f953396d-645d-4bd8-a7a2-014adf7d0484 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Zalaga                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-836-135/2013Teisėja Astra Karpytė                                       Teisminis proceso Nr. 1-40-2-00093-2012-4                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.1;                                                     2.1.7.4.1; 2.4.6; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Gražvydo Poškaus, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei,išteisintajam R.

L., jo gynėjui adv. Valdui Kairiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. L. pagal BK 284 straipsnio l dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-07-31, apie 20.30 val., vieÅ¡oje vietoje – netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Å . mieste, įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, rėkaudamas, vartodamas įvairius necenzÅ«rinius žodžius bei bandydamas kumščiu suduoti P. A.

į veidÄ , spirdamas į kojÄ , tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį dėl R. L. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. L. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį ir skirti 30 MGL (3900 litų) baudÄ . Taip pat praÅ¡o tenkinti nukentėjusiojo P. A. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti P. A. naudai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad teismas, iÅ¡teisindamas R. L., netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus. Nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi kaltinamojo R. L. parodymais bei liudytojų I. L., O. L., V. L. parodymais, atmesdamas nukentėjusiojo P. A. bei kitų liudytojų – A. K., K. S., M. K., A. R. parodymus motyvuodamas tuo, kad P. A. bei kartu su juo buvę A. K., K. S. bei M. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nesivadovavo paÅ¡alinių asmenų, kurie visiÅ¡kai atsitiktinai matė įvykį ir jokio intereso byloje neturi - D.

G., A. R., L. I. parodymais Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis arba kažkuris iÅ¡ kartu su juo buvusių asmenų apgadino I. L. vairuojamÄ automobilį, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi ir į įvykio vietÄ nuvykusio policijos pareigÅ«no L. Å . parodymais, kurie, prokurorės teigimu, yra prieÅ¡taringi ir teismas rėmėsi tik ta Å¡io liudytojo parodymų dalimi, kuri yra palanki kaltinamajam ir nevertino parodymų visumos. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad L.

Å . ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad automobilis buvo apgadintas, tik nurodė, jog matė, kad automobilio sparno deÅ¡inėje pusėje yra dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , o apklausiamas teismo posėdyje jau nurodė, kad įvykio vietoje matęs, jog automobilio sparnas buvo įlenktas, lyg ir buvo kraujo dėmių, tačiau jis neprisimena ar įvykio vietoje kas nors sakė apie automobilio apgadinimÄ , pabrėžė, kad gali sumaiÅ¡yti ir su kitu įvykiu bei paaiÅ¡kino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau ir aplinkybės buvo tokios, kokios yra suraÅ¡ytos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole.

Atsižvelgdama į tai, prokurorė pažymi, jog kaltinamojo ir jo Å¡eimos narių keliama versija, kad R. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio siekdamas sulaikyti pažeidėjÄ , kelia abejones, nes nei vienas iÅ¡ automobilyje buvusių asmenų atvykusiems policijos pareigÅ«nams nepasakė, kad apgadintas automobilis, o pati I. L. parodė, kad automobilio apgadinimÄ pastebėjo tik kitÄ dienÄ darbovietėje. Prokurorei kyla abejones, jog automobilis buvo apgadintas bÅ«tent įvykio metu. Nurodo, kad kaltinamojo R. L. Å¡eimos narių parodymai apie konflikto pradžiÄ prieÅ¡tarauja vieni kitiems bei nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms.

Nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog necenzÅ«rinį gestÄ prie parduotuvės rodė P. A., o duomenų, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis, byloje nėra, iÅ¡skyrus suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus. Nurodo, jog iÅ¡ surinktų duomenų visumos matyti, kad R. L., kuris įvykio metu buvo neblaivus, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio buvo agresyviai nusiteikęs, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais ėjo prie nukentėjusiojo P. A. ir kartu su juo buvusių A. K., K. S. bei M.

K., pirmas puolė P. A., bandė jam suduoti smÅ«gį, tačiau Å¡iam apsigynus buvo sužalotas pats. Nurodo, jog bÅ«tent R. L. buvo konflikto iniciatorius ir agresorius ir tai patvirtino ne tik P. A., A. K., K. S. bei M. K., bet ir A. R. ir D. G.. Atkreipia dėmesį į tai, kad policijai buvo praneÅ¡ta apie jau kilusį konfliktÄ , o ne apie apgadintÄ automobilį ir sulaikomus galimai tai padariusius asmenis, kÄ patvirtina 2011-12-15 apžiÅ«ros protokole užfiksuota garso įraÅ¡o apžiÅ«ra. Ir tai, prokurorės teigimu, paneigia, R.

L. parodymus, kad prieÅ¡ eidamas prie vaikinų, jis paprašė, jog automobilyje buvusios moterys iÅ¡kviestų policijÄ . Atsižvelgdama į tai, prokurorė daro iÅ¡vadÄ , jog R. L. parodymai, kad jis ėjo sulaikyti teisės pažeidėjų, tėra jo gynybinė versija siekiant palankaus sprendimo byloje. Prokurorės tvirtinimu aplinkybę, kad vieÅ¡oji rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta, patvirtina tai, kad paÅ¡aliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo veiklos - D. G. ir L. I. tuo metu darbavosi prie savo namų ir dėl kilusio konflikto buvo nuo jų atitraukti, D.

G. patvirtino, kad dėl tokio elgesio jautėsi nemaloniai. Nurodo, jog teismo iÅ¡vados, kad įvykis truko trumpai, P. A. nesikreipė į policijÄ , niekas nepatvirtino, jog R. L. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įvykį matę liudytojai nesikreipė į policijÄ , prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai. Pažymi, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi nenuosekliais ir nelogiÅ¡kais, prieÅ¡taraujančiais nustatytoms aplinkybėms suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais.

Pabrėžia, jog tai, kad R. L. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių, patvirtina ne tik nukentėjusiojo P. A., bet ir liudytojų A. K., K. S., M. K., D. G., A. R., L. I. parodymai. Nurodo, kad R. L. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis R.

L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, vedęs, dirbantis, nėra Å iaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre, baustas administracine tvarka, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudÄ .Teigia, kad dėl to, jog nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė 20 000 Lt neturtinę žalÄ , jo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos turi bÅ«ti tenkinamas ir jam priteista 20 000 Lt žala. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl R. L. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.Prokurorė, apeliaciniu skundu nesutikdama su R.

L. iÅ¡teisinimu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡vadÄ dėl R.

L. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o prokurorė skunde argumentuodama savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams dėsto argumentus, iÅ¡ esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Pastebėtina, kad apeliantas nei skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė, kokios aplinkybės, jos nuomone, lėmusios neteisingo sprendimo priėmimÄ , nebuvo iÅ¡tirtos teisme.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintasis nepadarė veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarka.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pasireiÅ¡kia bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«du – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡oji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir Å¡ių padarinių nori.Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡teisintojo kaltę padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ â€“ vieÅ¡oje vietoje smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam – įrodo nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų A.

K., K. S. bei M. K., A. R. ir D. G., L. I. parodymai, o teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis arba kuris nors iÅ¡ kartu su juo buvusių asmenų apgadino automobilį, kuriuo važiavo R. L..IÅ¡teisintasis R. L. parodė, kad įvykio dienÄ jie sustojo prie parduotuvės „C.“, sesuo įėjo į parduotuvę, prie parduotuvės atėjo keturių ar penkių jaunuolių grupė, iÅ¡ parduotuvės išėjo sesuo, sėdo į automobilį ir P. A. pradėjo jiems pirÅ¡tais rodyti necenzÅ«rinius gestus, jie nuvažiavo į Merkinės gatvę, pasiėmė daržovių ir grįžo atgal, įvažiavus į V. gatvę ir sukant į P. gatvę jie vėl pamatė tuos pačius jaunuolius, jie sklaidėsi rankomis, Å¡aukė, trukdė pravažiuoti, sesuo pristabdė automobilį ir jie iÅ¡girdo smÅ«gį į automobilio galÄ , iÅ¡ ko buvo trenkta į automobilį jie nematė, tada jis liepė sesei sustoti, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, nes norėjo tuos jaunuolius sulaikyti, lipdamas liepė sesei kviesi policijÄ , jis nuėjo prie tų jaunuolių, jaunuoliai pasitraukė prie tvoros, o P. A. išėjo į gatvę, jis taip pat išėjo į gatvę, iÅ¡girdo, kaip kažkuris iÅ¡ vaikinų pasakė „kažkas bus“, jis atsisuko į tuos vaikinus ir tuo metu iÅ¡ P. A. gavo smÅ«gį į galvÄ , nuo to smÅ«gio suklupo, tada jam dar spyrė iÅ¡ kojos ir jis prarado sÄ monę.

R. L. teisme tvirtino, kad P. A. smogti nebandė, necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, o tik bandė jį sulaikyti manydamas, kad jis arba jo draugai jiems pravažiuojant trenkė į automobilį, automobilio iÅ¡ kart neapžiÅ«rėjo (2 t., 90 b. l.). Nukentėjusysis P. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dienÄ jis su draugais atėjo prie ,,C“ parduotuvės, jis liko laukti lauke, o draugai nuėjo į parduotuvę, prie parduotuvės buvo automobilis ,,Nissan“, į automobilį įsėdo moteris ir tada pro pravirÄ vairuotojo pusės automobilio langÄ iÅ¡lindo vyriÅ¡ka ranka ir parodė nepadorų gestÄ , jam paklausus, kÄ Äia rodai, lange pasirodė vyriÅ¡ka galva, vyriÅ¡kį jis pažino, jie apsižodžiavo, vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, po to džipas nuvažiavo, draugai išėjo iÅ¡ parduotuvės ir jie visi nuėjo į tÄ pusę, kur nuvažiavo džipas, jiems einant gatve jie pamatė atvažiuojant tÄ patį džipÄ , džipas apsisuko ir sustojo, iÅ¡ jo iÅ¡lipo R.

L. ir pribėgo prie jo, pradėjo ant jo Å¡aukti, jį įžeidinėti, elgėsi agresyviai, jie aiÅ¡kinosi, netrukus R. L. jam smÅ«giavo, jis apsigynė, tada smÅ«giavo R. L. ir pataikė į veidÄ , R. L. nukrito ant žemės, tada dar jam spyrė į galvÄ , kur pataikė nežino, po Å¡ių smÅ«gių nuėjo į Å¡onÄ (1 t., 135-136 b. l.). Nukentėjusysis pripažino, kad R. L. sudavė į veidÄ , o po to jam nukritus ant žemės ir suspyrė į galvÄ , tačiau Å¡iuos savo veiksmus motyvavo tuo, kad taip gynėsi nuo R.

L. smurto. IÅ¡ nukentėjusiojo draugų A. K., K. S. parodymų teisme matyti, jog pradinio žodinio konflikto prie ,,C.“ parduotuvės tarp R. L. ir P. A. jie nematė, o matė tik tÄ momentÄ , kai jiems jau einant iÅ¡ ,,C.“ parduotuvės prie P. A. priėjo R. L. ir tarp jų kilo konfliktas. Jų teigimu apie konfliktÄ prie parduotuvės jie sužinojo iÅ¡ P. A., jie taip pat nurodė, jog pravažiuojančiam automobiliui, kuriame buvo ir R. L., jie nieko nedarė. Tačiau iÅ¡ jų parodymų matyti, kad prie jų priėjus R.

L., o paskui jį ir vienai iÅ¡ moteriÅ¡kių, kuri taip pat buvo automobilyje, moteriÅ¡kė pasakė kažkÄ panaÅ¡aus į tai, kad jie prisidirbo ir jiems bus blogai. Apie Å¡iuo moteriÅ¡kės žodžius teismui nurodė ir A. K., ir K. S. (2 t., 91, 92 b. l.). Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis remdamasis kaltinamojo bei kartu su juo vykusių liudytojų I. L., O. L. ir V. L. parodymais ir nepagrįstai atmetė ne tik P. A. draugų, bet ir paÅ¡alinių asmenų parodymus, pažymėtina, kad liudytojai A.

R. ir D. G. įvykį matė tik nuo to momento, kai R. L. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir jau ėjo link jaunuolių kompanijos, o L. I. nurodė, jog iÅ¡ vis nežiÅ«rėjo, kas vyko, tik matė kaip kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o vėliau grįžo su kruvina nosimi (2 t. 92, 93 b. l.), todėl jų parodymai nepaneigia kaltinamojo ir liudytojų I. L., O. L. ir V. L. parodymų, kad jiems važiuojant automobiliu pro jaunuolių kompanijÄ jie iÅ¡girdo trinktelėjimÄ Ä¯ automobilio kėbulÄ , todėl sustojo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas nutiko.

Å iuo kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog liudytojų A. K., K. S. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s, nes jie yra nukentėjusiojo draugai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad nei nukentėjusysis, nei kartu su juo buvę jo draugai negalėjo nurodyti aiÅ¡kių R. L. ir P. A. konflikto V. ir P. gatvių sankryžoje priežasčių. Tačiau, kaip minėta anksčiau, A. K. ir K. S. teismui parodė, jog prie jų paskui R. L. priėjusi moteris jiems pasakė, kad jie prisidirbo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

L. ėjo prie jaunuolių ne Å¡iaip sau, o turėdamas priežastį ir ne dėl konflikto prie ,,C“ parduotuvės, kadangi ankstesnis žodinis konfliktas tarp R. L. ir P. A. buvo nutrukęs ir tame konflikte dalyvavo tik vienas P. A.. Apklausiamas liudytoju iÅ¡ kart po įvykio R. L. nurodė, kad prie einančių jaunuolių jis sustojo dėl to, kad jie trukdė pravažiuoti ir rodė nepadorius gestus (1 t., 32 b. l.), o apklausimas 2011-08-09 jis nurodė, kad važiuojant automobiliu pro jaunuolių kompanijÄ pajuto trinktelėjimÄ Ä¯ automobilį, tai nurodė ir teisiamajame posėdyje (1 t., 35 b. l.).

Apie iÅ¡girstÄ trinktelėjimÄ Ä¯ automobilio kėbulÄ nuosekliai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojos I. L., O. L. ir V. L. (1 t., 72-73, 98-99, 100-101 b. l., 2 t., 95, 96, 97 b. l.), papildydamos, kad ėjusi jaunuolių kompanija jiems pravažiuojant automobiliu rodė nepadorius gestus ir trukdė pravažiuoti. Apklausiamas teisme pareigÅ«nas, vykęs į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ , nurodė, kad matė įlenktÄ automobilio sparnÄ (2 t., 98 b. l.). 2012-03-06 automobilio ,,Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros metu automobilio kairėje pusėje virÅ¡ galinio rato užfiksuotas įlenkimas (1 t., 78-82 b. l.).

Taigi, įvertinus tai, kad byloje tyrimo metu nebuvo paneigta kaltinamojo versija, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo P. A. kilo dėl P. A. ir jo draugų netinkamo elgesio – trukdymo pravažiuoti ir galimai apgadinto automobilio - kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad R. L. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Taip pat, atsižvelgdama į tai, jog tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis truko tik keletÄ minučių, byloje nėra neginčijamų duomenų, jog R.

L. naudojo smurtÄ P. A. atžvilgiu, kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad R. L. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, jog užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes ir į tai, kad iÅ¡teisintojo parodymų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir, dėl R. L. kaltės padaręs teisingas iÅ¡vadas, pagrįstai jį iÅ¡teisino, nesant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis dėl R.

L. iÅ¡teisinimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkas                                                                 Bronius Zalaga Teisėjai                                                                              Vaclovas Iždonas                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus