f9596f90-0b60-45d9-aceb-b1cd0824ed7c · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-90-449/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.1., 1.2.19.2.1., 1.2.19.2.2. (S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti išteisėjų Sigitos Bieliauskienės, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjams Kęstučiui Staniuliui, Liudmilai Karvelienei,nuteistajam K.

Ž., iÅ¡teisintajam K. S.,              teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. Ž. apeliacinius skundus dėl 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:             K. Ž. nuteistas pagal BK 227 str. 1 d. – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.             K. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimas 3 metams ir turto (2 500 Lt) konfiskavimas valstybės nuosavybėn.              K.

Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).             K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).             K. S. pagal BK 226 str. 1 d., iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).             Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. B., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

K. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 14 d. ,apie 13 val. 13 min., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė duoti kyšį – 2 500 litų, valstybės tarnautojui – X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui E. B., kad Å¡is teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimÄ Nr. X, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, pabaigtų K.

S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , K. Ž., 2014 m. rugpjūčio 26 d., apie 12 val. 55 min., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas žinomai nusikalstamÄ susitarimÄ , davė valstybės tarnautojui – X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui E. B., sutartÄ kyšį – 2 500 litų, kad Å¡is teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimÄ Nr. X, kuriame K.

S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Å iais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 str. 1 d.K.

Ž. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje advokatu, 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 9 d. susitikimų, įvykusių advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – XXX rajono apylinkės teismo teisėjui G. K. ir neįvardintos prokuratūros prokurorams, provokavo L. K. duoti 15 000 litų kyšį šių asmenų, t. y. XXX rajono apylinkės teismo teisėjo G.

K. ir neįvardintos prokuratÅ«ros prokuroro (ų) naudai, bei nurodytų susitikimų metu tiesiogiai L. K. pažadėjo ir susitarė priimti reikalaujamÄ 15 000 litų vertės kyšį, pažadėdamas paveikti neįvardintos prokuratÅ«ros prokurorÄ (us) ir XXX rajono apylinkės teismo teisėjÄ G. K., kad pastarieji neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. veiktų taip, kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl V. R., atliekančio bausmę YYY pataisos namuose, lygtinio paleidimo.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis, 2013 m. spalio 15 d., apie 14 val. 38 min., savo darbo vietoje, esančioje advokatų A.

K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ L. K., kuris veikė pagal 2013 m. spalio 11 d. ZZZ rajono apylinkės teismo teisėjo nutartį, kuria jam leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai priėmė kyšį – 15 000 litų, ir pažadėjo, kad, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka, perduos gautus 15 000 litų ar jų dalį, ir taip neteisėtai paveiks valstybės tarnautojus – GGG apygardos prokuratÅ«ros XGG apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄ K.

D. ir XXX rajono apylinkės teismo teisėjÄ G. K., kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. veiktų taip, kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl V. R., atliekančio bausmę YYY pataisos namuose, lygtinio paleidimo. Taip pat Å¡io pokalbio metu tiesiogiai iÅ¡ L. K. savo naudai už savo neteisėtus veiksmus, t. y. naudojimÄ si savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, pareikalavo 2 000 litų kyÅ¡io. Å iais savo veiksmais K. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 2 d.

Be to, K. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad, dirbdamas advokatu, laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 3 d., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – X apygardos prokuratūros Y apylinkės prokuratūros prokurorui E. B., kuris kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui Nr. X, savo naudai, tiesiogiai susitarė priimti kyšį iš bendrai veikusių K. S. ir Z.

K. (kurios atžvilgiu 2015 m. vasario 13 d. ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. YYYY), pažadėdamas paveikti prokurorÄ E. B., kad Å¡is teisėtai veiktų vykdydamas savo, kaip prokuroro, įgaliojimus ikiteisminiame tyrime Nr. X, kuriame K. S. (K. S. sÅ«nus ir Z. K. vaikaitis) yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, tai yra pabaigtų šį tyrimÄ K.

S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.). Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. liepos 24 d., apie 13 val. 32 min., savo darbo vietoje, advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui E. B., vykdydamas susitarimÄ su bendrai veikiančiais asmenimis K.

S. ir Z. K., savo naudai tiesiogiai iÅ¡ Z. K. priėmė kyšį – 10 000 litų, žadėdamas paveikti prokurorÄ E. B., kad Å¡is teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimÄ Nr. X, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų numatytų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.).Å iais savo veiksmais K.

Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 2 d.                          K. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su Z. K. (kurios atžvilgiu 2015 m. vasario 13 d. ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. YYYY), laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 3 d., bÅ«dami advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su advokatu K. Ž., kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui E. B., kuris kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui Nr. X, atliekamam Y apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, kuriame K.

S. (K. S. sÅ«nus ir Z. K. vaikaitis) įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, paveiks prokurorÄ , kad Å¡is teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra ikiteisminį tyrimÄ Nr. X pabaigs K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (LR BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str.), ir už tai duos kyšį - tiksliai nesutartÄ pinigų sumÄ .Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. liepos 24 d., apie 13 val. 32 min., bÅ«damas advokatų A.

K. ir K. Ž. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), ir veikdamas bendrai su Z. K., davė K. Ž. sutartÄ kyšį – 10000 litų.Å iais savo veiksmais K. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 1 d. Teismas K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), taip pat teismas K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K.

S.) iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Dėl nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.), teismas nuosprendyje nurodė, kad K. Ž. atžvilgiu buvo panaudota provokacija atlikti nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teismas K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) iÅ¡teisino. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K.

S.), teismas nuosprendyje nurodė, kad K. Ž. veiksmuose nėra būtinų nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d. sudėties požymių, jo atlikti veiksmai neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių. Byloje nėra nustatyta, kad K. Ž. savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba kad priėmė kyšį, t. y. byloje nėra nustatyta, kad 10 000 litų, perduoti K. Ž. Z. K., būtų kyšis K.

Ž. už jo veikimÄ pasinaudojant savo pažintimi ar įtaka paveikti prokurorÄ E. B.. Nenustačius paties kyÅ¡io davimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti kito bÅ«tino nusikalstamos veikos požymio – kyÅ¡io gavimÄ tikslu paveikti prokurorÄ E. B.. K. Ž. veiksmuose taip pat nėra nustatyta bÅ«tino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – siekio naudotis savo pažintimi ar įtaka prokurorui E. B., kadangi byloje nustatyta, kad prokurorÄ E. B. K. Ž. siekė paveikti ir paveikė kyÅ¡io pagalba, kas sudaro kito nusikaltimo, o bÅ«tent BK 227 str. 1 d., sudėtį.

Nesant kyÅ¡io buvimo fakto, K. Ž. veiksmai pažadant ir sakant K. S. ir Z. K., kad jis susitars su prokuroru ir kad veika neteisėtai, savaime nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d. nusikaltimo požymių. Todėl teismas K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) iÅ¡teisino.Teismas K. S. pagal BK 226 str. 1 d., iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Nuosprendyje teismas nurodė, kad be dviejų užfiksuotų pokalbių, kuriuose dalyvavo K.

Ž. ir K. S., byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių įvertinti K. Ž. ir K. S. veiksmus ir Å¡ių veiksmų motyvus nagrinėjamu atveju. Ä®vertinus Å¡ių pokalbių esmę, kiekvieno asmens iÅ¡sakytus žodžius ir kitus byloje esančius duomenis, parodančius kokiu pagrindu ir kokiais klausimais vyko bendravimas tarp K. Ž. ir K. S., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad K. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Teismas pažymėjo, kad nusikaltimas, numatytas BK 226 str. 1 d., gali bÅ«ti padaromas tik aktyviais veiksmais. Tuo tarpu, K. S. pokalbio, vykusio tarp Z. K. ir K. Ž. metu, kuris įvyko 2014 m. liepos 24 d., buvo tik Å¡io pokalbio stebėtojas, kuris buvo tose pačiose patalpose, kur vyko pokalbis, ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų įvertinti kaip pažadÄ , siÅ«lymÄ , susitarimÄ duoti kyšį K. Ž., ar kyÅ¡io davimÄ K. Ž.. Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad K.

S. suvokė, kad 10 000 litų, kuriuos Z. K. perdavė K. Ž., yra ne honoraras už teisines paslaugas, o kyÅ¡is K. Ž. už poveikį prokurorui. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad K. S. aptarinėtų kyšį su K. Ž. ar Z. K.. Pokalbio metu tik advokatas K. Ž. minėjo apie „suderinimus“ ir „neįstatymiÅ¡kÄ â€œ veikimÄ , nei Z. K. nei, K. S. nekalbėjo apie mokėjimÄ kaip apie kyšį, nesiÅ«lė ir nesitarė dėl kyÅ¡io. Akivaizdu, kad K. S., bÅ«damas advokato klientas, neturėjo galimybės daryti poveikį advokatui dėl Å¡io advokato iÅ¡sakomų žodžių ir pažadų, o advokato žodžius galėjo vertinti kaip advokato norÄ Ä¯siteikti klientui arba parodyti savo įtakÄ .

Taip pat ir kito pokalbio metu, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio 5 d., nėra nustatyta jokių paties K. S. konkrečių aktyvių veiksmų, sudarančių jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį ar parodančių, kad jis toks aktyvius veiksmus atliko praeityje. Todėl teismas K. S. pagal BK 226 str. 1 d. išteisino. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L.

K.) ir pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) iÅ¡teisintas, taip pat ir su nuosprendžio dalimi, kuria K. S. pagal BK 226 str. 1 d., iÅ¡teisintas. Å i nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat ir dėl esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 str. 2 ir 4 p.). Prokuroro nuomone, teismas padarė esminius BPK pažeidimus:

įrodymus byloje vertino atskirai vienÄ nuo kito, nevertino įrodymų visumos (BPK 20 str. 5 d.). Å ie BPK pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kita nuosprendžio dalis, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 1 d., o K. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 1 d. bei dėl jiems paskirtų bausmių, neskundžiama. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L.

K.) iÅ¡teisinimo.Viena vertus, teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad 2013 m. spalio mėnesį, iki spalio 10 dienos, K. Ž. mažiausiai du kartus bendravo su L. K. apie V. R. lygtinį paleidimÄ , Å¡ių pokalbių metu kalbėjo apie galimybę paveikti prokurorÄ ir teisėjÄ tikslu užtikrinti V. R. lygtinį paleidimÄ , susitarė su L. K. apie 15 000 litų priėmimÄ , o 2013 m. spalio 15 d. priėmė iÅ¡ L. K. 15 000 litų, Å¡iuo laikotarpiu bendravo su prokuroru K. D., kuris surašė prokuroro atsiliepimÄ V.

R. lygtinio paleidimo byloje. Kita vertus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad L. K. su advokatu K. Ž. bendravo ne savo, o STT pareigÅ«nų iniciatyva, kuri galėjo pasireikÅ¡ti praÅ¡ymais ar nurodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat akcentavo, kad L. K. veiksmai, atlikti K. Ž. atžvilgiu, iÅ¡ esmės turi visus kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo požymius. Tai, kad Å¡ie veiksmai formaliai nebuvo įforminti kaip kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo, teismo vertinimu, nekeičia Å¡ių veiksmų esmės ir pobÅ«džio, atvirkščiai, nesant formalių įstatymo reikalavimų užtikrinimo kontrolės, asmuo, Å¡iuo atveju K.

Ž., prieš kurį naudojami aptarto pobūdžio veiksmai, iš esmės turi dar mažiau garantijų, kad veiksmai, atlikti jo atžvilgiu, bus atlikti teisėtai ir laikantis įstatymo reikalavimų ir apribojimų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra ypač svarbu, kokio pobūdžio prašymai ar reikalavimai buvo pateikti STT pareigūnų L. K., kadangi šie STT pareigūnų veiksmai buvo atlikti ne Kriminalinės žvalgybos įstatymo rėmuose ir nesiremiant šio įstatymo normomis. Tokioje situacijoje asmuo, šiuo atveju K.

Ž., prieÅ¡ kurį naudoti veiksmai, turintys požymių nusikalstamos veikos imitavimo, savotiÅ¡kai yra silpnoji pusė, jo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimÄ yra pažeidžiamos. Teismas konstatavo, kad kartu byloje buvo pažeista K. Ž. teisė į gynybÄ , pasireiÅ¡kianti tuo, jog bylos medžiagoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, nurodančių, kad iki bendravimo su K. Ž. ir bendravimo su K. Ž. metu, L. K. Å¡iais klausimais taip pat bendravo su STT pareigÅ«nais ir buvo jų skatinamas rinkti įrodymus prieÅ¡ K.

Ž.. Teismas taip pat laikė nustatyta, kad pats K. Ž., dirbdamas advokatu, iki pirmo pokalbio su L. K., neturėjo jokio pagrindo ar noro dalyvauti byloje dėl V. R. lygtinio paleidimo, nebuvo sudaręs su V. R. jokio susitarimo, kas reiškia, kad neturėjo jokių tikslų ir motyvų prekiauti poveikiu V. R. byloje. Imtis ir dirbti V. R. lygtinio paleidimo byloje jis buvo skatinamas L. K.. Taip pat, būtent L. K. gundė ir skatino K. Ž. imtis bet kokio pobūdžio veiksmų siekiant V. R. lygtinio paleidimo, tarp jų ir siūlant K.

Ž. neriboto dydžio atlyginimÄ . Akivaizdu, kad tokiais L. K. žodžiais K. Ž. buvo skatinamas veikti bet kokiu bÅ«du, tarp jų ir neteisėtu bÅ«du ir toks K. Ž. elgesys buvo pageidaujamas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1 punkte nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostatas teismai įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 str. 3 ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami taip pat ir tokie atvejai, kai nuosprendyje teismo iÅ¡vados padarytos, neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų įrodymų; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).Nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad K.

Ž. buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , prokuroro nuomone, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. IÅ¡vada apie provokacijÄ padaryta pernelyg sureikÅ¡minus liudytojo L. K. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, negretinus jų atitikimo su ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kimo protokole pateiktais paaiÅ¡kinimais, pernelyg sureikÅ¡minus aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. K. tyrėjai nepaklausė, kokia technika L. K. padarė pateikiamus garso įraÅ¡us, klaidingai konstatuojant, kad STT pareigÅ«nai L.

K. davė atitinkamÄ garso įraÅ¡ymo technikÄ , tuo pačiu nepakankamai atsižvelgus ir nuvertinus liudytojų R. M., K. S., D. G., N. D., R. K. parodymų turinį ir reikÅ¡mę, byloje nustatinėtinoms aplinkybėms pagrįsti.Liudytojas L. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su advokatu K. Ž. lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų, bendravo 3-4 kartus, vykdydamas teisėsaugos pareigÅ«nų praÅ¡ymus. STT pareigÅ«nai jam duodavo garso įraÅ¡ymo įrangÄ ir po pokalbių su advokatu jis jÄ pristatydavo pareigÅ«nams, kurie iÅ¡klausę pokalbius, duodavo naujų užduočių ir klausimus, kuriuos reikėtų užduoti pokalbio metu advokatui.

PareiÅ¡kimÄ jo vardu STT patalpose surašė pareigÅ«nai, jis nesidomėjo, kas buvo raÅ¡oma. Patvirtino, kad paraÅ¡ai protokole yra jo. Be kita ko, liudytojas parodė, kad pareigÅ«nai jį ne kartÄ Ä¯spėjo neprovokuoti K. Ž.. V. R. jis pažįsta, tačiau pastarasis jo nėra prašęs surasti advokato, kuris atstovautų V. R. sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.Å ie liudytojo L. K. parodymai neatitinka 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kime nurodytiems, kuriais jis pranešė apie K. Ž. galimÄ nusikalstamÄ veikÄ .

L. K., bÅ«damas įspėtu dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ , 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kime STT nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad jis V. R. praÅ¡ymu susitiko su pažįstamu advokatu K. Ž.. Jis tikėjosi iÅ¡ advokato realių teisinių paslaugų V. R. tuo metu atliekančiam bausmę pataisos namuose. L. K. parodymai teisme, apie jam neva STT pareigÅ«nų nurodytÄ V. R. ir jam teisėtas ar neteisėtas paslaugas galintį suteikti advokatÄ K. Ž., prieÅ¡tarauja ir K. Ž. parodymams.

K. Ž. nuosekliai tvirtino, kad buvo nuvykęs pas nuteistÄ jį V. R., kalbėjo su juo ir pastarasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti atstovaujamu K. Ž. bei nurodė, kad visi finansiniai reikalai bÅ«tų derinami su L. K.. Liudytojas V. R. taip pat nepaneigė, kad K. Ž. galimai kalbėjo su juo dėl atstovavimo klausimų, tačiau, dėl to, kad advokatų, kurie siÅ«lė paslaugas buvo ne vienas, Å¡ių galimų susitikimų jis nesureikÅ¡mino. Kad L. K. rÅ«pinosi V. R. atstovavimu jo paties pageidavimu patvirtina ir užfiksuoti L.

K. bei K. Ž. tarpusavio pokalbiai. STT darbuotojai R. M., K. S. teisme parodė, kad pareiÅ¡kimas – protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ L. K. žodžių, pastarasis protokolÄ skaitė, jį pasirašė, pastabų neturėjo. Liudytojai R. M. susidarė įspÅ«dis, kad L. K. su ja bendrauja nuoÅ¡irdžiai. Prokuroro nuomone, aptarti iÅ¡ kelių skirtingų įrodinėjimo Å¡altinių gauti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. K. turėjo realų interesÄ padėti V. R. surasti advokatÄ , galintį teikti Å¡iam asmeniui teisines paslaugas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Å i situacija nebuvo dirbtinai sukurta teisėsaugos pareigÅ«nų. Kita teisme nurodyta L. K. aplinkybė, kad jis su advokatu K. Ž. pradėjo bendrauti pataisos namų operatyvinio darbuotojo G. ir STT pareigÅ«nų praÅ¡ymu, jog Å¡ie pareigÅ«nai jam davė užduotis, kokiais klausimais kalbėti su advokatu K. Ž. ir suteikė garso įraÅ¡ymo technikÄ , prieÅ¡tarauja teisme apklaustų liudytojų G., N. D., R. K. parodymams. Minimi liudytojai, prieÅ¡ingai nei teigia L. K., parodė, kad iniciatyva susitikti ir praneÅ¡ti apie galimas korupcines veikas kilo iÅ¡ L.

K.. Liudytojai G., N. D., R. K. parodė, kad L. K. susitikimų su jais metu pasidalino abejonėmis, kad advokatas K. Ž. galimai linkęs daryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. L. K. negalėjo nurodyti konkrečių nusikalstamų veikų požymių, todėl liudytojas R. K. pataręs L. K. į STT kreiptis pareiÅ¡kimu, kai galės nurodyti konkrečias veikų aplinkybes. Jis patarė L. K. savo pokalbius su advokatu įsiraÅ¡inėti. Apklausti liudytojai kategoriÅ¡kai paneigė davę L. K. nurodymus, kÄ pokalbių metu su advokatu L.

K. kalbėti, neigia ir garso įraÅ¡ymo technikos suteikimÄ . Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kime L. K. neužsiminė apie tai, kad veikė teisėsaugos pareigÅ«nų praÅ¡ymu, ar tai, jog jam kas nors bÅ«tų suteikęs garso įraÅ¡ymo technikÄ . PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kime akivaizdžiai atsispindi, kad L. K. veikė savo iniciatyva, be to, pareiÅ¡kime jis nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog nuo pirmo susitikimo su advokatu pastarasis trynė pirÅ¡tus ir rodė, kad reikės pinigų, o nesiÅ«lė pasiraÅ¡yti jokios atstovavimo sutarties, todėl jis apsidrausdamas nutarė į antrÄ ir trečiÄ susitikimus vežtis diktofonÄ .

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prokuroro nuomone, L. K. parodymais galima vadovautis tik ta apimtimi, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jo paties pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms.Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad liudytojas L. K. bendravo su STT pareigÅ«nais dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau teisme apklausti liudytojai D. G., N. D., R. K. paneigė atlikę kokius nors aktyvius, turėjusius įtakos L. K. apsisprendimui veiksmus – nurodymų, užduočių, garso įraÅ¡ymo technikos davimÄ ar bet kokį kitokį skatinimÄ L.

K. provokuoti K. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti, kad po L. K. kreipimosi į STT pareigūnus ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl duomenų apie K. Ž. nusikalstamus veiksmus stokos. Dėl to L. K. savo iniciatyva savo, ar skolinta, bet ne pareigūnų suteikta garso įrašymo technika 2013 m. spalio 2 d. ir 9 d., nuėjęs į advokato K. Ž. kontoros patalpas, įrašė savo pokalbius su K. Ž. ir šiuos įrašus pateikus STT pareigūnams (2013 m. spalio 10 d. protokolas), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

IÅ¡ Å¡ių pokalbių suvestinės matyti, kad jo metu K. Ž. nebuvo skatinamas ar lenkiamas daryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, tai K. Ž. siÅ«lė V. R. lygtinio paleidimo klausimus spręsti korupciniu bÅ«du per poveikį pinigais prokurorams, reikalui esant teismams, nurodė L. K. 15 000 litų sumÄ už kuriÄ galima bÅ«tų paveikti prokurorÄ , teisėjÄ , kad jie teigiamai iÅ¡spręstų V. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų klausimÄ . K. Ž. savo iniciatyva nurodė ir pažintis su konkrečiu prokuroru ir teisėju, siÅ«lė variantus, kaip korupciniu bÅ«du palankiai iÅ¡spręsti V.

R. lygtinio paleidimo klausimus. Pats K. Ž. rodė iniciatyvÄ nuvykti pokalbiui pas pažįstamÄ prokurorÄ , gyrėsi su juo susitaręs jį paveikti, papildomai už savo tarpininkavimÄ savo iniciatyva reikalavo iÅ¡ L. K. 2 000 litų kyÅ¡io ir kt. Vien tai, kad pats L. K. ėmėsi veiksmų gauti duomenis apie K. Ž. korupcinio pobÅ«džio veiklÄ ir tai, jog prieÅ¡ tai bendravo su STT pareigÅ«nais, Å¡iuo atveju, prokuroro nuomone, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad prieÅ¡ K. Ž. buvo vykdomi kokie nors neoficialÅ«s ir tinkamai nesankcionuoti procesiniai veiksmai.Taip pat prokuroras sutinka su teismo nuomone, kad L.

K. apklausę STT X valdybos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neuždavė klausimų dėl technikos, kuria padaryti L. K. pateikti kompaktinėje plokÅ¡telėje prie pareiÅ¡kimo įraÅ¡ai. Tačiau, prokuroro nuomone, visiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė ir L. K. parodymai leidžia daryti kokiÄ nors, nekalbant jau apie vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai L. K. suteikė STT disponuojamÄ garso įraÅ¡ymo technikÄ , tinkamai to neįformindami. Å i teismo konstatuota aplinkybė prieÅ¡tarauja liudytojų R.

K., N. D. parodymams. Prokuroro nuomone, Å¡iuo atveju besÄ lygiÅ¡kai tikėti liudytojo L. K. parodymais, kai Å¡is asmuo ikiteisminio tyrimo metu parodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, buvo nenuoseklus, ir nesant kitiems Å¡iÄ liudytojo aplinkybę patvirtinantiems įrodymams, pagrindo jais tikėti nėra. Ikiteisminiam tyrimui L. K. prie pareiÅ¡kimo savo ranka padarydamas įraÅ¡Ä pateikė jo ir K. Ž. pokalbių, įvykusių 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 9 d. įraÅ¡us. 2013 m. spalio 10 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo atlikta daikto, t. y. kompaktinės plokÅ¡telės, kuri buvo pridėta prie 2013 m. spalio 10 d.

L. K. pareiÅ¡kimo, apžiÅ«ra ir nustatyta, jog kompaktiniame diske yra du garso įraÅ¡ai ir panaudojant protokole apraÅ¡ytas technines priemones atskleistas garso įrašų turinys. Visa tai įrodo, prokuroro nuomone, L. K. pats, o ne padedamas STT pareigÅ«nų, pateikė pirminę informacijÄ apie K. Ž. provokuojamÄ duoti kyšį. Pagal BPK 98 str. daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali pateikti ne tik proceso dalyviai, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys savo iniciatyva.

IÅ¡ to seka, kad L. K., pateikdamas minėtus įraÅ¡us, teisės aktų nepažeidė, įraÅ¡ai ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti ir patikrinti BPK 89, 90, 92, 179, 180, 207 straipsniuose numatytais proceso veiksmais, todėl BPK 20 str. 4 d. pagrindu jie vertintini kaip įrodymai. Pažymėtina, kad Å¡ių pokalbių autentiÅ¡kumo neneigia ir K. Ž. bei liudytojas L. K.. Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, priimdami pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ L. K., nepaklausė jo, kokia garso įraÅ¡ymo technika padarytas pateikiamas įraÅ¡as yra laikytina tam tikra tyrimo spraga, bet tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Skundžiamame teismo nuosprendyje yra teigiama, kad 2013 m. spalį prieš K. Ž. buvo atliktas tinkamai neįformintas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM), neturint tam teisinio pagrindo, kita vertus, toks veiksmas pripažįstamas nusikalstamos veikos provokavimu. Atskirti šiuos NVIM neteisėtumo pagrindus itin svarbu sprendžiant, ar vėliau asmenų atlikti veiksmai yra valstybės pareigūnų išprovokuotos nusikalstamos veikos tęsinys, kuris negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, ar tokie asmenų veiksmai, net ir esant neteisėtam operatyviniam veiksmui (t. y. kitokiam piktnaudžiavimui modeliu), kitais būdais surinktų įrodymų pagrindu gali būti pripažinti nusikalstamais, o kaltinamieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-361-699/2015).

Prokuroro nuomone, valstybė, nei aktyviai, nei pasyviai neįtakojo L. K. veiksmų ir jų neskatino. Apskritai L. K. veiksmų valstybė nekontroliavo iki pat jo kreipimosi pareiÅ¡kimu į STT X valdybÄ . L. K. santykiuose su K. Ž. veikė savo nuožiÅ«ra kaip privatus asmuo. Teismui padarius iÅ¡vadÄ , su kuo prokuroras nesutinka, kad L. K. veikė pagal teisėsaugos institucijos užduotį to tinkamai neįforminus, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog prieÅ¡ K. Ž. atlikta provokacija ir visi vėliau BPK nustatyta tvarka gauti leistinumo ir liečiamumo kriterijus atitinkantys duomenys, negali bÅ«ti laikomi įrodymais.

Situacijos, kaip į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siÅ«loma, ar iÅ¡ jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informacijÄ , arba taip pat ir savo paties padarytus garso įraÅ¡us, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų tyrimo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2015).Kaip nustatyta byloje, prokuroras BPK 158, 159 str. pagrindais po ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kuris 2013 m. spalio 11 d. nutartimi L.

K. leido atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 1 d. (prekyba poveikiu), 227 str. 1 d., 227 str. 2 d. (papirkimÄ ), imituojančius veiksmus advokato K. Ž. ar kitų jo nurodymu veikiančių asmenų atžvilgiu. IÅ¡ 2013 m. spalio 15 d. nusikalstamų veikų imitavimo protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 15 d., 14 val. 35 min. advokatas K. Ž. L. K. pakartotinai pažadėjo paveikti prokurorÄ K. D., priėmė iÅ¡ L. K. sutartus 15 000 litų ir papildomai už tarpininkavimÄ pareikalavo 2 000 Lt. Prokuroro nuomone, vertinant ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetÄ , galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad teisėsaugos institucija Å¡iuo atveju prisijungė prie K.

Ž. daromos ir tebesitęsiančios BK 226 str. 2 d. nusikalstamos veikos. K. Ž. veiksmų apsisprendimo laisvė pasirinkti vienokį ar kitokį elgesio modelį, savarankiÅ¡kai atsisakyti vykdyti nusikalstamÄ veikÄ ir praneÅ¡ti apie jÄ teisėsaugos institucijoms nebuvo ribojama. Valstybė per nusikalstamÄ veikÄ imituojantį L. K. įtakÄ galėjo daryti tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau modelis buvo realizuotas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, jokių skatinimų ar lenkimų K.

Ž. atlikti kokius nors veiksmus, modelio atlikimo metu neužfiksuota.K. Ž. dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad negalėdamas atsispirti L. K., kuris, kaip jam vėliau paaiÅ¡kėjo, vykdė teisėsaugos pareigÅ«nų nurodymus, pažadais apie neribotus honorarus, L. K. praÅ¡ymu, pažadėjo teikti teisines paslaugas V. R., svarstant pataisos įstaigos teikimÄ dėl pastarojo lygtinio paleidimo iÅ¡ YYY pataisos namų. K. Ž. pripažino aplinkybę, kad su L.

K. susitarė ir iš jo priėmė 15 000 litų. Šių pinigų tinkamai neapskaitė, nesudarė teisinės paslaugų sutarties, tačiau juos priėmė už ketinamas suteikti teisines paslaugas. Neneigia aplinkybės, kad pokalbių su L. K. metu gyrėsi savo pažintimis su prokuroru K. D., teisėju K., kurie turėjo įgaliojimus savo kompetencijos ribose spręsti su V. R. lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, tačiau tai darė apsimetinėdamas, norėdamas uždirbti iš finansų nestokojančio kliento V.

R.. Jis taip pat patvirtino aplinkybę, kad jis iÅ¡ L. K. už savo paslaugas papildomai pareikalavo 2 000 litų. Nesutinka, kad paimti iÅ¡ L. K. 15 000 litų ir papildomai pareikalauti 2000 litų yra kaip kyÅ¡is, nurodo, jog jis teikė teisines paslaugas klientui V. R.. Gautų pinigų prokurorui ar teisėjui perduoti neketino. Su V. R. buvo susitikęs pataisos namuose, iÅ¡analizavęs jo medžiagÄ , surinktÄ pataisos namuose, kalbėjo su prokuroru K. D. dėl galimybės paraÅ¡yti teigiamÄ atsiliepimÄ V. R..

Prokuroras pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Pagal BK 226 str. 2 d. atsako tas, kas pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ ar valstybės tarnautojus, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Asmens veikÄ , kvalifikuojant pagal BK 226 str. 2 d., reikia nustatyti ir tai, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Poveikiu prekiaujantis kyÅ¡ininkas turi suvokti, kad jis, turėdamas galimybę pasinaudoti savo įtaka ir paveikti atitinkamÄ valstybės tarnautojÄ , neteisėtai, t. y. už kyšį pažada veikti kyÅ¡io davėjo interesais ir tai nori daryti bei šį kyšį gauti. Pažymėtina ir tai, kad veika kvalifikuotina kaip prekyba poveikiu net ir tada, kai kyÅ¡io gavėjas suklaidina potencialų papirkėjÄ ne tik dėl ketinimų įvykdyti pažadÄ , bet ir dėl savo įtakos institucijai ar asmeniui, kurį žadama paveikti.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad kyÅ¡io davėjui (L. K.) susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai (kasacinė nutartis Nr. 2K-430-746/2015).Nors K. Ž. neigia, kad pinigus iÅ¡ L. K. priėmė kaip kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus, tačiau dalis objektyvių jo veiksmų, kurių jis neneigia, liudytojo L. K. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 9 d. pokalbių su L.

K. garso įraÅ¡ai, nusikalstamų veikų imitavimo 2013 m. spalio 15 d. protokole užfiksuoti itin informatyvÅ«s K. Ž. pokalbių su L. K. turinys, tai paneigia. Palyginti didelės (15000 litų) sumos priėmimas, ko neneigia ir pats K. Ž., už aiÅ¡kiai neapibrėžtas ir neaptartas paslaugas, puikiai žinant, jog kaip advokatas K. Ž. apskritai neturi jokių teisių ir įgaliojimų sprendžiant lygtinio paleidimo prieÅ¡ terminÄ klausimus pirmosios instancijos teismuose ar prokuratÅ«roje, todėl žinant, kad legaliais bÅ«dais veikti negalės, pažadas ir garantijų teikimas pinigų davėjui L.

K., grynųjų pinigų fakto priėmimo nuslėpimas, neįforminus jokių kvitų, orderių ar pavedimų, veikimas neidentifikuojant savęs kaip konkretaus asmens advokato, pareikalavimas už tarpininkavimo paslaugas iÅ¡ L. K. papildomų 2 000 litų, leidžiant suprasti, kad 15 000 litų bus perduoti kaip kyÅ¡is V. R. lygtinio paleidimo klausimÄ palankiai galintiems iÅ¡spręsti valstybės tarnautojams, jo reali pažintis su prokuroru K. D. ir veiksmai nuvykstant ir siekiant prokurorÄ Ä¯tikinti paraÅ¡yti teigiamÄ atsiliepimÄ teismui dėl V.

R. lygtinio paleidimo, taip pat ir paties pirmosios instancijos teismo spendimo neteisėtumas ir jo panaikinimas, prokuroro nuomone, kompleksiÅ¡kai sudaro vientisÄ vienas kitÄ papildančių, tarpusavyje susijusių įrodymų grandinę pakankamÄ vienareikÅ¡mei ir kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad 150 00 litų iÅ¡ L. K. K. Ž. priimti pinigai yra nepagrįstas ir neteisėtas atlygis už tai, kad jis, naudodamasis savo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka paveiktų teigiamus sprendimus galinčius priimti valstybės tarnautojus (teisėjus, prokurorus).

Å io kyÅ¡io K. Ž. pareikalavo ir jį priėmė ir taip norėjo veikti. K. Ž. suvokė, kad davė pažadÄ , kurio esmė V. R., kurį atstovavo L. K. interesais paveikti institucijas ar jų tarnautojus, o taip pat suprato, kad jo pažadÄ L. K. tinkamai suprato ir jie dėl to susitarė, kas Å¡iuo atveju, byloje nustatyta. Tai, kad K. Ž. iÅ¡ L. K. paimtų kaip kyÅ¡io pinigų valstybės tarnautojams neperdavė ir neketino to daryti, jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 226 str. 2 d. reikÅ¡mės neturi, nes nusikaltimas buvo baigtas nuo pažado paveikti davimo L.

K.. K. Ž. nurodyta aplinkybė, kad L. K. leido jam suprasti, jog jam, kaip advokatui, gali bÅ«ti iÅ¡mokami neriboti honorarai ir jis neabejojo V. R. finansinėmis galimybėmis, nepatvirtinami baudžiamosios bylos duomenimis. Kita vertus, tokios aplinkybės, jei jas nurodė L. K. ar V. R., nėra savaime laikytinos provokuojančiomis ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du K. Ž. buvo palenktas ar paskatintas padaryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ .Todėl, prokuroro nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes K.

Ž. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) išteisinimo, taip pat ir dėl K. S. pagal BK 226 str. 1 d. išteisinimo.K. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėn. su K. S.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tuo tarpu K.

S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 str. 1 d. iÅ¡teisintas kitu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad K. S. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kaltinamiesiems neigiant savo kaltę ir nurodant, kad pokalbių metu apie kyšį advokatui K. Ž. už poveikį valstybės tarnautojui kalbėta nebuvo, teismas vertino kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo pareikÅ¡ti kaltinimai K. S. ir K. Ž. Å¡ioje dalyje. Bylos medžiagoje buvo užfiksuoti ir įvertinti du pokalbiai, kuriuose dalyvavo K.

Ž. ir K. S.. Pirmas pokalbis vyko 2014 m. liepos 24 d. UAB „A P“ patalpose, šio pokalbio metu patalpose buvo K. Ž., K. S. ir Z. K.. Antras pokalbis vyko 2014 m. rugpjūčio 5 d. advokato K. Ž. kontoroje, šio pokalbio metu patalpoje buvo K. Ž. ir K. S.. Pokalbio metu telefonu paskambino K. S. žmona J. S., kuri kalbėjo telefonu ir su K. Ž.. Teismas, įvertinęs minimus pokalbius, konstatavo, kad šių pokalbių turinys ir kiekvieno asmens išsakyti žodžiai nepatvirtina, kad K. S. siūlė, arba žadėjo, arba susitarė, arba davė kyšį K.

Ž. esant konkrečiam tikslui, kad K. Ž. paveiktų valstybės tarnautojÄ . Teismas, vertindamas pokalbių turinį, nurodė, kad, kaip matyti, iÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinių ir garso įrašų, pokalbio vykusio 2014 m. liepos 24 d., kurio metu Z. K. perdavė K. Ž. 10 000 litų, K. S. iÅ¡ esmės nepasakė nei vieno žodžio. Be to, kaip matyti, iÅ¡ pokalbio iÅ¡klotinės, pati Z. K. taip pat nėra pasakiusi nei vieno žodžio ar frazės, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų matyti, kad ji siÅ«lo, žada, susitaria dėl kyÅ¡io davimo, arba duodama pinigus tai įvertina kaip kyšį.

Atvirkščiai, visi žodžiai apie tarimÄ si su prokuroru, taip pat žodžius „neįstatymiÅ¡kai“ Å¡io pokalbio metu pasako K. Ž., kuris Å¡iuos dalykus pateikia savo noru ir nuožiÅ«ra atliktus veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad K. Ž. pasakomus žodžius K. S. galėjo suvokti įvairiais aspektais, tarp jų ir susijusius su advokato noru įsiteikti klientui ar parodyti savo įtakÄ ir svarbÄ , pats jokių veiksmų ar žodžių, parodančių, jog jis veikė turint tiesioginį apibrėžtÄ tikslÄ dėl kyÅ¡io davimo advokatui K.

Ž. už pastarojo konkretų apibrėžtÄ veikimÄ paveikiant prokurorÄ .Tuo tarpu, teismo vertinimu, K. Ž. veiksmai, kurie kaltinamuoju aktu kvalifikuoti pagal BK 226 str. 2 d., nesudaro Å¡io nusikaltimo sudėties, nes buvo atlikti siekiant ne paveikti prokurorÄ , o kaip pasiruoÅ¡iamieji veiksmai rengiantis ir turint tikslÄ padaryti kitÄ nusikaltimÄ â€“ valstybės tarnautojo papirkimui. Kaip pažymėjo teismas, K. Ž. inkriminuojama, kad jis paėmė 10 000 litų kyšį iÅ¡ Z. K. ir K. S. tikslu pasinaudojant savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka prokurorui E. B., tačiau, teismo vertinimu, K.

Ž. veiksmai paimant 10 000 litų iÅ¡ Z. K. negali bÅ«ti įvertinti kaip kyÅ¡is pačiam K. Ž. tikslu paveikti prokurorÄ .             Prokuroro nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidas dėl įrodymų turinio ir jų reikÅ¡mės, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas.IÅ¡teisintasis K. S. teisme parodė, kad advokatui K. Ž. 10 000 litų buvo perduoti ne kaip kyÅ¡is, bet už teisines paslaugas. Atitinkamai nuteistasis K. Ž. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 10 000 litų priėmė už teisinių paslaugų teikimÄ Ä¯tariamajam K.

S.. Kaltinamųjų kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. IÅ¡ kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų K. Ž. su K. S., Z. K., E. B. pokalbių turinio, prokuroro nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad K. S. teisine padėtimi K. S. pradėjo domėtis dar 2014 m. birželio 12 d. Iki to laiko tuo pačiu klausimu domėjosi K. S. motina, nes byloje advokatas buvo pateikęs savo orderį.

K. Ž. tyčia korupciniu bÅ«du spręsti įtariamojo K. S. bylos ikiteisminio tyrimo užbaigimo klausimus per pažįstamÄ prokurorÄ E. B. susiformavo dar 2014 m. liepos 2-3 dienomis, kuomet jis sužinojo, kad K. S. ikiteisminį tyrimÄ kontroliuoja pažįstamas prokuroras E. B.. Duotino kyÅ¡io prokurorui aplinkybes ir dydį K. Ž. dar 2014 m. liepos 3 d. aptarinėjo su kolega A. K.. Apie savo pažintį su prokuroru ir galimybę paveikti jo sprendimus K. Ž. dar 2014 m. liepos 3 d. 11 val. 12 min. užuominomis iÅ¡reiÅ¡kė Z.

K.. Z. K. paklausė, ar tam reikės pinigų, bet advokatas K. Ž. iÅ¡ esmės davė suprasti, kad pinigų reikės vėliau, kai žinos kÄ daryti. Kaip tik tokius iÅ¡siaiÅ¡kinimo veiksmus K. Ž. atliko 2014 m. liepos 14 d. 13 val. 13 min. pokalbio su prokuroru E. B. metu. K. Ž. su prokuroru E. B. iÅ¡ esmės susitarė dėl kelių priklausomai nuo bylos aplinkybių įtariamajam K. S. palankių sprendimų ir dėl to ateityje perduotino kyÅ¡io – 2 500 litų. K. Ž. turėdamas aiÅ¡kų susitarimÄ su prokuroru, iÅ¡ esmės sutaręs dėl jo papirkimo, ėmėsi sekančių jo tyčiniam planui reikalingų veiksmų, t. y. 2014 m. liepos 24 d. 13 val. 31 min. pokalbio su Z.

K. ir K. S. metu leido jiems suprasti, kad bus veikiama neįstatymiÅ¡kai, patarė apie tai su niekuo nekalbėti telefonu, nurodė, kad palankus K. S. sprendimas praktiÅ¡kai suderintas su tyrimÄ kontroliuojančiu prokuroru ir priėmė 10 000 litų. 2014 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. 23 min. K. Ž. K. S. susitikimo advokatų kontoroje metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡ie pinigai, vadindamas juos konspiratyviai honoraru, kurį jis gavo, yra skirti jam ir visiems kam reikia, nes dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra ir jis.

Apie tai telefonu, girdint K. S., užtikrino ir J. S. nurodydamas jai, kad byloje jis sieks pačio geriausio rezultato ir kad darys rodÄ iÅ¡ kitos pusės. Taip pat pasakė, kad bylos baigtį jis jau daugmaž yra aptaręs, honoraro užtenka ir jis kitÄ savaitę bandys patvarkyt tuos reikalus, jog K. S. bÅ«tų nutraukta paieÅ¡ka. Prokuroras pažymi, kad pats K. Ž. teisme patvirtino aplinkybę, kad K. S., aiÅ¡kindamas apie honorarÄ visiems, tame tarpe prokurorui, omenyje turėjo, jog dalį pinigų kaip kyšį jau buvo sutarta perduoti prokurorui E. B., tačiau jis nežino, kaip tai suprato K.

S.. K. S. teisme parodė, kad galvojo, jog K. Ž. kalba apie teismams ateityje paskirtas sumokėti baudas ir nukentėjusiems padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau Å¡ie K. S. paaiÅ¡kinimai, prokuroro nuomone, vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. K. S. negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl K. Ž. kalbėjo apie honorarÄ prokurorams, taip pat reikėtų vertinti ir tai, jog tuo metu nebuvo aptarta ir žinoma, kokiu bÅ«du bus baigtas procesas, tad ir apie galimas baudas teismams K.

S. žinoma nebuvo. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems K. S. teisme, sau prieÅ¡taraudamas, parodė, kad jis iÅ¡ savo pinigų atlygino žalÄ visoms parduotuvėms ir atitinkamus kvitus pristatė advokatui. Prokuroras pažymi ir tai, kad K. S. apie 10 000 litų panaudojimÄ ir interesÄ su K. Ž. kalbėjo du kartus, o antrÄ kartÄ specialiai dėl to, kad pasitikslintų, kam bus skirti pinigai ir iÅ¡ K. Ž. iÅ¡girdo patikinimÄ , jog tame tarpe už poveikio darymÄ prokurorui. Palyginti didelės (10 000 litų) sumos davimas ir priėmimas, ko neneigia ir kaltinamieji, už aiÅ¡kiai neapibrėžtas ir neaptartas paslaugas, tokias kaip pažadas ir garantijų teikimas pinigų davėjams Z.

K. ir K. S., kad byla bus baigta jiems palankiu bÅ«du, grynųjų pinigų fakto priėmimo nuslėpimas, sutarties dėl teisinių paslaugų neįforminimas, susitarimas ir paaiÅ¡kinimai, kad dalis iÅ¡ 10 000 litų pinigų bus skirta prokurorams ir teismams, K. Ž. reali pažintis su prokuroru E. B. ir pokalbiai, kurių metu dar prieÅ¡ pinigų paėmimÄ iÅ¡ Z. K. ir K. S. buvo iÅ¡ anksto sutarta dėl kyÅ¡io dydžio su prokuroru E. B., K. Ž. veiksmai siekiant prokurorÄ paveikti priimti palankų įtariamajam K.

S. sprendimÄ , prokuroro nuomone, kompleksiÅ¡kai sudaro vientisÄ vienas kitÄ papildančių tarpusavyje susijusių įrodymų grandinę pakankamÄ vienareikÅ¡mei ir kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad 10000 litų iÅ¡ Z. K. ir K. S. priimti pinigai yra nepagrįstas ir neteisėtas atlygis už tai, kad K. Ž., naudodamasis savo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka, paveiktų teigiamus sprendimus galinčius priimti valstybės tarnautojus (teisėjus, prokurorus). Šį kyšį Z. K. ir K. S. susitarė duoti K.

Ž., o atitinkamai K. Ž. jį priimti ir šį kyšį vieni atitinkamai davė, o K. Ž. priėmė ir taip visi nurodyti asmenys norėjo veikti. K. Ž. suvokė, kad davė pažadÄ , kurio esmė įtariamojo K. S. interesais paveikti prokurorÄ , o atitinkamai Z. K. ir K. S. suvokė, kad duodami kyšį, siekia advokato K. Ž. veiksmų, kuriais bÅ«tų paveikti valstybės tarnautojai galintys priimti palankius sprendimus įtariamajam K. S.. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes, prokuroro nuomone, K. S. veiksmuose yra bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 1 d. sudėties požymiai, o K.

Ž. veiksmuose yra būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 226 str. 2 d. sudėties požymiai.Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad K. S. neatliko jokių aktyvių veiksmų, pats K. Ž. pinigų nedavė ir pan., tačiau susitarimas dėl kyšio davimo, bendrininkavimas su kyšį duodančiu asmeniu gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. K. S., nors pinigų perdavimo K. Ž. metu pats nekalbėjo, tačiau akivaizdu, kad buvo suinteresuotas savo sūnaus teisinės padėties pagerinimu net ir veikiant neteisėtomis priemonėmis per poveikį prokurorams ir teismui.

K. S. pokalbiai su K. Ž. vyko kelis kartus, o vienas iÅ¡ jų su K. Ž. nedvejotinai įvyko paties K. S. iniaciatyva, siekiant pakartotinai patikslinti, ar 10 000 litų suma yra ir kyÅ¡is poveikio darymui teismams ir prokuratÅ«rai. Pažymėtina, kad pokalbiai buvo gana ilgi ir intensyvÅ«s. Prokuroro nuomone, nėra abejonių, kad K. S., įvertinant jo iÅ¡silavinimÄ ir savybes, suprato ir susidarė įspÅ«dį, jog K. Ž. už dalį iÅ¡ gautų 10 000 litų darys poveikį prokurorui ir teismams bei to siekė ir norėjo.Skundžiamame nuosprendyje teismo konstatuota aplinkybė, kad K.

Ž. veiksmai, atlikti siekiant ne paveikti prokurorÄ , o kaip pasiruoÅ¡iamieji veiksmai rengiantis ir turint tikslÄ padaryti kitÄ nusikaltimÄ â€“ valstybės tarnautojo papirkimui, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 226 str. 2 d. Prokuroro nuomone, K. Ž. padarė dvi idealiÄ nusikalstamų veikų sudėtį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 2 d. ir BK 227 str. 1 d. K. Ž. pažado, pasinaudojant pažintimis už 10 000 litų paveikti prokurorus ir teismÄ , davimas priimant iÅ¡ K.

S. ir Z. K. pinigus, jam aktyviai aiÅ¡kinant apie jų panaudojimÄ darant poveikį, yra baigtas BK 226 str. 2 d. nusikaltimas. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 226 str. 2 d. visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar asmuo už gautÄ kyšį ketino daryti kokiÄ nors įtakÄ , ar ketino juos perduoti, ar panaudoti savo reikmėms. Svarbu tai, kaip jis tai pateikė asmenims, iÅ¡ kurių priima kyšį, ir kaip Å¡ie asmenys suprato pinigų kyÅ¡io panaudojimo tikslus ir duotus pažadus.

Å iuo atveju, K. Ž., neprekiavus poveikiu, nebÅ«tų įmanoma ir BK 227 str. 1 d. nusikalstama veika. Tai, kad Å¡ios dvi veikos savo aplinkybėmis ir požymiais glaudžiai susijusios, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo K. Ž. veikos kvalifikuoti tik pagal paskesnį, t. y. BK 227 str. 1 d., nusikaltimÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L.

K.) ir pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) iÅ¡teisintas, taip pat ir nuosprendžio dalį, kurioje K. S. pagal BK 226 str. 1 d., iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2013 m. spalio mėnesį), ir paskirti jam 500 MGL (18830 EUR) dydžio baudÄ , K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 2 d. (dėl prekybos poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėnesiais) ir paskirti jam 400 MGL (15064 EUR) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. 1 p., paskirtÄ sias bausmes už BK 226 str. 2 d. numatytÄ veikÄ (prekyba poveikiu 2014 m. birželio – liepos mėnesiais) subendrinti su Kauno apygardos teismo 2016-03-24 nuosprendžiu už BK 227 str. 1 d. paskirta bausme jas apimant, po to vadovaujantis BK 63 str. 4 d. dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du apėmimu subendrintÄ bausmę subendrinti su BK 226 str. 2 d. (prekyba poveikiu 2013 m. spalio mėn.) paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 750 MGL (28245 eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 2 d.

a) p., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, iÅ¡bÅ«tÄ laikinÄ jame sulaikyme nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 25 d. (2 paros) ir 2014- 08-26 iki 2014-09-09 (15 parų), vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 34 MGL (1280 EUR) ir paskirti K. Ž. galutinę 716 MGL (26964 EUR) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 72 str. 2 d ir 5 d. iÅ¡ kaltinamojo K. Ž. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto 10000 litų kyÅ¡io vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 str. 1 d. ir paskirti jam 320 MGL (12051 EUR) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str. 2 d.

a) p., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2014-08-27 iki 2014-08-28 (1 para), vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL (75 EUR) ir paskirti K. S. galutinę 318 MGL (11976 EUR) dydžio baudÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistasis K. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 1 d., nesutinka.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pažeisti BK 20str. reikalavimai, įrodymai surinkti teisėtu bÅ«du, nepažeidžiant BK bei kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų, o priimtos Kauno apygardos teismo nutartys, dėl slapto sekimo, yra teisėtos, todėl jo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta.

Jo nuomone, dėl šios veikos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, kurios reikšmingos teisėto ir teisingo nuosprendžio priėmimui. Be to, pažeistas lygiateisiškumo tarp kaltinimo ir gynybos pariteto principas, nebuvo atskleistas faktinis pagrindas dėl kokių aplinkybių – skundų, pareiškimų, žodinių pranešimų, žiniasklaidos informacijos – jam buvo taikomas slaptas sekimas, kokiu faktiniu pagrindu buvo priimta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis dėl šių veiksmų atlikimo.

O neatskleidus Å¡io pagrindo, nors teismas buvo įpareigojęs prokurorÄ tÄ padaryti, nei jis, nei jo gynėjas neturėjo galimybės lygiaverčiai gintis nuo pateikto kaltinimo, kuris prokurorui buvo žinomas. Skunde nuteistasis nurodo, kad net ir Å¡iuo metu jis gali tik spėlioti, kokiu pagrindu, kiek laiko, dėl kokių priežasčių buvo persekiojamas ir slaptai sekamas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo gynėjo praÅ¡ymÄ prie baudžiamosios bylos prijungti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, dėl jo kabineto kolegos A.

K. slapto sekimo. Å ia nutartimi buvo sankcionuota slaptas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos sekimas, susiraÅ¡inėjimo ir kitokio susižinojimo kontrolė techninių priemonių pagalba, slaptas patekimas į jų bendros advokatų kontoros tarnybines ir pagalbines patalpas, leista atlikti dokumentų, esančių mÅ«sų kontoroje apžiÅ«rÄ ir paėmimÄ , tirti dokumentus ir juos iÅ¡imti neskelbiant apie jų paėmimÄ . A. K. toks sekimas buvo sankcionuotas nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 13 d.

Kaip minėta, Å¡iÄ nutartį, pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ prijungti prie baudžiamosios bylos, teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pateikiama tik Å¡io dokumento kopija ir nurodė, jog Å¡iÄ kopijÄ tinkamai patvirtinus, ji gali bÅ«ti prijungta prie esančios byloje medžiagos. Tuo metu Å¡ios bylos originalas buvo Druskininkų miesto apylinkės teisme, kuris nagrinėja advokato A. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ , jis kreipėsi į Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ , praÅ¡ydamas šį dokumentÄ patvirtinti.

Druskininkų teismas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad jis nėra vykstančio teismo proceso dalyvis, todėl jo praÅ¡ymas nesvarstytinas. Tokiu bÅ«du neteko galimybės pateikti jo gynybai ypač svarbaus dokumento ir, esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo nuomone, teismas be pagrindo atsisakė priimti pateiktÄ kopijÄ dėl kurios autentiÅ¡kumo jokių abejonių negalėjo kilti. Nuteistojo nuomone, Å¡is dokumentas turi esminę reikÅ¡mę dėl surinktų įrodymų teisėtumo, leistinumo ir legitimumo.

Slaptas sekimas jo kabineto kolegos advokato A. K. atžvilgiu buvo taikytas nuo 2014 m. kovo 14 d. , o jo nuo 2014 m. gegužės 7 d., todėl, nuteistojo nuomone, iki šio termino jokios slapto sekimo priemonės įstatymo nustatyta tvarka jo atžvilgiu nebuvo leistos taikyti, todėl akivaizdu, kad beveik du mėnesius jis buvo sekamas neteisėtai, neturint tam įstatyminio pagrindo, nesant tam sankcionuoto teismo leidimo. Skunde pažymima ir tai, kad jie abu dirba tame pačiame kabinete, sėdi vienas nuo kito vieno metro atstumu, jų darbo stalai sujungti, juose sudėtos tiek vieno, tiek kito klientų bylos, teisinės pagalbos sutartys, klientų pavedimai ir kiti dokumentai.

Todėl nuteistasis neįsivaizduoja, kaip galima techniÅ¡kai atriboti jo sekimÄ atliekant advokato A. K. sekimÄ garso ir vaizdo įraÅ¡ais, neužfiksuoti jų bendrų pokalbių ir kaip įmanoma nustatyti dokumentų priklausomumÄ . K. Ž. nuomone, advokato A. K. slapto sekimo medžiaga, kuri pateikta jo bylÄ nagrinėjančiam Druskininkų miesto apylinkės teismui, galėjo bÅ«ti atlikta tik padarius audiovizualinės slapto sekimo medžiagos montaÅ¾Ä . Bet to, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad Å¡iuo, beveik du mėnesius trukusio slapto sekimo, laikotarpiu buvo neteisėtai sekamas ne tik jis, bet ir jų kontoroje apsilankantys klientai.Tokiu bÅ«du pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys baudžiamÄ jį persekiojimÄ , bet ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 4 d. reikalavimai, AdvokatÅ«ros įstatymo 46 str. 3 d. nuostatos, kuriuose nustatytos advokatų veiklos garantijos, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatÄ faktas, sutarties su klientu sÄ lygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys bei kliento pavedimu advokato surinkti duomenys.

Be to, pažeisti ir BK 20 str. 1, 3, 4 p. reikalavimai.Nuteistasis pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas, tekstas raÅ¡omas daugiskaita.K. Ž. nuomone, teismui atsisakius priimti šį dokumentÄ , jis ir jo gynėjas neteko galimybės įrodyti tuo laikotarpiu surinktų įrodymų neteisėtumo, nelegitimumo ir neleistinumo, o bÅ«tent tuo laikotarpiu ir įvyko pirmas pokalbis su K.

S. dėl jo sÅ«naus K. S. gynybos. Tuo laikotarpiu iÅ¡ K. S. sužinojo, kad jo sÅ«naus bylos tyrimÄ kontroliuoja prokuroras E. B.. Po susitikimo su K. S., praėjus Å¡iek tiek laiko, tarp jo ir kolegos A. K. įvyko pokalbis, kuriame pasvarstėme, ar prokuroras E. B. praÅ¡ys piniginio atlygio už savo veiksmus ir kokio dydžio. Tuo metu ne tik jie, bet ir kiti jų kolegos žinojo, kad prokuroras dažnai papraÅ¡o „prizo“ už savo kontroliuojamas bylas. Å is pokalbis buvo užfiksuotas atliktame slapto sekimo garso įraÅ¡e ir tai sužinojus, nuteistojo nuomone, galėjo bÅ«ti dingstis taikyti slaptÄ sekimÄ ir jo atžvilgiu.

Nuteistojo K. Ž. nuomone, tokius įrodymus negalima laikyti surinktais teisėtu bÅ«du.Skunde nurodoma, kad kai teismas nepagrįstai atsisakė prie jo baudžiamosios bylos prijungti nutartis dėl A. K. slapto sekimo, tai advokatų kontoros vardu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetÄ , kuris priėmė kreipimÄ si ir jį svarstys artimiausiame komiteto posėdyje. Kol kas nėra informuoti, ar Å¡is svarstymas įvyko bei apie jo rezultatus.K. Ž. nuomone, akivaizdu, kad tokio neapibrėžto, neįstatymiÅ¡ko sekimo pasekmėje visiÅ¡kai negalima suprasti ir atriboti, kada, kaip, dėl ko, kiek laiko, kuriam iÅ¡ jų buvo taikomas slaptas sekimas, kurį konkrečiai sekant asmenį buvo surinkti duomenys apie jį, jo kolegijÄ ir kitus, kontoroje besilankančius klientus.

Todėl, nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių, teismo padaryta išvada, kad visi slapto sekimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymų, yra nepagrįsta.Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl procesinių pažeidimų. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje teismas neaptarė ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų. Pirmos kratos (epizode su L. K.) metu išimti pinigai, beveik visa suma, priklausė jo žmonai, su kuria pagal vedybinę sutartį piniginėmis lėšomis disponuojame savarankiškai.

Nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad buvo iÅ¡imti svetimi pinigai, neturintys nieko bendra su STT pažymėtų ir jiems priklausančių 15 000 litų pinigų suma. O epizode su E. B. kartos metu jų darbo kabinete buvo iÅ¡kratytas A. K. portfelis, nors teismo sankcijos tam nebuvo. Ir tik jam pareiÅ¡kus pastabÄ dėl Å¡io veiksmo, kratÄ atlikę STT X valdybos pareigÅ«nai, besistengdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus, į kratos protokolÄ netgi įrašė, kad advokatui A. K. priklausantys daiktai nebuvo kratomi.

Nuteistojo nuomone, kam tokiÄ pastabÄ Ä¯raÅ¡yti, jei tai nebuvo atlikta. Kiti duomenys, kurie nebuvo susiję su pareikÅ¡tais įtarimais, pavyzdžiui, jo telefoniniai pokalbiai su klientais, pažįstamais nebuvo sunaikinti prokuroro nutarimu, kaip tai numato Kriminalinės žvalgybos įstatymas, bet panaudoti darant jam spaudimÄ atliekant ikiteismini tyrimÄ .Nors E. B. įteikti papirkimo pinigai buvo surasti iÅ¡ karto jį sulaikius, tačiau, nežiÅ«rint to, buvo atliktos jokios reikÅ¡mės tyrimo eigai neturėjusios perteklinės kratos jo, K.

Ž., Å¡eimos namuose bei jo darbo kabinete ir asmeniniame automobilyje, lyg tai ieÅ¡kant jau seniai iÅ¡imtų iÅ¡ E. B. pinigų. Å eimos name, atliekant kratÄ , STT pareigÅ«nų buvo kratomi ir apžiÅ«rimi asmeniniai jo žmonai priklausantys daiktai, kurie taip pat jokio ryÅ¡io su byla neturi.Nuteistojo nuomone, tokie veiksmai demonstruoja aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ Å¾monių privatumui, žmogaus teisių ir laisvių suvaržymÄ bei teisinės valstybės įstatymo nepaisymÄ , neteisėtai ir nebaudžiamai naudojantis savo tarnybiniais įgaliojimais ir juos aiÅ¡kiai virÅ¡ijant.Toliau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teisės į gynybÄ pažeidimÄ .Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepasisakė ir neįvertimo aplinkybės dėl jo pažeistos teisės turėti pasirinktÄ gynėjÄ .

Kauno apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimÄ , nebuvo leista jo ginti pasirinktam gynėjui – A. K.. Posėdžio metu A. K. pateikus advokato orderį, teisėjas jį grÄ Å¾ino A. K. ir atsisakė leisti jam ginti jo. Å ias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas A. K., taip pat gali patvirtinti ir posėdžio metu darytas garso įraÅ¡as bei jame dalyvavę asmenys, taip pat ir jo žmona R. Ž.. Advokatas J. J. į šį teismo posėdį atvyko iÅ¡kviestas STT pareigÅ«no K.

S.. Å iam advokatui aplinkybės, susijusios su E. B., nebuvo žinomos. Po pirmos apklausos Å¡io advokato jis atsisakė. Nuteistojo nuomone, konstitucinės teisės pažeidimas turėti pasirinktÄ advokatÄ galėjo sÄ lygoti jam paskirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Be to, atsisakymas leisti ginti jį jo pasirinktam advokatui laikytina Å¡iurkÅ¡tus Konstitucijos 31str., BPK 44 str. 8 d., 50 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d.

C punkto pažeidimas. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, nuteistojo nuomone, matosi, kad jis buvo įtariamas dėl galimo nusikaltimo prekybos poveikiu padarymo, tačiau tokio nusikaltimo jis nepadarė ir neketino daryti. Pasak K. Ž., faktinis sekimo pagrindas taip ir liko neatskleistas ir jam nežinomas. Skunde nurodoma, kad tam tikros aplinkybės, nuteistajam leidžia daryti prielaidÄ , kad iÅ¡ YYY pataisos namų, jo slapto sekimo laikotarpiu, buvo atsiųstas dar vienas asmuo, šį kartÄ jau ne iÅ¡ buvusių nuteistųjų tarpo, kurio pavardė ir vardas man žinomi ir kuris aiÅ¡kiai stengėsi atlikti provokacinius veiksmus neva dėl galimybės bet kokiomis sÄ lygomis tapti advokatu.

Pastarasis siekė, kad įvardinčiau, kurie asmenys Å¡iuo klausimu, kaip ir už kÄ Â galėtų jam padėti. Minėto asmens veiksmai tęsėsi ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Todėl nuteistasis, daro prielaidÄ , kad tai ir buvo neatskleistas jo slapto sekimo faktinis pagrindas, kurį buvo siekiama sukurti.K. Ž. nurodo, jeigu jis nepadarė nusikaltimo, dėl kurio jam buvo sankcionuojamas ir pratęsiamas slaptas sekimas, kyla pagrįstas klausimas, ar Kauno apygardos teismo priimtos nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas su teisės daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us, iÅ¡imti reikiamus dokumentus, sekti mano finansines operacijas, buvo teisėtos.

Jo nuomone, galima įtarti tai, kad buvo pakartotinai vykdoma provokacija ir dirbtinai kuriamas faktinis pagrindas, siekiant kokių nors negarbingų asmeninio kerštavimo tikslų. Jam taip pat kyla klausimas, ar tokios teismo nutartys nepažeidžia jo teisių ir laisvių bei privatumo užtikrinimo, ar jos suderinamos su Advokatūros, BPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatymais. Be to, numatyti tokio atvejo, kad paprastoje, eilinėje baudžiamojoje byloje, ginant K. S., prokuroras paprašys atlygio negalėjo numatyti, nei specialiųjų tarnybų darbuotojai, nei jis pats.

Todėl, nuteistasis K. Ž. daro iÅ¡vadÄ , kad pagal nusikaltimÄ (prekyba poveikiu), kurio nesiruošė daryti, jis buvo sekamas nesant tam teisinio pagrindo.Nuteistasis nurodo ir tai, kad valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras V. A. buvo Å¡aliÅ¡kas jo atžvilgiu. Prokuroras reikalavo jį nuteisti pagal visus kaltinime įvardintus BK straipsnius. Jau pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje, apklausus provokacijÄ atlikusius asmenis, buvo akivaizdu, kad epizode su L. K. jo atžvilgiu buvo atlikti aiÅ¡kÅ«s provokacinio pobÅ«džio veiksmai.

K. Ž. nuomone, tai turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku ir kaltinimÄ palaikiusiam prokurorui. Apie neteisėtus STT pareigÅ«nų veiksmus taip pat prokurorui turėjo bÅ«ti gerai žinoma, nes jis pats vadovavo ir kontroliavo Å¡ių pareigÅ«nų veiksmus ir ne tik nesistengė užkirsti jiems kelio, bet pats tapo Å¡ios provokacijos dalyviu. Todėl, nuteistojo nuomone, prokuroras privalėjo nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios bylos ir valstybinio kaltinimo. Be to, prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis paprašė jam skirti neadekvačiÄ , teisminės praktikos ir teisingumo principo neatitinkančiÄ drastiÅ¡kÄ bausmę.To fakto, kad davė atlygį prokurorui E. B. už teisėtÄ veikimÄ , jis neneigia, nors jo nuomone, informacija apie jį buvo surinkta neteisėtu bÅ«du.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad, nuteistojo nuomone, dėl provokacijos atlikti prokuroro V.

A. veiksmai turėtų bÅ«ti įvertinti informuojant apie tai Lietuvos generalinį prokurorÄ BPK 334 str. pagrindu.Toliau dėstomi argumentai apie jam, K. Ž., paskirtÄ bausmę. Tuo atveju, jeigu Apeliacinis teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad įrodymai surinkti teisėtai ir jie yra legitimus bei tai, jog Kauno apygardos teismo priimtos nutartys dėl slapto sekimo yra teisėtos, pats sekimo procesas buvo atliktas nepažeidžiant BPK ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatymų normų, taip pat nebuvo pažeista jo teisė į gynybÄ ir tai, kad jo slapto sekimo faktinis pagrindas neprivalėjo bÅ«ti atkleistas, nors jo nuomone, Å¡ios nuostatos buvo Å¡iurkščiai pažeistos, praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę pakeisti ir Å¡velninti iki įprastos teisminėje praktikoje.

Nors jis yra įsitikinęs, kad dėl visų paminėtų aplinkybių nebuvo pakankamo pagrindo jį pagal BK 227 str. 1 d. nuteisti.Jo nuomone, jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, neatitinka teisingumo principo bei susiformavusios teisminės praktikos dėl bausmių skyrimo už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus. Jam paskirtos bausmės neturi galimybės sumokėti, nes gauna 217 Eurų senatvės pensijÄ , o turėtos santaupos per beveik 2 metų bedarbystės laikotarpį baigė, žmona nedirba, prižiÅ«ri senyvÄ tėvÄ , registruoja darbo biržoje, jokių pajamų ji neturi.

Tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažintas kaltu, praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su baudos mokėjimu. Skunde nurodo ir tai, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, artimas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, drausminių nuobaudų neturi, taip pat neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Per savo 45 metų darbinę veiklÄ , 30 metų sÄ Å¾iningai dirbo teisėsaugos sistemoje. Jo nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ne tik į padarytÄ nusikaltimÄ , bet ir į atliktÄ provokacijÄ jo atžvilgiu, taip pat ir į jo patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.

Jam 17-ka parų buvo suvaržyta laisvė, dvi paras (dėl epizodo su L. K.) neteisėtai buvo sulaikytas ir praleido areÅ¡tinėje. Byla, kurioje gynė K. S. ir davė atlygį prokurorui, neturėjo jokio visuomeninio rezonanso. Å i byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, jo ginamajam K. S. paskiriant 54 00 litų baudÄ . K. Ž. nuomone, jo kaip advokato kaltės laipsnis yra nepalyginamai mažesnis, nes teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad Å¡io nusikaltimo iniciatoriumi buvo pats prokuroras, praÅ¡ydamas „prizo“, užsimindamas dėl „stavkės“ dydžio bei apsilankydamas advokatų kontoroje.

Skunde nurodoma ir tai, kad bÅ«tent valstybės pareigÅ«no pareiga yra įspėti advokatÄ ar kitÄ asmenį dėl neteisėtų veiksmų, bet ne paties iniciatyva skatinti atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Kiekvienas advokatas stengiasi padėti savo klientams ir nenori gadinti santykių su byloje kaltinimus palaikančiais prokurorais. Tai įvyko ir jo atveju. Pažadėjęs duoti 2 500 litų (725 Eurų) atlygį, nenorėdamas užsitraukti prokuroro nemalonės, jis savo pažado laikėsi, nors bylai baigiantis, suvokė, kad atlygis už niekÄ , nors pradžioje jÄ laikė sudėtinga.

Perdavęs vokÄ su pinigais pasakė, kad nieko neteisėto neįvyko, visi atlikti veiksmai yra įstatymiÅ¡ki ir jam pagalbos nereikėjo, tikėdamasis, kad prokuroras pasielgs garbingai ir grÄ Å¾ins vokÄ su įteiktais pinigais. Jo nuomone, Å¡io pokalbio turinys turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas slapto sekino metu, tačiau, tikriausiai, apliekant audiovizualinės slapto sekimo medžiagos montaÅ¾Ä , Å¡io pokalbio, kaip ir daugelio kitų, į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagÄ pateikta nebuvo. K. Ž. nuomone, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus vertis advokato profesine veikla yra aiÅ¡kiai perteklinė, todėl praÅ¡o jos netaikyti.

KlausimÄ dėl teisės atėmimo vertis advokato praktika sprendžia Lietuvos advokato taryba. Todėl, jo nuomone, ir Å¡iuo atveju bÅ«tų žymiai teisingiau šį klausimÄ palikti spręsti minėtai institucijai. Be to, jis pats 2014 m. rugsėjo 12 d. Advokatų tarybos paprašė laikinai iÅ¡braukti jį iÅ¡ praktikuojančių Lietuvos advokatų sÄ raÅ¡o. Skunde nurodoma ir tai, kad jis, K. Ž. neatitinka BK 230 str. nurodytų valstybės tarnautojo požymių. Jis neteikia, nei pirminės, nei antrinės teisinės pagalbos, negauna jokio „valstybinio“ atlygio negauna, valdingų ar administracinių įgaliojimų neturi, teisės priimti ar atleisti asmens iÅ¡ darbo neturi, jokio vieÅ¡o intereso negina.

Jis buvo atsakingas tik savo klientams, kuriems teikė teisinę pagalbÄ vykdydamas individualiÄ profesinę advokato veiklÄ . Skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo nuomone, teismas nemotyvavo Å¡ios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Jo nuomone, atsižvelgiant į jo asmenybę, ilgametę jo darbinę ir visuomeninę veiklÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad po 30-ties nepriekaiÅ¡tingo darbo metų teisėsaugos sistemoje, už ne savo iniciatyva padarytÄ nusikaltimÄ jis galėjo tapti pavojingas visuomenei ir tuo pagrindu atimti iÅ¡ jo teisę verstis advokato praktika ir tuo pačiu pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį.

IÅ¡vadas dėl savo poelgio jau padarė ir sulaukęs garbingo amžiaus tikrai nesiimtų kokių nors neteisėtų veiksmų. IÅ¡vadas padarė ir dėl atliktos provokacijos jo atžvilgiu.Skunde nurodoma ir tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į padarytos žalos dydį, tikslus bei motyvus.

Jis žalos valstybei nepadarė, tikslas – padėti savo klientus, o motyvas – pateisinti gautÄ honorarÄ . Jo nuomone, prokuratÅ«ros prestižui padarytÄ Å¾alÄ suponavo ne jo, bet paties prokuroro veiksmai. Skunde pažymima ir tai, kad teisingumo principo užtikrinimas numato, kad kaltu pripažintam asmeniui bÅ«tų skiriama bausmė adekvati jo padarytai veikai. Bausmė turi atitikti pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį. Nuteistasis kelia klausimÄ , ar jo kaip advokato veika ginant klientÄ ir prokurorui papraÅ¡ius atlygio gali bÅ«ti pripažinta pavojinga visuomenei.

Be to, teisingumo principas reikalauja ir to, kad už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas bÅ«tų skiriamos ir vienodos bausmės. Pagal teisminę praktikÄ už nusikaltimus, kurie panaÅ¡Å«s į jo padarytÄ nusikaltimÄ , skiriamos bauda nuo 868,86 Eur iki 2896,20 Eur. Nuteistojo nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis neneigę, kad papraÅ¡ytas „prizo“ įteikė piniginį atlygį prokurorui už jo teisėtÄ veikimÄ .

Jo nuomone, neatmetama galimybę, kad teismas, skirdamas jam griežtÄ bausmę, galėjo bÅ«ti įtakotas ir kitų aplinkybių. Nutartį dėl slapto jo sekimo priėmė pirmosios instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kuris pagal einamas pareigas turėjo teisę sudaryti teisėjų kolegijÄ , kuri ir iÅ¡nagrinėjo jo bylÄ . Nors teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu visiÅ¡kai pasitikėjo, tačiau priimtas nuosprendis jam sukėlė tam tikrų abejonių. Be to, ir Kauno apygardos teismo pirmininkas 2014 m. pavasarį visuotino X rajono apylinkės teismo teisėjų susirinkimo metu iÅ¡reiÅ¡kė negatyviÄ ir įžeidžiamÄ pozicijÄ jo atžvilgiu.

Nuteistasis nurodo, kad bÅ«tent po Å¡io pasisakymo ir buvo sankcionuotas bei vykdomas jo slaptas sekimas. Nors jis nei prokurorui, nei teisėjams nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė, tačiau, jo nuomone, tai galėjo padaryti pats Kauno apygardos teismo pirmininkas, perduodant Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitam apygardos teismui. Skunde nurodoma ir tai, kad paskutinio teismo posėdžio pertraukos metu V. A., į jo klausimÄ , ar vietoj tokios drastiÅ¡kos bausmės negalėjote papraÅ¡yti realaus laisvės atėmimo, nedviprasmiÅ¡kai atsakė, kad to dar pasieksime.

Nuteistasis K. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, jį pagal BK 227 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes padaryti BPK ir BK 20 str. pažeidimai, taip pat ir dėl to, kad neatskleistas slapto sekimo faktinis pagrindas bei pažeistos jo konstitucinės teisės į gynybÄ .Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo K. Ž. gynėjas nurodo, kad nesutinka su prokuroro apeliaciniu skundu. K. Ž. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas.

Teismas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepadarė jokių BPK pažeidimų, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Nuteistojo K. Ž. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes. Teismas jokių esminių BPK pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai teismui iÅ¡nagrinėti epizodÄ dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K., nepadarė.

Prokuroro teiginys, kad teismas įrodymus įvertino atskirai vienÄ nuo kito, nepagrįstas, nes nenurodė, kokia bÅ«tent įrodymų visuma turėjo bÅ«ti vertinama ir kokiÄ tai reikÅ¡mę galėjo turėti nuosprendžio priėmimui. Atsikirtimuose nurodoma, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pervertino L. K. parodymus, duotus teisme, ir neatsižvelgė į jo pareiÅ¡kime – protokole nurodytas aplinkybes.Nuteistojo gynėjas nurodo, kad L. K. savo ranka jau ikiteisminio tyrimo metu prie apklausos protokolo padarė prieraÅ¡Ä , kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kaip ir kokiu bÅ«du bei kokiomis priemonėmis jis buvo ruoÅ¡iamas atlikti provokacinius veiksmus. 2015 m. vasario 2 d. atliekant jo apklausÄ jam jau buvo bandoma daryti poveikį, kad apklausa bÅ«tų kuo trumpesnė ir pabaigta sakiniu, jog jis patvirtina protokole – pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

Pažymima, kad padaryti prieraÅ¡Ä jam buvo leista tik pačiam to pareikalavus. Nuteistojo K. Ž. gynėjo nuomone, tikėtina , kad L. K. nebÅ«tų buvę leista padaryti prieraÅ¡Ä apklausos protokole, jei prie jo apklausÄ atlikusios STT X valdybos specialistės D. Z. nebÅ«tų dalyvavęs YYY pataisos namų pareigÅ«nas.Nėra pagrindo netikėti L. K. parodymais. Jis detaliai ir smulkiai papasakojo, kaip buvo ruoÅ¡iamas STT X valdybos pareigÅ«nų atlikti provokacijÄ su jo ginamuoju, kaip jam ant lapelių buvo užraÅ¡omi klausimai, o vėliau, jam susipažinus su gautais nurodymais, kaip ir kÄ kalbėti, jo akivaizdoje tie raÅ¡teliai bÅ«davo sunaikinami.

Jis parodė, kad provokacinius veiksmus inicijavo YYY pataisos namų, kur jis atliko bausmę, Kriminalinės žvalgybos viršininkas D. G., kuris betarpiškai bendravo su STT X valdybos pareigūnais. L. K. parodė, kad su STT pareigūnais susitikinėjo daug kartų įvairiose vietose: degalinėje „X“ prie IX forto, G., policijos nuovadoje, STT X valdybos būstinėje. Jis taip pat parodė, kad STT pareigūnai aprūpino jį pasiklausymo aparatūra ir apmokė kaip ja naudotis. L. K. parodė ir tai, kad susitikimams su jo ginamuoju K.

Ž. buvo vežiojamas specialiųjų tyrimų tarnybos automobiliu, privažiavus prie advokato kontoros, jam prisegdavo kažkokį pultelį ir užsidegus žaliai lemputei suprasdavo, kad aparatÅ«ra paruoÅ¡ta sekimui. L. K. parodė dar ir tai, kad visus STT X valdybos pareigÅ«nus, kurie ruošė jį provokaciniams veiksmams, jis galėtų atpažinti. Jis nurodė, kad su jo ginamuoju darė daug ir ilgÄ laikÄ Ä¯raÅ¡us, tačiau, kai juose nieko reikÅ¡mingo STT pareigÅ«nams nebÅ«davo, jis buvo verčiamas juos kartoti.

Jis pripažino, kad pažymėtus pinigus jam įteikė STT pareigÅ«nai, kad Å¡ie pinigai nepriklausė V. R., dėl kurio lygtinio paleidimo jis turėjo įtikinti jo ginamÄ jį.?Dėl pareiÅ¡kimo – protokolo, kuriame, kaip teigia prokuroras, nurodytos kitokios aplinkybės, L. K. paaiÅ¡kino, kad jų turinį jam padiktavo šį pareiÅ¡kimÄ priėmę STT X valdybos pareigÅ«nai, o jis, kadangi buvo sutikęs Å¡ioje operacijoje dalyvauti, visiÅ¡kai nesigilindamas jį ir pasirašė.Ta aplinkybė, kad L.

K. parodymai tam tikrais aspektais prieÅ¡tarauja kitų liudytojų D. G., N. D. ir R. K. parodymams, yra visiÅ¡kai suprantama ir paaiÅ¡kinama. Nuteistojo K. Ž. nuomone, nė vienas pareigÅ«nas nenori teisme pripažinti, kad atliko neteisėtus provokacinio pobÅ«džio veiksmus, nes ir pats L. K. yra specialiųjų tarnybų informatorius. Tačiau kardinalaus prieÅ¡taravimo tarp Å¡ių liudytojų ir L. K. parodymų nėra. Liudytojas D. G. parodė, kad L. K. kaip nuteistÄ jį gerai pažinojo, artimai bendravo su STT X valdybos pareigÅ«nu N. D..

Parodė ir tai, kad su L. K. , R. K. ir N. D. buvo susitikę degalinėje „X“ prie IX forto, kur vyko pokalbis dėl provokacijos prieÅ¡ jo ginamÄ jį K. Ž.. TÄ faktÄ patvirtino liudytojai N. D. ir R. K.. Be to, liudytojas R. K. teisme pripažino, kad instruktavo L. K. dėl jo ginamojo K. Ž. atžvilgiu reikiamų atlikti slaptojo sekimo veiksmų. Todėl, nuteistojo nuomone, Å¡ių asmenų parodymų, kaip visiÅ¡kai prieÅ¡taringų, vertinti negalima.??Nuteistojo K. Ž. gynėjas nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad STT X valdybos specialistai, priėmę pareiÅ¡kimÄ â€“ protokolÄ , nepadarė esminių BPK normų pažeidimų.

Gynėjo nuomone, arba Å¡iems specialistams jau buvo gerai žinomas pateikiamos kasetės įrašų turinys, arba Å¡ie pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas ir procesinį dokumentÄ priėmė visiÅ¡kai nesuprasdami, kaip tai turi bÅ«ti atliekama. IÅ¡klausius Å¡ios kasetės įrašų turinį, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra montažas iÅ¡ daugkartinių jo ginamojo ir L. K. pokalbių. Liudytojai, STT X valdybos specialistai R. M. ir K. S., kurie priėmė pareiÅ¡kimÄ â€“ protokolÄ iÅ¡ L.

K., parodė, kad kasetės jie neidentifikavo, jos įraÅ¡o neiÅ¡klausė, neužrašė jos rekvizitų, todėl daroma iÅ¡vada, kad jos turinys ir atliktas montažas, nes buvo gerai žinomi. O neidentifikavus kasetės, nuteistojo gynėjo nuomone, galima suabejoti ar prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pridėta ta pati kasetė, ar jos turinys atitinka L. K. pareiÅ¡kime – protokole nurodytas aplinkybes. Be to, galima daryti ir prielaidÄ , kad jos turinys galėjo bÅ«ti pakeistas ir įraÅ¡o montažas atliktas jau Å¡iÄ kasetę priėmus.

Todėl atsikirtimuose keliamas klausimas, ar tai nėra esminis BPK 20 str. pažeidimas, ar tokiÄ kasetę galima laikyti kaip pagrindinį įrodymÄ ir, remiantis jos įraÅ¡ais, priimti apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį jo ginamojo atžvilgiu.K. Ž. gynėjas nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad jo ginamasis provokavo L. K. duoti kyšį pirÅ¡tų trynimu. Akivaizdu , kad pats L. K. daug kartų įtikinėjo K. Ž. sutikti ginti jo „draugÄ â€œ V. R. dėl pastarojo lygtinio paleidimo, įtikinėdamas jį, jog V.

R. finansinės galimybės neribotos ir praÅ¡ydamas už teisinę pagalbÄ Ä¯vardinti bet kokiÄ pinigų sumÄ . Toks „bendravimas“ tarp jo ginamojo ir L. K. truko apie 4 mėnesius. O 15 000 Lt sumÄ kaip honorarÄ už teisinę pagalbÄ V. R. K. Ž. pasiÅ«lė pats L. K., suderinęs Å¡iÄ sumÄ su STT X valdybos pareigÅ«nais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prokuroro skunde nėra V. R. parodymų. V. R. parodė, kad jis bendravo su YYY pataisos namų, kur jis ir atliko bausmę, Kriminalinės žvalgybos virÅ¡ininku D.

G. . Jis parodė , kad 2013 m. spalio 22d., tÄ dienÄ teisme buvo patvirtintas jo nutarimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, buvo iÅ¡kviestas pas D. G., pas kurį sėdėjo, kaip jis iÅ¡ pokalbio suprato, du STT pareigÅ«nai. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis nori iÅ¡eiti į laisvę, tai privalo duoti parodymus, kad advokatui K. Ž. dėl jo teisinės pagalbos pinigus sumokėjęs bÅ«tent jis – V. R.. Jam buvo pagrasinta, kad jei neduosi tokių parodymų, tai į laisvę neiÅ¡eisi.

O V. R. atsisakius tai padaryti, nes jis jokių pinigų L. K. nebuvo davęs, nuo pataisos namų vartų V. R. buvo nuvestas atgal į kamerÄ ir į laisvę paleistas nebuvo.Todėl, nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad akivaizdu, jog prokuroro teiginys, kad L. K. visus veiksmus atliko niekieno neskatinamas ir neįtakojamas, o rodydamas didelį pilietiÅ¡kumÄ ir norÄ atskleisti korupcinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir absurdiÅ¡kas. Atsikirtimuose nuteistojo gynėjas kelia klausimÄ , ar asmuo, atlikęs 19 metų laisvės atėmimo bausmę , neturėdamas jokio pagrindo pykti ant jo ginamojo, galėtų savarankiÅ¡kai atlikti tokius negarbingus veiksmus.

Juo labiau, kad jis jo ginamajam yra dėkingas už tai, kad L. bÅ«damas nuteistas iki gyvos galvos K. Ž. dėka pasiekė tai, jog Lietuvoje jo laisvės atėmimo bausmė apsiribotų 20 metų. Todėl, jo nuomone, bÅ«tų naivu manyti, kad L. K. savo iniciatyva į degalinę prie IX forto galėjo susikviesti tokius pareigÅ«nus kaip YYY pataisos namų Kriminalinės žvalgybos virÅ¡ininkÄ bei STT X valdybos specialistus.Nors Prokuroro nuomone, kaip svarbius įrodymus reikia vertinti ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent, kad priimant nuosprendį teismas turėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių įrodymų įvertinti L.

K. pareiškime – protokole nurodytas aplinkybes bei L. K. padarytus pokalbių įrašus. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis BPK 301str. nuostatomis, kad priimant nuosprendį teismas vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Tačiau, gynėjo nuomone, L. K. pateikta garso įrašų kasetė negali būti jokiu įrodymu, kadangi nebuvo nustatytas jos autentiškumas ir nenustatyta, kokie pokalbiai šioje kasetėje buvo įrašyti. O vertinti, kaip prokuroras teigia savo apeliaciniame skunde, kad jo ginamasis provokavo L.

K. duoti kyšį , bet ne atvirkščiai , tai bÅ«tų visiÅ¡kas nonsensas ir bylos aplinkybių iÅ¡kraipymas bei bandymas melagingus faktus pateikti kaip tiesÄ .Atsikirtimuose nurodoma ir tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka ir su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad K. Ž. nusikalstamÄ veikÄ reikia kvalifikuoti pagal BK 226 str. 2 d. ir 227 str. 1 d., o iÅ¡ Z. K. gautÄ 10 000 Lt honorarÄ vertinti kaip kyšį. Å ie argumentai yra nepagrįsti, nes jo gynamasis 10 000 Lt paėmė kaip honorarÄ už advokato teisinę pagalbÄ .

Nei Z. K., nei K. S. šio veiksmo, kitaip nei honoraras, neįvardino. Jie neturėjo tokios minties, kad tai gali būti kyšis. K. Ž. K. S. gynė dviejose baudžiamosiose bylose dviejų mėnesių laikotarpiu, be to, jis pateisino Z. K. lūkesčius, nes K. S. buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu bauda. Jo nuomone, tai, kad nebuvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis dėl K. S. gynybos raštu, o sudarytas tik žodinis susitarimas, gali būti vertinama kaip formalus Advokatūros įstatymo 49 str. 1 p. pažeidimas.

Advokato K. Ž. orderiai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu abejose baudžiamosiose bylose, o raÅ¡ytinė teisinės pagalbos sutartis buvo pasiraÅ¡yta su pačiu K. S., nes tuo metu K. Ž. dar nežinojo, kas mokės honorarÄ už teisinę pagalbÄ . O pinigų priėmimo kvitas paprastai iÅ¡raÅ¡omas kaip paaiÅ¡kėja advokato darbo apimtis. Tam neprieÅ¡tarauja, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Advokatų taryba. K. Ž. atliko advokato darbÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo gynėjo nuomone, Å¡iÄ veikÄ galima kvalifikuoti tik kaip tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , o veikÄ kvalifikuoti pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius nėra jokio pagrindo.

Be to, K. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius yra nepagrįstas ir ydingas, nes jo veika buvo nukreipta į vieningÄ objektÄ , kurį apėmė vieninga tyčia, siekė palankiausio sprendimo K. S. byloje. Be to, prieÅ¡tarautų ir BK 63 str. 10 dalies reikalavimams. K. Ž. nuomone, prokuroro praÅ¡oma reali laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir susiformavusiai teismų praktikai dėl bausmių skyrimo už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus.

Atsikirtimuose nuteistojo gynėjas praÅ¡o K. Ž. netaikyti jokių baudžiamojo poveikio priemonių. Gynėjas pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad K. Ž. kaltinamas tuo, jog epizode su L. K. jis padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ prekyba poveikiu, nes dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jo ginamasis buvo iÅ¡teisintas, nes teismas konstatavo provokacinio pobÅ«džio veiksmus. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo K. Ž. gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K.

Ž. iÅ¡teisintas, palikti galioti. Be to, nuteistojo K. Ž. gynėjas jo apeliacinį skundÄ palaiko. Jo nuomone, K. Ž. ir pagal BK 227 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes įrodymai surinkti neleistinu ir neteisėtu bÅ«du, Å¡ie įrodymai yra neligitymÅ«s, be to, jo ginamojo konstitucinė teisė į gynybÄ pažeista, padaryti kiti BPK pažeidimai, neatskleistas slaptojo sekimo faktinis pagrindas. Taip pat pažeista ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. Plenarinės sesijos nuostatos dėl nusikaltimo atskleidimo ir asmens privatumo užtikrinimo.             Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o patenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistojo K.

Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas praÅ¡o patenkinti nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis K. S. ir jo gynėja praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.              Apeliaciniai skundai atmetami.              IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat iÅ¡nagrinėjo bei įvertino ir didžiÄ ja dalį aplinkybių dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Teismas pagrįstai K. Ž. nuteisė pagal BK 227 str. 1 d., o jį pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) ir pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) iÅ¡teisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas taip pat pagrįstai K. S. pagal BK 226 str. 2 d. iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Prokuroro ir nuteistojo K. Ž. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindas naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.              Dėl K. Ž. nuteisimo pagal BK 227 str. 1 d.              Kad K. Ž. tiesiogiai susitarė duoti sutartos sumos kyšį ir davė prokurorui už pageidaujamÄ prokuroro teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, patvirtina nuteistojo E. B., liudytojo A. K. parodymai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, tai patvirtina ir paties nuteistojo K.

Ž. parodymai.             Nors nuteistasis K. Ž. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau parodė, kad 2012 m. į jį kreipėsi K. S. motina, prašė pasidomėti byla, kurioje jis yra įtariamasis. Jis sutiko. Po to kelis kartus į jo kontorÄ buvo atėjęs K. S. tėvas K. S. kartu su Z. K.. Jie kalbėjosi dėl susitarimo. Jis paprašė pažįstamo prokuroro E. B. ateiti pas jį į kontorÄ . Jo paklausė, kaip galima iÅ¡spręsti bylÄ dėl K. S.. Apie Å¡iÄ bylÄ su prokuroru kalbėjo kelis kartus.

Trečio pokalbio metu prokuroras E. B. užsiminė apie „prizÄ â€œ jam. Supratęs apie kÄ kalba prokuroras, jam pasakė, jog jo honoraras 5 000 Lt ir iÅ¡ Å¡ių pusę pinigų gali bÅ«ti jam, E. B.. Prokurorui E. B. savo kontoroje perdavė vokÄ su 2 500 Lt už prokuroro teisėtÄ veikimÄ .              Nuteistasis E. B. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ atliekamÄ K. S. atžvilgiu. Jam paskambinęs advokatas K. Ž. pasiteiravo, ar jis gali ateiti pas jį į kontorÄ dėl K.

S. bylos. Nuėjus į kontorÄ advokatas K. Ž. pasiteiravo apie galimybes pabaigti K. S. bylÄ , taip pat pasiteiravo kokia tyrėja tiria Å¡iÄ bylÄ , atsakė, kad N. N.. Grįžęs į darbovietę paskambino tyrėjai ir su ja pasitarė dėl K. S. apklausos, apie tai kokį kaltinimÄ pareikÅ¡ti jam. Maždaug liepos mėnesį jam vėl paskambino advokatas K. Ž., kurs vėl pakvietė ateiti pas jį į kontorÄ . Pokalbio metu K. Ž. pasakė maždaug tai, kad „E., daryk kažkÄ , nes vyrai gerai moka“.

Supratęs, kad advokatas K. Ž. galbÅ«t nori pasidalinti honoraru, jo paklausė, kaip su „prizu“. K. Ž. pasakė, kad jis paims 5 000 Lt ir jie pasidalins. Suprato, kad tai bus atlygis už niekÄ , nes jis nieko neteisėto neketino daryti, su tokiu pasiÅ«lymu sutiko. Su tyrėja buvo sutarta, kad galutinį įtarimÄ K. S. pareikÅ¡ rugpjūčio 25 d., tačiau tÄ dienÄ K. S. į apklausÄ neatvyko. Rugpjūčio 26 d. jam vėl paskambino advokatas K. Ž. ir pakvietė ateiti pas jį į kontorÄ .

Aptarę K. S. bylÄ , taip pat Å¡ios bylos sprendimÄ , K. Ž. iÅ¡ Å¡varko kiÅ¡enės iÅ¡traukė vokÄ ir padavė jam. Jis suprato, kad tai atlygis, tiksliai kokio dydžio nežinojo. Ä®sidėjo šį vokÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir išėjo iÅ¡ kontoros bei buvo sulaikytas.              Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jam K. Ž. papasakojo, kad kažkoks prokuroras paprašė „prizo“.              Liudytoja N. N. teisme parodė, kad dirba tyrėja ir jos žinioje buvo baudžiamoji byla kurioje įtariamasis buvo K.

S.. Apie bylos eigÄ ir procesÄ bendravo su prokuroru E. B..              IÅ¡ bylos matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimis dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines, asmens naudojamas patalpas nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. sankcionuota K. Ž. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos asmenų informacijos, susiraÅ¡inėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir jos fiksavimas, sekimas ir techninių priemonių panaudojimas, slaptas patekimas į K.

Ž. tarnybines ir kitas pagalbines patalpas bei AB „A P“ priklausančias patalpas, atliekant jų apžiÅ«rÄ , paimant tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavydžius ir kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiÅ«rėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimÄ , taip pat sankcionuoti K. Ž. Å«kinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptÄ kontrolę ir fiksavimÄ , naudojant technines priemones specialia tvarka (1 t., 120-121 b.l.).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-118 nurodyta, kad 2014 m. liepos 2 d. į advokato K. Ž. kontorÄ atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu advokatas K. Ž. papraÅ¡o prokuroro E. B., kad Å¡is susipažintų su įtariamojo K. S. baudžiamÄ ja byla bei rastų galimybę priimti palankų sprendimÄ Å¡ioje byloje K. S. atžvilgiu (1 t., 154-156 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-29-14). Kitame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-117 nurodyta, kad 2014 m. liepos 3 d. kontoroje advokatai K.

Ž. ir A. K. pokalbio metu kalba kokiÄ pinigų sumÄ , galimai kaip kyšį, reiktų perduoti prokurorui, kad jis, pritaikydamas BK 38 str., skirtų K. S. lengvesnę bausmę (1 t., 157-158 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-31-14). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-116 nurodyta, kad pas į kontorÄ atvyko K. S. su savo močiute Z. K.. Pokalbio metu jis informavo K. S. bei Z. K., kad buvo susitikęs su prokuroru E. B. ir paprašė peržiÅ«rėti K. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ bei jo atžvilgiu priimti palankų sprendimÄ .

Å iame pokalbyje K. Ž. pasakė, kad „tas prokuroras taip, linkęs į tuos dalykus“ (1 t., 159-160 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-30-14). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-122 nurodyta, kad 2014 m. liepos 11 d. advokatas K. Ž. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono (Nr.(duomenys neskelbtini)) paskambino prokurorui E. B. į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu paprašė prokuroro E. B. pasidomėti kokia tyrėja atlieka tyrimÄ K. S. baudžiamojoje byloje (1 t., 162-163 b.l., kompaktinis diskas CD-3-41-14).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-115 nurodyta, kad 2014 m. liepos 14 d. į kontorÄ atvyko prokuroras E. B.. Pokalbio metu jie svarsto apie sprendimų variantus dėl K. S.. Advokatas K. Ž. prokurorui pasako, kad „vaikinai atsiskaito normaliai“. Prokuroras atsako, kad „turėtų, nes kitaip jis nevaikščiotų“. Prokuroras E. B. pasiteiravo, koks atlygis (,,prizas“) priklausys, jeigu jis priims palankų sprendimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamas K. S.. Advokatas K.

Ž. įvardino pinigų sumÄ (5 000 Lt), kuriuos jis gavęs iÅ¡ K. S. artimųjų pasidalins per pusę su juo – prokuroru E. B. (1 t., 166-169 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-39-14). Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. kontoroje advokatas K. Ž. ir prokuroras E. B. aptarė K. S. baudžiamosios bylos pabaigimo aplinkybes. K. Ž. prokurorui pasakė „tai gerai, tai dabar įsakymu baudžiamu?“, o E. B. pasakė „jo“. K. Ž. pasakė „tvarkoj, varom baudžiamuoju įsakymu, visa kita ten, supranti“.

Po to K. Ž. ant stalo padėjo vokÄ , o šį vokÄ E. B. pasiėmė ir įsidėjo į Å¡varko vidinę kiÅ¡enę (1 t., 182-185 b.l., kompaktinis diskas NR. LK-STT07-15RN-14, Nr. LK-STT07-16RN-14).              IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. asmens kratos ir 2014 m. lapkričio 4 d. apžiÅ«ros protokolų matosi, kad E. B. Å¡varko vidinėje kiÅ¡enėje rastame voke yra pinigai – iÅ¡ viso 2 500 Lt (6 t., 135-137 b.l., 4 t., 173-174, 175-180 b.l.).              IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos ir 2014 m. spalio 31 d. apžiÅ«ros protokolų matosi, kad iÅ¡ prokuroro E. B. darbo kabineto rastas ir paimtas bei apžiÅ«rėtas, be kitų dokumentų ir daiktų, X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. X įtariamojo K.

S. atžvilgiu. Å is nutarimas pasiraÅ¡ytas prokuroro E. B. (2 t., 14-17 b.l., 4 t., 99-102, 137-139 b.l.). Taip pat iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos ir 2015 m. sausio 14-15 d. apžiÅ«ros protokolų matosi, kad iÅ¡ prokuroro E. B. darbo kabineto rastas ir paimtas bei apžiÅ«rėtas, be kitų dokumentų ir daiktų, kompiuteris „HP“ ir jo blokas, 2016 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to „XXX@policija. lt į E. B. priklausantį elektroninį paÅ¡tÄ atsiuntė laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad atsirado advokatas, todėl rytoj ryte reiÅ¡kia galutinį K.

S. įtarimÄ bei klausia, ar baudžiamuoju įsakymu jÄ pabaigsime (2 t., 20-22 b.l., 4 t., 141-144, 148-149 b.l.).              BK 227 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.             IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad K.

Ž. tiesiogiai susitarė duoti 2 500 Lt kyšį prokurorui (valstybės tarnautojui) už pageidaujamÄ prokuroro teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. ikiteisminį tyrimÄ Nr. X, kuriame K. S. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu, pabaigtų K. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), arba atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 str.), arba teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.).

Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, kad K. Ž. žinojo, kad E. B. yra prokuroras, galintis priimti sprendimÄ baudžiamojoje byloje, kuriuo priėmimu buvo suinteresuotas K. Ž., suvokė, kad prokuroras E. B. turi įgaliojimus priimti praÅ¡omÄ sprendimÄ užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ K. S. atžvilgiu teismo baudžiamuoju įsakymu, susitarė su prokuroru E. B. duoti jam kyšį ir kyšį davė. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad K.

Ž. veikė tiesiogine tyčia.              IÅ¡ nuteistojo K. Ž. apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis neginčija teismo nustatytų aplinkybių, taip pat neginčija to, kad jis su prokuroro susitarė dėl kyÅ¡io davimo ir tai, kad davė kyšį prokurorui, o Å¡is paėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ . Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad kriminaliniais žvalgybos veiksmais surinkti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes faktinis sekimo pagrindas neatskleistas.             Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus K.

Ž. atžvilgiu leido Kauno apygardos teismas, įvertinus prokuroro praÅ¡ymus Å¡iuos veiksmus atlikti. Teismui buvo pateikti prokuroro teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei slapto patekimo į tarnybines patalpas (8 t., 27-30 b.l.). Teismas neturi pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo sprendimus leisti atlikti praÅ¡omus veiksmus neteisėtais ar nepagrįstais. Nors prokuroras negalėjo pateikti teismui medžiagos, patvirtinančios faktinį prokuroro teikimų pagrindÄ , teismas vertina, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 7 d. nutartį Nr. RS-4-448 (1 t., 120 b.l.), turėjo patikrinti faktinį prokuroro teikimo pagrindÄ ir šį pagrindÄ Ä¯vertinti.

Vien ta aplinkybė, kad tokia medžiaga nėra pateikta teismui, nagrinėjančiam bylÄ , nesuteikia teismui pagrindui pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta ir, kad įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant Å¡iÄ nutartį, yra neleistini nagrinėjamoje byloje.             Po priimto skundžiamo nuosprendžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017, kurioje iÅ¡samiai pasisakė dėl operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių teisėtumo.

Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam bÅ«tina sÄ lyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais.

Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi OVÄ® ir KŽĮ numatytų pagrindų. Ä®statyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus. Nurodyta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigÅ«nų, t. y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, o tai rodo buvus teisinį pagrindÄ operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sÄ lygos, nes reikia nustatyti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindÄ .

Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali bÅ«ti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokiÄ , o tik apie įstatyme nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokiÄ veikÄ . Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumÄ ir kartu veiksmingÄ Å¾mogaus teisių apsaugÄ nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodoma turima informacija apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka Å¡i informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali bÅ«ti atliekami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali bÅ«ti atliekami tik teismui įsitikinus, kad egzistuoja faktinis pagrindas, ir juos sankcionuojant. Nurodyta dar ir tai, kad slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).             Tuo tarpu pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiÄ teisminę praktikÄ galiojo nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylÄ teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010, 2K-413/2011 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai apygardų teismų pirmininkų ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotų nutarčių arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuotų operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotų teikimų nėra galimybės dėti į bylÄ dėl to, kad juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, byloje turi bÅ«ti minėto dokumento iÅ¡raÅ¡as, kuriame tokių duomenų nebÅ«tų.

Tokį iÅ¡raÅ¡Ä turėtų padaryti teismo ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nas, sankcionavęs veiksmo atlikimÄ (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga „Teismų praktika“ Nr. 27).             IÅ¡ bylos matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimis sankcionavo atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus (1 t., 120, 121 b.l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė teikimus, kurių pagrindu ir buvo priimtos minėtos Kauno apygardos teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (8 t., 27-28, 29-30 b.l.).

IÅ¡ iÅ¡slaptintų apygardos teismo nutarčių ir apygardos prokuratÅ«ros teikimų matosi, kad buvo iÅ¡slaptinta dalis duomenų. Teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė ir iÅ¡slaptintÄ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų valdybos nutarimÄ , kuriame nurodyta, kad STT vyriausiasis specialistas, gavęs informacijÄ apie advokato K. Ž. galimÄ dalyvavimÄ rengiamojoje vykdyti nusikalstamojoje veikoje, t. y. prekyba poveikiu (BK 226 str. 2 d.), nustatė, kad informacija yra patikima (8 t., 87 b.l.). Å iame nutarime taip pat tik dalis duomenys buvo iÅ¡slaptinti.

Prokuroras teisme paaiÅ¡kino, kad kriminalinės žvalgybos subjektai sprendžia kiek ir ko gali pateikti. PaaiÅ¡kino ir tai, kad ėmėsi visų priemonių, kad STT pateiktų visus galimus duomenis, todėl STT ir komisija priėmė sprendimÄ ir pateikė tiek duomenų, kiek galėjo. Daugiau jokios medžiagos nebus.              Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 7 d. nutartį, taip pat ir 2014 m. 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, turėjo patikrinti prokuroro teikimo faktinį pagrindÄ ir šį pagrindÄ Ä¯vertinti, todėl ta aplinkybė, kad dalis duomenų nebuvo iÅ¡slaptinta, pirmosios instancijos teismui nesuteikė pagrindo iÅ¡vadai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis dėl kriminalinių veiksmų sankcionavimo yra neteisėta ir nepagrįsta, o įrodymai, kurie buvo gauti realizuojant Å¡iÄ nutartį, yra neleistini.

Be to, teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo ir tai, kad K. Ž. nusikalstamos veikos padarymo faktÄ patvirtina ne tik kriminalinės žvalgybos metu surinkti įrodymai, bet ir įrodymai, surinkti vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio veiksmai K. Ž. atžvilgiu, bei E. B. ir paties K. Ž. parodymai.              Nuteistieji K. Ž. ir E. B. neneigia to, kad susitarė dėl 2 500 Lt kyÅ¡io davimo ir priėmimo už prokuroro teisėtÄ veikimÄ , taip pat neneigia ir to, kad K.

Ž. davė, o E. B. priėmė 2 500 Lt kyšį dėl teisėto prokuroro veikimo. E. B. parodė, kad jis K. Ž. paduotÄ vokÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę ir iÅ¡ kontoros išėjo. Asmens kratos ir apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad E. B. Å¡varko vidinėje kiÅ¡enėje rasti 2 500 Lt. Be to, iÅ¡ kratos ir apžiÅ«ros protokolų matosi ir tai, kad prokuroro E. B. darbo kabinete rastas pasiraÅ¡ytas prokuroro E. B. X apygardos prokuratÅ«ros Y apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. X įtariamojo K.

S. atžvilgiu. IÅ¡ Å¡ių įrodymų matosi, kad ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų rezultatai patvirtina nuteistojo K. Ž. kaltę susitariant ir duodant 2 500 Lt kyšį valstybės tarnautojui prokurorui E. B. už jo teisėtÄ veikimÄ , bet ir kiti įrodymai.             Nuteistojo K. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma ir apie atliktų kratų pažeidimus. IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos (kontoroje) protokolo matosi, kad iÅ¡ tikrųjų nurodyta pastaba apie tai, jog nebuvo kratomi ir apžiÅ«rimi A.

K. darbo stalas, jam priklausantys daiktai ir dokumentai (1 t., 190-194 b.l.). IÅ¡ Å¡io protokolo matosi ir tai, kad Å¡ioje kratoje dalyvavo ir pats K. Ž. ir jo advokatė, tačiau jokių pastabų apie kratos procedÅ«rÄ nei K. Ž., nei advokatė nenurodė. Ir iÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 26 d. kratos (K. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose) protokolo matosi, kad šį protokolÄ pasirašė pats K. Ž. ir jokių pastabų nenurodė (2 t., 5-6 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nuteistojo K.

Ž. dėstomi argumentai, susiję su atliktomis kratomis, yra nepagrįsti ir tik deklaratyvaus pobÅ«džio.              Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, pažeista jo teisė į gynybÄ , nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti gynybai ypač svarbaus dokumento, taip pat nurodoma ir apie prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ .             Apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės jam paskyrimo jam nebuvo leista turėti pasirinktÄ gynėjÄ â€“ A.

K., o į šį teismo posėdį buvo iÅ¡kviestas gynėjas, kuriam nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su E. B..              Apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl K. Ž. teisės į gynybÄ pažeidimo, buvo apklaustas liudytojas A. K.. Å is liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. turėjo advokatÄ J. J., tačiau K. Ž. pageidavo, kad jis jį gintų. Jis su K. Ž. žmona sudarė teisinių paslaugų sutartį.

Teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo paskyrimo K. Ž., prieÅ¡ posėdį jis su K. Ž. aptarė gynybos taktikÄ , sekretorei padavė orderį. Teismo posėdžio metu teisėjas paklausė, ar jis su K. Ž. dirba vienoje kontoroje, jam atsakius teigiamai, teisėjas neleido ginti K. Ž.. Nors galėjo ginčytis su teisėju, tačiau suprato, jeigu ginčysis, tai K. Ž. bus taikomas ilgesnis suėmimo terminas. Jis pasiėmė orderį ir išėjo iÅ¡ posėdžių salės. Tada į teismÄ buvo pakviestas advokatas J.

J., tuo metu jis dar nežinojo, kad K. Ž. jo atsisakė. STT atstovas paskambino J. J. ir pasakė, kad jis reikalingas Å¡ioje byloje, nors žinojo, kad jis, A. K., yra sutaręs sutartį dėl gynybos. KitÄ dienÄ jam paskambino STT atstovas ir paklausė, ar jis gina K. Ž., atsakė, kad gina ir turi teisinių paslaugų sutartį. STT atstovas paklausė, kokiÄ sutartį. Per naktį iÅ¡ jo kabineto sutartis ir orderis dingo. Dėl dingusių dokumentų nesikreipė į policijÄ .             Nors ir apeliaciniame skunde, ir liudytojas A.

K. nurodo apie tai, kad jam nebuvo leista ginti K. Ž., tačiau tokių duomenų byloje nėra.             IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo K. Ž. teismo posėdyje dalyvavo gynėjas advokatas J. J.. IÅ¡ Å¡io teismo posėdžio protokolo matosi, kad įtariamajam K. Ž. teisėjas iÅ¡aiÅ¡kino jo procesines teises, numatytas BPK 20 str., taip pat ir iÅ¡aiÅ¡kino nuÅ¡alinimo teisę, be kitų nagrinėjimo dalyvių, įtariamojo gynėjui (Å¡iuo atveju J.

J.). K. Ž. patvirtino, kad suprato savo teises, numatytas BPK 20 str., o nuÅ¡alinimų nepareiÅ¡kė (6 t., 86-88 b.l.).              Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis K. Ž. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo praÅ¡ymÄ prie baudžiamosios bylos pridėti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį dėl slapto sekimo jo kabineto kolegos A. K.. Nuteistojo nuomone, Å¡i nutartis turi esminę reikÅ¡mę dėl surinktų įrodymų teisėtumo, leistinumo ir legitimumo. Nurodo, kad jie abu dirbo tame pačiame kabinete, jų darbo stalai sujungti, jie sėdėjo vieno metro atstumu, todėl slaptai sekant A.

K. nuo 2014 m. kovo 14 d. iki jo sekimo 2014 m. gegužės 7 d., todėl jis, pasak nuteistojo, apie du mėnesius buvo sekamas neteisėtai, neturint tam sankcijos.              IÅ¡ teisiamųjų posėdžių protokolų matosi, kad teismas iÅ¡ tikrųjų atmetė K. Ž. praÅ¡ymÄ prie bylos pridėti iÅ¡ kitos bylos du iÅ¡slaptintus dokumentus. Teismas nurodė, kad Å¡is praÅ¡ymas atmestas, nes nėra nurodyta dokumentų Å¡altinis, be to, iÅ¡ vienos baudžiamosios bylos į kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dokumentai gali bÅ«ti perkelta tik gavus kito teismo leidimÄ (8 t., 97-98 b.l.).

Kitame teismo posėdyje K. Ž. gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ prie bylos pridėti K. Ž. praÅ¡ymÄ dėl dokumentų kopijos patvirtinimo Druskininkų miesto apylinkės teismui ir Å¡io apylinkės teismo raÅ¡tÄ dėl praÅ¡ymo, kuriame K. Ž. praÅ¡ymas buvo grÄ Å¾intas nenagrinėtas, nes atsižvelgiant į BPK 237 str. 1 ir 3 d., K. Ž. nėra apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyvis ir įstatymas nenumato teisės ne proceso Å¡alims susipažinti ar gauti neiÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagos kopijas (8 t., 134, 135-136, 137 b.l.).

Ir šį praÅ¡ymÄ teismas atmetė ir nurodė, kad K. Ž. gynėjas nenurodė iÅ¡ kur jis gavo Kauno apygardos teismo iÅ¡slaptintas nutartis ir jos yra nepatvirtintos (8 t., 142-143 b.l.). Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. Nr. RS4-252 nutartį, kurioje praÅ¡oma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus A. K. atžvilgiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 13 d. (9 t., 130 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K.

Ž. gynėjo praÅ¡ymus, nes jo praÅ¡omi prie bylos prijungti dokumentai galimai yra iÅ¡ kitos baudžiamosios bylos, be to, Å¡ių dokumentų kopijos nėra patvirtintos, nėra žinomos aplinkybės, kuriomis K. Ž. ir jo gynėjas gavo Å¡iuos dokumentus.             Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai apie prokuroro ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes Å¡ie argumentai nepagrįsti jokiais duomenimis ir iÅ¡ esmės grindžiami tik subjektyvia nuteistojo K. Ž. nuomone, kurios susiformavimui, teisėjų kolegijos nuomone, reikÅ¡mės turėjo tik nuteistajam K.

Ž. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Skunde nurodoma, kad visuotinio teisėjų susirinkimo metu pirmosios instancijos teismo pirmininkas iÅ¡reiÅ¡kė negatyviÄ ir įžeidžiančiÄ pozicijÄ jo atžvilgiu. O po Å¡io pasisakymo ir buvo sankcionuotas jo slaptas sekimas. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, BPK 58 straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumÄ . BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Taip pat skunde nuteistasis K. Ž. nenurodo jokių pagrįstų duomenų, kad prokuroras bÅ«tų negalėjęs dalyvauti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Tai, kad tas pats prokuroras organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ , surašė kaltinamÄ jį aktÄ nėra pagrindas jį nuÅ¡alinti (BPK 58 str. 4 d.). Nors skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad paskutinio teisiamojo posėdžio pertraukos metu prokuroras į jo klausimÄ dėl bausmės, atsakė, kad dar pasieks realaus laisvės atėmimo, tačiau tokių duomenų byloje irgi nėra.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iÅ¡ bylos matosi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme K. Ž. nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo prokurorui, taip pat nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo ir pirmosios instancijos teismui. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių duomenų apie teismo ir prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo nuteistasis K.

Ž., ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o bÅ«tent konkrečiais įrodymais, betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia.

Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų teisėjų kolegija Å¡ioje byloje taip pat nenustatė.             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas K. Ž. bausmę teismas nepažeidė BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas paskirdamas K. Ž. bausmę atsižvelgė jau į daugumÄ aplinkybių, iÅ¡dėstytų nuteistojo apeliaciniame skunde. Bausmės paskirtos atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, įvertinus ir padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibÅ«dinančius K.

Ž. asmenybę. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – K. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. K. Ž. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . K. Ž. padarė nusikaltimÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams. Teismas pažymėjo ir tai, kad K.

Ž. padarytas nusikaltimas yra korupcinio pobÅ«džio. Teismas įvertino ir tai, kad K. Ž. yra pakankamai senyvo amžiaus, pensininkas, anksčiau neteistas. BK 227 str. 1 d. sankcija numato baudÄ arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė K. Ž. paskyrė Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ . Nuteistasis nurodo, kad neturi galimybės sumokėti jam paskirtos baudos, nurodo ir apie tai, kad nusikaltimo iniciatorius buvo prokuroras, jis ir padarė žalÄ valstybei, o nusikaltimas neturėjo jokio visuomeninio rezonanso.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės nenusveria kitų jau iÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių, taip pat ir nusikaltimo pavojingumo. Nors K. Ž., bandydamas sumenkinti savo kaltę, nurodo apie kito nuteistojo E. B., pasak nuteistojo, pavojingesnius veiksmus, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡samiai įvertino kiekvienÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčiÄ aplinkybę, taip pat ir jų visumÄ , atskirai kiekvienam nuteistajam tiek K. Ž., tiek ir E. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė individualizuojama konkrečiai atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su konkrečiu kaltinamuoju.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Ž. nesutinka ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimÄ 3 metams. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog K. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė atliekant darbines ir profesines pareigas, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Nors skundžiamame nuosprendyje apie Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimÄ teismas neiÅ¡dėstė iÅ¡samių motyvų, tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas paskirdamas Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę (baudÄ ) ir baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimÄ 3 metams, tinkamai individualizavo K. Ž. bausmę, atsižvelgė į teisingumo principÄ . K. Ž. paskirta bausmė negali bÅ«ti laikoma per griežta ir jÄ dar labiau suÅ¡velninti pagrindo nėra.              Dėl K. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L.

K.)              Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, teisingai ir pagrįstai K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) išteisino. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, taip pat išsamiai motyvuotos ir teismo išvados dėl K. Ž. išteisinimo.

Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.             IÅ¡ kaltinamojo akto matosi, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kaltinimas K. Ž. buvo grindžiamas jo paties parodymais, L. K. 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kimu ir prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridėtų kompaktinio disko, kuriame yra du garso įraÅ¡ai, apžiÅ«ros 2013 m. spalio 10 d. protokolu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, nusikalstamų veikų imitavimo 2013 m. spalio 15 d. protokolu, liudytojo (įtariamojo) L.

K. parodymais, tarnybiniu pranešimu Nr. 18-07-226, liudytojų V. R., K. D., J. Č., R. Š., G. K. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo 2013 m. spalio 16 d., spalio 17 d., spalio 21 d., spalio 23 d. protokolais, slapto sekimo 2013 m. spalio 17 d. protokolu ir prie jo pridėtu kompaktiniu disku, atsiliepimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 15 d. nutarimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 1S-1714-582/2013, 2013 m. spalio 7 d. ir gruodžio 18 d. apžiūros protokolais, 2013 m. spalio 24 d. kratos protokolu ir 2013 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolu, 2013 m. spalio 23 d. kratos protokolu ir 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. protokolais, 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. sausio 6 d. apžiūros protokolais.

             Iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai išnagrinėjo ir papildomus įrodymus. Teisme buvo apklaustas pats K. Ž., liudytojai L. K., V. R., R. M., K. S., D. G., N. D., R. K., K. D., J. Č., R. Š., taip pat išnagrinėti ir rašytiniai duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.              Nuteistasis K.

Ž. teisme pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) kaltu neprisipažino. Parodė, kad su L. K. pažįstamas apie 15-17 metų. Tuo metu jis rÅ«pinosi klausimu dėl L. K. perkėlimo iÅ¡ L. į LietuvÄ . Po to su L. K. bendravo 2012 metais. L. K. prašė pasirÅ«pinti jo lygtiniu paleidimu. L. K. ant popieriaus buvo parašęs skaičių (40 000) ir prašė pasirÅ«pinti, tačiau nesudarė susitarimo dėl gynybos, nes paaiÅ¡kėjo, kad L. K. turi dvi galiojančias nuobaudas.

Praėjus kažkiek laiko, 2013 m. pas jį atvažiavo L. K. ir paprašė pasirūpinti jo geru draugu V. R. lygtiniu paleidimu. L. K. buvo atvažiavęs daug kartų, jie kalbėdavosi, L. K. siūlė įvairias pinigų sumas, sakė, kad V. R. gali mokėti neribotai, klausė, ar 15 000 Lt yra pakankama suma. L. K. klausinėjo, ar jis pažįsta XXX prokurorus, teisėjus, gundė neribotomis galimybėmis ir sumomis. Įkalbėtas L. K. nutarė ginti V. R.. Nuvažiavo į pataisos namus ir susitiko su V.

R., jam sakė, kad reikia sudaryti susitarimÄ . V. R. sakė viskÄ derinti su L. K.. Po to susitikęs su L. K. sutarė 15 000 Lt atlyginimÄ . L. K. vis klausinėjo, ar jis pažįsta prokurorus, klausė kÄ jis darys, norėdamas, kad L. K. nebeklausinėtų, jam atsakė, kad viskÄ padarys, pamelavo, jog su visais susitars. IÅ¡ tikrųjų neplanavo mokėti pinigų prokurorams ir teisėjams. O pažintimi su prokuroru K. D. gynėsi norėdamas padidinti honorarÄ . Po kelių dienų L. K. atvežė 15 000 Lt.

Tada L. K. buvo pasimetęs, o padavęs vokÄ su pinigais iÅ¡ karto išėjo. Jis buvo nuvažiavęs pas prokurorÄ K. D., tačiau tik tam, kad pasidomėtų byla. Su teisėju, kuris turėjo spręsti klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, nebendravo. Teismo nutartis dėl V. R. lygtinio paleidimo buvo priimta 2013 m. spalio 22 d. KitÄ dienÄ L. K. paskambino ir klausė, ar Å¡iÄ nutartį skųs prokuroras. Po V. R. paleidimo kitÄ dienÄ jis buvo sulaikytas STT pareigÅ«nų.              Liudytojas L.

K. teisme parodė, kad visi susitikimai ir pokalbiai dėl V. R. lygtinio paleidimo su advokatu K. Ž. įvyko STT pareigÅ«nų iniciatyva ir nurodymu. Jeigu ne STT pareigÅ«nai, savo iniciatyva nebÅ«tų vykęs pas K. Ž.. Su V. R. apie jo lygtinį paleidimÄ nekalbėjo. 2013 m. liepos 10 d. jis, L. K., buvo paleistas lygtinai. PrieÅ¡ tai yra bendravęs su advokatu K. Ž.. Išėjus iÅ¡ pataisos namų, maždaug po mėnesio jam paskambino YYY pataisos namų pareigÅ«nas pavarde G.. Å is pareigÅ«nas pasiÅ«lė susitikti, jie susitiko degalinėje prie IX forto K..

G. buvo atvažiavęs su dar vienu pareigÅ«nu. G. ir tas pareigÅ«nas pasakė, kad jam reikia sudalyvauti programoje ir pasižiÅ«rėti, ar advokatas ima pinigus. Tokių pokalbių su STT pareigÅ«nais buvo virÅ¡ penkių. STT pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad jis turi susitikti su advokatu K. Ž. ir pasikalbėti dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo. AsmeniÅ¡kai V. R. nepažinojo, žinojo, kad jis atlieka bausmę YYY pataisos namuose, tačiau su juo nebendravo. PrieÅ¡ kiekvienÄ susitikimÄ su K. Ž. pareigÅ«nai jį instruktuodavo apie kÄ turi kalbėti su advokatu ir kokius klausimus jam užduoti, kokiÄ pinigų sumÄ pasiÅ«lyti.

PareigÅ«nai sakė, kad pokalbis su advokatu neturi atrodyti taip, kad iÅ¡ jo bÅ«tų aiÅ¡ku, kad jis yra provokuojamas. Instruktuodavo ir žodžiu, ir ant popieriaus užraÅ¡ydavo klausimus. Patys pirmi pokalbiai su K. Ž. įraÅ¡omi nebuvo, o po to pareigÅ«nai jam davė įraÅ¡ymo priemones ir keli paskutiniai pokalbiai buvo įraÅ¡yti. VienÄ kartÄ perklausę pokalbio su K. Ž. įraÅ¡o pareigÅ«nai pasakė, kad pokalbis yra netinkamas, todėl jis turi dar kartÄ nuvykti pas advokatÄ ir teisingai pakartoti pokalbį.

IÅ¡ įraÅ¡ymo priemonių įraÅ¡us į diskus persikeldavo patys pareigÅ«nai, jis pats nemokėtų naudotis tomis įraÅ¡ymo priemonėmis. PareigÅ«nai jam pasakė, kad advokatui pasiÅ«lyti 15 000 Lt už V. R. atstovavimÄ , advokatas sutiko. PareigÅ«nai davė 15 000 Lt ir jis nuvežė ir perdavė advokatui K. Ž.. Po visų pokalbių su advokatu K. Ž. ir įrašų padarymo jis buvo apklaustas STT pareigÅ«nų. 2013 m. spalio mėn. apklausos protokole parodymai užraÅ¡yti ne iÅ¡ jo žodžių, nes jį apklaususi STT pareigÅ«nė pakoregavo jo parodymus.

Šį protokolÄ jis pasirašė beveik neskaitant. IÅ¡ 2013 m. spalio 10 d. protokolo – pareiÅ¡kimo matosi, kad L. K. paaiÅ¡kino, kad advokatas K. Ž. reikalauja kyÅ¡io už neteisėtÄ tarpininkavimÄ lygtinai paleidžiant V. R.. Jis įrašė du pokalbius su advokatu K. Ž. ir pateikė pokalbių įraÅ¡us (1 t., 106-108 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad advokatas provokavo ir reikalavo pinigų, todėl kreipėsi į STT pareigÅ«nus (1 t., 67, 5 t., 10-105 b.l.).             Liudytojas V.

R. teisme parodė, kad nei su K. Ž., nei su L. K. apie lygtinį paleidimÄ nekalbėjo. 2014 m. pradžioje buvo sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Operatyvinės dalies virÅ¡ininkas G. ir dar du pareigÅ«nai pasakė, kad tuo atveju, jeigu jis nori iÅ¡eiti į laisvę, turi duoti parodymus prieÅ¡ advokatÄ K. Ž.. Jie jam pasakė, kad jis turi parodyti apie tai, jog advokatas K. Ž. paėmė kyšį. Tai daryti atsisakė ir tÄ kartÄ lygtinai paleistas nebuvo.             Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas.

Į apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo kviečiami liudytojai L. K. ir V. R.. Neatvykus į teismo posėdį liudytojui L. K. buvo priimta nutartis jį atvesdinti, tačiau buvo gautas X apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštai apie tai, kad nėra galimybės jo atvesdinti, nes jis nerastas gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausas liudytojas V. R..              Liudytojas V. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose buvo susitikęs su advokatu K.

Ž.. VienÄ kartÄ su K. Ž. kalbėjosi, nes jis buvo atvykęs į įkalinimo įstaigÄ ir paklausė, ar reikalingos jo paslaugos, jis atsakė, kad nereikalingos. Pažinojo L. K., tačiau dėl Å¡ios bylos su juo nekalbėjo. Pas jį atvykę pareigÅ«nai klausinėjo, ar jis turėjo reikalų su K. Ž.. Jis atsakė, kad neturėjo, jo nepažįsta. PareigÅ«nai sakė, kad tuo atveju, jeigu jis duos parodymus prieÅ¡ K. Ž., galės iÅ¡eiti į laisvę. Nors tuo metu buvo priimtas sprendimas dėl jo paleidimo, tačiau Å¡is sprendimas buvo apskųstas.

Tada jis liko pataisos namuose.              Pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti YYY pataisos namų – atvirosios kolonijos Žvalgybos skyriaus virÅ¡ininkas, STT pareigÅ«nai bei X apygardos prokuratÅ«ros prokurorai.              Liudytojas D. G. teisme parodė, kad pataisos namuose L. K. pasakė apie advokatÄ , kuris gali padėti iÅ¡eiti lygtinai. Dėl Å¡io pokalbio tÄ pačiÄ dienÄ paskambino STT pareigÅ«nui N., kurio pavardės nežino. Kai L.

K. išėjo į laisvę, maždaug po mėnesio ar dviejų jam paskambino L. K. dėl to paties klausimo. Tada jis vėl paskambino STT pareigÅ«nui N. ir susitarė dėl jo ir L. K. susitikimo. Jie susitiko prie IX forto. Juos supažindino, pats pokalbyje nedalyvavo, o N. su L. K. bendravo apie 15 min. Apie kÄ jie kalbėjo nežino.              Liudytojas N. D. teisme parodė, kad jam paskambino D. G. ir susitarė dėl susitikimo. Ä® susitikimÄ degalinėje D. G. atvyko su L. K.. L. K. pasakojo apie lygtinius paleidimus, o D.

G. klausė, ar tokia informacija jį domina. Jo tokio informacija nesudomino, tačiau pasiėmė jo telefono numerį ir pasakė, kad jei virÅ¡ininkÄ sudomins, jis su juo susisieks. Grįžęs į darbo apie pokalbį informavo virÅ¡ininkÄ ir perdavė L. K. telefono numerį.              Liudytojas R. K. teisme parodė, kad N. D. jį informavo apie pokalbį su asmeniu, kuris kažkÄ nori praneÅ¡ti ir davė jo kontaktus. Jis pats tam asmeniui neskambino. Pats tas asmuo jam paskambino ir prisistatė L., kuris pasakė, kad turi informacijos, kad advokatas nori atlikti neteisėtus veiksmus siekiant asmenį paleisti lygtinai.

Ä® pirmÄ susitikimÄ degalinėje, jam atrodo, kad vyko su N. D.. L. K. sakė apie advokatÄ K. Ž., kuris galimai nori atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat sakė ir apie kitus pareigÅ«nus. Tokių susitikimų buvo keli. Ä® tokius L. K. pasakymus, atsakydavo, kad reikia konkrečių duomenų, tačiau nepatardavo, kÄ bÅ«tent reikia padaryti. Visus veiksmus L. K. atliko pats, STT pareigÅ«nai jam nieko nesakė. Paskutinio susitikimo metu L. K. pasakė, kad turi pokalbio su advokatu garso įraÅ¡Ä . Apie tai, kad L.

K. planuoja padaryti pokalbio įraÅ¡Ä , žinojo, tačiau pats tokio įraÅ¡o neprašė. Tai L. K. padarė savo iniciatyva, jokios aparatÅ«ros jam nedavė, nežino kokiomis aplinkybėmis jis darė garso įraÅ¡Ä . Kai L. K. turėjo garso įraÅ¡Ä , nuvežė jį į STT, paėmė įraÅ¡Ä , parašė pareiÅ¡kimÄ . Jis pats apžiÅ«rėjo ir iÅ¡klausė garso įraÅ¡Ä , tačiau nepaklausė, kokia priemone Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl nepasidomėjo, kokia priemone padarytas garso įraÅ¡as, nors prokuroras sakė, kad tokiose bylose tai bÅ«tina.

Iki L. K. pareiÅ¡kimo nebuvo atliekami jokie modelio veiksmai. Tokie veiksmai vyko tik po pareiÅ¡kimo paėmimo, L. K. buvo instruktuojamas, jam buvo duoti 15 000 Lt.              Liudytoja R. M. teisme parodė, kad ji iÅ¡ L. K. paėmė paaiÅ¡kinimus, jis labai daug kalbėjo, prie savo parodymų pridėjo kompaktinį diskÄ , kuria buvo pokalbio įraÅ¡as. Jokių įtarimų jo parodymai jai nesukėlė. Jos nuomone, L. K. pasakojo nuoÅ¡irdžiai. Jai buvo keista, kad pats asmuo ateina su tiek informacijos.

Apie tai, kad iki apklausos jis jau galimai bendravo su STT pareigÅ«nais, ji nežinojo. L. K. papasakojo, kad siekiant padėti nuteistajam V. R. iÅ¡eiti iÅ¡ pataisos namų jis kalbėjosi su advokatu K. Ž., kuris pokalbių metu davė suprasti, kad reikia apsimokėti. Tuomet jis tokius advokato pokalbius įrašė į diktofonÄ . Apklausos metu L. K. paaiÅ¡kino, kad parodymus prieÅ¡ advokatÄ duoda, nes jam nepatiko, kad advokatas reikalauja pinigų. Prie protokolo pareiÅ¡kimo L. K. pridėjo kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u.

Ji nepareikalavo pateikti įraÅ¡o originalo ar diktofono, kuriuo buvo padarytas įraÅ¡as. Kai ji klausinėjo L. K. apie diktofonÄ ir įraÅ¡Ä , jis jai atsakinėjo „koks tau skirtumas“. SuraÅ¡ius protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ L. K. jį perskaitė ir pasirašė.             Liudytojas K. S. teisme parodė, kad L. K. apklausoje dalyvavo, o protokolÄ â€“ paaiÅ¡kinimÄ rašė kolegė R. M.. L. K. pasakojo apie tai, kad išėjo iÅ¡ pataisos namų, pažadėjo kitam nuteistajam V.

R. surasti advokatÄ , kuris padės dėl lygtinio paleidimo. Jis kreipėsi į advokatÄ K. Ž., tačiau pokalbio metu pasakė, kad reikės pinigų, reikės pasidalinti su prokuroru ir teisėju. L. K. paaiÅ¡kino ir tai, kad kelis pokalbius su advokatu įrašė ir pateikė kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u. Kokiu diktofonu L. K. įrašė pokalbius, jie netikslino ir diktofono pateikti nereikalavo. Apie tai, kad iki protokolo – pareiÅ¡kimo L. K. galėjo bendrauti su STT pareigÅ«nais, nieko nežinojo.             Liudytojas K.

D. teisme parodė, kad tuo metu dirbo prokuroru. Neatsimena, ar rašė atsiliepimÄ dėl V. R. lygtinio paleidimo. Du ar tris kartus bendravo su advokatu K. Ž., kuris klausinėjo apie lygtinio paleidimo tvarkÄ . Neatsimena, ar jis kalbėjo apie konkretų asmenį.             Liudytoja J. Č. teisme parodė, kad dirba prokurore. Vienu metu gaudavo daug medžiagų dėl lygtinių paleidimų, todėl prokurorai vienas kitam padėdavo. Neatsimena, ar ji pati paprašė, ar prokuroras K.

D. pasisiÅ«lė, tačiau jis jai sutiko padėti ir ji jam perdavė V. R. medžiagÄ dėl lygtinio paleidimo.              IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad L. K. su advokatu K. Ž. bendravo ne savo, o STT pareigÅ«nų iniciatyva, kuri galėjo pasireikÅ¡ti praÅ¡ymais ar nurodymais, STT pareigÅ«nų iniciatyva su K. Ž. įkalbėjo apie V. R. lygtinį paleidimÄ , skatino ir dalies provokavo K. Ž. pasisakyti apie jo pageidaujamas aplinkybes, gundė ir žadėjo K.

Ž. neriboto dydžio atlyginimÄ už pageidaujamÄ veikimÄ , t. y. už tai, kad V. R. bÅ«tų paleistas lygtinai. Skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad be L. K. paskatinimo K. Ž. bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus V. R. lygtinio paleidimo byloje, nėra nustatyta, kad K. Ž. nusikaltimÄ bÅ«tų įvykdęs savo iniciatyva. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad K. Ž. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ .             Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pernelyg sureikÅ¡mino liudytojo L.

K. parodymus, duotus teisme, Å¡ių jo parodymų nelygino su jo paaiÅ¡kinimais, iÅ¡dėstytais paaiÅ¡kinime – protokole, taip pat, pasak prokuroro, teismas didelį dėmesį skyrė kokia įraÅ¡ymo priemone liudytojas padarė garso įraÅ¡us, o nepakankamai dėmesio skyrė STT pareigÅ«nų parodymams. Nurodo ir tai, kad L. K. turėjo interesÄ padėti V. R. surasti advokatÄ , galinti teikti paslaugas dėl lygtinio paleidimo, todėl Å¡i situacija STT pareigÅ«nų nebuvo sukurta dirbtinai. Skunde nurodoma ir tai, kad ta aplinkybė, jog pats L.

K. ėmėsi veiksmų gauti duomenis apie K. Ž. korupcinio pobÅ«džio veiklÄ ir tai, kad prieÅ¡ tai bendravo su STT pareigÅ«nais, Å¡iuo atveju, prokuroro nuomone, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad prieÅ¡ K. Ž. buvo vykdomi kokie nors neoficialÅ«s ir tinkamai nesankcionuoti procesiniai veiksmai.             PeržiÅ«rėjus bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡ tikrųjų liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir jo paaiÅ¡kinimuose, užfiksuotais paaiÅ¡kinime – protokole, ir teisme davė skirtingus parodymus.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad vertinant L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neatitikimus, bei įvertinant įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teisingi yra L. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad L. K. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra patvirtinami kitais duomenimis ir įrodymais, tuo tarpu, byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių L.

K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.             Liudytojo L. K. parodymus apie tai, kad jis su STT pareigūnais bendravo dėl K. Ž. patvirtina ir pačių STT pareigūnų N. D. ir R. K. parodymai. Liudytojas R. K. parodė, kad nors ir neinstruktavo L. K. dėl bendravimo su advokatu K. Ž., tačiau jo prašė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad K. Ž. gali elgtis neteisėtai. Liudytojo L. K. parodymus apie tai, kad STT pareigūnai instruktuodavo jį prieš pokalbį su K.

Ž. ir suteikė technines priemones, patvirtina ir pokalbių įraÅ¡ai. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iÅ¡ L. K. pokalbių su K. Ž. iÅ¡klotinių akivaizdžiai matosi, kad L. K. pats skatina K. Ž. pasisakyti dėl jo pažinčių su prokurorais ir teisėjais, pats kalba apie neribotus atlyginimus ir pakankamai dideles pinigų sumas, kurias jis perduos K. Ž. tuo atveju, jei pastarasis užtikrins V. R. lygtinį paleidimÄ . Siejant Å¡ių pokalbių turinius su L. K. ir R. K. parodymais, yra akivaizdu, kad L.

K. Å¡ių pokalbių metu skatina ir iÅ¡ dalies provokuoja pageidaujamÄ K. Ž. bendravimÄ ir elgesį. Nors prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada apie tai, kad STT pareigÅ«nų duota aparatÅ«ra L. K. įrašė pokalbius su K. Ž., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia iÅ¡vada taip pat pagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina paties L. K. parodymai, kurie iÅ¡ esmės, patvirtinami tuo, kad byloje nėra užfiksuota kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonėmis buvo įraÅ¡yti pokalbiai.

Akivaizdu, kad tuo atveju, jei pokalbius įraÅ¡ytų pats L. K., jį apklausinėjantys STT pareigÅ«nai R. M. ir K. S. turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonėmis buvo įraÅ¡yti pokalbiai, kaip pokalbiai buvo perkelti į CD diskÄ , kur yra įrašų originalai. Å ių pareigų neįvykdymas iÅ¡ dalies patvirtina L. K. parodymus, kad pokalbiai buvo įraÅ¡yti STT pareigÅ«nų garso įraÅ¡ymo priemonėmis. Be to, liudytojas L. K. parodymus apie tai, kad jis su V. R. nebendravo dėl jo lygtinio paleidimo patvirtina paties V.

R. parodymai. L. K. parodė, kad patys STT pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, jog jis turi susitikti su advokatu K. Ž. ir pasikalbėti dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo. V. R. ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme kategoriÅ¡kai parodė, kad nei su K. Ž., nei su L. K. apie lygtinį paleidimÄ nekalbėjo. PrieÅ¡ingai, V. R. parodė, kad bÅ«tent pareigÅ«nai reikalavo, kad jis duotų parodymus prieÅ¡ K. Ž.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pats L.

K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo savo iniciatyva bendrauti su advokatu K. Ž. apie V. R. lygtinį paleidimÄ , neturėjo jokio V. R. praÅ¡ymo arba bet kokio pobÅ«džio įgaliojimÄ siÅ«lyti V. R. vardu pinigus už veikimÄ V. R. naudai.              PeržiÅ«rėjus bylÄ apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ir pats advokatas K. Ž. turėjo interesÄ dėl V. R. bylos, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad be L.

K. paskatinimo K. Ž. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus byloje dėl V. R. lygtinio paleidimo, nėra nustatyta, kad nusikalstama veika būtų padaryta paties K. Ž. iniciatyva. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, kad pats K. Ž., dirbdamas advokatu, iki pirmo pokalbio su L. K., neturėjo jokio pagrindo ar noro dalyvauti byloje dėl V. R. lygtinio paleidimo, nebuvo sudaręs su V. R. jokio susitarimo, kas reiškia, kad neturėjo jokių tikslų ir motyvų prekiauti poveikiu V.

R. byloje. Imtis ir dirbti V. R. lygtinio paleidimo byloje jis buvo skatinamas L. K.. Taip pat, bÅ«tent L. K. gundė ir skatino K. Ž. imtis bet kokio pobÅ«džio veiksmų siekiant V. R. lygtinio paleidimo, tarp jų ir siÅ«lant K. Ž. neriboto dydžio atlyginimÄ . Akivaizdu, kad tokiais L. K. žodžiais K. Ž. buvo skatinamas veikti bet kokiu bÅ«du, tarp jų ir neteisėtu bÅ«du ir toks K. Ž. elgesys buvo pageidaujamas.             IÅ¡ nusikalstamų veikų imitavimo protokolo matosi, kad 2013 m. spalio 15 d.

L. K. lankėsi pas K. Ž. ir jam L. K., perklausdamas, ar niekas nesikeičia, suma ta pati, padavė pinigus (15 000 Lt). IÅ¡ Å¡io pokalbio matosi, kad K. Ž. iÅ¡ tikrųjų nurodo, kad kalbėjo su prokuroru, su juo sutarė, kad jis atveÅ¡ pinigus, o prokuroras pabaigs „šitÄ reikalÄ â€œ. K. Ž. nurodo ir tai, kad jam už tarpininkavimÄ dar 2 000 Lt reikia (2 t., 113-115 b.l.). IÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 17 d. protokolų matosi, kad K.

Ž. ir K. D. susitarė susitikti 2013 m. spalio 17 d. (2 t., 144-145, 146-147 b.l.). Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2013 m. spalio 17 d. K. Ž. ir K. D. buvo susitikę pastato, po to nuėję už kampo ir pabuvę apie minutę laiko, jie vėl grįžta prie pastato įėjimo. Atsisveikinę iÅ¡siskiria (2 t., 148 b.l.). Kiti duomenys taip pat patvirtina, kad K. Ž. domėjosi K. D. dėl sprendimo V. R. atžvilgiu (2 t., 149-150, 151-152, 153-154 b.l.). IÅ¡ bylos matosi ir tai, kad K. D. 2013 m. spalio 15 d. data parengė atsiliepimÄ , kuriame neprieÅ¡taravo dėl V.

R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų (4 t., 30, 33-34 b.l.), o XXX rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi lygtinai paleido V. R. iš pataisos namų (4 t., 35-36 b.l.). Kratos ir apžiūros protokolai patvirtina, kad 2013 m. spalio 24 d. UAB „A P“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 3 000 Lt. Sutikrinus šių pinigų serijos numerius su STT pažymėtų pinigų, kurie kaip kyšis 2013 m. spalio 15 d. buvo perduoti K. Ž., serijos numeriais, nustatyta, kad tai yra dalis (3 000 Lt iš perduotų 15 000 Lt) tų pačių, STT X valdybos pareigūnų pažymėtų, pinigų (2 t., 162-169 b.l., 5 t., 15-21 b.l.).

Kratos ir apžiÅ«ros protokolais nustatyta ir tai, kad 2013 m. spalio 23 d. K. Ž. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti pinigai – 92 100 litų, 5 000 eurų, 5 500 JAV dolerių. 2013 m. spalio 6 d. Å¡ie pinigai grÄ Å¾inti K. Ž., iÅ¡ kurių 12 000 litų K. Ž. savanoriÅ¡kai grÄ Å¾ino Specialiųjų tyrimų tarnybai (2 t., 174-178 b.l., 5 t., 13-14, 23-30 b.l.). Nors Å¡ie įrodymai ir patvirtina, kad K. Ž. galimai atliko nusikalstamÄ veikÄ , tačiau visi Å¡ie jo veiksmai buvo atlikti po to, kai jis buvo iÅ¡provokuotas L.

K..             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, iÅ¡skyrė taisykles, kuriomis bÅ«tina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panaÅ¡ius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingÄ procesÄ iÅ¡provokuojant patrauktÄ baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Pirma, tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų (vien tik gandų ar panaÅ¡ios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ â€“ iÅ¡ esmės tokia iÅ¡vada daryta visose anksčiau nurodytose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose.

Antra, privatÅ«s asmenys gali vykdyti pareigÅ«nų užduotis, jei jie prieÅ¡ tai kreipėsi į pareigÅ«nus ir pranešė apie gautus siÅ«lymus atlikti nusikalstamus veiksmus (motyvai bylose Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ , Sequeira prieÅ¡ PortugalijÄ ). Teisėsaugos įstaigų pareigÅ«nai negali veikti kaip privatÅ«s asmenys (sprendimas Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ byloje); privačių asmenų veiksmai gali bÅ«ti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiÅ«rimi pareigÅ«nų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių duomenų neturima(sprendimas byloje Vanyan prieÅ¡ RusijÄ ).

Trečia, iÅ¡vada apie provokacijÄ gali bÅ«ti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigÅ«nų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis (sprendimas byloje Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ ); taip pat ir tada, kai valstybės pareigÅ«nai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, susisiekia ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus(sprendimas byloje Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ ). Ketvirta, nagrinėjant bylÄ teisme valstybės institucijoms tenka naÅ¡ta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai bÅ«tų visiÅ¡kai neįtikinami); tai gali bÅ«ti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu iÅ¡tyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieÅ¡ specialių veiksmų prieÅ¡ jį sankcionavimÄ ; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti:

a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operacijÄ ;

b) pareigÅ«nų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobÅ«dį (sprendimai bylose Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Penkta, nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai bylose Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Khudobin prieÅ¡ RusijÄ , Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ ).

Å eÅ¡ta, pageidautina, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmų atlikimas bÅ«tų kontroliuojamas teismo, nors prokuroro kontrolė savaime Konvencijos pažeidimo nereiÅ¡kia(sprendimai bylose Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ ) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2013).             IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ aplinkybių visumos, teisėjų kolegijos nuomone, K.

Ž. nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d., nebÅ«tų padaręs be L. K. iniciatyvos. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė ir tai, kad bylos medžiagoje, surinktos ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokių duomenų apie bet kokio pobÅ«džio L. K. bendravimÄ su STT pareigÅ«nais iki 2013 m. spalio 10 dienos, kuomet buvo priimtas jo protokolas – pareiÅ¡kimas. IÅ¡ bylos matosi, kad tik Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi L. K. leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 1 d., 227 str. 1 d., 227 str. 2 d., imituojančius veiksmus – susitarti, pažadėti ir (ar) duoti kyšį tiesiogiai K.

Ž., ar kitam jo nurodymu veikiančiam asmeniui, kad K. Ž., pasinaudodamas savo įgaliojimais, pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams (teisėjui G. K. ir prokurorams) už tai, kad jie priimtų teigiamÄ sprendimÄ dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų, taip pat susitarti, pažadėti ir (ar) duoti kyšį K. Ž., ar kitam jo nurodymu veikiančiam asmeniui už pageidaujamÄ teisėjo G. K. ir prokuroro teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus (1 t., 105-106 b.l.).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad L. K. veiksmai, atlikti K. Ž. atžvilgiu, iÅ¡ esmės turi visus kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo požymius. Tai, kad Å¡ie veiksmai formaliai nebuvo įforminti kaip kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamos veikos imitavimo, nekeičia Å¡ių veiksmų esmės ir pobÅ«džio, atvirkščiai, nesant formalių įstatymo reikalavimų užtikrinimo kontrolės, asmuo, Å¡iuo atveju K. Ž., prieÅ¡ kurį naudojami aptarto pobÅ«džio veiksmai, iÅ¡ esmės turi dar mažiau garantijų, kad veiksmai, atlikti jo atžvilgiu, bus atlikti teisėtai ir laikantis įstatymo reikalavimų ir apribojimų.

Nagrinėjamos bylos aspektu net nėra ypač svarbu, kokio pobÅ«džio praÅ¡ymai ar reikalavimai buvo pateikti STT pareigÅ«nų L. K., kadangi Å¡ie STT pareigÅ«nų veiksmai buvo atlikti ne Kriminalinės žvalgybos įstatymo rėmuose ir nesiremiant Å¡io įstatymo normomis. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje asmuo, Å¡iuo atveju K. Ž., prieÅ¡ kurį naudojami veiksmai, turintys požymius nusikalstamos veikos imitavimo, savotiÅ¡kai yra silpnoji pusė, jo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimÄ yra pažeidžiamos.

Kartu yra pažeidžiama ir byloje buvo pažeista K. Ž. teisė į gynybÄ , pasireiÅ¡kianti tuo, kad bylos medžiagoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, nurodančių, kad iki bendravimo su K. Ž. ir bendravimo su K. Ž. metu, L. K. Å¡iais klausimais taip pat bendravo su STT pareigÅ«nais ir buvo jų skatinamas rinkti įrodymus prieÅ¡ K. Ž..             Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra patvirtinta, kad be STT pareigÅ«nų veiksmų skatinant L.

K. tam tikrų apibrėžtų tikslų bendrauti su K. Ž. ir paties L. K. veiksmų bendraujant su K. Ž., K. Ž. bÅ«tų padaręs nusikaltimÄ , pasireiÅ¡kiantį prekybos poveikiu V. R. lygtinio paleidimo byloje.              BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.             IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, nustačius, kad K. Ž. L. K. buvo skatinamas atlikti nusikalstamÄ veikÄ , teisingai ir pagrįstai K.

Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio mėn. prekybos poveikiu su L. K.) išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              Dėl K. Ž. išteisinimo pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) ir dėl K. S. išteisinimo pagal BK 226 str. 1 d.              Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, teisingai ir pagrįstai K.

Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.), o K. S. pagal BK 226 str. 1 d. iÅ¡teisino. Å ioje dalyje iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis irgi suraÅ¡yta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje iÅ¡dėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, iÅ¡samiai motyvuotos ir teismo iÅ¡vados dėl K. Ž. ir K. S. iÅ¡teisinimo. Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.

             IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo turinio matosi, kad prokuroras nesutinka su įrodymų vertinimu, iÅ¡dėstė įrodymus ir juos įvertino kitaip negu pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodoma, kad K. Ž. suvokė, kad davė pažadÄ Ä¯tariamojo K. S. interesais paveikti prokurorÄ , o atitinkamai Z. K. ir K. S. suvokė, kad, duodami kyšį, siekia advokato K. Ž. veiksmų, kuriais bÅ«tų paveikti valstybės tarnautojai, galintys priimti palankius sprendimus įtariamajam K.

S..             Nuteistasis K. Ž. teisme dėl Å¡ios nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad su K. S. ir Z. K. buvo sutarta 10 000 Lt už teisines paslaugas. Jam Z. K. sumokėjo Å¡iuos sutartus 10 000 Lt. Neužfiksavo ir neiÅ¡rašė kvito, kad gavo 10 000 Lt, tačiau Å¡ie pinigai nebuvo skirti papirkti kokį nors pareigÅ«nÄ , o tie pinigai buvo tik už teisines paslaugas. Pokalbių metu jis užsiminė apie tai, kad suderinta su prokuroru tik todėl, kad juos ramino.

Pokalbių metu sakydamas, kad daroma „neįstatymiÅ¡kai“ galvoje turėjo tai, kad buvo susitaręs su prokuroru.              IÅ¡teisintasis K. S. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo sÅ«nui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl stengėsi padėti sÅ«nui, atlygino žalÄ nukentėjusiesiems, kreipėsi į advokatÄ K. Ž.. Advokatas žadėjo padėti, to jam ir užteko, neatsimena visų pokalbių. Z. K. sumokėjo K. Ž. už paslaugas. Jis suprato, kad iÅ¡ Å¡ių pinigų bus sumokėtos baudos, pinigai bus skirti teismui.

Kokius konkrečius veiksmus už Å¡iuos pinigus atliko advokatas K. Ž., nežino. Žino, kad iÅ¡ Å¡ių pinigų advokatas atlygino žalÄ vienai nukentėjusiajai. GalbÅ«t iÅ¡ Å¡ių pinigų buvo sumokėta ir už sÅ«naus asmens tapatybės kortelę.              Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimai K. Ž. ir K. S. buvo grindžiami ir dvejais pokalbiais, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie Å¡ių kriminalinių veiksmų teisėtumÄ ir Å¡iais veiksmais gautų duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais.

             Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-114 nurodyta, kad 2014 m. liepos 24 d. į UAB „A P“ priklausančias tarnybines patalpas atėjo advokatas K. Ž., K. S., Z. K. bei K. S.. Å io pokalbio metu Z. K. perdavė advokatui K. Ž. 10 000 Lt. Pokalbio metu K. Ž. pasakė „O dabar kÄ mes čia darom niekam, nieko nesigirk, žinai, nes (n.f.) ir prokuroras (n.f.), nes mes čia darom ne visai įstatymiÅ¡kai. Z. K. pasakė „Mes norim pasiÅ¡nekėt dar be jo (be K.) su jumis“.

Z. K. „Nu tai čia jum pavyks jum viskas?“. K. Ž. atsakė „Pavyks, pavyks. AÅ¡ su prokuroru suderinau“. Z. K. paklausė „Jau kalbėjot?“. K. Ž. atsakė „PraktiÅ¡kai jo“. Z. K. iÅ¡sitraukia balto popieriaus gniužulÄ paklausia „O čia neužsirakina?“. K. Ž. atsakė „Ne. Nereikia čia. Apie Å¡itÄ susitarimÄ niekam nereikia“. Z. K. iÅ¡ popieriaus iÅ¡vynioja pluoÅ¡tÄ pinigų, padeda ant stalo prieÅ¡ais advokatÄ K. Ž. ir pasako „Va čia tiesiai iÅ¡ banko deÅ¡imt tÅ«kstančių, bet perskaičiuokit.

AÅ¡ neskaičiavau. Paskaičiuokit“. K. Ž. pasakė „O dabar kai telefonu kalbat su J. irgi telefonu nekalbėkit. Pasakykit, kad viskas gerai, kad viskas bus gerai, o kokiu bÅ«du, ar kaip tai.. <..> Su kuo geriau turit reikalus geriau nesakyt, vis tiek čia neįstatymiÅ¡kai <..> VisiÅ¡kai neįstatymiÅ¡kai“. Z. K. atsakė „Kad nelabai ir Å¡nekamės“. K. Ž. atsistoja, nueina iki durų ir jas užrakina. Z. K. atsistojusi toliau skaičiuoja pinigus. K. Ž. pasakė „Ne, mes galim gaut, kad ir maiÅ¡Ä pinigų, advokatam leidžiama, tiktai neleidžiama niekam kitaip įduot“ (1 t., 172-174 b.l., kompaktinis diskas DVD-3-40-14).             Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-135 nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. advokatas K.

Ž. savo darbinėse patalpose susitiko su K. S.. Pokalbio metu K. S. pasakė, kad žmona teiraujasi kokios garantijos už sumokėtÄ sumÄ . Advokatas K. Ž. pasakė, kad jis duoda garantijÄ , jog K. S. nesėdės, ir K. Ž. daro „rodÄ â€œ, kad K. S. atleisti nuo atsakomybės. Taip pat K. Ž. pasakė, kad jeigu jau garantijų nebus, tai aÅ¡ grÄ Å¾insiu. K. S. pasakė, kad supranta. K. S. pasiteiravus, ar dar reikės primokėti, K. Ž. atsakė, kad honoraras, kurį jis gavo, yra skirtas jam ir visiems kam reikia, nes čia dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra ir jis.

K. S. paskambino K. S. mama J. S.. Pokalbio metu K. S. J. S. pasakė, kad visi kiti honorarai visi tame, toj sumoj. Vėliau K. S. telefonu davė pasikalbėti advokatui K. Ž. ir J. S.. Pokalbio metu K. Ž. J. S. pasakė „Nu aÅ¡ darau „rodÄ â€œ, dabar dar siekiu visiÅ¡ko to atleidimo, bet žinokit, labai problemiÅ¡ka, ta kur plėšimas padarytas, ta nukentėjusioji“. Pokalbio metu su J. S. K. Ž. taip pat pasakė „Nu tai kÄ mes čia, aÅ¡ jau praktiÅ¡kai, mes siekiam paties geriausio rezultato ir, manau, mes jį padarysim.

Darysim „rodÄ â€œ iÅ¡ kitos pusės kažkÄ padarysim vis tiek, žinokit, aÅ¡ jau daugiau mažiau tÄ reikalÄ aptaręs esu“ (1 t., 175-178 b.l., kompaktinis diskas DVD+R NR. LK-STT07-24RN-14).                          Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ių pokalbių turinys ir kiekvieno asmens iÅ¡sakyti žodžiai nepatvirtina, kad K. S. siÅ«lė, arba žadėjo, arba susitarė, arba davė kyšį K. Ž. esant konkrečiam tikslui, kad K.

Ž. paveiktų valstybės tarnautojÄ . Kaip matyti iÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinių ir garso įrašų, pokalbio vykusio 2014 m. liepos 24 dienÄ , kurio metu Z. K. perdavė K. Ž. 10 000 Lt, K. S. iÅ¡ esmės nepasakė nei vieno žodžio. Be to, kaip matyti iÅ¡ pokalbio iÅ¡klotinės, pati Z. K. taip pat nėra pasakiusi nei vieno žodžio ar frazės, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų matyti, kad ji siÅ«lo, žada, susitaria dėl kyÅ¡io davimo, arba duodama pinigus tai įvertina kaip kyšį. Atvirkščiai, visi žodžiai apie tarimÄ si su prokuroru, taip pat žodžius „neįstatymiÅ¡kai“ Å¡io pokalbio metu pasako K.

Ž., kuris Å¡iuos dalykus pateikia savo noru ir nuožiÅ«ra atliktus veiksmus. Teismas įvertino ir kiekvieno pokalbio turinį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pokalbio metu tik advokatas K. Ž. minėjo apie „suderinimus“ ir „neįstatymiÅ¡kÄ â€œ veikimÄ , nei Z. K., nei K. S. nekalbėjo apie mokėjimÄ kaip apie kyšį, nesiÅ«lė ir nesitarė dėl kyÅ¡io. Akivaizdu, kad K. S., bÅ«damas advokato klientas, neturėjo galimybės daryti poveikį advokatui dėl Å¡io advokato iÅ¡sakomų žodžių ir pažadų, o advokato žodžius galėjo vertinti kaip advokato norÄ Ä¯siteikti klientui arba parodyti savo įtakÄ .

Vertindamas antrÄ pokalbį, vykusį 2014 m. rugpjūčio 5 d. tarp K. S. ir K. Ž., teismas pažymėjo, kad Å¡is pokalbis vyko jau po to, kai Z. K. perdavė K. Ž. pinigus, t. y. po to, kai nusikalstama veika, anot kaltinamÄ jį aktÄ , jau buvo baigta. Kaltinime K. S. nurodoma, kad nusikalstama veika buvo baigta 2014 m. liepos 24 d., perdavus pinigus K. Ž.. Esant tokiam kaltinimo suformulavimui, K. S. veiksmai ar žodžiai, padaryti ar pasakyti 2014 m. rugpjūčio 5 d. vykusio pokalbio metu savaime negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstamos veikos darymo dalis, o visas pokalbis gali bÅ«ti įvertinant tik kaip duomuo, kurio pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ dėl K.

S. veiksmų, padarytų iki 2014 m. liepos 24 d. tikslų ir motyvų. Ä®vertinant Å¡io pokalbio, vykusio tarp K. S. ir K. Ž., bei Å¡io pokalbio metu K. Ž. žodžius pasakytus J. S. telefoninio pokalbio metu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡is pokalbis įrodo, kad K. S. iki 2014 m. liepos 24 dienos buvo pasiÅ«lęs, pažadėjęs, susitaręs duoti kyšį ar 2014 m. liepos 24 d. davė kyšį K. Ž.. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io pokalbio turinio, K. S. domisi dėl bylos rezultatų, klausia apie honorarÄ , klausia ar reikia atlyginti žalÄ nukentėjusiajai.

Visus žodžius apie prokurorÄ ir teismÄ vėl pasako tik K. Ž., tuo tarpu K. S. nepasako jokių žodžių, nurodančių, kad jis siekia duoti kyšį K. Ž. už pastarojo veikimÄ darant poveikį prokurorui ar teismui, taip pat nepasako jokių žodžių, rodančių, kad pinigus, kurios Z. K. perdavė K. Ž., K. S. suvokia ne kaip honorarÄ o kaip kyšį advokatui už Å¡io neteisėto pobÅ«džio veiksmus paveikiant valstybės tarnautojÄ . Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad Z. K., kuri kaltinimuose kitiems asmenims – K.

Ž. ir K. S., yra nurodoma kaip asmuo dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyvė, todėl negali būti apklausta ir nėra davusi parodymus nagrinėjamoje byloje paaiškinant savo veiksmus ir šių veiksmų motyvus, t. y. negali tinkamai apsiginti nuo kaltinimų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Esant tokioms aplinkybėms teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti Z. K. veiksmų, šių veiksmų tikslų ir motyvų, pobūdžio ir pavojingumo laipsnio.

Tuo tarpu, Z. K. veiksmai turi tiesioginę reikÅ¡mę vertinant K. S. tyčios buvimÄ , kadangi, kaip jau buvo minėta, pokalbyje su K. Ž. tiesiogiai dalyvavo tik Z. K., taip pat Z. K. perdavė pinigus K. Ž..             Pagal BK 226 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.             PeržiÅ«rėjus bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra nustatyta K.

S. nei aktyvių veiksmų, nei tiesioginės tyčios. Pats iÅ¡teisintasis K. S. parodė, kad advokatui K. Ž. sumokėti pinigai buvo už teisines paslaugas. IÅ¡ pokalbių matosi turinio, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, taip pat negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie tai, kad K. S., siekdamas, kad advokatas K. Ž., pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka prokurorui E. B. už teisėtÄ veikimÄ vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir davė kyšį K.

Ž.. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. Ž. pasakomus žodžius K. S. galėjo suvokti įvairiais aspektais, tarp jų ir susijusius su advokato noru įsiteikti klientui ar parodyti savo įtakÄ ir svarbÄ , pats jokių veiksmų ar žodžių, parodančių, kad jis veikė turint tiesioginį apibrėžtÄ tikslÄ dėl kyÅ¡io davimo advokatui K. Ž. už pastarojo konkretų apibrėžtÄ veikimÄ paveikiant prokurorÄ .             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir K.

S. pagal BK 226 str. 1 d. iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jau iÅ¡dėstymus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad K. Ž. veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d., sudėties. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad K. Ž. veiksmai atlikti siekiant ne paveikti prokurorÄ o kaip pasiruoÅ¡iamieji veiksmai rengiantis ir turint tikslÄ padaryti kitÄ nusikaltimÄ â€“ valstybės tarnautojo papirkimui.

             Pats nuteistasis K. Ž. teisme parodė, kad iÅ¡ Z. K. pinigus paėmė kaip honorarÄ už teisines paslaugas ginant K. S., o kyšį prokurorui E. B. davė savo iniciatyva po pokalbio su prokuroru ir jam užsiminus apie „prizÄ â€œ. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad byloje nustatyta, kad K. Ž., dirbdamas advokatu susitarė su Z. K., K. S. ir K. S. atstovauti K. S. baudžiamojoje byloje. Tokio susitarimas fakto neneigia nei vienas Å¡io susitarimo dalyvis, tokio susitarimo buvimo faktÄ patvirtina ir bylos medžiaga iÅ¡ kurios matyti, kad K.

Ž. teikė teisines paslaugas K. S., atstovavo jį baudžiamojoje byloje, pateikė į bylos medžiagÄ advokato orderį, patvirtinantį susitarimÄ , dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su K. S.. Akivaizdu, kad visi Å¡ie advokato K. Ž. veiksmai įrodo, kad jis turėjo susitarimÄ dėl K. S. atstovavimo, dėl ko turėjo teisė į apmokėjimÄ . Teismas nurodė ir tai, kad nėra įrodyta, kad tarp K. Ž. iÅ¡ vienos pusės bei Z. K. ar K. S., ar jų abiejų iÅ¡ kitos pusės, bÅ«tų pasiektas susitarimas duoti kyšį, arba pasiÅ«lymas ar pažadas duoti kyšį.

Jau buvo minėta, kad pats K. Ž. subjektyviai gautus pinigus galėjo suvokti kitaip, nei juos suvokė Z. K. ar K. S., tačiau byloje nesant nustatyto abipusio susitarimo dėl kyÅ¡io K. Ž. ir pačiam K. Ž. bei K. S. duodant parodymus, kad 10 000 Lt buvo perduoti kaip honoraras, teismas bÅ«tent tokį pinigų perdavimo pagrindÄ K. Ž. vertina kaip nustatytÄ .              Vertindamas pokalbių turinį teismas pažymėjo, kad vien tai, kad pokalbių su Z. K. ar K. S., K. Ž. minėjo apie susitarimus su prokuroru ir savo „neįstatymiÅ¡kÄ â€œ veikimÄ , dar nereiÅ¡kia ir neįrodo, kad K.

Ž. tikrai tyrėjo tyčiÄ paveikti prokurorÄ pasinaudojant pažintimi su juo ar įtaka jam. Atvirkščiai, pokalbių su K. S. ir Z. K. metu K. Ž. jau susitarė su prokuroru E. B., kad duos jam kyšį, t. y. pats K. Ž. suvokė, kad prokuroro norimo veikimo sieks ne pasinaudojant pažintimi ar įtaka, o tiesiogiai jį paperkant.              Pagal BK 226 str. 2 d. atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.             Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyÅ¡io davėjo pasiÅ«lytÄ ar pažadėtÄ arba duotÄ kyšį pažada Å¡iam jo interesais paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ arba jų valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų.

Kaltininko pažadas kyÅ¡io davėjui gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik žodžiu, raÅ¡tu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi bÅ«ti jam suprantamas bei aiÅ¡kus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iÅ¡ viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyÅ¡io davėjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430-746/2015 ir kt.).             Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, kad K.

S. ir Z. K. susitarė su K. Ž., kad jam duos kyšį už tai, kad K. Ž., pasinaudodamas savo pažintimi ar įtaka, paveiks prokurorÄ . Nenustatyta, kad Z. K. perduoti 10 000 Lt bÅ«tų kyÅ¡is K. Ž. už jo veikimÄ pasinaudojant pažintimi ar įtaka paveikti prokurorÄ , taip pat nenustatyta, kad K. Ž. honorarÄ suvokė kaip kyÅ¡io gavimÄ siekiant paveikti prokurorÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad K. Ž. veiksmuose nėra nustatyta bÅ«tinojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – siekio naudotis savo pažintimi ar įtaka prokurorui E. B., kadangi byloje nustatyta, kad prokurorÄ E. B.

K. Ž. siekė paveikti ir paveikė kyšio pagalba, kas sudaro kito nusikaltimo, o būtent BK 227 str. 1 d. sudėtį. Nesant kyšio buvimo fakto, K. Ž. veiksmai pažadant ir sakant K. S. ir Z. K., kad jis susitars su prokuroru ir kad veika neteisėtai, savaime nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 226 str. 2 d. nusikaltimo požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. Ž. pagal BK 226 str. 2 d. (dėl 2014 m. birželio – liepos mėn. prekybos poveikiu su K. S.) išteisino, nes              nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

             Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad K. Ž. tyčia korupciniu bÅ«du spręsti klausimus dėl K. S. bylos susiformavo dar 2014 m. liepos 2-3 dienomis, kai jis sužinojo, kad Å¡iÄ bylÄ kontroliuoja jo pažįstamas prokuroras E. B.. Nurodo, kad prokurorui duotino kyÅ¡io aplinkybes ir dydį K. Ž. 2014 m. liepos 3 d. aptarinėjo su kolega A. K.. Skunde nurodoma ir tai, kad apie pažintį su prokuroro ir galimybę jį paveikti K. Ž. nurodo dar 2014 m. liepos 3 d. pokalbio metu su Z.

K., o 2014 m. liepos 14 d. su prokuroro susitarė dėl bylos ir ateityje duotino 2 500 Lt kyÅ¡io. Skunde nurodoma, kad K. Ž., turėdamas aiÅ¡kų susitarimÄ su prokuroru, iÅ¡ esmės sutaręs dėl jo papirkimo, ėmėsi sekančių jo tyčiniam planui reikalingų veiksmų, t. y. 2014 m. liepos 24 d. su Z. K. ir K. S. pokalbio metu leido jiems suprasti, kad bus veikiama „neįstatymiÅ¡kai“, patarė apie tai su niekuo nekalbėti telefonu, nurodė, kad palankus K. S. sprendimas praktiÅ¡kai suderintas su tyrimÄ kontroliuojančiu prokuroru ir priėmė 10 000 Lt. 2014 m. rugpjūčio 5 d.

K. Ž. K. S. susitikimo advokatų kontoroje metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡ie pinigai, vadindamas juos konspiratyviai honoraru, kurį jis gavo, yra skirti jam ir visiems kam reikia, nes dalyvauja teismas, prokuratÅ«ra ir jis. Apie tai telefonu, girdint K. S., užtikrino ir J. S. nurodydamas jai, kad byloje jis sieks paties geriausio rezultato ir kad darys „rodÄ â€œ iÅ¡ kitos pusės. Taip pat pasakė, kad bylos baigtį jis jau daugmaž yra aptaręs, honoraro užtenka ir jis kitÄ savaitę bandys patvarkyt tuos reikalus, jog K.

S. bÅ«tų nutraukta paieÅ¡ka.              Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad K. Ž. pagrįstai nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai susitarė duoti 2 500 Lt kyšį ir jį davė prokurorui E. B. už pageidaujamÄ prokuroro teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, K. Ž. parodė, kad iÅ¡ Z.

K. pinigus paėmė kaip honorarÄ už teisines paslaugas, o kyšį prokurorui E. B. davė savo iniciatyva po pokalbio su prokuroru ir jam užsiminus apie „prizÄ â€œ. Ir iÅ¡teisintasis K. S. parodė, kad Z. K. sumokėjo pinigai K. Ž. buvo už jo paslaugas. Jis neprašė K. Ž., kad Å¡is veiktų neteisėtai. K. Ž. nesakė, kad dalis pinigų bus skirta paveikti prokurorÄ . K. S. suprato, kad pinigai skirti teismui, iÅ¡ tų pinigų bus sumokėtos teismo paskirtos baudos, nukentėjusiesiems.

IÅ¡ tikrųjų K. S. parodė ir tai, kad jis nukentėjusiesiems atlygino sÅ«naus K. S. padarytÄ Å¾alÄ . Advokatas sakė nekalbėti telefonų, jis turėjo galvoje, kad negÄ sdinti žmonos ar kažkÄ panaÅ¡aus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad, nors K. S. buvo atlyginęs žalÄ nukentėjusiesiems, o tuo metu nebuvo aiÅ¡ku, ar K. S. bus paskirtos baudos, nepaneigia to, kad iÅ¡ tikrųjų bÅ«tent taip K. S. ir suprato K. Ž. paduotų pinigų esmę, bÅ«tent taip jis ir galvojo, kad Å¡ie pinigai bus panaudoti.

             Įvertinus visumÄ jau aptartų ir iÅ¡analizuotų įrodymų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kolegija dar kartÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir įrodymų visumÄ Ä¯vertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. K. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 1 d., tuo tarpu dėl kitų kaltinimų K. Ž. ir K.

S. teismas pagrįstai iÅ¡teisino, nes iÅ¡nagrinėti įrodymai nepatvirtino jų kaltės ir abejonės, kurių iÅ¡naudojus visas galimybes, paÅ¡alinti nepavyko, buvo pagrįstai įvertintos kaltinamųjų asmenų naudai. Naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. Ž. apeliacinius skundus atmesti.              Teisėjai                                                                                                         Sigita Bieliauskienė                                                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                                   Elena Vainienė