2021-10-27 Nr. AB-23013-3-61-3-03395-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-645-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03395-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. E. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1 ir 2 lokaliniuose sektoriuose netinkamomis sąlygomis, t. y. trūko gyvenamojo ploto, buvo prastas apšvietimas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, trūko sanitarinių mazgų, dušų, veisėsi parazitai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautėsi pažemintas, buvo sutrikdyta jo emocinė būklė ir sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, nuolatinę kančią, kurią įvertino 10 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Be to, ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems tenka daugiau gyvenamojo ploto. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpoje pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Patalpos, kuriose gyveno nuteistasis, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Taip pat Pravieniškių PN-AK užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Pareiškėjas su skundais dėl eilių prie sanitarinių mazgų nesikreipė. Teisės aktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės pasinaudoti dušu dažniau nei kartą per savaitę nesuteikimo laikytini nepagrįstais.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinamos sąlygos neiškreipė. Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, orumo pažeidimo ir pan.

6. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas laikytinas nepagrįstu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo R. E. skundą atmetė.

8. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą ir į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 27 d., daliai pareiškėjo reikalavimų priteikė 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 23 d.

9. Vertindamas skundo argumentus dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto neužtikrinimo, teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas 7 būrio 2 brigadoje, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta, o gyvenamosios patalpos plotas yra 66,66 kv. m, atitinkamai vienam asmeniui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Kadangi teisės aktai nenustato pareigos iš bendrojo asmeniui tekusio ploto išskaičiuoti baldų ar įrenginių užimamą plotą, teismas sprendė, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

10. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, sklinda nemalonūs kvapai, patvirtino aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio, grybelio ir nemalonių kvapų patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų teismas atmetė.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Taip pat teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl regėjimo sutrikimų kreipėsi į gydytojus. Be kita ko, nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

12. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl sanitarinių mazgų trūkumo teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie nuteistųjų skaičių, kurie naudojosi sanitariniu mazgu, pisuarais, praustuvėmis. Teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį sanitarinių įrenginių ir pisuarų skaičius atitiko aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus.

13. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylą nepateikė jokių duomenų apie jo reikštas pretenzijas dėl negalėjimo išsimaudyti dėl skunde nurodytų priežasčių. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais, rašytiniais paaiškinimais ir pan.), todėl abstrakčių, bendro pobūdžio ir nepagrįstų aplinkybių pagrindu Pravieniškių PN-AK atsakomybė negalima.

14. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nuolat buvo blakių ir tarakonų. Byloje yra pateikti atsakovo atstovo įrodymai (darbų atlikimo aktai, graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis), patvirtinantys, kad buitiniai parazitai ir tarakonai naikinami ir gyvenamosios patalpos nuolat prižiūrimos, o pastebėjus kenkėjus, iškart atliekami būtini jų naikinimo darbai. Remdamasis bylos duomenimis, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčo laikotarpiu buvo vykdomas pakankamai, todėl, atsakovui nepažeidus higienos reikalavimų, pareiškėjas negalėjo patirti nepatogumų dėl buitinių parazitų ir tarakonų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą, o šie būtų nereagavę į nurodytus pažeidimus.

15. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas R. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes atsakovo pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio. Jis dėl baimės būti susidorotam nesikreipė į teismą. Be to, teismas nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto pažeidimo, nes vienam asmeniui teko ne daugiau nei 1 kv. m, kadangi daugiau nei pusę patalpos užėmė baldai, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką baldai turi būti išskaičiuojami iš bendro gyvenamojo ploto. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamojo pastato stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kurio naudojimas uždraustas nuo 2005 m.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, jog jokių naujų aplinkybių, argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas bejoti teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti), apeliaciniame skunde nepateikta. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos namų administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

20. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent jau tai, ar tam buvo kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos.

21. Baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nustatė, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 23 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. rugsėjo 26 d. atmetė, nustatęs kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas likusiu ginčo laikotarpiu – nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 23 d., teismas, nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjo reikalavimą atmetė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, taip pat teismas nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto pažeidimo, nes daugiau nei pusę patalpos užėmė baldai, o gyvenamojo pastato stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kurio naudojimas uždraustas nuo 2005 m.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

27. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį.

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 7), prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 23 d. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.

29. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su vienam asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai bei sanitarinis mazgas. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Taigi tiek pagal EŽTT, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip; į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

31. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtinta minimalia 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto norma vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose bei 3,6 kv. m – kamerų tipo patalpose. Pažeidimo vertinimas ir ploto apskaičiavimas yra atliekamas pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja minėtam iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui, kuris nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo. Šiuo atveju, nenustatęs Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, pagrįstai ją skaičiavo neatėmęs baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išanalizavo pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpius ir sąlygas (t. y. kokio tipo – bendrabučio ar kamerų tipo patalpose pareiškėjas kalėjo), atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad į baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamojo pastato stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kurio naudojimas uždraustas nuo 2005 m. Skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuos ir plačiau nepasisakys dėl anksčiau minėtų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

34. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė