2013-08-07 Nr. AB-5160-3-61-3-02060-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-700/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02060-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Andova“ 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1-2094 „Dėl apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Paaiškino, kad apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1-2094 jam tapo žinoma 2011 m. gegužės 16 d. gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. gegužės 11 d. raštą Nr. A51-14141 (2.14.2.12-MP8). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad neteisėtai priimtas administracinis sprendimas dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo gali būti administracine tvarka panaikintas jį priėmusio subjekto, bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Sprendimo panaikinimo administracine tvarka.

Pareiškėjas 2011 m. liepos 25 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011 m. liepos 22 d. raštą Nr. A63-626-(43327)-(3.21-EM4), kuriuo jis buvo informuotas, jog minėtas prašymas netenkinamas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2011 m. liepos 29 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui skundą (2011 m. liepos 29 d. raštas Nr. 02/S92), kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą.

Negavęs atsakymo, jis 2011 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas imtis priemonių, kad detalusis planas būtų panaikintas administracine tvarka. Tik 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. A63-766(43327)(3.21-EM4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėją apie atsisakymą administracine tvarka spręsti Sprendimo panaikinimo klausimą. Seimo kontrolierius 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 4D-2011/4-980 informavo pareiškėją apie atliktą tyrimą, pateikė išvadas ir sprendimą. Seimo kontrolierius nurodė, kad detaliojo plano teisėtumo klausimas nagrinėtinas teisme, todėl priimtas sprendimas pareiškėjo skundo tyrimą nutraukti.

Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nesėkmingai naudojosi visais ikiteisminiais ginčo sprendimo būdais, todėl yra priverstas prašyti teisminės gynybos. Skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pareiškėjas, siekdamas išspręsti ginčą administracine tvarka, su prašymu panaikinti aktą kreipėsi į jį priėmusį subjektą, po to į Vilniaus miesto merą, Seimo kontrolieriaus įstaigą ir pagrįstai tikėjosi, kad prašymai bus tenkinami.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė RUAB „Andova“ prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymas (32 ir 34 str.) nenustato privalomos ikiteisminės ginčo dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nagrinėjimo tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2011 m. gegužės 16 d. Pareiškėjas galutinį sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti skundžiamą aktą, iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo 2011 m. liepos 25 d. ir vėliausiai nuo šios datos per vieną mėnesį turėjo kreiptis į teismą. Vėlesni pareiškėjo veiksmai rodo, kad pareiškėjas 18 mėnesių praleido skundo padavimo administraciniam teismui terminą, neturėdamas jokių svarbių ir nuo jo valios bei elgesio būdo nepriklausančių priežasčių. Akivaizdu, kad Sprendimas negalėjo būti skundžiamas savivaldybės administracijai, nes administracija neturi kompetencijos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų. Sprendimas taip pat negalėjo būti panaikintas Seimo kontrolieriaus sprendimu, apie tai pareiškėjui buvo pranešta 2011 m. gruodžio 19 d., nurodant, kad toks ginčas nagrinėtinas teisme. Ir nuo šios datos per mėnesį pareiškėjas į teismą nesikreipė, nors tuo momentu jau turėjo būti visiškai aišku, kad ginčą gali išspręsti tik teismas. Visos kitos pareiškėjo nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nesusijusios su detaliojo plano ginčijimu, kadangi pareiškėjas su privačiais subjektais sprendė ne detaliojo plano, bet naudojimosi transporto aikštele klausimus. Pareiškėjas skundo teismui padavimo terminą praleido dėl jo paties sąmoningai pasirinkto elgesio. Privačių subjektų derybos dėl naudojimosi aikštele negalėjo turėti jokios įtakos sprendžiant detaliojo plano teisėtumo klausimą.

III. Pareiškėjas RUAB „Andova“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai, nesigilindamas į esmę, įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti buvo praleistas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas išbandė visus jam prieinamus būdus ir priemones, siekdamas išspręsti kilusį ginčą ne teismo tvarka, todėl dėl ginčijamo administracinio sprendimo (akto) panaikinimo iš pradžių kreipėsi į Sprendimą priėmusią instituciją (subjektą). Gavęs atsisakymą ir suprasdamas, kad jo skundai ir prašymai išnagrinėti formaliai bei atmestinai, pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikė skundą dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo ir (ar) piktnaudžiavimo sprendžiant su detaliuoju teritorijų planavimu susijusius klausimus. Šiuos sprendimus pareiškėjas priėmė vadovaudamasis operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, taip pat siekdamas teisingumo ir nuoširdžiai tikėdamas, kad teisės į teisminę savo pažeistų interesų gynybą įgyvendinimas yra kraštutinė priemonė. RUAB „Andova“ pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateiktas ieškinys dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir turto – statinių, įregistruotų viešajame registre, teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas.

Pareiškėjo paaiškinimais ir juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad apie Sprendimo priėmimą pareiškėjas sužinojo 2011 m. gegužės 16 d. Susipažinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. gegužės 11 d. raštu Nr. A-51-14141 (2.14.2.12-MP8) (b. l. 44-45, 47-49), jis 2011 m. birželio 3 d. įteikė skundą Vilniaus miesto merui, kuriuo paprašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1-2094 panaikinti administracine procedūra, pažymėdamas, jog priešingu atveju kreipsis į teismą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. A63-626-(43327)-(3.2.1-EMU), pareiškėjui įteiktu 2011 m. liepos 25 d., minėto reikalavimo netenkino. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sėkmingai pasinaudojęs pasirinkta neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjas 2011 m. liepos 26 d. įgijo teisę Sprendimą ginčyti administraciniame teisme, t. y. šią dieną prasidėjo procesinio termino eiga.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad būtų paisoma kreipimosi į teismą terminų

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Vertindama RUAB „Andova“ prašyme įvardytas aplinkybes teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kreipimasis į įvairias institucijas ar kitoks netinkamas savo teisių gynimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikoma objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008). Tikrinamos bylos duomenys patvirtina, jog 2011 m. pareiškėjas turėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių ir organizacinių priemonių, reikalingų tęsti anksčiau pradėtą susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2011 m. liepos 29 d. skundas) bei jos veiksmus skųsti Seimo kontrolieriui (2011 m. rugpjūčio 2 d.). Bendrovė šiuo atveju neįrodė, kad sprendžiamam klausimui aktualiu metu būtų iškilusios nenumatytos kliūtys, kurios galėjo iš esmės nulemti jos apsisprendimą, realiai apriboti galimybes bei paneigti konkrečias pastangas, nukreiptas į pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų teisminį gynimą. Kadangi yra akivaizdu, jog beveik dvejus metus delsdamas paduoti skundą teismui pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir sąžiningas, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ABTĮ nustatytas terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujinti atsisakė.

Apibendrinant nurodytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2013 m. birželio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius