2025-09-17 Nr. AB-14939-3-61-3-01834-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2267-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01834-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. (S. L.), taip pat pareiškėjų V. L. (V. L.), B. L. (B. L.) ir K. L. (K. L.), atstovaujamų įstatyminio atstovo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L., taip pat pareiškėjų V. L., B. L. ir K. L., atstovaujamų įstatyminio atstovo S. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja), taip pat pareiškėjai V. L., B. L. ir K. L., atstovaujami įstatyminio atstovo pareiškėjos (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 25M19359 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Atsakovas 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23M89692 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečių A. L. (A. L.) ir pareiškėjų atžvilgiu nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio, tačiau išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas konstatavo, jog A. L. atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau tyrimo metu nustačius, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo veiklos iki 2018 m., sprendė, kad vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pabėgėlio statusas jam negali būti suteikiamas. Prieglobsčio prašytojai su tokiu sprendimu nesutiko ir skundė jį teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojų A. L. ir pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą bei paliko galioti Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

2.2. Pareiškėjai 2025 m. vasario 24 d. pateikė paskesnius prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiams (pareiškėjams) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

2.3. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog bijo grįžti į kilmės valstybę dėl teisėsaugos institucijų persekiojimo. Baimę patirti persekiojimo veiksmus taip pat grindė pareiškėjos sutuoktinio A. L. bei jos pačios vykdyta veikla, nurodant, kad ji jau gavo grasinimus įskųsti jos puslapį teisėsaugos institucijoms, buvo bandyta įsilaužti į jos „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, o jos puslapis „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo užblokuotas (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu (po puslapio „(duomenys neskelbtini)“ blokavimo įkūrė puslapį identišku pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ platformoje), be to, ji rėmė (duomenys neskelbtini) kariuomenę. Baiminosi, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju ją arba jos vaikus gali išnaudoti manipuliaciniais tikslais (įbauginti arba paimti vaikus iš šeimos), galbūt siekiant paveikti pareiškėjos sutuoktinį, o taip pat ir pareiškėjų: B. L., V. L. bei K. L. tėvą.

2.4. Atsakovas nepagrįstai apsiribojo paviršutinišku pareiškėjos (ir jos vaikų) prieglobsčio prašymo vertinimu, izoliuotai vertino jai kylančių grėsmių patirti persekiojimo veiksmus pagrindus ir priežastis. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėja yra puslapio „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, taip pat jog šis puslapis buvo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ užblokuotas (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu remiantis tuo, kad svetainėje buvo skleidžiama, (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros vertinimu, draudžiama informacija. Pareiškėjos administruojamas puslapis yra patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį dėl jame skelbiamo draudžiamo informacijos turinio, o tai rodo realią riziką pareiškėjai susidurti su teisėsaugos institucijų vykdomais baudžiamojo persekiojimo veiksmais dėl svetainėje skelbiamo informacijos turinio, dėl kurio ginčijamame Sprendime nepasisakyta ir jis nevertintas, nors pagal atsakovo surinktą informaciją matyti, kad „Po karinės invazijos į (duomenys neskelbtini) pradžios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat atsirado tiek administraciniai, tiek (po dukart padaryto identiško administracinio nusižengimo) baudžiamieji straipsniai, numatantys atsakomybę už „viešus veiksmus, kuriais siekiama diskredituoti (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų panaudojimą“ bei „žinomai melagingos informacijos apie (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų naudojimą viešą skleidimą“ atsakovui disponuojant nurodyta kilmės valstybės informacija bei neginčijant aplinkybės, kad pareiškėjos administruojamas puslapis dėl jame skelbiamo informacijos turinio susilaukė teisėsaugos institucijų (generalinės prokuratūros) dėmesio, jog policija buvo atvykusi pas jos ir sutuoktinio tėvus. Atsakovas privalėjo įvertinti svetainėje skelbiamos informacijos turinį ir atlikti išsamų vertinimą, ar pareiškėjai gali būti iškelta baudžiamoji byla už nurodytos informacijos viešą skleidimą. Neįvertinus svetainės turinio baudžiamosios atsakomybės kontekste, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjos baimės patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), pagrįstumas.

2.5. Atsakovas ne tik nevertino, kad dalis informacijos naujame puslapyje yra draudžiamo turinio (apie karą (duomenys neskelbtini)), už ką pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, bet ir to, jog puslapį yra lengva susieti su pirminiu pareiškėjos puslapiu „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra generalinės prokuratūros sprendimu dėl jo draudžiamo turinio užblokuotas. Sprendime nurodyta, kad teisėsaugos atstovai turi efektyvias priemones gauti jiems reikalingą informaciją, taip pat atsakovas disponuoja informacija, jog pareiškėjos pirminis puslapis yra generalinės prokuratūros užblokuotas dėl jo turinio, policijos institucijoms apsilankius jos tėvų namuose, vertinta, kad pareiškėja jau yra patekusi į teisėsaugos institucijų akiratį ir jiems nebūtų sudėtinga susieti nurodytą puslapį tuo pačiu pavadinimu su pareiškėjos asmeniu ir, atitinkamai, patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn už puslapyje skleidžiamą (draudžiama laikoma) informaciją. Netinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjos baimės patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), pagrįstumas.

2.6. Atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjos baimę, kad, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), „ji arba jos vaikai galėtų būti išnaudoti kaip manipuliacinis įrankis tam, siekiant paveikti S. L. vyrą bei B. L., K. L. ir V. L. tėvą“, atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau pareiškėjai su atsakovo vertinimu nesutiko, nes tokia išvada nesuderinama su atsakovo nurodyta kilmės valstybės informacija bei padaryta neįvertinus ankstesniu atsakovo sprendimu konstatuoto aktyvaus pareiškėjos sutuoktinio politinio aktyvumo ir jo atitikties pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams.

2.7. Vertinant prieglobsčio prašytojų baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

2.8. Pareiškėjai teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl politiškai motyvuoto teisėsaugos institucijų susidomėjimo pareiškėjos šeima ir egzistuoja kilmės valstybės informacija, patvirtinanti, jog globos institucijų apsilankymai bei patikrinimai yra priemonės, naudojamos tikslu susidoroti su politiškai aktyviais asmenimis, todėl pareiškėjų baimė, kad prieš pareiškėją ir jos vaikus bus taikomos represinės priemonės, tikslu susidoroti su ja ir jos sutuoktiniu, turėjo būti vertinama kaip pagrįsta.

2.9. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje laikytina visiškai pagrįsta ir jiems turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjams klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jų individualią situaciją.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Ginčijamame Sprendime aiškiai ir detaliai pasisakyta dėl visų pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvų ir pateiktų įrodymų, t. y. įvertinta duomenų visumą.

4.2. Pareiškėjai iškraipo informacija apie pareiškėjos administruojamo puslapio socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ blokavimą. Nors (duomenys neskelbtini) vykdomas privačių asmenų puslapių socialiniuose tinkluose blokavimas (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu, remiantis aktualiu įstatymu (duomenys neskelbtini), atsakomybė pagal šį įstatymą numatyta tik už nutarimo dėl draudžiamos informacijos blokavimo nevykdymą bei taikoma tiems, kas turi vykdyti blokavimo nutarimą – telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams (socialinių tinklų atveju – jų administracijoms). Tačiau pareiškėja nenurodė bei tyrimo metu iš kitų šaltinių taip pat nebuvo nustatyta jokių konkrečių individualių aplinkybių, indikuojančių, jog tikėtinas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos) ėmėsi arba planuoja imtis administracinių arba baudžiamųjų procesinių veiksmų dėl šio turinio.

4.3. Nepaaiškintas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų apsilankymo (2022 m.) ir paskyros blokavimo (2024 m.), t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad jos paskyra buvo užblokuota dėl policijos pareigūnų apsilankymo ir atvirkščiai. Atsakovas teigė, kad tokie skundo teiginiai stokoja logikos, nes chronologiškai nėra suderinami, be to, nenustatyta priežastinio ryšio. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos socialinio tinklo turinį ir jo sklaidą bei nustatė, kad absoliuti dauguma įrašų puslapyje yra skirti lyties, asmeninių santykių, moterų teisių tematikai, didelė dalis turinio talpinama humoristine forma, t. y. įrašai nėra aiškiai priskirtini turiniui, kurio viešinimas, remiantis kilmės valstybės informacija, baudžiamas kilmės valstybės. Atsakovas pažymėjo, jog įrašai puslapyje talpinami iš dviejų paskyrų, o absoliuti dauguma įrašų puslapyje padaryti iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ne pačios pareiškėjos. Nors pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ paskyros logotipas bei pavadinimas identiški „(duomenys neskelbtini)“ užblokuotam puslapiui „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, nei „(duomenys neskelbtini)“ puslapio „Apie“ skiltyse viešai nenurodyti puslapio administratoriai, todėl iš viešai prieinamos informacijos neįmanoma tiesiogiai susieti pareiškėjos su nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ paskyra. Be to, pareiškėjų akcentuota bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės jiems dėl jų asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

4.4. Kadangi pareiškėjai nepagrindė ir nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu pasireiškia jų tariamas prieglobsčio prašymo motyvo (vaikų paėmimas iš šeimos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju) nesuderinamumas su surinkta kilmės valstybės informacija, tokie pareiškėjų skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

4.5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neišsiunčiami iš Lietuvos Respublikos, o priešingai, jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, todėl jų grąžinimo ar išsiuntimo klausimas nesprendžiamas nagrinėjamoje byloje, be to, vien aplinkybė, jog kilmės šalyje pažeidžiamos žmogaus teisės, nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

4.6. Pareiškėja nei apklausų metu, nei skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, indikuojančių, kad ji bei nepilnamečiai vaikai galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) globos institucijų akiratį, arba jog į tokį akiratį būtų patekę anksčiau, taip pat ir išvykimo iš kilmės valstybės metu, arba dėl su pareiškėjos sutuoktiniu ir jos vaikų tėvu susijusių aplinkybių. Pareiškėjai savo teiginius šiuo aspektu grindė išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, pateikė tik hipotetinius ir neapibrėžtus teiginius, kurie neparemti objektyviais individualiais įrodymais bei neperžengė didesnės nei hipotetinės arba vien teorinės tikimybės slenksčio.

4.7. Nenustatyta, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gresia persekiojimas, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. A. L. ir pareiškėjai 2022 m. balandžio 19 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas priėmė 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau išduoti jiems leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjams apskundus minėtą Migracijos departamento sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą (administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jų skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6.2. Pareiškėjai 2025 m. vasario 24 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, priėmė ginčijamą Sprendimą nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai dėl jų nurodytų aplinkybių (puslapio „(duomenys neskelbtini)“ užblokavimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio mėnesį; grasinimų socialiniuose tinkluose; bandymo įsilaužti į pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ programėlės paskyrą; naujo puslapio „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo „(duomenys neskelbtini)“ platformoje; paramos (duomenys neskelbtini); pareiškėjos baimės prarasti nepilnamečių vaikų globą) susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui dėl vienos iš 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Sprendime taip pat pažymėta, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai, egzekucija arba mirties bausmė, arba tikimybė jų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) patirti rimtą žalą dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, jog siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančių asmenų (pareiškėjų) prašymas yra pagrįstas, jų prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjai byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius apie tai, jog jie galbūt buvo (ir / ar būtų) persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų dėl pareiškėjos puslapio „(duomenys neskelbtini)“ užblokavimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ bei grasinimų socialiniuose tinkluose, o taip pat bandymo įsilaužti į pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ programėlės paskyrą ir skiriamos paramos (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos pasakojimo apie dalyvavimą socialiniame tinkle (puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir jo užblokavimą), nurodė, jog nėra jokių įrodymų, kad ji buvo sulaikyta ir / ar patraukta administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn ir / arba tikėtinas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos) ėmėsi arba planuoja imtis administracinių arba baudžiamųjų procesinių veiksmų.

10. Teismas akcentavo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, padarė tokias išvadas: nors (duomenys neskelbtini) yra vykdomas privačių asmenų puslapių socialiniuose tinkluose blokavimas (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu, atsakomybė pagal šį įstatymą (duomenys neskelbtini) yra numatyta tik už nutarimo dėl draudžiamos informacijos blokavimo nevykdymą ir taikoma tiems, kas turi vykdyti blokavimo nutarimą – telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams (t. y. socialinių tinklų atveju – jų administracijoms). Teismas vertino, jog pareiškėjai nenurodė daugiau aplinkybių, detalių apie galimą pareiškėjos ir jos vaikų sistemingą valdžios institucijų persekiojimą, apie tai, kad jiems būtų taikomos sistemingos poveikio priemonės, grasinimai ar pan. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teigia, kad jai gali būti iškelta baudžiamoji byla už nurodytos informacijos viešą skleidimą (ji aktyviai savo socialiniame tinkle reiškia (duomenys neskelbtini) režimui ir karui prieš (duomenys neskelbtini) priešišką poziciją), t. y. tinkamai neįvertinta pareiškėjos baimė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėja remiasi ir tuo, kad persekiojimo gali sulaukti dėl ankstesnių jos įrašų kanale „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos talpino platformoje „(duomenys neskelbtini)“ jos skelbtais įrašais apie (duomenys neskelbtini) armijos ataką prieš ligoninę ir civilinius objektus (pareiškėja nurodė ir pateikė įrodymus apie du įrašus – dėl ligoninės atakos ir dėl kito civilinio objekto atakos). Teismas sprendė, jog pareiškėja jai kylančią grėsmę kilmės šalyje sieja su turimomis politinėmis pažiūromis ir nurodo, kad už jų turėjimą ji būtų baudžiama. Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, akcentavo, kad vertinant, ar politinės pažiūros gali lemti persekiojimą grįžus į kilmės šalį, reikia atsižvelgti į tai, ar sukėlė įtarimų galimiems persekiotojams ir tuo atveju, kai neįrodoma, kad sukėlė tokių įtarimų, reikia vertinti nurodytų politinių pažiūrų tvirtumą ir galimus veiksmus, kurių jis ėmėsi šioms pažiūroms propaguoti.

11. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėja būtų žinoma aktyvistė, o vien minėti du įrašai, nesant požymių apie kitokią intensyvią veiklą, vertintini labiau kaip atsitiktinio / epizodinio pobūdžio. Be to, teismas pažymėjo, kad nesant duomenų apie plačią sklaidą negalima daryti išvados, jog tai sudarytų pakankamai pagrįstą baimę, jog (duomenys neskelbtini) režimui tai būtų pakankamas motyvas pradėti persekiojimą.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos vėlesnių įrašų (pateiktų platformoje „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo užblokuotas kanalas platformoje „(duomenys neskelbtini)“) akcentavo, kad Sprendime aiškiai pasisakyta, jog įvertinus pareiškėjos socialinio tinklo turinį ir jo sklaidą, matyti, kad dauguma įrašų puslapyje yra skirti lyties, asmeninių santykių, moterų teisių tematikai, kuri, be kita ko, yra talpinama humoristine forma, be to, įrašai puslapyje netgi talpinami iš dviejų paskyrų, o dauguma netgi ne pačios pareiškėjos, kas reiškia, jog neįmanoma tiesiogiai susieti pareiškėjos su jos nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ paskyra. Teismas pažymėjo, kad Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl pareiškėjos pasisakymų ir veiklos socialiniuose tinkluose jai gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, todėl aplinkybės dėl puslapio „(duomenys neskelbtini)“ užblokavimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ bei komentatorių grasinimų socialiniuose tinkluose savaime nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės tikimybės.

13. Nors pareiškėjai nurodė, kad jų baimė, jog prieš pareiškėją ir jos vaikus bus taikomos represinės priemonės, tikslu susidoroti su ja ir sutuoktiniu dėl politiškai motyvuoto teisėsaugos institucijų susidomėjimo pareiškėjos šeima, tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjai nėra išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos, priešingai, jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, o tai, jog pareiškėjų kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimu ir atmetė pareiškėjų argumentus, jog atsakovas neatliko kompleksinio jų situacijos vertinimo, o apsiribojo paviršutinišku pareiškėjos (ir jos vaikų) prieglobsčio prašymo tyrimu bei izoliuotai įvertino jiems kylančių grėsmių patirti persekiojimo veiksmus, pagrindus ir priežastis. Teismas akcentavo, jog Sprendime dėl pareiškėjos teiginio, kad jos atžvilgiu yra jai grasinama, atrašant komentarais į jos asmeninę paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas, įvertinęs, jog šiuo atveju negalima konstatuoti nenustatytos tapatybės trečiųjų asmenų autentiškumo fakto, taip pat neįmanoma nustatyti šių asmenų galimų ketinimų bei motyvų imtis veiksmų prieš prieglobsčio prašytoją, kadangi prielaidos apie šias aplinkybes nėra paremtos nei išorine, nei pačios prieglobsčio prašytojos nurodyta informacija, įvertino, kad pateiktos grasinimų ekrano nuotraukos nėra pagrįstas įrodymas, o pareiškėjos argumentas, kad įvyko bandymai perimti jos „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, neleidžia nustatyti priežastinio ryšio tarp nurodyto įvykio ir kitų prieglobsčio prašytojos nurodytų aplinkybių bei tikėtino persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) galimų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas detaliai ištyrė situaciją, jog po pareiškėjos administruojamo puslapio „(duomenys neskelbtini)“ blokavimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, ji įkūrė puslapį identišku pavadinimu platformoje „(duomenys neskelbtini)“ ir nors ši aplinkybė nekelia abejonių, nes 2024 m. vasario 26 d. apklausos metu pareiškėja rodė šią paskyrą, tačiau vertintina tai, jog nagrinėjamas puslapis sukurtas 2024 m. rugsėjo 2 d. ir turi tik 19 sekėjų (taipogi jame patalpintos 602 nuotraukos ir 64 vaizdo įrašai, kurie paskyroje vidutiniškai sulaukia nuo kelių iki keliolikos peržiūrų). Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėja kelia abejonę ir baiminasi dėl skelbiamo turinio savo puslapyje, tačiau atsakovo nustatyta, jog tik maža dalis puslapyje talpinamo turinio yra skirta karui (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) vadovybės kritikai, o dauguma įrašų, kaip jau minėta, puslapyje yra skirti lyties, asmeninių santykių, moterų teisių tematikai, didelė dalis turinio yra talpinama humoristine forma.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos baimės nukentėti už jos piniginę paramą (duomenys neskelbtini), nurodė, jog Sprendime, remiantis pareiškėjos pasakojimu apklausos metu, šias aukas ji mokėjo bankiniais pavedimais iš lietuviškos banko sąskaitos paramą renkančioms lietuviškoms iniciatyvoms „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat (duomenys neskelbtini) organizacijai „(duomenys neskelbtini)“, todėl sprendė, kad mažai tikėtina, jog tokia informacija (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms būtų prieinama, nes vargu, ar turima prieiga prie Lietuvos arba (duomenys neskelbtini) bankinių sistemų ir galėtų sekti jų rėmuose vykstančius bankinius pervedimus.

16. Teismas nurodė, kad Sprendime detaliai įvertinta potenciali rizika iš vaiko (pareiškėjos vaikų) perspektyvos, įvertinus nepilnamečių prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą, amžių, raidą, suvokimo lygį bei priklausomumą nuo tėvų, todėl sprendė, jog nustatytos faktinės aplinkybės ir pagrįstos prielaidos nesuponuoja išvados, kad kilmės šalyje B. L., V. L. ir K. L. gresia persekiojimas dėl jų, kaip vaikų, geriausių interesų pažeidimo.

17. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojų situacija ir individuali jiems kylanti persekiojimo grėsmė, be to, pažymėjo, jog prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju, įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas. Teismas sprendė, jog pareiškėjų paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jiems kyla reali persekiojimo grėsmė. Todėl atmetė pareiškėjų argumentus dėl atsakovo neatlikto detalaus ir individualizuoto aplinkybių tyrimo.

18. Teismas sutiko, kad argumentus dėl pareiškėjams kylančios grėsmės jie grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, pateikia bendrą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o ne apie individualiai jai gresiantį persekiojimą. Teismas akcentavo, kad Sprendime nurodyta Migracijos departamento surinkta visa pareiškėjų kilmės valstybės informacija, o pareiškėjai nepateikė tokią informaciją paneigiančių įrodymų, be to, pažymėjo, jog iš aktualios kilmės valstybės informacijos nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visus savo išvykusius piliečius ir jų veiklą. Nors byloje neginčijama pareiškėjų išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos, tačiau teismas vertino, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie pareiškėjų teiginiai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikytini jų atžvilgiu.

19. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, todėl sprendė, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino visus pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus ir pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad jų nurodyti argumentai, kuriais jie grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kadangi pareiškėjai nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, teismas darė išvadą, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Be to, kadangi remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), teismas nurodė, kad jie taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjų pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, sprendė, jog skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti. Netenkinus pagrindinio pareiškėjų reikalavimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti jį pareiškėjų prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prieglobsčio teisės standartus ir neištaisė Migracijos departamento teisės taikymo klaidų, neatliko motyvuoto vertinimo ir skundžiamame sprendime pareiškėjos aplinkybes vertino atskirai, t. y. izoliuotai, o ne kaip aplinkybių visumą, todėl neatskleidė pareiškėjos bei jos vaikų bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas iš esmės atkartojo EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime T. K. ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55978/20 (toliau – ir EŽTT Sprendimas), identifikuotus prieglobsčio procedūros Lietuvoje trūkumus, nulemiančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnio pažeidimą, o tai parodo netinkamo prieglobsčio prašymų, grindžiamų politiniais įsitikinimais, vertinimo sistemiškumą.

22.2. Pareiškėjai kilmės valstybėje gresia pavojus dėl jos aktyvios pilietinės pozicijos ir (duomenys neskelbtini) režimo vykdomai politikai prieštaraujančių politinių pažiūrų. Pareiškėjos socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, kurio administratorė ji yra, buvo užblokuota (duomenys neskelbtini) prokuratūros prašymu dėl draudžiamos informacijos publikavimo, o pareiškėja joje ne kartą kritikavo (duomenys neskelbtini) režimą, publikavo antikarinius įrašus. Minėtus įrašus pareiškėja publikavo iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), o išvykus – toliau aktyviai vedė šią socialinę paskyrą iki jos užblokavimo, skelbdama naujienas ir nuotraukas apie (duomenys neskelbtini) atakas gyvenamiesiems pastatams ir ligoninėms (duomenys neskelbtini), taip pat kitus faktus apie karą. Tai, kad už antikarinius įrašus ir publikacijas internete apie (duomenys neskelbtini) armijos nusikaltimus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiai ne tik baudžiami baudomis, bet ir įkalinami (ypač už pakartotinius epizodus), yra visuotinai žinoma informacija, be to, po puslapio „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ blokavimo pareiškėja įkūrė puslapį identišku pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, kurioje toliau publikuoja antikarinius įrašus ir kritiką (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėja aukoja (duomenys neskelbtini) armijai per Lietuvos organizaciją „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo renkant aukas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kanale. Taigi, net išvykus iš (duomenys neskelbtini) ji toliau aktyviai remia (duomenys neskelbtini) ir smerkia karą, kurį pradėjo (duomenys neskelbtini) režimas, taip pat atvirai reiškia savo politines pažiūras, o dėl aktyvios pilietinės ir politinės pozicijos pareiškėja internete susilaukia grasinimų. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas tokių faktų neginčija ir pripažįsta juos nustatytais materialiniais faktais.

22.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos baimė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta, nes ji nėra žymi aktyvistė. Su pareiškėjos byla pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ir kilmės valstybės informacijos pažyma, paruošta paties Migracijos departamento, iš kurios aiškiai matyti, kad pareiškėjos profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiai, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) režimą, ypatingai už karą (duomenys neskelbtini), susilaukia persekiojimo net nebūtinai būdami žymiais aktyvistais, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios kilmės informacijos nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių kontekste.

Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija rodo, jog priešingai nei to reikalauja pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neturi būti „žinoma aktyvistė“, kad būtų persekiojama (duomenys neskelbtini) režimo, nes (duomenys neskelbtini) režimas persekioja (duomenys neskelbtini) piliečius už menkiausią kritiką, be to, nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų pirmosios instancijos teismo reikalavimą, kad pareiškėja, siekdama įrodyti persekiojimo pagrįstumą, turi būti „žinoma aktyviste“. Tai, kad asmenys, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) valdžią, yra sistemiškai persekiojami, patvirtina ir kiti nepriklausomi, kompetentingi bei objektyvūs šaltiniai (2024 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) duomenys, 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) straipsnis „Laisvės radijo apklausoje prieš karą pasisakęs (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 5 metams priverstinio darbo”, 2023 m. liepos 4 d. straipsnis „(duomenys neskelbtini) srities gyventojui buvo pradėta byla dėl „netikrų naujienų“ apie kariuomenę dėl įrašų „(duomenys neskelbtini)“).

Taigi, aktuali kilmės valstybės informacija aiškiai parodo, kad bet koks viešas ir kritiškas pasisakymas (duomenys neskelbtini) režimo atžvilgiu sąlygoja diskriminacinio pobūdžio administracinį ar baudžiamąjį persekiojimą net ir paprastų žmonių, niekada nedalyvavusių aktyviose veiklose, atžvilgiu. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog su (duomenys neskelbtini) režimą kritikuojančiais ir karui nepritariančiais asmenimis yra sistemiškai netinkamai elgiamasi, o pareiškėjai turėjo būti taikoma EŽTK 3 straipsnio apsauga, nes ji pasisakė socialiniuose tinkluose, kritikavo karą (duomenys neskelbtini), rėmė (duomenys neskelbtini) karine pajėgas ir tai darė viešai.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo reikalauti, kad pareiškėja įrodytų, jog yra kitų ypatingų individualių aplinkybių (tai, kad ji būtų buvusi žymia aktyviste ar pan.), nes dėl to EŽTK 3 straipsnyje numatyta apsauga būtų iliuzine. Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško aktualios ir naujausios kilmės valstybės informacijos vertinimo, todėl netinkamai įvertino pareiškėjos priklausymo sistemiškai persekiojamai (duomenys neskelbtini) režimo vykdomos politikos grupei faktą, kaip nepakankamą konstatuoti pareiškėjos realią ir visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojamą ir EŽTK 3 straipsnio draudžiamus veiksmus.

22.4. Analogiškai kaip EŽTT Sprendime, pirmosios instancijos teismas nevertino panašioje situacijoje kaip pareiškėja esančių asmenų padėties. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos surinktų patiktų skaičius ir sekėjų skaičius nėra pakankamas jos baimei pagrįsti, be to, anoniminiai grasinimai ar jos paskyros blokavimas taip pat nėra pakankami faktai, įrodantys pareiškėjos baimės pagrįstumą, tačiau neaišku, kuo vadovaujasi tiek teismas, tiek atsakovas darydami tokias išvadas, nes nenurodoma, kokia apimtimi, pastovumas, nuoseklumas ar matomumas būtinas, kad būtų konstatuojama visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu pareiškėjai sukuriama įrodinėjimo našta, kurios neįmanoma įvykdyti, nes ji nežino, kokius įrodymus, atitinkančius atsakovo bei teismo taikomus standartus, ji turėtų pateikti. Nors atsakovas suskaičiavo sekėjus ir „patiktukus“, tačiau nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjos turimų sekėjų skaičius nėra pakankamas, jog ji sulauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos persekiojimo dėl šiose paskyrose viešai reiškiamų opozicinių (duomenys neskelbtini) režimui pažiūrų, be to, neatsižvelgta į tai, kad ji jau turėjo socialinių tinklų paskyrą, kuri atkreipė teisėsaugos dėmesį ir jau buvo blokuota, tokiu pat pavadinimu, taigi, pareiškėja jau yra susidūrusi su neteisėtais (duomenys neskelbtini) režimo veiksmais ir jau yra atkreipusi persekiotojo dėmesio.

Persekiojami yra asmenys nepriklausomai nuo žinomumo, o nedidelis (iki 10) „patiktukų“ ar sekėjų skaičius nėra lemiamas veiksnys, paneigiantis baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas sistemiškai nesilaiko prieglobsčio teisės standartų ir pareiškėjos baimės būti persekiojamai kilmės valstybėje pagrįstumą vertina išskirtinai per savo kriterijų sąrašą, kurio turinio neatskleidžia ir nepagrindžia nei kilmės valstybės informacija, nei jokiais kitais objektyviais duomenimis, o pirmosios instancijos teismas neatlieka šių neaiškių kriterijų turinio savarankiško vertinimo kilmės valstybės informacijos kontekste.

Įvertinus panašioje situacijoje kaip pareiškėja esančių asmenų padėtį, kaip to reikalauja EŽTT jurisprudencija, akivaizdu, kad pareiškėjos baimė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) dėl pasisakymų socialiniuose tinkluose yra visiškai pagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas ir atsakovas teigė, kad anoniminiai grasinimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pagrįstą pareiškėjos baimę būti persekiojamai (duomenys neskelbtini), tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nerinko ir nevertino informacijos apie tai, kas nutinka, kai valdžią kritikuojantys asmenys atkreipia (duomenys neskelbtini) valdžią itin palaikančių asmenų dėmesį, kaip tai nutiko pareiškėjos atveju.

Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kuo remdamasis padarė išvadą, kad pareiškėjos individualių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad jai (duomenys neskelbtini) grėstų netinkamas elgesys, priešingas EŽTK 3 straipsniui, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais ir subjektyviais pamąstymais, paremtas išimtinai spėliojimu, nes nebuvo jokių objektyvių duomenų dėl žiniasklaidos stebėsenos apimties, „patiktukų“ statistikos, menko įrašų dėmesio ir grasintojų keliamos grėsmės. Pareiškėjos išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) keltų realią grėsmę jai patirti kankinimus ar kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, pažeistų EŽTK 3 straipsnį.

22.5. Byloje buvo privalu atsakyti į klausimą, ar pareiškėjai, kuri aktyviai kritikuoja (duomenys neskelbtini) karinę invaziją (duomenys neskelbtini) ir reiškia nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui, viešai reiškiant savo politinius įsitikinimus socialinėje medijoje bei atliekant kitus pilietinės iniciatyvos veiksmus, išvykus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, saugu viešai išreikšti (duomenys neskelbtini) tokius savo politinius įsitikinimus ir apskritai grįžti į savo kilmės valstybę. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas tokios klausimo nenagrinėjo ir nevertino, nes susitelkė tik į praeities įvykius, tokiu būdu neatliekant perspektyvinio vertinimo, be to, pareiškėjos individualios aplinkybės buvo vertinamos izoliuotai, neatsižvelgiant į visų aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko perspektyvinio pareiškėjos situacijos vertinimo ir sukūrė jai per didelę įrodinėjimo naštą, siedamas visiškai pagrįstos baimės elementą su jau įvykusiu ar vykstančiu persekiojimo faktu. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjai sukuria neproporcingai didelę naštą įrodyti, kad ji jau buvo identifikuota (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, tačiau toks reikalavimas yra nesuderinamas su taikytinoje teisėje įtvirtintais reikalavimais bei kitais prieglobsčio teisės standartais.

Paskirstydami įrodinėjimo naštą ir vertindami, ar pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pažeidė taikytinas Tvarkos aprašo nuostatas, neteisingai interpretavo EŽTT praktiką, Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro valdybos (toliau – ir UNHCR) gaires, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, be to, pasirinktas įrodinėjimo naštos paskirstymas taip pat prieštarauja ESTT praktikai ir ESPA gairėms.

Pareiškėja yra identifikuota, o tai įrodo aplinkybė, kad jos socialinė paskyra „(duomenys neskelbtini)֧“ jau buvo blokuota dėl (duomenys neskelbtini) režimui nepriimtino turinio. Pareiškėja pateikia (duomenys neskelbtini) interneto tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnį, kuriame ji minima ir prašo jį prijungti prie bylos, nurodydama, kad negalėjo šių duomenų pateikti anksčiau, nes apie šį straipsnį nežinojo, o vos sužinojusi apie tai pranešė savo advokatui ir šiuo metu teikia naujai sužinotus duomenis teismui.

Pareiškėjos situacija nebuvo vertinama kaip individualių aplinkybių visuma – atsakovas, išskyręs atskirus epizodus, juos vertino atsietai vienas nuo kito, o pirmosios instancijos teismas itin formaliai ir izoliuotai vertino faktines bylos aplinkybes kiekvieną atskirai, neapjungiant jų į visumą. Pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini) ir tęsiant režimo kritiką bei reiškiant nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), jai grėstų administracinė, o vėliau ir baudžiamoji atsakomybė, o tai patvirtina Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko vertinimo, su kuo susidurs pareiškėja toliau kritikuodama (duomenys neskelbtini) režimą ir smerkdama karą (duomenys neskelbtini), taip pat kokios jai kyla rizikos patirti kankinimus ar kitokį nežmonišką elgesį bei kitus persekiojimo veiksmus, o tik apsiribojo deklaratyviu spėjimu, jog galbūt pareiškėja dar nepatraukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja nuosekliai reiškia savo pažiūras, o tai darė tiek būdama (duomenys neskelbtini), tiek jau atvykus į Lietuvą, be to, net užblokavus jos socialinio tinklo paskyrą dėl pasisakymų prieš (duomenys neskelbtini) režimą, ji toliau tęsia šią veiklą, taigi, jos politinės pažiūros yra giliai įsišaknijusios.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pažiūrų tvirtumą, turėjo vertinti jai kylančias grėsmes nepriklausomai nuo to, ar ji gali įrodyti jau sukėlusi įtarimų persekiotojui, ar ne. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas negali preziumuoti ir tikėtis, kad pareiškėja nutrauks savo veiklą siekdama išvengti persekiojimo (duomenys neskelbtini), nes tokia prezumpcija prieštarautų ESTT praktikai (žr. ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. C-151/22). Nors pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pareiškėjos baimę, kad grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), „ji arba jos vaikai galėtų būti išnaudoti kaip manipuliacinis įrankis tam, siekiant paveikti S. L. vyrą, bei B.

L., K. L. ir V. L. tėvą A. L.“, atmetė kaip nepagrįstą, tokia pozicija laikytina nesuderinama su paties Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareiškėjai kylančių grėsmių vertinimą, inter alia (be kita ko) tinkamai neatlikęs tokių grėsmių perspektyvinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti papildomus įrodymus apie jau atliekamus represyvinius veiksmus – pareiškėjos paiešką, patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir pan., neatsižvelgė į EŽTT Sprendime įtvirtintus standartus, o tai nulėmė neteisingą bylos išsprendimą ir bei nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

22.6. Pirmosios instancijos teismas formaliai sprendime pritarė Migracijos departamento išvadoms ir neatliko savarankiško kilmės valstybės informacijos ir panašioje kaip pareiškėjai situacijoje atsidūrusių asmenų patiriamo persekiojimo atvejų, jų sistemiškumo, žiaurumo, visuotinumo vertinimo, o lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir nepagrįstos išvados dėl pareiškėjams kylančių grėsmių padarymą.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti galioti.

24. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. EŽTT Sprendimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje pareiškėjas, Tadžikistano Respublikos pilietis, grindė savo baimę būti persekiojamu dėl to, kad jis priklausė Tadžikistano islamo atgimimo partijai (toliau – ir TIAP), opozicinei politinei partijai, kuri Tadžikistane buvo uždrausta ir paskelbta teroristine organizacija. Minėtoje byloje nustatyta, kad asmenys priklausė TAIP, iš to ir kildinamas jų profilis, t. y. priklausymas asmenų grupei, kurios visi nariai sistemiškai yra persekiojami. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikia objektyvių įrodymų, kad visi asmenys, kurie bent kartą yra sukritikavę (duomenys neskelbtini) valdžią, yra sistemiškai persekiojami. Kadangi nurodytos EŽTT bylos ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, nėra pagrindo vadovautis nurodytu EŽTT Sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra Tadžikistano Respublikos piliečiai ir TIAP nariai, todėl savaime nėra priskirtini tam pačiam profiliui, kuris buvo nagrinėjamas nurodytoje EŽTT byloje ir kuris, remiantis EŽTT Sprendime sukurtu precedentu, susiduria su sistemingu persekiojimu. Pareiškėjų atveju EŽTT Sprendimas aktualus tik jeigu jų individualioje situacijoje gali būti taikytinas bendras byloje nustatytas principas, remiantis kuriuo, tam, kad pakankama persekiojimo tikimybė būtų konstatuota neatsižvelgiant į pareiškėjų individualias riziką didinančias aplinkybes, būtina nustatyti dviejų sąlygų buvimą: 1) kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog kilmės valstybėje egzistuoja apibrėžta asmenų grupė, kuri sistemingai susiduria su persekiojimui prilygintinais veiksmai; 2) kad prieglobsčio pasiprašęs asmuo priklauso tokiai grupei. Pareiškėjų atveju kilmės valstybės informacija neleidžia konstatuoti, kad jie priskirtini tokiai apibrėžtai grupei, kuriai (duomenys neskelbtini) persekiojimas yra taikomas sistemingai.

24.2. Apeliaciniame skunde vertinant pareiškėjos „profilį“ yra pateikiama kilmės valstybės informacija, kuri iš esmės apsiriboja bendros žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini) įvertinimu bei kelių pavienių kitiems asmenims taikytų sankcijų atvejų aprašymu, nenurodant ar / kodėl tie asmenys yra priskirtini tam pačiam skunde aprašytam profiliui, kaip pareiškėja. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjos profilį apibrėžiančias savybes (turi užblokuotą puslapį „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kitą aktyvų puslapį „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, aukoja (duomenys neskelbtini) armijai per Lietuvos organizaciją „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kanale), tačiau pateikiamas atvejų aprašymus apie asmenis, kurių situacija akivaizdžiai nėra identiška pareiškėjos situacijai. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktos kilmės valstybės informacijos ribotumą, ši informacija taip pat neleidžia tinkamai įvertinti persekiojimo atvejų (duomenys neskelbtini) masto ir konstatuoti persekiojimo sistemiškumo.

24.3. Nors pareiškėja teigia, kad šiuo atveju įvertinus jos individualų profilį, susijusį su atskira jos politiškai orientuota veikla kilmės valstybėje, dėl tokio profilio asmenų persekiojimo kilmės valstybėje ši persekiojimo baimė taip pat kyla ir pareiškėjai, iš bylos medžiagos nematyti, jog pareiškėja kilmės valstybėje ar Lietuvos Respublikoje būtų tiek aktyviai ir nuosekliai dalyvavusi opozicinėje veikloje, jog pagal analogiją su kitų asmenų patirtu persekiojimu būtų galima teigti, kad taip pat ir pareiškėjai kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų.

24.4. Pareiškėjai cituoja selektyvią kilmės valstybės informaciją, ištraukdami ją iš konteksto ir pateikdami tik jiems palankią dalį, be to, nesusieja jos su savo individualia situacija, priešingai, ją vertina izoliuotai. Migracijos departamento pateiktoje pažymoje apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtą mobilizaciją (toliau – ir Pažyma), nurodyta, kad vien per pirmąjį mėnesį jie (valdžios institucijos) suėmė daugiau nei 15 000 protestuotojų ir jiems iškėlė tūkstančius administracinių ir šimtus baudžiamųjų bylų, kurie (demonstrantai) po (duomenys neskelbtini) įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose rengė masinius protestus prieš (duomenys neskelbtini) invaziją į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai dalyvavo protestuose ar juos rengė. Taigi, pareiškėjai nepagrįstai cituoja būtent šią kilmės valstybės informaciją, nes jų veiksmai neatitinka minėtų asmenų veiksmų, kurie galėjo susilaukti persekiojimo. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai cituoja Pažymos 3 ir 4 puslapius, nes juose yra labai konkretūs atvejai ir asmenų veiksmai, kurių pareiškėjai neatliko ir nevykdė, t. y. jų individuali situacija neatliepia ir nėra tapati Pažymoje pateiktiems atvejams. Byloje įvertinus pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvus (socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ puslapio „(duomenys neskelbtini)“ blokavimas) nenustatyta jokių individualia aplinkybių ar požymių, dėl kurių pareiškėjai būtų nubausti administracine arba baudžiamąja tvarka dėl puslapyje skelbto turinio, pareiškėjai nenurodė bei tyrimo metu iš kitų šaltinių taip pat nebuvo nustatyta jokių konkrečių individualių aplinkybių, indikuojančių, jog tikėtinas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos) ėmėsi arba planuoja imtis administracinių arba baudžiamųjų procesinių veiksmų dėl šio turinio. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjų situacija atitinka Pažymoje nurodytą bendrą padėtį (duomenys neskelbtini).

24.5. Remiantis ESPA informacine pažyma „(duomenys neskelbtini), svarbiausi pokyčiai žmogaus teisių ir karinės tarnybos srityse“, represijoms už viešą reiškimąsi prieš karą vykdyti (duomenys neskelbtini) vartojamas Baudžiamojo kodekso 207.3 straipsnis, baudžiantis už „melagingos“ informacijos apie (duomenys neskelbtini) karines pajėgas ir valstybės institucijas skleidimą, bei Baudžiamojo kodekso 280.3 straipsnis ir identiškos sudėties Administracinių nusižengimų kodekso 20.3.3 straipsnis dėl (duomenys neskelbtini) karinių ir valstybės institucijų diskreditavimo.

Remiantis 2025 m. gegužės mėn. OVD-Info duomenimis (naujausi prieinami duomenys tyrimo metu), nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 26 d. pagal 2022 m. įvestus naujus baudžiamuosius straipsnius (duomenys neskelbtini) dėl viešo reiškimosi prieš karą (duomenys neskelbtini) iš viso buvo pradėtos baudžiamosios bylos 1 162 asmenų atžvilgiu. Daugiausiai baudžiamųjų bylų pradėta karo pradžioje – per (duomenys neskelbtini) pradėtos 436 baudžiamosios bylos, 2023 m. – 365 baudžiamosios bylos, 2024 m. – 210 baudžiamųjų bylų, o nuo 2025 m. pradžios – 35 bylos.

Administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimo kodekso 20.3.3 straipsnį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. birželio 24 d. nubausti 11 434 asmenys, iš kurių 787 nuo 2025 m. pradžios iki 2025 m. birželio 24 d. Be to, remiantis OVD-Info duomenimis, iškeliamų baudžiamųjų ir administracinių bylų mastai skiriasi skirtingose (duomenys neskelbtini) regionuose. Daugiausiai baudžiamųjų bylų už viešą nepritarimą karo veiksmams prieš (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pradėta (duomenys neskelbtini) mieste (186 baudžiamosios bylos), (duomenys neskelbtini) (84 baudžiamosios bylos) ir (duomenys neskelbtini) srityje bei (duomenys neskelbtini) (34 baudžiamosios bylos).

Atsižvelgiant į didelį gyventojų skaičiaus skirtumą tarp skirtingų (duomenys neskelbtini) subjektų, savo 2025 m. ataskaitoje apie represijas (duomenys neskelbtini) OVD-Info išvedė 100 000 gyventojų tenkantį kaltinamųjų skaičių baudžiamosiose antikarinėse bylose pagal (duomenys neskelbtini) regionus. Remiantis minėta statistika, didžiausia baudžiamųjų bylų proporcija tenka (duomenys neskelbtini) autonominiai apskričiai (26,1 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) autonominiai apskričiai (22,9 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) sričiai (8,2 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) autonominiai sričiai (7,5 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) (5,2 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) (4,1 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų), (duomenys neskelbtini) kraštui (3,8 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų) ir (duomenys neskelbtini) (3,3 baudžiamosios bylos / 100 000 gyventojų).

Tuo tarpu iš 11 307 administracinio nusižengimo bylų, pradėtų nuo (duomenys neskelbtini), daugiausiai pradėta buvo (duomenys neskelbtini) mieste (1 195 nuo karo pradžios) bei okupuotoje (duomenys neskelbtini) (1 162 administracinės bylos). Pareiškėjų paskutinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) srityje) nuo (duomenys neskelbtini) pradėtos 125 administracinės ir 13 baudžiamųjų bylų, o tai atsižvelgiant į 1 456 791 gyventojų turinčios (duomenys neskelbtini) srities populiaciją, proporcingai sudaro 0,7 baudžiamąsias bylas / 100 000 gyventojų.

24.6. Pareiškėjų apeliaciniame skunde pateikti keliolika pavienių kitų asmenų atvejų aprašymai negali būti laikomi pakankamu argumentu pripažinti pareiškėjų visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą, netaikant jiems reikalavimo atskirai įvertinti su jais asmeniškai susijusių individualių riziką didinančias aplinkybes, kadangi šie atvejai apeliaciniame skunde yra parinkti išrinktinai, neatsižvelgiant į platesnį kilmės valstybės kontekstą. Išrinktinai cituojant pavienius atvejus, (duomenys neskelbtini) galima aptikti pavyzdžių, kai su persekiojimu nesusidūrė asmenys, kurių vieša prieš karą nukreipta veikla buvo žymiai platesnio pobūdžio, nei pareiškėjos. Todėl toks pareiškėjų selektyvus informacijos nurodymas ir citavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai dėl pareiškėjos profilio ar jai gresiančio persekiojimo. Pareiškėjai negali būti palyginama apimtimi priskiriami aiškiai apibrėžtai grupei, kokia yra TIAP EŽTT Sprendime, kilmės valstybės informacija apie kurią patvirtintų tokios grupės sistemišką persekiojimą.

24.7. Pareiškėjų nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. eA-1519-552/2022) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje teismui buvo pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad prieglobsčio prašytojas yra nuteistas kilmės valstybėje, jog priklauso opozicinei partijai ir kitus įrodymus, kuriais pagrindė savo politinius įsitikinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie kilmės valstybėje yra nuteisti, identifikuoti kaip grėsmė vykdomai politikai ar priklauso opozicinei partijai.

24.8. Kritiškai vertinami pareiškėjų teiginiai dėl perspektyvinio vertinimo ir naštos paskirstymo. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, prieglobsčio prašytojai paprastai yra vienintelės šalys, galinčios pateikti informaciją apie savo asmenines aplinkybes, todėl įrodinėjimo našta taip pat tenka prieglobsčio prašytojams, t. y. jie kuo greičiau privalo pateikti visus su jų individualiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, reikalingus jų tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Tokia pareiga taip pat yra įtvirtinta ir Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte, be kita ko, minėtas reikalavimas numatytas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) dokumentuose, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat vėlesnėje ESTT praktikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo. Priešingai, įvykdė savo pareigą, surinko visą jam prieinamą ir bylai aktualią kilmės valstybės informaciją, įvertino visus pareiškėjų pateiktus paaiškinimus ir įrodymus.

24.9. Pareiškėja selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo byloje C-151/22 išaiškinimus. Minėtoje byloje ESTT tik nurodo žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, jog prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau tiesiogiai ir atskirai pabrėžia, kad šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui. Pareiškėjos cituojami punktai yra tik argumentavimo dalis, kuria remiantis ESTT konstatavo tai, kas iš tikro buvo sprendžiama byloje – jog net viešai neišreikštos politinės pažiūros yra tiesiog pakankamos konstatuoti jų buvimui, nepriklausomai nuo prieglobsčio prašytojui kylančios grėsmės.

24.10. Nors tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvo (vaikų paėmimas iš šeimos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju) nesuderinama su surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindžia ir nepaaiškina, kaip ir kokiu būdu pasireiškia jų tariamas nesuderinamumas, todėl tokie pareiškėjų skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

24.11. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 25M19359, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Byloje nustatyta, kad A. L. ir pareiškėjai pateikė prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu nusprendė nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau išduoti jiems leidimus laikinai gyventi. Šis atsakovo sprendimas buvo patikrintas teismine tvarka, o pareiškėjų skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

27. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktą paskesnį prieglobsčio, ginčijamu Sprendimu jo netenkino. Sprendime nurodyta, kad atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai dėl jų nurodytų aplinkybių (puslapio „(duomenys neskelbtini)“ užblokavimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio mėnesį; grasinimų socialiniuose tinkluose; bandymo įsilaužti į pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ programėlės paskyrą; naujo puslapio „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo „(duomenys neskelbtini)“ platformoje; paramos (duomenys neskelbtini); pareiškėjos baimės prarasti nepilnamečių vaikų globą) susidurtų su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui dėl vienos iš Konvencijoje nurodytų priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai, egzekucija arba mirties bausmė, arba tikimybė jų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) patirti rimtą žalą dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, todėl sprendė, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino visus pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus ir pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad jų nurodyti argumentai, kuriais jie grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kadangi pareiškėjai nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, teismas taip pat darė išvadą, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Be to, kadangi remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), teismas nurodė, kad jie taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prieglobsčio prašytojai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai atliko pareiškėjai kylančių grėsmių vertinimą, nesivadovavo teismų praktika, neatsižvelgė į EŽTT Sprendime įtvirtintus standartus.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašomu pridėti prie bylos įrodymu straipsniu interneto tinklapyje, netenkina pareiškėjos prašymo dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos, kadangi pareiškėja nepagrindė, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, taip pat EŽTT praktiką. Teisėjų kolegija nesikartodama vertins pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kuriais vertinami ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai.

33. Pareiškėja akcentuoja, kad pagrindiniai jos nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai yra tvirtai ir aiškiai išreikšti opoziciniai įsitikinimai ir (duomenys neskelbtini) valdžios kritika ir aktyvus nepritarimas (duomenys neskelbtini) karui prieš (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos pasisakymai socialiniuose tinkluose. Pareiškėja apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareiškėjai kylančių grėsmių vertinimą, tinkamai neatlikęs grėsmių perspektyvinio vertinimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjos akcentuotas aplinkybes (žr. šios nutarties 8–18 p.), darė išvadą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (be kita ko, pareiškėjos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

35. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji pagrindė aplinkybę, jog ji dėl savo pažiūrų yra patekusi į teisėsaugos akiratį, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė pareiškėjos teiktus paaiškinimus dėl buvusio pareiškėjos puslapio blokavimo, aukojimo (duomenys neskelbtini) armijai per Lietuvos organizaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir vertino pareiškėjos nurodytas individualias aplinkybes visos aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Apeliaciniame skunde pareiškėjos pateikiama kilmės valstybės informacija ir atvejų aprašymas apie asmenis, kurių situacija nėra identiška pareiškėjos situacijai.

36. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji, reikšdama politinius įsitikinimus, kilmės valstybėje susidurs su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu, t. y. jai kyla reali persekiojimo grėsmė, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamentas rėmėsi įvairių šaltinių informacija apie kilmės valstybę (Migracijos departamento kilmės valstybės informacijos pažyma, BBC informacija, ESPA informacine pažyma, OVD-Info ir kituose šaltiniuose skelbiamais pranešimais). Įvertinusi byloje esančius įrodymus informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos, kuri grindė prašymą suteikti prieglobstį politinių įsitikinimų pagrindu, individualų profilį.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dalyvavo masiniuose protestuose prieš (duomenys neskelbtini) invaziją į (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja yra opozicijos veikėja ar protestų dalyvė (organizatorė), opozicijos ir (duomenys neskelbtini) valdžios oponentų šalininkė, žmogaus teisių aktyvistė ir kt. Pareiškėjos minimi įrašai socialiniuose tinkluose buvo įvertinti kaip atsitiktinio (epizodinio) pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nenustatyta, kad šios aplinkybės sudarytų pakankamai pagrįstą tikimybę prieglobsčio prašytojams patirti realią žalą dėl pareiškėjos administruoto puslapio.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 2 d. sukurtą puslapį bei nustatė, kad jis turi nedidelį (19) sekėjų skaičių ir sulaukia nuo kelių iki keliolikos peržiūrų. Taip pat nustatyta, kad dauguma jų skirti lyties, asmeninių santykių ir moterų teisių tematikai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįstai sprendė, jog mažai tikėtina, kad nesant duomenų apie plačią pareiškėjos puslapio sklaidą ir įvertinus šio puslapio turinį, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ėmėsi ar planuoja imtis baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų prieš jo administratorių.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas taip pat aiškinosi, ar yra galimybė kilmės valstybėje identifikuoti asmenį, turintį paskyrą ne savo vardu ar pseudonimu. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl anoniminių komentatorių, pripažinta, jog dėl pareiškėjos pasisakymų ir veiklos socialiniuose tinkluose tikimybė pareiškėjams nukentėti dėl anoniminių komentarų internete neperžengia didesnės nei hipotetinės ar teorinės tikimybės ribos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien paskyros užblokavimas, nežinant tokio sprendimo priėmimo priežasties ar pagrindo, savaime neįrodo pareiškėjai gresiančio individualaus persekiojimo.

Taigi bylos duomenys nepatvirtina, kad, remiantis kilmės valstybės informacija, vertinant ją pareiškėjos individualios situacijos kontekste, paskyroje skleidžiama informacija ar pats profilis sulauktų kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio pareiškėjos atžvilgiu.

37. Nors pareiškėja tvirtino, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jai kylančią riziką dėl politinių pažiūrų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog nėra pagrindo manyti, kad nustatytos aplinkybės turėtų patraukti (duomenys neskelbtini) tarnybų dėmesį ir joms suponuoti, jog pareiškėja yra nelojali (duomenys neskelbtini) valdžiai, todėl taip pat sutiktina, kad pareiškėjos baimė šiuo aspektu patirti persekiojimą nėra pagrįsta.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pareiškėjai, kad Migracijos departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-151/22 padarytoms išvadoms. Įvertinus minėtą prejudicinį sprendimą ir ESTT padarytas išvadas šioje byloje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje prieglobsčio prašytojas savo baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje grindė tuo, kad jis dalyvavo Nyderlanduose surengtose demonstracijose prieš Sudano vyriausybę, skatino kitų asmenų dalyvavimą ir vykdė politinę veiklą, kritikavo Sudano vyriausybę savo socialinių tinklapių paskyrose, kai tuo tarpu byloje nėra duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą demonstracijose, o pareiškėjos įrašai socialiniuose tinkluose buvo įvertinti kaip epizodiniai.

Be kita ko, ESTT minėtame sprendime, pažymėdamas, kad Direktyvos 2011/952 10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, jog tam, kad prašytojo pažiūros, įsitikinimai ar tikėjimas, jo kilmės šalyje dar nekėlę galimų persekiojimo vykdytojų įtarimų, galėtų patekti į sąvoką „politinės pažiūros“, pakanka, kad šis prašytojas tvirtintų turintis ar reiškiantis tokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą, tačiau tai neturi įtakos vertinant prašytojo baimės būti persekiojamam dėl tokių politinių pažiūrų pagrįstumą.

Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad minėtoje byloje ESTT konstatavo, jog prieglobsčio klausimą sprendžianti institucija privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmės prieglobsčio prašytojui atsiradimui. Tuo tarpu konstatavimas, jog nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojų politinės pažiūros būtų giliai įsišaknijusios arba net išreikštos, taip pat yra tik žemutinės ribos nustatymas, kadangi rizika patirti persekiojimą kartais gali būti reali, net jeigu prieglobsčio prašytojas ir neišreiškė savo pažiūrų.

Sutiktina su atsakovu, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos tiek, kiek joms reikšmę suteikia persekiotojas. Vis tik teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų ar duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pareiškėją vertina ar yra identifikavusi kaip turinčią minėtus įsitikinimus.

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvo (vaikų paėmimas iš šeimos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju) nesuderinama su surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau pareiškėjai šio teiginio niekaip nepagrindžia ir nepaaiškina kaip ir kokiu būdu pasireiškia jų tariamas nesuderinamumas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pareiškėjai nėra išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos, o turi galiojančius leidimus laikinai gyventi.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jiems kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą. Ir skundžiamame Sprendime, ir pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų būti baudžiami tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjų prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (kilmės valstybėje pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) srityje) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nepateikia savarankiškų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų papildomos apsaugos (ne)suteikimo aspektu.

42. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde pareiškėjai nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. L. (S. L.), taip pat pareiškėjų V. L. (V. L.), B. L. (B. L.) ir K. L. (K. L.), atstovaujamų įstatyminio atstovo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis