž. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme tokia pozicija buvo suabejota. IÅ¡ dalies yra pateisinamos bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės dėl J. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes buvo sudėtinga nustatyti, ar ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir 49 % įmonės akcijų savininke, pasisavino ar iššvaistė jai patikėtÄ turtÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2012-10-24 surašė kaltinamÄ jį aktÄ , ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00010-09, kuriame buvo nustatyta, kad nuteistoji J. Ž. kaltinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jai patikėto didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (2 300 000 Lt) iššvaistymo. Vadovaujantis Å¡iuo kaltinamuoju aktu byla teisme buvo iÅ¡nagrinėta, tačiau suplanuotu paskelbti nuosprendį laiku pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria nurodė prokurorei paÅ¡alinti kaltinamojo akto trÅ«kumus, t.y. tikslinti kaltinamÄ jį aktÄ dėl inkriminuojamo 2 300 000 Lt iššvaistymo, nes kaltinamajame akte apraÅ¡ant J.

Ž. nusikalstamÄ veikÄ nurodyta tik tai, kad ji laikotarpyje nuo 2007-06-14 iki 2009-01-16, tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, veikdama kartu su M. M., iššvaistė patikėtÄ turtÄ â€“ 2 300 000 Lt, jokie kiti duomenys apie tai, kaip buvo padaryti inkriminuojami nusikalstami veiksmai (turto iššvaistymas), kam ir kokius konkrečius veiksmus atliekant buvo kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas iššvaistytas, kada bendrovės pinigai buvo paimami ir kur jie juos Å¡vaistant perduodami, kaltinime nėra nurodyta, tik apraÅ¡oma, kaip buvo slepiama Å¡i nusikalstama veika (sudarant paslaugų sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“, klastojant kasos iÅ¡laidų orderius ir kt.).

Å ioje nutartyje, dėl kurios buvo pateikti prokuratÅ«ros ir civilinės ieÅ¡kovės skundai, apygardos teismas taip pat konstatavo, kad byloje esančiame kaltinamajame akte nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis laikoma, kad kaltinamoji J. Ž. padarė bÅ«tent turto iššvaistymÄ (J. Ž. inkriminuojamais veiksmais galėjo bÅ«ti slepiamas ir turto pagrobimas, pasisavinimas, lėšų trÅ«kumas, atsiradęs dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir panaÅ¡iai). Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė prokurorei tikslinti kaltinamÄ jį aktÄ , nors dar neiÅ¡nagrinėjęs bylos nusprendė, kad inkriminuojamai nusikalstamai veikai pripažinti nebuvo pagrindų.

Tai, pasak prokurorės, savaime reÅ¡kia, kad nurodydamas pildyti kaltinamÄ jį aktÄ teismas nebuvo iÅ¡samiai įsigilinęs į bylos aplinkybes, nes skundžiamame nuosprendyje (jo dalyje dėl 2 300 000 Lt pasisavinimo) nusprendė iÅ¡ esmės nepasisakyti apie byloje surinktus įrodymus ir įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2014-07-25 buvo patikslintas kaltinamasis aktas, surinkti papildomi įrodymai, gauta papildoma specialisto iÅ¡vada ir J. Ž. veiksmai Å¡ioje dalyje buvo perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ .

Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nenustačius, jog J. Ž. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, buvo pagrindo įvertinti, ar pastaroji neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar J. Ž. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, ar 183 straipsnio 2 dalyje, buvo iÅ¡tirti visi įrodymai ir jie buvo nagrinėjami abiejų nurodytų nusikalstamų veikų kontekste, dėl ko yra pagrindo laikyti, kad apeliaciniame procese nuteistajai inkriminuojamų veikų perkvalifikavimas yra galimas.2.4.

Pasak apeliantės, vertinant bylos aplinkybes, nuteistosios J. Ž. veiksmai, valdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ (grynuosius pinigus) pripažintini nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje. J. Ž. veiksmai valdant įmonę, apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ ir klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus, yra įvertinti kaip neteisėti ir iÅ¡ esmės už Å¡ių veiksmų atlikimÄ J. Ž. yra nuteista. Be to, apygardos teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-14 akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo kasoje 2 300 000 Lt.

Nusikaltimo padarymo metu (nuo 2007-06-12 iki 2009-01-15) J. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis, 9 dalie 1 ir 9 punktai).

Todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto Å¡vaistymas, nepagrįstas nuraÅ¡ymas, kitoks praradimas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi. Be to, J. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49 % akcijų savininkė (juridinio asmens dalyvis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta ne tik juridinio asmens valdymo organo atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), bet ir juridinio asmens dalyvio atsakomybė (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis.

Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Å ioje byloje nustatyta, kad J. Ž. sprendimai, kurie lėmė 2 300 000 Lt žalos atsiradimÄ , visų pirma, buvo leidimas M. M. (vienam iÅ¡ įmonės akcininkų) savo žinioje turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtÄ (t.y. lėšas, kurios buvo skolintos iÅ¡ minėtos įmonės dukterinių bendrovių ir skirtos jos veiklai).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Ž. netvarkė jai užimamų pareigų pagrindu patikėto turto, leisdama kitam asmeniui valdyti ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)" grynaisiais pinigais. Pasak prokurorės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje buvusį grynųjų pinigų kiekį yra iÅ¡ esmės sudėtinga, nes kaip parodė liudytoja J. K., Å¡ios bendrovės vadovai, t.y. J. Ž., valdė ir kaupė įmonės lėšas ne banko sÄ skaitose, o saugodama grynuosius pinigus įmonės seife, periodiÅ¡kai iÅ¡gryninat pinigus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, taigi, sukeliant didesnę rizikÄ Å¡ias lėšas prarasti.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nei J. Ž., nei liudytoja J. K. nenurodė įtikinančių paaiÅ¡kinimų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad grynųjų pinigų laikymas įmonėje (jos seife) buvo pateisinamas kokiais nors objektyviais motyvais, tuo labiau taip ir liko neaiÅ¡ku, kodėl J. Ž., bÅ«dama įmonės vadove, leido M. M. faktiÅ¡kai valdyti įmonėje buvusius grynuosius pinigus, juolab, kad pastarasis nusikaltimo padarymo metu buvo įmonės akcininkas, tačiau nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tuo labiau, turtintis teisę valdyti įmonėje buvusius grynuosius pinigus.

Vertinant liudytojos J. K. parodymus ir pačios nuteistosios paaiškinimus darytina išvada, kad J. Ž. žinojo apie tai, jog M. M. savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos akcininko (-ų) sprendimu būtų patikėtos ne šios bendrovės vadovei J. Ž., bet jos akcininkui M. M.. Taigi, tokiais savo veiksmais J.

Ž. neteisėtai ir neatlygintinai perleido M. M. jai patikėtÄ ir jos žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ (grynuosius pinigus), o perleidžiant Å¡ios įmonės akcijas naujam savininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), aktyviais veiksmais siekė nuslėpti 2 300 000 Lt trÅ«kumÄ , sudarydama apsimestinį sandorį su Rusijos Federacijoje registruota OOO „(duomenys neskelbtini)“ (kuri nevykdė jokios veiklos), suklastodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius ir apgaulingai tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės buvo konstatuotos teisme ir teismo vertintos, todėl, apeliantės teigimu, apygardos teismas, priimdamas nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje bei konstatavęs, kad J. Ž. iÅ¡teisintina dėl svetimo turto pasisavinimo, turėjo pareigÄ pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ inkriminuojamos veikos – turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) į iššvaistymÄ (BK 184 straipsnio 2 dalis), kurį J. Ž. galėjo padaryti tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų J.

Ž., A. M. ir A. V. bei civilinės ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato J. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio, 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl J. Ž. pakeitė: J. Ž. veikÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtÄ baudÄ subendrino su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimo dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams) bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimo dvejiems metams) taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dus ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ dvejiems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 682 ir BK 69 straipsniais, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams, atimant nuteistajai Å¡iam laikotarpiui teisę dirbti darbÄ , susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, ir įpareigojo per penkerius metus atlyginti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų A. M. ir A. V., civilinės ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato J. E. apeliacinius skundus atmetė.3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir civilinio ieÅ¡kovo „C. S. SE“ atstovo advokato A.

Alimo kasacinius skundus, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalis, kuriomis atmestas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl naujos bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo, ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

KitÄ Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . Civilinio ieÅ¡kovo „C. S. SE“ atstovo advokato A. Alimo kasacinį skundÄ atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, įrodymus vertino neiÅ¡samiai, nevertino jų visumos, neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde, todėl iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Å¡ie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .4.

Nuteistojo J. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, jai nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos. 4.1. Apeliantė teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai nuteisė jÄ ir už dokumentų klastojimÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nuosekliai tvirtino, kad jokie dokumentai klastojami nebuvo, sutartys ir aktai buvo sudaryti patvirtinant tikrai įvykusius sandorius, kasos ir pajamų iÅ¡laidų orderiuose nurodyti teisingi duomenys, nes juose nurodytos sumos tikrai buvo pervestos bendrovei OOO „(duomenys neskelbtini)“.

Apygardos teismas jos kaltę pagal BK 300 straipsnio 3 dalį grindė nenuosekliais, nepatikimais, kitai bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiais ir neteisėtu bÅ«du gautais atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ liudytojų J. Ž., M. A., J. K. parodymais, taip pat liudytojo V. V. parodymais, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių įsiskolinimų, todėl 2 milijonų litų apimties sutarties sudarymui buvo bÅ«tinas banko leidimas, tačiau niekas į bankÄ nesikreipė ir apie tokiÄ sutartį neinformavo, kurie prieÅ¡tarauja liudytojos AB Ūkio bankas Vilniaus filialo valdytojos I.

K. parodymams (b. l. 23-26), kad visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo tvarkingi, kad ji ir V. V. į „(duomenys neskelbtini)“ valdybÄ buvo deleguoti ne dėl to, kad dalyvauti Å«kinėje veikloje, o dėl kontrolės, Å«kiniuose sandoriuose nedalyvaudavo, neturėjo reglamento ar nustatytos tvarkos, kuri juos įpareigotų žinoti apie įmonės sandorius (b. l. 25). Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigus pagal kasos pajamų orderius iÅ¡ seifo iÅ¡imdavo ji pati ir atiduodavo (t. 7, b. l. 57), tačiau vėliau nurodė, kad tai darė ne ji, gal ir buvo koks kartas, kai ji tai darė (b. l. 37).

Taip pat ji nurodė, kad kai kurie orderiai buvo iÅ¡raÅ¡yti atgaline data juos numeruojant papildomais numeriais, nes toks buvo J. Ž. nurodymas (b. l. 37), tačiau pirminėse apklausose tokių aplinkybių Å¡i liudytoja nenurodė. Be to, Å¡ie jos parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos I. K. parodymams (b. l. 25), kad įneÅ¡ti pinigus į banko sÄ skaitÄ atbuline data negalima. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko „Swedbank“ 2009-07-16 iÅ¡rašų, bÅ«tent tomis datomis, kai pinigai buvo iÅ¡mokėti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ tokias pačias sumas J.

Ž. įneÅ¡davo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ (t. 5, b. l. 154), kuris 2008-08-01 buvo pasirašęs 2 300 000 Lt paskolos sutartį su bendrove OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-08-01 įgaliojimÄ , kuriuo bendrovė OOO „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo jį įmonės vardu paimti pinigus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiraÅ¡yti pinigų priėmimo kvitus ir pan. Nors liudytojas J. Ž. parodė, kad Å¡iuos pinigus įneÅ¡davo neva iÅ¡ paimto 2001 m. kredito iÅ¡ banko „Nordea“, tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Taip pat jis nurodė, kad ankščiau sakė netiesÄ , o kai buvo prispaustas tyrimo, kuris trukdė jo verslui, nes buvo areÅ¡tuotos jo sÄ skaitos, pradėjo sakyti tiesÄ (t. 23, b. l. 170-171). Liudytojų J. Ž. bei M. A. parodymai, kad jie jokių pinigų negavo nebuvo nuoseklÅ«s, pirminėse apklausose jie nurodė, kad pinigus gavo, M. A. teisme paaiÅ¡kino, kad jis parodymus pakeitė dėl nenoro atsidurti kalėjime (b. l. 45), be to, J. Ž. ir M. A. parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. parodymams, kad pinigus gaudavo J.

Ž., kad 2008-2009 m. buvo tiriama komunalinių paslaugų rinka, kad buvo paruoÅ¡ti 4 tomai dokumentų ir pan. Pasak apeliantės, apygardos teismas neįvertino ir J. K. 2009-01-12 tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ seifas, kuriuo naudojosi ir S. Č., buvo apvogtas, paklausus S. Č. apie vagystę, Å¡is tik Å¡yptelėjo, taip pat liudytojo I. K. parodymų bei V. T. perdavimo akto, iÅ¡ kurių matyti, kad medžiaga apie atliktÄ komunalinių paslaugų rinkos tyrimÄ buvo pavogta ir atsidÅ«rė pas naujus akcininkus.

Taigi, teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ seifo buvo pavogti dokumentai, susiję su komunalinių paslaugų rinka, ir vėliau buvo surinkti ne visi tai patvirtinantys dokumentai, apeliantės nuomone, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismui pateiktoje medžiagoje yra tik vieÅ¡ai prieinamų Kaliningrado srityje veikiančių komunalinių normatyvinių aktų rinkinys, kuriam sudaryti nereikalingas darbas už 2 300 000 Lt sumÄ . Taip pat teismas nepagrįstai, įvertinęs tik byloje esančius bendrovė OOO „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i bendrovė veiklos nevykdė ir kad tuose dokumentuose nėra duomenų, jog ji gavo lėšas iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Å iuo atveju teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. parodymus, kad Å¡i bendrovė veiklÄ vykdė, 2008-2009 m. buvo tiriama komunalinių paslaugų rinka, pinigus už rinkos tyrimus gaudavo J. Ž., nevertino 2008-08-01 paskolos sutarties tarp bendrovės OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž. bei 2008-08-01 įgaliojimo, kuriuo J. Ž. įgaliotas OOO „(duomenys neskelbtini)“ vardu priimti pinigus, pasiraÅ¡yti pinigų priėmimo kvitus ir pan.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog pinigai buvo gauti ir panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ padarę neįvertinęs byloje esančių banko iÅ¡rašų, patvirtinančių, kad tomis pačiomis datomis ir sumomis, kai pinigai buvo iÅ¡mokami iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, J. Ž. įneÅ¡davo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , taip pat pirmiau minėtos sutarties ir įgaliojimo tarp J.

Ž. ir bendrovės OOO „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuodamas, kad buvo sudaryta apsimestinė sutartis, nes nėra konkrečios medžiagos apie atliktÄ darbÄ , kuris galėtų bÅ«ti įvertintas sutartyje nurodyta suma, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbų atlikimo medžiaga buvo pavogta, todėl pavyko surinkti ne visus darbų atlikimÄ patvirtinančius dokumentus, buvo darbų priėmimo perdavimo aktas. Be to, teismas neskyrė ekspertizės atliktų darbų vertei nustatyti ir savo iniciatyva nepagrįstai sprendė, kad atlikti darbai neverti sutartyje nurodytos sumos.

Pasak apeliantės, nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad suklastojant orderius, t.y. juose įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančias žinias apie neva turėtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidas, buvo siekiama pateisinti (paslėpti) bendrovėje esantį piniginių lėšų trÅ«kumÄ , todėl bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė žala. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esančioms specialistų iÅ¡vadomis bei liudytojų N. N. ir S. parodymams, kad minėtoje įmonėje nei perteklius, nei trÅ«kumas nebuvo nustatyti (t. 23, b. l. 56).

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji – J. Ž. bÅ«tų žinojusi apie kokį nors Å¡ioje įmonėje esantį trÅ«kumÄ ir siekusi jį pateisinti. Pagal teismų praktikÄ Ä¯rodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali bÅ«ti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl asmens nesugebėjimas įtikinti teismÄ dėl savo nekaltumo nėra pakankamas jo kaltumui nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-788/2015). 4.2.

Nuteistoji pažymi, kad teisme apklausiant kaip liudytojus J. K., J. Ž., M. A., kurių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti sprendimai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pastarieji buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį ir prisiekė (b. l. 35-43), taigi, laikytina, kad ir Å¡iems asmenims buvo taikomi prievartos elementai, jie buvo verčiami duoti parodymus prieÅ¡ save, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

5. IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios – atmesti.5.1. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistosios J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir panaÅ¡iai.6.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl J. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡analizavo kaltinime nurodytų aplinkybių ir duomenų, todėl nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl J.

Ž. nekaltumo. Å ios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto J. Ž. iÅ¡teisinančio nuosprendžio Å¡ioje dalyje priėmimÄ . Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje naikinamas ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punkto nuostatomis priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

7. Nuteistoji J. Ž. viso bylos proceso metu teigė, kad jokių UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pinigų nepasisavino. Å i nuteistosios gynybinė pozicija iÅ¡ esmės buvo grindžiama tuo, kad jokie dokumentai klastojami nebuvo, sutartys ir aktai buvo patvirtinant tikrai įvykusius sandorius, o kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose nurodytos sumos tikrai buvo iÅ¡mokėtos OOO ,,(duomenys neskelbtini)” už realiai atliktus darbus. Tačiau nuteistosios versijÄ tiek dėl pačios sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir OOO ,,(duomenys neskelbtini)” sudarymo aplinkybių, tiek dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos iÅ¡laidų orderių dėl 2 300 000 Lt iÅ¡mokėjimo iÅ¡ bendrovės kasos suraÅ¡ymo tikslų, paneigia liudytojų I.

K., V. V., I. K., V. T., J. K., J. Ž., M. A. parodymai, kurie išsamiai aptarti šio nuosprendžio dalyje pasisakant dėl nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo argumentų dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.7.1. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2008-11-14 pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Be to, byloje nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos buvo išmokamos didelės grynų pinigų sumos 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. sausio mėn., viso 2 300 000 Lt.

Taip pat nustatyta, kad dalis šios sumos – 900 000 Lt buvo neva išlaiduota pagal kasos išlaidų orderius su papildomais indeksais iki 2008 m. lapkričio mėn. (pagal 2008-08-05 kasos išlaidų orderį Nr. 8/102-2 150 000 Lt sumai, 2008-08-14 kasos išlaidų orderį Nr. 8/104-1 150 000 Lt sumai, 2008-09-02 kasos išlaidų orderį Nr. 8/117 – 1 200 000 Lt sumai, 2008-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 8/123-1 200 000 Lt sumai, 2008-10-09 kasos išlaidų orderį Nr. 8/148-1 200 000 Lt sumai). Likusi suma išlaiduota pildant kasos išlaidų orderius be papildomų indeksų.

J. Ž. pasirašė septynis kasos iÅ¡laidų orderius.7.2. 2014-05-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/75 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2007-06-14 iki 2009-01-16) dalis gyventojų į bendrovės atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas sumokėtų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡imami grynais ir dažniausiai ta pati suma iÅ¡laiduojama bendrovės valdomoms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau vėliau jau kitos – mažesnės arba didesnės sumos buvo įformintos kaip valdomų įmonių paskolos grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įformintos paskolos iš valdomų įmonių nuolat didino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitytų grynųjų pinigų likutį. Kita vertus, prieš forminant iš valdomų įmonių gautas paskolas grynais pinigais, bendrovės kasos knygoje buvo apskaitomas nepalyginamai didesnis grynųjų pinigų likutis (nuo 500 000 Lt iki 1 000 000 Lt), negu gaunama paskola (nuo 500 Lt iki 180 000 Lt). Be to, daugeliu atveju gautos paskolos, ypač 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., buvo nenaudojamos, o tik didino kasoje apskaitytų pinigų likutį.

Turint kasoje nuo 500 000 Lt iki 1 000 000 Lt apskaitytų pinigų, iÅ¡ atsiskaitomosios sÄ skaitos buvo iÅ¡imamos nepalyginamai mažesnes pinigų sumos Å«kio reikalams. Todėl įvertinus aplinkybes, kad buvo įforminamos iÅ¡ valdomų įmonių paskolos grynais pinigais, įformintų paskolų nenaudojimÄ , nuolatinį grynųjų pinigų išėmimÄ iÅ¡ banko atsiskaitomųjų sÄ skaitų, turint kasoje apskaitytÄ didelį grynųjų pinigų likutį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad grynųjų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nebuvo toje apimtyje, kokioje jie buvo apskaitomi (t. 23, b. l. 46-53).7.3.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovas A. B. parodė, kad J. Ž. pradėjo reikalauti pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad sumokėti palūkanas AB „Ūkio bankas“. A. B. paklausus, kokiu būdu bus duodami pinigai, J. Ž. atsakydavo, kad tai bus įforminama paskolos sutartimis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolins pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie pinigų skolinimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būdavo nuolatiniai.

A. B. nenorėjo skolinti pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nuolat trÅ«ko apyvartinių lėšų, tačiau J. Ž. vis tiek reikalaudavo skolinti pinigus, ir dėl to bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi akcininkų įsakymai skolinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolino kitoms įmonėms, valstybei, todėl buvo areÅ¡tuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, neturėjo apyvartinių lėšų, nors gyventojų ir įmonių įmokos buvo pervedamos.

Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Ž. pati, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė, parašė raÅ¡tÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydama, kad visas gyventojų ir įmonių įplaukas pervedinėtų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Ūkio bankas“ atidarytÄ sÄ skaitÄ , skirtÄ tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ karto po to J. Ž. A. B. suteikė įgaliojimus valdyti sÄ skaitas, t. y. nuiminėti pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos, daryti pavedimus, J.

K. turėjo analogiÅ¡kÄ Ä¯galiojimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. K. kontroliavo sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų judėjimÄ ir iÅ¡ karto, kada sÄ skaitoje atsirasdavo pinigai ir, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už einamÄ jį mėnesį pagal paskolos sutartį nebuvo pervedusi pinigų už tÄ mėnesį, reikalaudavo pervesti pinigus. Vienu metu A. B. rašė raÅ¡tus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie prilaikytų įmokų pervedimÄ Ä¯ minėtÄ sÄ skaitÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nepastebėtų lėšų įplaukimo ir A.

B. galėtų pervesti pinigus į įmones, kurioms jie buvo skolingi. Laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2008 m. pabaigos susiklostė tokia paskolų mokėjimo tvarka: J. K. A. B. arba buhalterei pristatydavo įsakymÄ dėl paskolos suteikimo, paskolos sutartį, vėliau pinigai bÅ«davo pervedami iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ (t. 3, b. l. 66-69).7.4. Liudytojas J. Č. parodė, kad 1992 m. gegužės 22 d. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2005 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai buvo J.

Ž. ir M. M.. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo M. M. ir J. Ž. J. Č. pradėjo praÅ¡yti pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, nes reikėdavo sumokėti AB „Ūkio bankas“ palÅ«kanas. Prašė įneÅ¡ti į kasÄ grynuosius pinigus, o dokumentus susijusius su pinigų įneÅ¡imu pateikti vėliau, tačiau J. Č. principingai nesutiko ir reikalavo dokumentų pateisinančių kasos iÅ¡laidavimÄ . Tuomet J. Ž. jam pateikdavo akcininkų įsakymus ir pasiraÅ¡ytas sutartis dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini), tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolina pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokie pinigų skolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo nuolatiniai. Kartais J. Ž. duodavo nurodymus skolinti ir kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms bendrovėms, tokioms kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpyje nuo 2007 metų iki pat J. Ž. ir M. M. valdymo pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negražino suteiktos paskolos (t. 3, b. l. 77-79).7.5. Liudytojas V. S. parodė, kad 1998 m. spalio 1 d. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat nurodė analogiškas aplinkybes dėl lėšų skolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apie tai, kad tokia tvarka neteisinga, V. S. kalbėjo su J. Ž., kuri jam (V. S.) tvirtino, kad ji nori kontroliuoti lėšų judėjimÄ . Laikotarpyje nuo 2006 metų iki pat J. Ž. ir M. M. valdymo pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negražino suteiktos paskolos (t. 3, b. l. 70-71).7.6. AnalogiÅ¡kus parodymus apie pinigų paėmimÄ Ä¯forminant paskolos sutartis davė ir M. E. (t. 3, b. l. 34-36), G. S. (t. 3, b. l. 62-65), I. V. (t. 3, b. l. 84-86). 7.7. Liudytoja J. K. parodė, kad jai dirbant bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ finansininke, 2008 metais buvo nustatytas grynųjų pinigų trÅ«kumas bendrovės kasoje.

Bendrovės pagrindinis akcininkas M. M. jai pasakė, kad šie pinigai yra išmokėti Kaliningrado įmonei. Pastarasis parodė jai sutartį ir davė lapelį su nurodytomis datomis, pinigų sumos bei jų gavėjais ir pagal šiuos duomenis liepė išrašyti kasos išlaidų orderius patvirtinančius, kad šie pinigai iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėti pagal sutartį OOO ,,(duomenys neskelbtini)“. Ar tie pinigai buvo išmokėti, liudytoja nežino, nes visus grynuosius pinigus savo seife turėjo M.

M. ir ji iÅ¡mokėjimų nematė. Kasos iÅ¡laidų orderiai 2 300 000 Lt sumai buvo iÅ¡raÅ¡yti per kelis kartus, juos pasiraÅ¡ydavo J. Ž. ir J. K.. Kai kurie orderiai, J. Ž. nurodymu, buvo iÅ¡raÅ¡yti atgaline data juos numeruojant papildomais numeriais. IÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai buvo pateikiami M. M., kuris vėliau juos jau su gavėjų paraÅ¡ais apie pinigų gavimÄ grÄ Å¾indavo liudytojai.8. Aptartos UAB ,,BÅ«sto investicijų valdymo” Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vados, nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys bei kitus bylos duomenis atitinkantys kartu su J.

Ž. dirbusių liudytojų A. B., J. Č., V. S., M. E., G. S., I. V. parodymai, taip pat su OOO ,,(duomenys neskelbtini)” įmone susijusių liudytojų J. Ž., V. Ž., I. K., V. V., I. K. bei V. T. parodymai, kurie, kaip minėta, aptarti kitoje nuosprendžio dalyje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojų nurodytos schemos pagrindu pinigai įplaukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , kuriuos iÅ¡gryninus buvo įforminamas įneÅ¡imas į bendrovės kasÄ , o jų iÅ¡laidavimas padengtas fiktyvia paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartimi, tikrovės neatitinkančiu pagal sutartį atliktu darbų priėmimo perdavimo aktu bei kasos iÅ¡laidų orderiais, kuriuose nurodytos melagingos žinios, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ OOO „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytas pinigų sumas.8.1.

Vertinant J. Ž. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, svarbu pažymėti, jog iÅ¡ J. K. parodymų matyti, jog be to, kad pastaroji tvirtino, jog visus grynuosius savo seife turėjo M. M., liudytoja taip pat parodė, kad informavus J. Ž. apie pinigų trÅ«kumÄ kasoje ir M. M. nurodymÄ iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius, J. Ž. nurodė jai daryti taip, kaip liepė M. M.. Taigi J. Ž. buvo žinoma, kad bedrovės kasoje trÅ«ksta grynųjų pinigų, o atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ , kad vien tik 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. iÅ¡ dukterinių įmonių pagal paskolos sutartis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ J.

Ž. reikalavimu buvo įnešta 1 300 000 Lt ir kad šie pinigai iš karto buvo išimti pagal fiktyvius kasos išlaidų orderius, darytina išvada, kad J. Ž. buvo realiai suinteresuota minėtų pinigų užvaldymu. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. 2007-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimu paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, be to, turėjo 49 proc. bendrovės akcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, užimamų pareigų pagrindu J.

Ž. savo žinioje turėjo visÄ Ä¯monės turtÄ , tame tarpe ir pinigines lėšas, kurias turėjo pareigÄ naudoti įmonės (tuo pačiu akcininkų) interesais. Pažymėtina, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡yti J. Ž. einant generalinės direktorės pareigas, didžioji dalis kasos iÅ¡laidų orderių buvo pasiraÅ¡yti bÅ«tent J. Ž., be to, J. Ž. pasirašė ir fiktyviÄ paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartį bei tikrovės neatitinkantį pagal sutartį atliktu darbų priėmimo perdavimo aktÄ .

Å ie J. Ž. veiksmai patvirtina, kad J. Ž. ėmėsi priemonių valdyti iÅ¡ dukterinių įmonių gautas lėšas, kurios iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laiduotos iÅ¡raÅ¡ius tikrovės neatitinkančiais kasos iÅ¡laidų orderiais, t. y. J. Ž. buvo suinteresuota padengti bendrovėje susidariusių piniginių lėšų trÅ«kumÄ . Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos iÅ¡laidų orderius su papildomais indeksais (2008-08-05 Nr. 8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr. 8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr. 8/148-1) iki 2008 m. lapkričio mėn. buvo neva iÅ¡laiduota 900 000 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Å¡iam laikotarpiui iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai su papildomais indeksais, patvirtina, kad toks pinigų trÅ«kumas kasoje susidarė iki 2008-11-25, o nuo Å¡ios datos jau pildomi orderiai be indekso patvirtina, kad po to iÅ¡laiduotų pinigų sumos padengtos fiktyvia paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartimi su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“. 8.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad J. Ž. žinojo apie lėšų trÅ«kumÄ bendrovėje, kad užimamų pareigų pagrindu ji savo žinioje turėjo visÄ Ä¯monės turtÄ , tame tarpe ir pinigines lėšas, kurias turėjo pareigÄ naudoti įmonės interesais, ir fiktyvių dokumentų pagrindu paėmusi beveik visus likusius grynuosius pinigus iÅ¡ bendrovės kasos, taip pat įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog užvaldytÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigine lėšas J.

Ž. pavertė savo turtu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymu visuma patvirtina J. Ž. pateiktus kaltinimus dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, t. y. kad J. Ž., jai patikėtÄ svetimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡ viso 2 300 000 Lt (666 126 Eur) iššvaistė. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ seifu naudojosi tik M. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, akivaizdu, jog nurodytų aplinkybių kontekste vienas užvaldyti bendrovėje esančias lėšas M.

M. negalėjo. Pažymėtina, jog būtent J. Ž. inkriminuojamu laikotarpiu jai būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, bendrovės kasoje atsirado 2 300 000 Lt trūkumas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2 300 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimti prisidengiant fiktyviu sandoriu su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ (dalis šios sumos – 900 000 Lt buvo neva išlaiduota pagal kasos išlaidų orderius su papildomais indeksais iki 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., kita dalis – 1 400 000 Lt iš bendrovės kasos išimta realiu laiku išrašant fiktyvius kasos išlaidų orderius).

Kasos iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡yti J. Ž. einant generalinės direktorės pareigas, be to ir fiktyviÄ sutartį su Kaliningrado įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė J. Ž.. Teismų praktikoje tokie įmonės vadovo veiksmai, kai pagal fiktyvias sutartis iÅ¡ bendrovės kasos ar sÄ skaitos iÅ¡laiduojami pinigai ir nėra duomenų, kad Å¡ie pinigai panaudoti įmonės reikmėms, vertinami kaip turto iÅ¡vaistymas arba pasisavinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-163/2009).

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal pirminį kaltinimÄ J. Ž. buvo kaltinama iÅ¡vaisčiusi jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , todėl Å¡iame nuosprendyje pripažintos įrodytomis J. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės, kaltinimo ribų ir nuteistosios teisės į gynybÄ nepažeidžia.9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , pripažįsta įrodytomis tokias J.

Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:9.1. J. Ž., veikdama kartu su M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 2 300 000 Lt, suklastojo dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė materialinė žala, ir apgaulingai tvarkė Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, t. y. laikotarpyje nuo 2007-06-14 iki 2009-01-16, tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore ir pagal 2007-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintus įstatus atsakinga už įmonės veiklos organizavimÄ , veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pastarajam mirus, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , iššvaistė jai patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 2 300 000 Lt, t. y. laikotarpiu nuo 2007-08-06 iki 2008-12-29 iÅ¡ įmonės kasos, kur nurodytu laikotarpiu buvo sukaupta 2 318 519,14 Lt (įneÅ¡tų pagal paskolos sutartis ir kasos pajamų orderius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įneÅ¡tų pagal kasos pajamų orderį A.

M.), tiksliai nenustatytomis sumomis bei datomis iÅ¡imant pinigines lėšas iÅ¡ kasos bei nepildant jokių iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų, iššvaistė 2 300 000 Lt, po ko, siekdami nuslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ ir negrÄ Å¾inti iššvaistytų piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. sausio mėn., susitarė su J. Ž. (J. Ž.) už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kad Å¡is UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiks iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus.

J. Ž. per M. M. perdavus J. Ž. nenustatyto asmens parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos Federacijoje, Kaliningrade registruotos OOO „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. gruodžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , 2008-12-14 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1 bei 2008-08-05, 2008-08-14, 2008-09-02, 2008-09-05, 2008-10-09, 2008-11-25, 2008-12-15, 2008-12-23, 2008-12-31 ir 2009-01-05 kasos pajamų orderius be numerio, J.

Ž. 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpiu tiksliai nenustatytoje vietoje pasiraÅ¡ius 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos Federacijoje, Kaliningrade registruotos OOO „(duomenys neskelbtini)“ bei 2008 m. gruodžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktÄ ir nurodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai finansininkei J. K. suraÅ¡yti su tariamu sandoriu susijusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius, J.

K. iÅ¡raÅ¡ius ir pasiraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius kasos iÅ¡laidų orderius: 2008-08-05 Nr. 8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr. 8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr. 8/148-1, 2008-11-25 Nr. 8/185, 2008-12-15 Nr. 8-200, 2008-12-23 Nr. 8/211, 2008-12-31 Nr. 8/218 ir 2009-01-05 Nr. 9/2, pagal kuriuos iÅ¡ kasos tariamai iÅ¡mokėta 2 300 000 Lt OOO „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims J. Ž. ir M. A. (M. A.), toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. laikotarpyje, tiksliai nenustatytoje vietoje pati pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius: 2008-08-05 Nr. 8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr. 8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr. 8/148-1, 2008-12-15 Nr. 8-200, 2008-12-23 Nr. 8/211, tokiu bÅ«du juos suklastodama, bei apgaulingai tvarkė 2008 metų – 2009 m. sausio mėn. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeisdama Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2008 m. laikotarpiu, žinodama, kad tarp OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių Å«kinių operacijų ar Å«kinių įvykių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ bendrovės vyr. finansininkei J.

K. nurodė įtraukti suklastotus tikrus dokumentus: 2008-08-01 sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos Federacijoje, Kaliningrade registruotos bendrovės OOO „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. gruodžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , 2008-12-14 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1 666 126 eurų sumai ir pirmiau iÅ¡vardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius, pagal kuriuos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos tariamai iÅ¡mokėta 2 300 000 Lt, dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Dėl nuteistosios J. Ž. apeliacinio skundo argumentų dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ (liudytojų J. K., J. Ž., M. A., I. K., V. V., A. B., I. V., J. Č., G. S., V. S., M. E., I. K., V. T., S. Ž. parodymus, specialisto iÅ¡vadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys neginčijamai patvirtina J.

Ž. kaltę suklastojus jai inkriminuojamus tikrus dokumentus.11. Nuteistoji J. Ž. viso bylos proceso metu nuosekliai teigė, kad jokie dokumentai klastojami nebuvo, sutartys ir aktai buvo sudaryti patvirtinant tikrai įvykusius sandorius, o kasos ir pajamų išlaidų orderiuose nurodytos sumos buvo išmokėtos OOO „(duomenys neskelbtini)“ už realiai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos nuteistosios parodymus atmetė kaip nepatikimus. Visų pirma pažymėtina, kad J.

Ž. proceso metu skirtingai nurodė pačios sutarties dėl rinkos tyrimų sudarymo su OOO „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta dėl to, kad Portugalijos koncernÄ , kuris pageidavo įsigyti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, domino verslas Kaliningrade, kad AB ,,Ūkio bankas” atsisakė finansuoti projektus Kaliningrade, todėl ji kreipėsi į DNB ir Nordea bankus dėl paskolų restruktÅ«rizavimo, kurie sutiko restruktÅ«rizuoti ir perimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” paskolas, kad M.

M. savo ruožtu ieÅ¡kojo ryÅ¡ių Kaliningrade, rado žmogų, galintį juos supažindinti su Kaliningrado įmonės atstovais, t. y. J. Ž., ir, kad 2008 m. rugpjūčio pradžioje į LietuvÄ atvyko OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Ž., su kuria buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl rinkos tyrimo paslaugų teikimo. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. Ž., susipažinusi su bylos duomenimis ir žinodama, kad Portugalijos įmonės naudai veikęs ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais bendravęs liudytojas S. Ž. parodė, kad jo atstovaujama Portugalijos įmonė domėjosi komunalinių paslaugų sektoriumi Lietuvoje, o ne Rusijoje, ir kad jokių sprendimų dėl bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimta, kad Portugalijos bendrovė nesusidomėjo nei Å¡ia, nei kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, taip pat susipažinusi su Lietuvos Respublikos sienos kirtimo registro duomenis, patvirtinančiais, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu, Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusi OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V.

Ž. į Lietuvos RespublikÄ nebuvo atvykusi (t. 3, b. l. 128-141), parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtrÄ Ä¯ Kaliningrado sritį pradėjo galvoti, kai iÅ¡analizavus bendrovės 2007 m. metinę apskaitÄ paaiÅ¡kėjo, kad įmonės situacija labai gera, o Lietuvoje strategiÅ¡kai plėstis daugiau nebuvo kur. 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“ dėl rinkos tyrimų ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė pasirašė M.

M. kabinete ir perdavė pastarajam, o Å¡is sutartį pasidėjo į seifÄ , kada jÄ perdavė į KaliningradÄ , ji nežino (t. 22, b. l. 1-10, t. 25, b. l. 9-14). Å iuos nuteistosios J. Ž. parodymus apie aptariamos sutarties sudarymo aplinkybes paneigia ir byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai. Kaip liudytojai apklausti AB „Ūkio bankas“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybÄ deleguoti atstovai I. K. ir V. V. parodė, kad aptariamu laikotarpiu strigo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai su banku, bendrovės akcininkai J.

Ž. ir M. M. nuolat skundėsi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi apyvartinių lėšų, keletÄ kartų kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymais pakeisti kredito grÄ Å¾inimo terminus ir sumas, motyvuodami, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir gyventojų įsiskolinimų turi finansinių sunkumų, neturi iÅ¡ ko mokėti atlyginimų. Bendrovė neturėjo realių galimybių sudaryti tokiÄ sutartį, neturėjo piniginių lėšų, kurias bÅ«tų galima investuoti į stambų verslÄ (t. 16, b. l. 51-52, 55; t. 21, b. l. 23-28). 2011-02-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/17 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vien savo valdomoms įmonėms laikotarpyje nuo 2008-07-31 iki 2009-01-15 buvo skolinga nuo 5 000 000 Lt iki 8 000 000 Lt, o bendros įmonės mokėtinos sumos 2008-07-31 sudarė 23 628 804 Lt, 2008-09-30 – 24 080 584 Lt, 2008-12-31 – 26 489 800 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdamas OOO „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso 2 300 000 Lt, laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2009-01-01 neturėjo pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti (t. 2, b. l. 5-21). 2014-05-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/75 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2007-06-14 iki 2009-01-16) dalis gyventojų į bendrovės atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas sumokėtų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡imami grynais ir dažniausiai ta pati suma iÅ¡laiduojama bendrovės valdomoms įmonėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau vėliau jau kitos – mažesnės arba didesnės sumos buvo įformintos kaip valdomų įmonių paskolos grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įformintos paskolos iš valdomų įmonių nuolat didino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitytų grynųjų pinigų likutį. Kita vertus, prieš forminant iš valdomų įmonių gautas paskolas grynais pinigais, bendrovės kasos knygoje buvo apskaitomas nepalyginamai didesnis grynųjų pinigų likutis (nuo 500 000 Lt iki 1 000 000 Lt), negu gaunama paskola (nuo 500 Lt iki 180 000 Lt). Be to, daugeliu atveju gautos paskolos, ypač 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., buvo nenaudojamos, o tik didino kasoje apskaitytų pinigų likutį.

Turint kasoje nuo 500 000 Lt iki 1 000 000 Lt apskaitytų pinigų, iÅ¡ atsiskaitomosios sÄ skaitos buvo iÅ¡imamos nepalyginamai mažesnes pinigų sumos Å«kio reikalams. Todėl įvertinus aplinkybes, kad buvo įforminamos iÅ¡ valdomų įmonių paskolos grynais pinigais, įformintų paskolų nenaudojimÄ , nuolatinį grynųjų pinigų išėmimÄ iÅ¡ banko atsiskaitomųjų sÄ skaitų, turint kasoje apskaitytÄ didelį grynųjų pinigų likutį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad grynųjų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nebuvo toje apimtyje, kokioje jie buvo apskaitomi (t. 23, b. l. 46-53).

Taigi, nurodyti vienas kitÄ papildantys duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“ dėl užsienio valstybės rinkos tyrimų už 2 300 000 Lt ne tik nebuvo naudinga, nes bendrovė ne tik neturėjo finansinių galimybių plėstis į užsienio valstybę, bet ir atsiskaityti pagal Å¡iÄ sutartį pastaroji nebuvo pajėgi. Be to, byloje esančiuose Nordea Bank Finland Plc ir DnB Nord bankų raÅ¡tuose nurodyta, kad nei J. Ž., nei M. M. dėl paskolų ar investicijų, susijusių su veikla Kaliningrado srityje, į juos nesikreipė (t. 3, b. l. 21, 23).

Liudytojai I. K. ir V. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nekalbėjo apie jokias verslo plėtros perspektyvas į užsienio valstybes. Tai paneigia J. Ž. aiÅ¡kinimÄ , kad dėl verslo plėtros finansavimo ji kreipėsi į pagrindinį bendrovės kreditorių AB „Ūkio bankas“ bei bankų Nordea Bank Finland Plc bei DnB Nord dėl sutikimo restruktÅ«rizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolÄ bei finansuoti verslo plėtrÄ Ä¯ Kaliningrado sritį. 11.1.

Be to, iÅ¡ 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijusios UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus I. K., taip pat naujai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirto direktoriaus V. T. parodymų, 2009-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei 2009-01-05 perduodamų dokumentų akto (t. 2, b. l. 116-120, 155-156, t. 3, b. l. 48-50, t. 21, b. l. 83-85, 96-99, t. 25, b. l. 53-57) matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui ilgÄ laikÄ nebuvo pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. antrÄ pusmetį, todėl apie sutartį dėl rinkos tyrimo darbų už 2 300 000 Lt su Kaliningrado įmone naujiesiems akcininkams, kaip ir AB „Ūkio bankas“ atstovams, tapo žinoma tik 2009 m. sausio mėnesį, perimant bendrovę.

Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad prie minėtos sutarties nėra jokios tyrimo medžiagos, tik 2008 m. gruodžio 14 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame, beje, jokie atlikti darbai ir perduodami dokumentai ar kitos laikmenos su užfiksuotais atliktų darbų rezultatais net nebuvo įvardinti (t. 5, b. l. 148-149). Å ios aplinkybės taip pat kelia pagrįstas abejones dėl Å¡iame dokumente įraÅ¡ytų duomenų tikrumo, ypač įvertinus sutartyje numatytÄ Å¡ių darbų kainÄ . Nuteistoji J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad rinkos tyrimai pagal sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai atlikti ir gauta visa Å¡ių tyrimų medžiaga, tačiau ji dingo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro.

Tai patvirtina byloje esantis J. K. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 8, b. l. 64). Ä® teisėsaugos institucijas dėl Å¡io incidento nesikreipė, nes suprato, kad dokumentus perėmė naujieji akcininkai. Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. pateikė eilę dokumentų rusų kalba, kurie, pasak jos, yra atlikto tyrimo dokumentų kopijos, gautos iÅ¡ tyrimÄ pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį atlikusios OOO „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog J. Ž. pateikti dokumentai tėra bendro pobÅ«džio norminių aktų rinkinys, o ne Å¡ių teisės aktų, daugiabučių namų administravimo rinkos paslaugų ar užsakovo plėtros galimybių į Kaliningrado sritį analizė, kaip kad buvo numatyta minėtoje sutartyje.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylÄ buvo pateikta tik dalis tyrimo medžiagos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pati J. Ž. nurodė, kad jos į bylÄ pateikti dokumentai atspindi visÄ tyrimų esmę, trÅ«ksta tik susiraÅ¡inėjimo su OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pačios (J. Ž.) atliktų paskaičiavimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji jau teigė, kad dar trÅ«ksta filmuotos medžiagos, nes buvo filmuoti namai, pastatai, jų stovis. Tačiau nuteistoji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ji Å¡ios medžiagos negalėjo pateikti OOO „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad kaip liudytoja apklausta OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Ž. iš esmės negalėjo detalizuoti darbų, už kuriuos, kaip teigiama, buvo sumokėta daugiau kaip 2 milijonai litų. Pastaroji tik abstrakčiai nurodė, kad buvo renkami juridiniai dokumentai ir buhalterinė apskaita, analizuojamas gyventojų ir įkurtų būsto savininkų bendrijų mokumas, taip pat, kad buvo surinkti keturi segtuvai dokumentų (t. 12, b. l. 87-89). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė J.

K. parodė, kad 2008 m. pabaigoje, prasidėjus kalboms apie bendrovės akcijų pardavimÄ , norėdama įsitikinti, kad kasoje esantys grynieji pinigai atitinka dokumentus, paprašė pagrindinio bendrovės akcininko M. M. sudaryti jai sÄ lygas suskaičiuoti kasoje esančius grynuosius pinigus, nes didžioji jų dalis buvo laikoma pastarojo seife. Kai ji perskaičiavo seife buvusius pinigus, paaiÅ¡kėjo, kad trÅ«ksta apie 1 000 000 Lt. M. M. jai pasakė, kad trÅ«kstami pinigai yra iÅ¡mokėti Kaliningrado įmonei, parodė sutartį ir davė lapelį, kuriame buvo nurodytos datos, pinigų sumos ir jų gavėjai, taip pat liepė pagal Å¡iuos duomenis iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius atgaline data, patvirtinančius, kad Å¡ie pinigai pagal sutartį iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėti Kaliningrado bendrovei.

Neturėdama pagrindo nepasitikėti M. M. žodžiais, ji vykdė Å¡iuos nurodymus. Informavus apie tai J. Ž., pastaroji pasakė daryti taip, kaip liepė M. M.. Kasos iÅ¡laidų orderiai 2 300 000 Lt sumai buvo iÅ¡raÅ¡yti per kelis kartus, kai kurie jų – atgaline data, juos J. Ž. nurodymu numeruojant papildomais numeriais. Å iuos kasos iÅ¡laidų orderius pasiraÅ¡ydavo ji ir J. Ž., juos pateikdavo M. M., o Å¡is vėliau grÄ Å¾indavo jau su gavėjų paraÅ¡ais, patvirtinančiais pinigų gavimÄ .

Ar pinigai realiai buvo iÅ¡mokėti, ji nežino, nes paties pinigų iÅ¡mokėjimo fakto nė karto nematė, o visus grynuosius pinigus savo seife turėjo M. M. (t. 21, b. l. 35-37, t. 25, b. l. 70-73). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas OOO „(duomenys neskelbtini)“ savininkas J. Ž. parodė, kad savo pažįstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. M. praÅ¡ymu sutiko jam (M. M.) padėti iÅ¡spręsti kilusias finansines problemas, susitarė sudaryti fiktyviÄ sutartį tarp jam priklausančios Kaliningrado bendrovės OOO ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl rinkos tyrimo Kaliningrade darbų už 2 300 000 Lt atlikimo, nors jokie darbai nebus atliekami ir pinigai nemokami, tik įforminami dokumentai apie OOO „(duomenys neskelbtini)“ neva iÅ¡mokėtas pinigų sumas.

Tuo tikslu buvo sudaryta fiktyvi sutartis ir iÅ¡raÅ¡omi orderiai, patvirtinantys, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal Å¡iÄ sutartį dalimis moka pinigus bendrovei OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ už neva atliktus darbus, kuriuos pasiraÅ¡ydavo jis arba M. A.. FaktiÅ¡kai jokie darbai nebuvo atlikti, pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo ir OOO ,,(duomenys neskelbtini)“ jų negavo, dokumentai, neva patvirtinantys tyrimo atlikimÄ , buvo surinkti vėliau, kai iÅ¡ spaudos sužinojo, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, o M.

M., kuris žadėjo, kad sutartis ir pinigų iÅ¡mokėjimÄ patvirtinantys dokumentai praėjus kuriam laikui bus anuliuoti, mirė (t. 21, b. l. 41-43; t. 25, b. l. 169-171). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoju apklaustas M. A., nagrinėjamo įvykio metu dirbęs vadybininku J. Ž. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad darbdavio J. Ž. nurodymu keletÄ kartų vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurÄ tikslu perduoti M. M. OOO „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose M. M. jam pateikdavo kasos išlaidų orderius, kuriuose jis įrašydavo M. M. nurodytas pinigines sumas ir pasirašydavo, tačiau realiai tų pinigų negaudavo (t. 21, b. l. 43-45, t. 25, b. l. 74-75). Taigi, įvertinus šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi nagrinėjamu laikotarpiu ir J. Ž. pateiktus dokumentus, kurie, pasak jos, buvo gauti pagal sutartį dėl rinkos tyrimo darbų atlikimo, abejoti liudytojų J.

K., J. Ž. ir M. A. parodymais, kurie paaiÅ¡kina tikruosius sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderių dėl 2 300 000 Lt iÅ¡mokėjimo iÅ¡ bendrovės kasos suraÅ¡ymo tikslus, vykstant bendrovės akcijų pardavimo procesui, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.11.2. Nuteistosios apeliaciniame skunde ginčijant J. Ž., M. A. ir J. K. parodymų patikimumÄ , teigiama, kad Å¡ių liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, be to, apklausant juos nebuvo tinkamai laikomasi BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

IÅ¡ tiesų, pirmÄ kartÄ apklausti kaip įtariamieji minėti liudytojai atitinkamai tvirtino, kad sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo reali, jos pagrindu buvo atlikti rinkos tyrimo darbai, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ OOO „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo sutartyje numatytÄ pinigų sumÄ ; kad visus pinigus, nurodytus M. A. paraÅ¡ais patvirtintuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiuose bei OOO „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose, realiai gavo, juos M.

A. sumokėjo M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure; kad 2008 m. pabaigoje M. M. pasakius, kad pagal kažkokiÄ sutartį reikia iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius jo nurodytoms pinigų sumoms, iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius juose nurodytas pinigų sumas J. K. iÅ¡imdavo iÅ¡ seifo ir atiduodavo M. M., kartais jis pats juos jos akivaizdoje iÅ¡siimdavo, kiekvienÄ kartÄ , kai buvo iÅ¡raÅ¡omi kasos iÅ¡laidų orderiai, iÅ¡ karto buvo pristatomi ir kasos pajamų orderiai OOO „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Tačiau vėliau J. K. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuriame iÅ¡dėstė tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o J. Ž. ir M. A. paaiÅ¡kino, kad sužinoję apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ susitarė sakyti, jog dokumentuose nurodytas pinigų sumas gavo, manydami, kad taip bus geriau, tačiau vėliau nusprendė sakyti tiesÄ , ir po to viso proceso metu, taip pat ir apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei bylÄ nagrinėjant teisme, davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. kad sutartis su Kaliningrade registruota OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvi, sudaryta tik tam, kad pateisinti pinigų trÅ«kumÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

BÅ«tent nurodyti liudytojų parodymai atitinka tiek tarpusavyje, tiek ir kitus byloje surinktus, jau pirmiau Å¡iame nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, o taip pat ir vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ gautÄ medžiagÄ , kuri patvirtina, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitÄ neįtraukė ir pagal Å¡iÄ sutartį už atliktus darbus neva gautų pinigų 2 300 000 Lt neužpajamavo, jų nedeklaravo, neįsirašė į Didžiųjų mokesčių mokėtojų ir Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sÄ raÅ¡Ä , teikė deklaracijas, kuriose nurodyta, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos (t. 9, b. l. 57-63, 71-151; t. 10, b. l. 1-74, 86-108; t. 11, b. l. 37-43, 49-157; t. 12, b. l. 1-47, 58-79, 84-86, 87-89), todėl vertinti juos kaip nepatikimus nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo ir konstatuoti, kad šių liudytojų įspėjimas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį teisiamojo posėdžio metu turėjo įtakos šių liudytojų parodymų, duotų teisme, patikimumui.11.3. Nepagrįstas ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad tomis datomis, kuriomis išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai dėl pinigų išmokėjimo OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovams J.

Ž. ir M. A., J. Ž., kuris 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė 2 300 000 Lt paskolos sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“, tokias pačias sumas įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , o liudytoja V. Ž. parodė, kad pinigus už pagal sutartį atliktus darbus gaudavo J. Ž.. Å iame nuosprendyje jau minėta, pagal sutartį neva gauti pinigai OOO „(duomenys neskelbtini)“ apskaityti nebuvo, V. Ž. gyveno ir dirbo Kaliningrade, taigi, nematė ir negalėjo matyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdavo kokius nors pinigus J.

Ž. ir M. A., ar ne. Tuo tarpu J. Ž. ir M. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jokių pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. J. Ž. taip pat parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu jo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ami pinigai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskolos sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“ jis ir sudarė tam, kad pateisinti neva iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų nebuvimÄ jo bendrovėje.

Be to, byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad J. Ž. ir iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. į Å¡ios bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡davo nemažas pinigų sumas, todėl teigti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įneÅ¡ti bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, kurie buvo iÅ¡mokėti pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį su OOO „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo. Juo labiau, kad apeliantės skundo argumentas, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ pinigai buvo įneÅ¡ami tomis pačiomis dienomis ir sumomis, kurios buvo nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiuose, neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose užfiksuotų duomenų (t. 5, b. l. 154-157, 158-160). 11.4.

Ä®vertinusi aptartų objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. Ž., siekdama paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį piniginių lėšų trÅ«kumÄ , žinodama, kad sutartis su OOO „(duomenys neskelbtini)“ yra apsimestinė, kad jokie darbai nebuvo atliekami ir jokie pinigai nebuvo iÅ¡mokami, pasirašė fiktyviÄ paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartį, tikrovės neatitinkantį pagal sutartį atlikto darbo priėmimo perdavimo aktÄ bei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nurodytos melagingos žinios, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ OOO „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytas pinigų sumas, ir taip Å¡iuos dokumentus suklastojo.

Å iame nuosprendyje objektyviais duomenimis nustatyta, jog J. Ž. suklastojo aptariamus dokumentus siekdama nuslėpti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų 2 300 000 Lt sumai iššvaistymÄ , taigi didelės žalos požymis Å¡iuo atveju yra siejamas su iÅ¡ Å¡ios bendrovės pasisavinta pinigų sumÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Ž. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Dėl bausmės 12.

Pripažinus J. Ž. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas.12.1. BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdama J. Ž. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡i nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). J. Ž. praeityje neteista, tiek nusikalstamos veikos metu, tiek ir po jos dirbo, tačiau padaryta veika susijusi su jos užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės pareigomis, be to, ji yra padariusi dar tris nusikaltimus. Nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, taip pat įvertinus ilgÄ laiko tarpÄ , praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant J. Ž. Å¡velnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę.12.2. Už nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, J. Ž. paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas Å¡ias bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

J. Ž. už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios Å¡ių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatyto Å¡ios bausmės vidurkio, atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jas Å¡velninti, to apeliaciniame skunde nepraÅ¡o ir pati nuteistoji J. Ž.. 12.3. Nuteistajai J. Ž. Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių dalinio sudėjimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, paliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimÄ ir turtinės žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, jog nuteistajai taikomas 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos BK 75 straipsnis, t. y. taikomas tarpinis (galiojęs ir vėliau netekęs galios) įstatymas, atitinkantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.J. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme trejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 682 ir BK 69 straipsniais, J. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, atimant Å¡iam laikotarpiui teisę dirbti darbÄ , susijusį su ne jai priklausančių finansinių lėšų tvarkymu bei įpareigojant per 5 (penkerius) metus atlyginti apygardos teismo nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistosios J. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Elena Vainienė                                                                  Linas Žukauskas