2025-12-17 Nr. AB-22973-3-61-3-00083-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-537-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00083-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eirta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras, Registro tvarkytojas, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. SPR5-22506 (14.4 E) (toliau – ir Registrų centro sprendimas); 2) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. CSPR-527 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype atliekami daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbai, kurie vykdomi pagal 2011 m. parengtą projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nauja statyba“ (toliau – ir Projektas). Projektui įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 7 d. išdavė statybos leidimą (duomenys neskelbtini), kuriame statytojas nurodytas UAB „Eriadas“ (toliau – ir Leidimas Nr. 1). UAB „Eriadas“ statytojo teises perleido pareiškėjui, todėl Bendrovei 2014 m. birželio 2 d. buvo išduotas atnaujintas statybos leidimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. 2), kuriame statytoju nurodytas pareiškėjas. Leidimas Nr. 1 ir Leidimas Nr. 2 buvo išduoti to paties Projekto pagrindu, dėl to buvo nurodyta ta pati statinio (gyvenamojo namo) kategorija – neypatingas. Leidimo Nr. 2 atnaujinimo metu jokie Projekto sprendiniai nebuvo keičiami, Leidimas Nr. 2 buvo skirtas tik įforminti pasikeitusį statytoją, kuris perėmė visas Projekto įgyvendinimo teises ir pareigas. Gyvenamojo namo statybos darbams pasiekus 84 proc. baigtumą, pareiškėjas parengė atnaujintą kadastrinių matavimų bylą (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla), todėl su 2023 m. spalio 10 d. prašymu kreipėsi į Registro tvarkytoją, prašydamas pakeisti (atnaujinti) nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Prašymas). Atsakovas ginčijamu Sprendimu atmetė pareiškėjo Prašymą tuo pagrindu, kad pateiktoje Kadastrinių matavimų byloje nurodyta netinkama statinio kategorija. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo priimtu Sprendimu, pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu pakeitė Registrų centro sprendimą, nurodant du pareiškėjo Prašymo netenkinimo pagrindus: neteisingai nustatyta pastato kategorija ir nepateiktas statinio statybos pradžios metų (2011 m.) pakeitimo teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 str. 4 ir 7 p.).

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Registrų centro sprendimu ir Komisijos sprendimu (toliau kartu – ir Sprendimai), teigė, kad, Bendrovei perėmus statytojo teises, jokie Projekto sprendiniai nebuvo keičiami, gyvenamasis namas buvo statomas laikantis Leidimo Nr. 1 numatytų bendrųjų reikalavimų. Leidimas Nr. 2 buvo skirtas tik įforminti pasikeitusį statytoją, kuris perėmė visas Projekto įgyvendinimo teises ir pareigas. Leidimas Nr. 1 ir Leidimas Nr. 2 buvo išduoti to paties Projekto pagrindu, todėl nurodyta ta pati statinio kategorija „neypatingas“. Gyvenamojo namo statyba pradėta Leidimo Nr. 1 išdavimo metu, t. y. 2011 metais, o tuo metu aktualios redakcijos (galiojusios nuo 2011 m. liepos 16 d. iki 2012 m. kovo 29 d.) Statybos techninio reglamento 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir STR 1.01.06:2013) 5.6 punktas numatė, jog ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami tik daugiau kaip 5 aukštų gyvenamieji daugiabučiai pastatai (namai). Šiuo atveju gyvenamasis namas mažesnis nei 5 aukštų. Aktualaus laikotarpio STR 1.01.06:2013 nenumatė, jog gyvenamosios paskirties pastatai priskiriami prie ypatingųjų statinių, jei jų bendrasis plotas didesnis kaip 2000 kv. m., todėl 4 aukštų gyvenamasis namas negalėjo būti priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors Registrų centras sprendime nurodė, jog nuo 2014 m. kovo 28 d. įsigalioję STR 1.01.06:2013 pakeitimai numatė, kad, jei gyvenamojo namo pastato bendrasis plotas didesnis nei 2 000 kv. m., jis yra priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai, tačiau tokie pakeitimai įsigaliojo jau po Leidimo Nr. 1 išdavimo. Pareiškėjas su Prašymu pateikė Registro tvarkytojui visus Kadastro įstatyme numatytus dokumentus, reikalingus patikslintiems duomenims įregistruoti. Pateikti duomenys atitiko formos ir turinio reikalavimus, Kadastrinių matavimų byloje numatyta statinio kategorija atitiko statybą leidžiantį dokumentą.

5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesilaikė aktualių teisės aktų nuostatų ir taip pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus. Atsakovas nepagrįstai taikė nuostatas, įsigaliojusias po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taip apribodamas pareiškėjo teisę įregistruoti egzistuojančio statinio atnaujintus kadastrinius duomenis. Atsakovas neturi įgaliojimų kvestionuoti galiojančio ir neginčijamo statybą leidžiančio dokumento turinio, todėl, priimdamas ginčijamą sprendimą, Registro tvarkytojas veikė ultra vires (viršijant suteiktus įgaliojimus). Gyvenamojo namo kategorija yra aiškiai numatyta Leidimo Nr. 2 turinyje, Leidimas Nr. 2 nėra panaikintas, sustabdytas ar ginčijamas dokumentas, todėl atsakovas neturėjo teisės kvestionuoti šio dokumento turinio teisingumo.

6. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Registro tvarkytojui pateikta statinio Kadastro duomenų byla neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes byloje neteisingai nustatyta pastato kategorija. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017), ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašu, gyvenamosios paskirties pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2000 kv. m., yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Pateiktos Kadastro duomenų bylos duomenimis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 2 828,41 kv. m., todėl toks statinys pagal galiojančius teisės aktus yra priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai, o tai reiškia, kad Kadastro duomenų byloje yra neteisingai nurodyta šio statinio kategorija.

8. Atsakovas teigė, kad nė viename teisės akte nėra numatyta, jog matininkas, nustatydamas statinio kadastro duomenis, turi vadovautis ne galiojančiais teisės aktais, bet statinio statybos leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais. Statinio kadastro duomenų nustatymo metu nėra atliekamas teisinis statinio ar statybos darbų įvertinimas. Kadastrinių matavimų metu yra užfiksuojama faktinė statinio būklė ir nustatomi duomenys, apibūdinantys nekilnojamąjį daiktą, kurių pagrindu parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Komisijos sprendime buvo nurodyta, jog Kadastro duomenų byloje nurodomi statinio statybos metai nesutampa su anksčiau nustatytais ir į Nekilnojamojo turto registrą įrašytais statinio statybos metais. Pareiškėjas neginčijo minėtos Komisijos sprendimo dalies, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas sutiko su nurodytais motyvais, kas sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Komisijos sprendimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Eirta“ skundą – panaikino Registrų centro ir Komisijos Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo.

10. Teismas byloje nustatė, kad ginčo Žemės sklype atliekami daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbai, kurie vykdomi pagal 2011 m. parengtą Projektą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 7 d. išdavė statybos leidimą (Leidimas Nr. 1), kuriame nurodytas statytojas – UAB „Eriadas“. Perleidus statytojo teises to paties Projekto pagrindu pareiškėjui, 2014 m. birželio 2 d. buvo išduotas atnaujintas statybos leidimas (Leidimas Nr. 2). Byloje nėra duomenų, kad Leidimas Nr. 2 yra panaikintas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nebaigtos statybos statinio atnaujintus kadastro duomenis, kreipėsi su Prašymu į Registro tvarkytoją, kartu pateikdamas 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma).

12. Teismas vertino, kad minėta Pažyma patenka į Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo teisinį pagrindą (kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai). Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių patvirtina prašomų įregistruoti pakeitimų atsiradimą bei atitinka jai keliamus teisės aktų reikalavimus.

13. Teismas akcentavo, kad Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

14. Teismas nurodė, kad Sprendime iškeltas klausimas dėl statinio kategorijos turėtų būti sprendžiamas statybos užbaigimo stadijoje. Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 19 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo paklausimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, siekiant įregistruoti nebaigtos statybos statinio atnaujintus duomenis, o atsakovui įvertinus šių duomenų teisingumą, yra pagrindas vertinti, kad Registro tvarkytojas viršijo savo kompetencijos ribas.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. (Leidimas Nr. 1) ir 2014 m. (Leidimas Nr. 2) statybos leidimų bei sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindais pareiškėjas perėmė visas statytojo (UAB „Eriadas“) teises, įskaitant teises, kurias statytojui suteikė Leidimas Nr. 1, sprendė, kad atsakovui pateikti duomenys atitiko Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardintus dokumentus, todėl panaikino ginčijamus Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 16. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

17. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Registro tvarkytojas, vertindamas pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, viršijo savo kompetencijos ribas. Atsakovas teigia, kad nėra nė vieno teismų praktiką formuojančių teismų sprendimo, kuriame būtų pasisakyta, kad Registro tvarkytojas atlieka tik automatinį duomenų perkėlimą iš jam pateiktų dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą, visiškai jų nevertindamas. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad Registro tvarkytojas tiria juridinių faktų atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą. Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojui teisės aktai nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Pasak atsakovo, Registro tvarkytojas ne tik gali, bet ir turi pareigą vertinti jam pateikiamus dokumentus bei jų turinį, taip užtikrindamas Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumą ir išsamumą.

18. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog gyvenamojo namo statinio kategorija šiuo metu yra ypatingasis statinys. Teismas, panaikindamas Sprendimus, sukūrė tokią teisinę situaciją, kad į Nekilnojamojo turto registrą turėtų būti įrašyti duomenys, kurie yra žinomai klaidingi ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

19. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisijos sprendime iškeltas klausimas dėl statinio kategorijos turėtų būti sprendžiamas statybos užbaigimo stadijoje. Nors teismas citavo STR 1.01.03:2017 114 punktą, tačiau šiame punkte yra kalbama apie statybos rūšies neatitikimą tarp statinio projekte ir statybą leidžiančiame dokumente nurodytos statybos rūšies ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu galiojančių teisės aktų. Atsakovo teigimu, statybos rūšis ir statinio kategorija yra dvi visiškai skirtingos sąvokos, todėl teismo nuoroda į minėto statybos techninio reglamento nuostatas niekaip nepatvirtina teismo daromos išvados.

20. Atsakovo nuomone, teismo sprendime minimas Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. raštas į pareiškėjo paklausimą nėra ir negali būti teisiniu pagrindu teismo išvadoms pagrįsti. Viena vertus, pačiame rašte nurodoma, kad Inspekcijos konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ar išvadų teikimo. Kita vertus, pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi, kaip nurodoma rašte, su prašymu patikslinti, „ar Bendrovė gali pradėti vykdyti statybos darbus remiantis 2014 m. išduotu statybos leidimu, kuriame numatyta statinio kategorija – neypatingasis“, todėl nėra aišku, kaip Inspekcijos atsakymas į šį klausimą gali patvirtinti teismo padarytą išvadą, jog nebaigto statyti statinio kadastro duomenų byloje gali būti nurodoma teisės aktų neatitinkanti statinio kategorija.

21. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Leidimo Nr. 1 ir Leidimo Nr. 2 bei sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties duomenys patvirtina, jog pareiškėjas perėmė visas statytojo teises, įskaitant teises, kurias statytojui suteikė Leidimas Nr. 1. Atsakovo teigimu, įvertinus šias teismo nurodytas aplinkybes, lieka neaišku, kodėl statinio statybos pradžios metai Nekilnojamojo turto kadastre turėtų būti pakeisti iš 2014 m. į 2011 m. Statybos pradžios metai yra vienas iš kadastro duomenų, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas Prašymu siekia pakeisti ir gyvenamojo namo statybos pradžios metus. Statinio statybos pradžios metai yra faktinis duomuo, įrašytas Nekilnojamojo turto registre kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Statinio statybos pradžios metai negali keistis, atsižvelgiant į statytojo pasikeitimą ar statybos leidimo atnaujinimą. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atmetė Komisijos sprendime išdėstytą argumentą, jog pareiškėjas su Prašymu nepateikė statinio statybos pradžios metų (2011 m.) pakeitimo teisinį pagrindą patvirtinančių duomenų.

22. Pareiškėjas UAB „Eirta“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjo teigimu, Registrų centras sprendime vadovavosi neaktualios redakcijos STR 1.01.06:2013 nuostatomis. Ginčui taikytinas teisinis reguliavimas, galiojęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Nepaisant to, Registrų centras sprendime taikė neaktualios redakcijos teisės aktų nuostatas, t. y. įsigaliojusias po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tokiu būdu atsakovas, be jokio teisėto pagrindo, apriboja pareiškėjo teisę įregistruoti egzistuojančio statinio atnaujintus kadastrinius duomenis.

24. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad atsakovas veikė ultra vires. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė atsakovui Kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta statinio kategorija atitinka statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas neturi įgaliojimų kvestionuoti galiojančio statybą leidžiančio dokumento turinio, todėl, nesutikdamas su statybą leidžiančiame dokumente nurodyta statinio kategorija, atsakovas veikė ultra vires.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro ir Komisijos Sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjo UAB „Eirta“ prašymas pakeisti (atnaujinti) nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, teisėtumo.

26. Registrų centro ir Komisijos Sprendimuose nuspręsta prašymo netenkinti, kadangi pateikta statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. neteisingai nustatyta pastato kategorija, bei nepateiktas statinio statybos pradžios metų pakeitimo teisinis pagrindas (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 ir 7 punktai).

27. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Eirta“ skundą – panaikino Registrų centro ir Komisijos Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo.

28. Atsakovas padavė apeliacinį skundą.

V. 29. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: <...> 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; <...> 7) nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

30. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

31. Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

32. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 114 punkte nustatyta, kad jei statinio projekte ir statybą leidžiančiame dokumente nurodyta statybos rūšis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neatitinka statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu galiojančių teisės aktų, statybos užbaigimo procedūros statytojo pageidavimu gali būti atliekamos pagal statybos rūšį, atitinkančią faktiškai atliktus statybos darbus statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu.

VI. 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

34. Pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota nuo 2021 m. gruodžio 30 d., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjo nuosavybės teisė į pastatą, t. y. gyvenamąjį namą (toliau – ir Pastatas) (kaip ir šis Pastatas), nuo 2022 m. spalio 18 d. įregistruota 2022 m. spalio 12 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (duomenys neskelbtini) pagrindu. Registruojant Pastatą, Nekilnojamojo turto registre nurodyta: būklė – nebaigtas statyti; statybos pradžios metai – 2014; statybos pabaigos metai – 2022; statinio kategorija – neypatingasis.

35. Žemės sklype atliekami daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbai, kurie vykdomi pagal 2011 m. parengtą projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nauja statyba“.

36. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 7 d. išdavė statybos leidimą (duomenys neskelbtini), kuriame statytojas nurodytas UAB „Eriadas“. Bendrovei 2014 m. birželio 2 d. buvo išduotas atnaujintas statybos leidimas (duomenys neskelbtini), kuriame statytoju nurodytas pareiškėjas. Leidime Nr. 1 ir Leidime Nr. 2 nurodyta Pastato kategorija – neypatingasis.

37. 2022 m. spalio 12 d. surašyta Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, kuri yra patvirtinta eksperto – UAB „Proplanas“. Pažymoje nurodyti duomenys iš Leidimo Nr. 2, būtent nurodyta Pastato kategorija – neypatingasis.

38. 2023 m. rugsėjo 20 d. surašyta Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, kuri yra patvirtinta eksperto – UAB „Proplanas“. Pažymoje nurodyti duomenys iš Leidimo Nr. 2, būtent nurodyta Pastato kategorija – neypatingasis.

39. 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjas Registrų centrui pateikė prašymą pakeisti Pastato kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

40. Minėta, kad Registrų centro ir Komisijos Sprendimuose nuspręsta prašymo netenkinti, kadangi pateikta statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. neteisingai nustatyta pastato kategorija, bei nepateiktas statinio statybos pradžios metų pakeitimo teisinis pagrindas (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 ir 7 punktai).

41. Atsakovo atsisakymas pakeisti duomenis yra grindžiamas tuo, kad Registro tvarkytojui pateikta statinio Kadastro duomenų byla neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes byloje neteisingai nustatyta pastato kategorija. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašu, gyvenamosios paskirties pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2000 kv. m., yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Pateiktos Kadastro duomenų bylos duomenimis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 2 828,41 kv. m., todėl toks statinys pagal galiojančius teisės aktus yra priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

VII. 42. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į Pastatą (kaip ir šis Pastatas), įregistruota 2022 m. spalio 12 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (duomenys neskelbtini) pagrindu. Registruojant Pastatą, Nekilnojamojo turto registre nurodyta: būklė – nebaigtas statyti; statybos pradžios metai – 2014; statinio kategorija – Neypatingasis. Leidime Nr. 1 ir Leidime Nr. 2 nurodyta Pastato kategorija – neypatingasis.

43. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, t. y. dokumentas, kurio pagrindu Pastatas įregistruotas ir įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į nebaigtą statyti pastatą, nėra nuginčyta ir byloje nėra duomenų, kad dėl to atsakovas priimdamas minėtus administracinius sprendimus būtų kėlęs klausimus tuo požiūriu, kad pažymoje yra neteisingai nurodyta Pastato kategorija. Pažymoje nurodyti duomenys iš Leidimo Nr. 2, būtent nurodyta Pastato kategorija – neypatingasis. Taigi pažymoje nurodyti duomenys atitinka administracinį sprendimą (statybos leidimą), kuris taip pat yra nenuginčytas, todėl preziumuojama, kad yra teisėtas.

44. 2023 m. rugsėjo 20 d. surašyta analogiška (kaip ir ta, kurios pagrindu įregistruotas Pastatas) Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių nėra nuginčyta.

45. Kadastro tvarkytojas, atsisakydamas pakeisti kadastro duomenis dokumentų, kurie pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį laikytini atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentais, neteisingai taikė teisę. Kadastro tvarkytojui pateikti dokumentai atitiko ir administracinio sprendimo duomenis (būtent Pastato kategoriją, dėl kurios atsakovas kelia pagrindinį ginčą), kadastro tvarkytojas kvestionavo teisėto administracinio sprendimo (statybos leidimo) duomenis bei kito dokumento (Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto), kuris taip pat laikytinas tinkamu dokumentu kaip tai yra suprantama pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Šie Kadastro tvarkytojo veiksmai neatitinka Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įtvirtintos pareigos – atsakyti, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

46. Atsakovas kėlė klausimą dėl statybos užbaigimo, baigtos statybos registravimo, nors nagrinėjamu atveju atsakovui pateiktas prašymas pakeisti nebaigto statyti Pastato kadastro duomenis. Taigi atsakovo iškeltos abejonės dėl neteisingai nurodytos Pastato kategorijos keičiant nebaigto statyti Pastato kadastro duomenis nėra susijusios su statybos užbaigimu, baigtos statybos registravimu, todėl atsisakymas pakeisti kadastro duomenis negalėjo būti grindžiamas atsakovo nurodytais motyvais, nes šie motyvai nėra susiję su pareiškėjo prašymu. Be to, kaip ir minėta statybą leidžiantys dokumentai nepanaikinti, taigi yra teisėti, todėl atsakovo kaip Kadastro tvarkytojo keliami jo kompetencijai nepriskirti statybos srities klausimai, negalėjo sudaryti atsakovui pagrindo priimti sprendimą dėl atsisakymo keisti kadastro duomenis.

47. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, proceso teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

48. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo, t. y. 1 193,06 Eur.

49. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

50. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktas nustato teismo vertinamus kriterijus, lemiančius priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punktas nurodo, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas 1,3 rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis siekė 2 387 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad maksimali pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą siekia 3 103,1 Eur (2 387 Eur x 1,3).

51. Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkto nuostatose nurodytus kriterijus, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nuostatose nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui 1 193,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Eirta“ iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 1 193,06 Eur (vienas tūkstantis šimtas devyniasdešimt trys eurai 6 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan