f94e4fda-c151-4066-9ccb-71dcc0fd34e8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-487/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22963-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorams Mariui Švanui, Giedriui Tarasevičiui, nuteistajam J.

R. (J. R.), jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo medicinos ekspertui Viačeslavui Kolomecui (Viačeslav Kolomec), vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai, Irinai Pikčilingienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. R. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir J. R. paskirta subendrinta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. R. B. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. B. paskirta subendrinta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , \ n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. J. R. ir R. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡vengdami muitinės kontrolės ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 1.1.

J. R., vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. rugsėjo 17 d. surado transporto priemonę „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriÄ Ä¯gijo G. B. vardu, bei vėliau 2015 m. spalio 7 d. VÄ® „Regitra“ įregistravo Å¡iÄ transporto priemonę R. B. vardu. 1.2. R. B., vykdydamas bendrÄ su J. R. sumanymÄ , paslėpęs labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestÄ . 1.3.

J. R. ir R. B., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., Vilniaus mieste, automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos. 1.4. R. B., vykdydamas bendrÄ su J. R. sumanymÄ , siekdamas iÅ¡vengiant muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tame pačiame automobilyje esančias tas pačias narkotines medžiagas, 2016 m. gegužės 16 d., nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai gabeno narkotines medžiagas iki LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės posto, esančio Vilniaus rajone, LavoriÅ¡kių kaime, kur 2016 m. gegužės 16 d., apie 05.50 val., R.

B. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigÅ«nų, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir iÅ¡imta. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. praÅ¡o priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ procesinį sprendimÄ â€“ panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl J.

R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Teigia, kad nebuvo atlikti veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip dvi baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, o jo pažintis su R. B., nepagrįstai susieta su dviejų nusikaltimų, kurie apeliantui buvo inkriminuoti, padarymu.

Anot apelianto, apkaltinamojo nuosprendžio dalis jo atžvilgiu pagrįsta prielaidomis, kurių teismas nepaÅ¡alino, o jų pagrindu nustatė jo kaltę. Duomenys, kuriais teismas rėmėsi, neatitinka įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme. Be to, byloje atsisakytas tirti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis ir teisinis pagrindas, o to nepadarius, skundžiamo nuosprendžio dalies negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta. 2.2. Apelianto įsitikinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis jo atžvilgiu neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįsta visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieÅ¡ingi duomenys įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ jį (J.

R.) nuteisti itin griežta laisvės atėmimo bausme. Taip pat apeliantas pasisako ir dėl, jo nuomone, teismo paskirtos per griežtos bausmės, atkreipdamas dėmesį, kad teismas paskyrė griežtesnę bausmę, nei to prašė valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras. 2.3. Taip pat apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, pripažindamas tinkamais įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sampratos, tuo pažeidžiant BPK normas, dėl to buvo suvaržytos jo (J.

R.) teisės, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, kas sukliudė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ byloje. Dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų 2.4. Apeliaciniame skunde aptardamas teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo požymio, nebuvimo ir kaltinamųjų atliktų veiksmų kvalifikavimo kaip įvykdytų bendrininkų grupe, apeliantas teigia, kad tuo pačiu teismas, iÅ¡ pareikÅ¡tų kaltinimų paÅ¡alinęs visÄ eilę fakto aplinkybių, nepagrįstai nepriėmė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, kaip vienintelio logiÅ¡ko procesinio sprendimo. 2.5.

Apelianto vertinimu, kaltinamasis aktas neatitiko jam keliamų BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme kaip visiškai neaiškus, nekonkretus, nukrypstantis nuo minėtos normos reikalavimų tiek, kad jo nagrinėjimas negalimas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir aukštesnės instancijos teismuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos su tokiu kaltinamuoju aktu prokurorui neperdavė, o tuo pačiu, atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, nepriėmė išteisinamojo nuosprendžio. 2.6.

IÅ¡dėstydamas teisminę praktikÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio dalies panaikinimo ir baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui kartu su kaltinamuoju aktu, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai paÅ¡alinęs organizuotos grupės požymį, dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė, kad jis (J. R.) buvo kaltinamas tuo, kad subÅ«rė organizuotÄ grupę ne tik pats su kitu nuteistuoju R. B., bet ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Jam pareikÅ¡tas kaltinimas pirmosios instancijos teisme keičiamas nebuvo, tačiau teismas dėl nenustatytų asmenų nieko nepasisakė. Pažymi ir tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad jo (J. R.) veiksmuose sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o toliau teigiama, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant organizuota grupe. Apelianto nuomone, dėl minėtų prieÅ¡taravimų galima daryti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytiems reikalavimams.

Be to, pats teismas bendrininkavimo rÅ«Å¡ies nenustatinėjo ir apie tai pasisakė tik motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, o nepaÅ¡alinti esminiai kaltinamojo akto prieÅ¡taravimai buvo perkelti į skundžiamÄ nuosprendį. 2.7. Pažymima ir tai, kad, teisminio bylos nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimÄ palaikiusiam prokurorui pripažinus kaltinamojo akto trÅ«kumus, teismas Å¡iuos trÅ«kumus įvertino tik kaip taisytinÄ techninę klaidÄ , nurodydamas prokurorui juos iÅ¡taisyti, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai tinkamai procesiÅ¡kai taisomi nebuvo. 2.8.

Todėl apeliantas, laikydamas teisingu organizuotos grupės paÅ¡alinimÄ iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų, teigia, kad teismas to tinkamai neįformino – prokurorui nesinaudojant kaltinimo keitimo institutu, teismas neinformavo apie galimÄ kitokį bendrininkavimo turinio ir bendrininkų rÅ«Å¡ies vertinimÄ . Apelianto vertinimu, tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimÄ kitokį jo veiksmų kvalifikavimÄ , kai jis nežinojo nuo ko gintis, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ ir padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. 2.9.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo kaltinamas organizavęs nusikalstamas veikas – kad nusikalstamai veikai daryti subÅ«rė organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, parengė nusikalstamos veikos planÄ , paskirstė vaidmenis, tačiau apraÅ¡ant nusikalstamus veiksmus jau įvardinamas kaip organizuotos grupės dalyvis – nurodoma, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo ir kontrabandos bÅ«du gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Apelianto vertinimu, kaltinamajame akte bendrininkų rÅ«Å¡is turi bÅ«ti nurodoma visada, t. y. nurodant kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ â€“ kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšį, vaidmenį, atliktus veiksmus, bendrininkavimo formÄ . 2.10. Apeliantas nurodo, kad, nors teismas pagrįstai paÅ¡alino tam tikras faktines aplinkybes, kurios yra esminės ir kurių paÅ¡alinimas turėtų reikÅ¡ti veikų, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, neįrodytumÄ , tačiau iÅ¡teisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu nepriėmė.

Pasak teismo, jis neorganizavo jokios organizuotos grupės, nesitarė su jokiais nenustatytais asmenimis užsienyje, nerengė jokių slėptuvių automobilyje Kia Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), Å¡iame automobilyje neslėpė narkotinių medžiagų, neperdavė R. B. mobiliojo ryÅ¡io telefono konspiratyviam ryÅ¡iui palaikyti, tačiau jo veiksmai vis tiek pripažinti nusikalstamais. 2.11. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis R. B. taip pat nepatvirtino jo (J. R.) nusikalstamo veikimo (kaip ir jokie kiti patikimi ir įrodymais pripažintini duomenys), tačiau pirmosios instancijos teismas nevengė apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaida, kad R.

B. įvardinto bendrininko „Ž.“ vaidmuo yra panaÅ¡us į galimÄ J. R. vaidmenį. 2.12. Apelianto vertinimu, duomenys gauti taikant nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus (kriminalinės žvalgybos veiksmus), taip pat tiek juos vertinant atskirai, tiek pagal sÄ sajumo reikalavimus, jo kaltės nepatvirtina ir juo labiau negalėjo bÅ«ti pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimui. 2.13. Taip pat apelianto nuomone, nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažinti 2016 m. gegužės 16 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje rezultatai – rasta mobiliojo ryÅ¡io telefono „NOKIA RM-1134/NOKIA 105“ dėžutė be telefono (t. 4, b. l. 146–148, 156–158), nes R.

B. vairuotame automobilyje buvo rastas tokio tipo ir IMEI telefonas. Jis (J. R.) niekuomet neslėpė, kad tokį telefonÄ R. B. įgijo iÅ¡ jo, to neneigė ir pats R. B.. Tačiau Å¡ios aplinkybės pripažinimas kaltinančiu įrodymu yra dirbtinis ir nepakankamas. Be to, jis niekuomet neneigė, kad yra prekiavęs mobiliojo ryÅ¡io telefonais, todėl tokius telefonus yra pardavęs, o senesnio modelio ir neberangius dovanojęs ne tik R. B., bet ir kitiems asmenims. Taip pat neneigė ir savo pažinties su R. B..

Tai, kad jis be R. B. pažįsta ir kitus asmenis vardu Ričardas, byloje taip pat buvo aptarta kaip kaltinantis įrodymas. 2.14. Nurodoma ir tai, kad nors iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo buvo paÅ¡alinta aplinkybė dėl mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung Core Prime“ perdavimo kitam nuteistajam, tačiau liudytojų Ž. Z. ir S. K. parodymai patvirtina, jog jis turėjo interesų mobiliojo ryÅ¡io telefonų prekyboje ir atvejis, kad jis galėjo perduoti arba dovanoti nebrangaus modelio telefonÄ , nebuvo iÅ¡skirtinis ir niekaip negalėjo patvirtinti jo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų padarymo.

Tačiau teismas daro prielaidÄ , kad nuolatinis telefonų pasikeitimas ir bendravimas paneigia parodymus apie R. B. girtumÄ ir pomėgį girtam skambinti J. R. ir jo (apelianto) norÄ apsisaugoti nuo tokių pastarojo skambučių, o tuo pačiu vertina jų tarpusavio ryÅ¡ius, R. B. vykstant į Nyderlandus, abejoja pastarojo girtumu ir tuo pačiu nustato jų bendrÄ nusikalstamÄ veikimÄ . Teismo manymu, jo (J. R.) pokalbis su G. B. (G. B.), kurio metu jis nurodė, kad „tai auklėjimo darbas, kad jie negrybautų“, parodo jo vadovaujantį vaidmenį, tačiau apeliantas mano, kad tai tik teismo padaryta prielaida. 2.15.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo stengiamasi nustatinėti kitų, be R. B., nusikalstamos veikos dalyvių, kuriuos pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ jis subÅ«rė į organizuotÄ grupę. Kaltinime nebuvo apraÅ¡ytas ir pateiktas nusikalstamos veikos plano turinys, kurį jis esÄ sudarė ir pavedė vykdyti kitiems asmenims, neapraÅ¡ytas ir nenustatytas vaidmenų paskirstymas, neteisėtų pajamų siekis ar tokių pajamų gavimas. PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybę dėl plano, kuri kaltinime tinkamai nebuvo atskleista, liko prieÅ¡taravimai ir prielaidos. 2.16.

Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu be jo (J. R.) ir R. B. baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas dar vieno asmens J. L. (J. L.) atžvilgiu, tačiau jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 4, b. l. 62–66). Nors pagal kaltinimÄ jis J. L. veiksmų neorganizavo ir nekontroliavo, tačiau neaiÅ¡ku kokiais pagrindais teismas pripažino, kad jis kaip bendrininkas veikė kartu su R. B.. Anot apelianto, nebelikus kaltinimo, kad jis veikė ir kartu su J. L., organizuota grupė jam nebegalėjo bÅ«ti inkriminuota ir reikÅ¡tame kaltinime, tačiau teismas, paÅ¡alinęs Å¡iÄ bendrininkavimo rūšį, o tuo pačiu paÅ¡alinęs aplinkybes, sudarančias bendrininkavimo turinį, be pagrindo jį (J.

R.) pripažino veikus bendrininkų grupe. 2.17. Apeliantas skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos – teismas kritikavo liudytojo G. B. parodymus kaip nenuoseklius, teigdamas, kad nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamųjų parodymus apie automobilio remontÄ ir mažina jų parodymų patikimumÄ ; tuo pačiu teismas paÅ¡alino aplinkybę, kad jis organizavo automobilio „Kia Sorento“ remontÄ , taip pat tai, kad įgijo ir perdavė R. B. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Core Prime“.

Tačiau kartu teismas nurodė, jog iÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, jog J. R. buvo tas žmogus, kuris kreipėsi į S. K. dėl telefono pirkimo, rinkosi jo modelį, nurodė įdiegti papildomÄ programÄ ir dėl jo pirkimo. 2.18. Anot apelianto, teismas daro esminę duomenų pripažinimo įrodymais ir jų analizės klaidÄ , iÅ¡ aplinkybių, kurios buvo paÅ¡alintos iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo – dėl automobilio remonto, telefono pirkimo, spręsdamas, kad nuteistųjų parodymai yra melagingi, tuo pačiu pasisakydamas apie visus jų parodymus, kaip mažai patikimus, ir jais vadovaudamasis tik tiek, kiek jie buvo patvirtinti kitų įrodymų.

Taip teismas nepagrįstai atmetė jų parodymus, laikydamas juos gynybiniais. 2.19. Pagal pradinį kaltinimÄ apeliantas buvo kaltinamas ir pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ , tačiau, paÅ¡alinus aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytoje užsienio valstybėje, kaip neįrodytas, nuoroda į minėtÄ normÄ buvo paÅ¡alinta. Tačiau ir Å¡iuo atveju, apelianto manymu, teismas pakeitė fakto aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, nors nekeitė kaltinimo tinkama procesine tvarka, be to, Å¡ių faktų eliminavimas reiÅ¡kia ir BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties nebuvimÄ . 2.20.

Apelianto vertinimu, baudžiamojoje byloje nepagrįstai netirtas visas R. B. vairuotame automobilyje rastų narkotinių medžiagų kiekis, o labai didelio kiekio požymis, kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ir kvalifikuojantis veikÄ , buvo nurodytas, kaip prielaida. Skundžiamame nuosprendyje Å¡iuo aspektu specialistės R. J. ir tyrėjos J. A. parodymai nebuvo vertinami, apie juos užsiminta tik keliais žodžiais. Specialistės R. J. parodymai apie atliekamame tyrime gaunamus DNR profilius ir galimybę ant paketų palikti ir rasti tam tikrus pėdsakus – dirbant neÅ¡variai, nenaudojant pirÅ¡tinių, nusičiaudėjus ir pan. (buvo reikÅ¡mingi ir atitiko R.

B. parodymus, kad jis jo vairuoto automobilio slėptuvėje rastų narkotinių medžiagų pakavimo metu šalia vaikščiojo, rūkė, čiaudėjo. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrėja J. A. nesugebėjo paaiškinti, kodėl skirtinguose dokumentuose rastų narkotinių medžiagų įpakavimai nurodyti skirtingai – paketai, briketai ar pakuotės ir kuo jie tarpusavyje skiriasi. 2.21. Apeliantas, pasisakydamas dėl LP KTC 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 140-S-1424(1.14), kuriame nurodyta, kodėl buvo nutarta tirti ne visus paketus, vertinimo, nurodo, kad minėtame rašte minimos priežastys negali būti pripažintos pagrįstomis ir prielaida, kad visuose paketuose yra viena ir ta pati, tokios pačios koncentracijos narkotinė medžiaga, negali būti daroma.

Taip pat byloje nebuvo pašalintas prieštaravimas dėl 2016 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole padaryto esminio numerio pataisymo, dėl ko minėtas dokumentas turėjo būti pripažintas neatitinkančiu įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme. 2.22. Apelianto tvirtinimu, didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo preziumuojamas, nepašalinus prieštaravimo tarp tyrėjos J. A. parodymų ir Kauno apskrities VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodoma apie rastus įvairaus dydžio paketus, jų kiekį, svorį, kad paketai buvo apvynioti lipnia juosta su juose esančia medžiaga.

Iš byloje esančių foto lentelių matyti, jog pakuotės nebuvo skaidrios, t. y. lipni juosta nebuvo skaidri. Dėl to mano, kad kvalifikuojantis BK 260 straipsnio 3 dalies požymis „labai didelis kiekis“ buvo preziumuotas ir jis (J. R.) nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. 2.23. Svarbia aplinkybe apeliantas laiko ir tai, kad byloje tarptautinio bendradarbiavimo būdu gauti duomenys patvirtina, kad tiek apie jį, tiek apie kitus šioje byloje nustatytus asmenis kriminalinio pobūdžio informacijos neturėta (t. 3, b. l. 134, 142–144).

Be to, nei viename iÅ¡ specialistų tyrimų (mikrodalelių ar pirÅ¡tų, delnų ir biologinių pėdsakų) nebuvo užfiksuota jo paties kontakto su tiriamÄ ja medžiaga. Todėl vertina, kad teismas priimdamas jam apkaltinamÄ jį nuosprendį, nukrypo nuo principo, kad visos prielaidos ir abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai, kaip jis buvo atskleistas ir aiÅ¡kinamas teisminėje praktikoje. Dėl kriminalinės žvalgybos (nevieÅ¡o pobÅ«džio) veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo neiÅ¡tyrimo 2.24.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuteisė apeliantÄ , grįsdamas jo kaltę tokiais duomenimis, kurių gavimo faktinis ir teisinis pagrindas nebuvo tinkamai patikrintas – duomenys apie kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo pateikti, tačiau teismas, nors ir pripažino, kad yra bÅ«tina patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , negavęs jokių duomenų apie praÅ¡omus iÅ¡slaptinti teikimus ir nutartis, padarė prielaidÄ , kad tokie veiksmai buvo atlikti teisėtai. 2.25.

Koks konkrečiai Kauno apygardos teismo teisėjas (ar apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, ar koks teisėjas) priėmė nutartis panaudoti technines priemones specialiÄ ja tvarka ir sekimÄ , liko neaiÅ¡ku, nes Kauno apygardos teismo nutartys – 2016 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 108), 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 109, 110) visa apimtimi nebuvo iÅ¡slaptintos. 2.26. Apelianto vertinimu, duomenys dėl faktinio ir teisinio pagrindų yra reikÅ¡mingi, o pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ ir pripažinęs, kad tokius duomenis reikia tikrinti – kreiptis į paslapčių subjektus dėl tokių duomenų iÅ¡slaptinimo, procesinio nuoseklumo nesilaikė, nepatikrino prokuratÅ«ros teikimų, teismo nutarčių.

Pažymi, kad duomenys nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡slaptinti, net ir teismui praÅ¡ant, o iÅ¡ iÅ¡slaptintos dalies duomenų matyti, kad apie jo (J. R.) esÄ galimai neteisėtus veiksmus, buvo žinoma mažiausiai nuo 2016 m. balandžio pabaigos, tačiau nesiimta jokių procesinių veiksmų, nors tam nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, leidžiant jam veikti toliau. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, vertintina, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ne tik toleravo jo veiksmus, bet net ir tiražavo nusikalstamas veikas. 2.27.

Pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l.

1) esančiame tyrėjo E. D. tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad jis (J. R.) yra nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, ir kontrabandos, organizatorius. Nors pirmosios instancijos teismas ir paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybes apie jo (J. R.) veikimÄ kaip organizatoriaus, tačiau turėjo pareigÄ tirti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį ir teisinį pagrindÄ . Kaip minėta, teismas, negavęs pilnai iÅ¡slaptintų duomenų, be pagrindo pripažino įrodymais duomenis, rinktus kriminalinės žvalgybos veiksmais ir bÅ«dais, ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 2.28.

Apeliantas pažymi ir tai, ad 2016 m. gegužės 17 d. informacijoje dėl telefoninių pokalbių suvestinės (t. 3, b. l. 117–119), nebuvo identifikuoti asmenys, kas ir kam skambina, nėra vertimo teisėtumÄ (pokalbis vyko nevalstybine kalba) patvirtinančių duomenų. Kitoje telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 125–129), pavadintoje „Informacija dėl telefoninių pokalbių vertinimo“ matyti, kad esÄ jis (J. R.) skambino kažkokiam Genai, tačiau ar Gena yra liudytoju teisme apklaustas G.

B., nėra aiÅ¡ku, tačiau jo kaltė buvo grindžiama taip pat ir Å¡iuo pokalbiu. Apeliantas teigia, kad nieko reikÅ¡mingo negalėjo patvirtinti ir jo telefoninis bendravimas su kitu nuteistuoju R. B., jokių konspiratyvių elementų, juo labiau jokių nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta. Dėl pernelyg griežtos bausmės 2.29. Apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtesnes bausmes nei prašė byloje valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras.

Tokia jam paskirta bausmė vertintina, kaip akivaizdžiai pernelyg griežta. 2.30. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, kito nuteistojo veika nutrÅ«ko, jÄ užkardžius pareigÅ«nams Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienyje, dar R. B. nekirtus valstybės sienos, taigi narkotinės medžiagos (prie kurių gabenimo jis (J. R.) niekaip neprisidėjo) adresato nepasiekė. Kartu pažymima ir tai, kad daugelyje valstybių kanapių produktų apyvarta yra iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai dekriminalizuota, kas leidžia teigti ir apie mažesnį tokio produkto ir jo vartojimo pavojingumÄ , iÅ¡skiriant iÅ¡ kitų narkotinių medžiagų.

Ši aplinkybė reikšminga dar ir dėl to, kad pradiniame kaltinime (nors ir nepagrįstame) buvo tarptautinis šių medžiagų apyvartos elementas. Be to, paskyrus jam (J. R.) tokio dydžio bausmę, buvo nukrypta ir nuo teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose. 2.31. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad jis (J. R.) nebėra jauno amžiaus ir tuo mažiau socialiai pavojingas. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo sulaikytas ir suimtas, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra atliekama kitų ikiteisminių tyrimų.

Jis nesislapstė, nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , kas teismo nebuvo deramai įvertinta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakeisti, jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte, bei BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 3.1.

Apelianto vertinimu, skundžiamas nuosprendis dėl jam paskirtos bausmės yra neteisingas, nes skirta per griežta bausmė. Tokia bausmė neatitinka nei nusikaltimo sunkumo, nei nuteistojo asmenybės, nei faktinių aplinkybių. Teismas nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl jo (R. B.) bendrininkavimo nusikalstamoje veikoje laipsnio, neįvertino jo prisipažinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas lėmė per griežtos bausmės skyrimÄ . Taip pat pirmosios instancijos teismas skyrė jam bausmę, virÅ¡ydamas valstybinio kaltintojo praÅ¡ymo ribas, kas anot apelianto, irgi rodo perteklinį bausmės griežtumÄ . 3.2.

Nepaisant to, kad nuoÅ¡irdžiai pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, jis turi teisę nesutikti ir su faktinių aplinkybių, dėl kurių jis pripažįsta savo kaltę, teisiniu vertinimu bei nustatytu bendrininkavimo nusikalstamose veikose laipsniu. Apelianto manymu, yra pagrindas panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo (R. B.) pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje įvykdymo, o dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo, pakeisti, perkvalifikuojant jo veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir neskirti laisvės atėmimo bausmės. Dėl itin griežtos bausmės 3.3.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana lakoniÅ¡kai nurodė, kad mažina bausmės dydį tik dėl jo asmenybės, tačiau detalesnių motyvų nenurodė, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip buvo pažeistos BK 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. 3.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis (R. B.), nors kaltu prisipažino, tačiau davė melagingus parodymus, dėl to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis pripažino nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Su tokiu teismo argumentavimu apeliantas nesutinka. 3.5. Apelianto tvirtinimu, jis davė teisingus parodymus, papasakojo tiek, kiek žinojo. Jo bendrininkavimo pobÅ«dis nusikalstamose veikose nesuteikė jam kokios nors galimybės žinoti, nei kÄ jis konkrečiai vežė, konkretų medžiagos kiekį, nei kokiam galutiniam vartotojui toks krovinys turėjo bÅ«ti perduotas, o jis to ir neklausė. Savo veiksmus vertina tik kaip kurjerio ir jo nuoÅ¡irdus prisipažinimas grindžiamas tuo, kad bendrais bruožais suvokė, jog automobilyje gali bÅ«ti draudžiamos gabenti medžiagos, o tokio suvokimo pakanka pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 51- 677/2016).

Konkrečių nusikalstamos veikos detalių jam niekas neatskleidė, o jei ir galėjo kas jam apie tai papasakoti, tai buvo vienintelis asmuo, kuris jam prisistatė, kaip Ž., apie kurį jis davė parodymus tiek, kiek jam buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas negalėjo reikalauti, kad jis (R. B.) papasakotų daugiau, juo labiau įvertinus įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo teisę atsisakyti duoti parodymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22  straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, žinodamas jo statusÄ procese, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinęs teisę atsisakyti duoti parodymus, apkaltinamajame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis neva davė melagingus parodymus ir dėl to nepripažino jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Tačiau, apelianto manymu, jo parodymai yra teisingi bei sudaro svarų pagrindÄ bausmę Å¡velninti. 3.6.

Apelianto aiÅ¡kinimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis davė tyrimo neklaidinančius parodymus, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas reikalavo, kad jis duotų tokius parodymus, kurie visiÅ¡kai atitiktų kaltinimo versijÄ . Anot apelianto, Å¡iuos jo argumentus patvirtina teismo motyvai dėl jo parodymų apie Ž., neigiant, kad nusikalstamÄ veikÄ jis darė su J. R., vertinimo. Teismo motyvai yra pagrįsti prielaidomis, keliantys abejonių. Tuo tarpu jis negalėjo suteikti tyrimui ir teismui daugiau informacijos, nei jam buvo žinoma iÅ¡ Ž. jam priskirtoms funkcijoms atlikti.

Todėl apeliantas mano, kad teismas jo bendrininkavimÄ nusikalstamoje veikoje turėjo vertinti kaip antraeilį, o jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ â€“ kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apelianto nuomone, teismo motyvai dėl tokių parodymų davimo, siekiant apsaugoti nusikalstamos veikos bendrininkus, pagrindinius veiksmus priskiriant nenustatytam asmeniui, taip siekiant suklaidinti teismÄ ir suÅ¡velninti savo padėtį, tuo pačiu motyvuojant, kad jo nurodomo Ž. vaidmuo yra panaÅ¡us į galimÄ J.

R. vaidmenį, pripažintini nepagrįstais. 3.7. Apelianto manymu, teismas kritikuodamas jo nuoseklius parodymus, nenagrinėjo konkrečios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, o vertino tai, kokie parodymai paprastai bÅ«na duodami Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo ir tai, kad dalis jo (R. B.) parodymų yra teisinga ir tai patvirtino kiti įrodymai. Tačiau į Å¡iÄ aplinkybę nuosprendyje nebuvo deramai atsižvelgta. 3.8. Apelianto teigimu, jo pažintis su J.

R. niekaip neįrodo pastarojo sÄ sajų su nusikaltimu, kurį jis (R. B.) įvykdė. Nors jis pripažino savo kaltę, tačiau negali apkalbėti kito asmens, ko iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo tikimasi. Sprendžiant iÅ¡ teismo posėdyje jam užduotų klausimų ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų teismo motyvų, teismas minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimÄ sutapatino su parodymų, patvirtinančių kaltinimo versijÄ , davimu. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apelianto bendrininkavimo pobÅ«dis nebuvo vertinamas BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo kontekste. 3.9.

Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad jo veika nebuvo baigtas nusikaltimas (BK 22 straipsnio 1 dalis). Toks įstatymo aiÅ¡kinimas lėmė neteisingos, per griežtos bausmės skyrimÄ , nes nebuvo taikoma BK 22 straipsnio 3 dalies nuostata. Narkotinės medžiagos, kurias jis gabeno, neatiteko galutiniam vartotojui, kas savaime nesukėlė pasekmių ir turėjo bÅ«ti įvertinta pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . 3.10. Be jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos pripažinimo ir gailėjimosi, byloje egzistuoja ir dar viena jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte – nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo bedarbis, neturėjo pajamų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas turėjo įvertinti jo bendrininkavimo laipsnį (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nusikaltimo stadijÄ (pasikėsinimas – BK 22 straipsnis, 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas, nors ir paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad jis (R. B.) vykdė nusikalstamas veikas, veikdamas organizuota grupe, nustatydamas jo veikimÄ kartu su kitu nuteistuoju bendrininkų grupe, tačiau Å¡ios aplinkybės tinkamai teisiÅ¡kai neįvertino. 3.11. Pažymima ir tai, kad teismas, tik pasisakydamas dėl bausmės skyrimo, nurodė apie buvusius kaltinamojo akto trÅ«kumus.

Nevertinta, kad kaltinamojo akto trÅ«kumai, pripažinti paties prokuroro, į kÄ sureagavo ir pirmosios instancijos teismas, suvaržė nuteistųjų teises ir neleido tinkamai realizuoti teisės į gynybÄ . Anot apelianto, kaltinamojo akto trÅ«kumai buvo susiję ne tik su bausmės skyrimu arba bendrininkų organizuotumo laipsnio įvertinimu, bet ir su nusikaltimų objektyviosios pusės požymių nustatymu, dėl ko buvo pagrindas perduoti prokurorui baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu nustatytų kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimui (BK 254 straipsnio 3 dalis). 3.12.

Pažymima ir tai, kad teisinis kanapių ir iÅ¡ jų pagamintų produktų apyvartos vertinimas paskutiniu metu yra gerokai pasikeitęs. Tokių produktų laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės Kanadoje, Gruzijoje, didžiojoje dalyje JAV valstijų, kas duoda pagrindÄ svarstyti dėl mažesnės tokios medžiagos apyvartos pavojingumo. 3.13. Taip pat nurodo, kad, sprendžiant bausmės parinkimo klausimÄ , negalima sureikÅ¡minti vieno iÅ¡ objektyviosios nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje, pusės požymių – narkotinės medžiagos kiekio – neatsižvelgus į kitus teisinius baudžiamosios bylos aspektus.

Svarbu ir tai, kad narkotinės medžiagos nepasiekė gavėjo, kas sÄ lygoja galimybę svarstyti apie Å¡velnesnės bausmės jam skyrimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – jo amžių, sveikatos bÅ«klę, aplinkybę, kad jis vienintelis rÅ«pinasi savo senyvo amžiaus motina, kas, apelianto vertinimu, irgi įtakojo per griežtos bausmės jam skyrimÄ . Kiti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pakeitimo pagrindai 3.14.

Apelianto aiÅ¡kinimu, jo prisipažinimas, gailėjimasis dėl įvykdytos veikos neturėjo atleisti tyrimo ir pirmosios instancijos teismo nuo pareigos iÅ¡nagrinėti visÄ bylos medžiagÄ ir pripažinti jį (R. B.) kaltu tik ta apimtimi, kuria jo prisipažinimÄ patvirtino kiti baudžiamosios bylos įrodymai. 3.15. Pasak apelianto, jis nebuvo prisilietęs prie kokių nors narkotinių medžiagų, nedalyvavo jų pakavime ir net pripažinęs savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, negali pripažinti tokios aplinkybės. Be to, teismas visiÅ¡kai neteisingai įvertino teismo posėdyje specialistės R.

J. duotus parodymus, kad tyrimo institucijoms nešvariai vykdžius procesinius veiksmus, be tinkamų priemonių, yra galimybė, kad, žmonėms kosėjant, čiaudint, DNR profiliai gali pakliūti ant tiriamųjų objektų (t. 8, b. l. 8, 94–96). Pažymi, kad jo biologinių pėdsakų, rankų atspaudų nebuvo aptikta nei ant pačios slėptuvės, nei ant išorinių objektų. 3.16. Itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad tyrimas perdavė specialistams tik dalį slėptuvėje, įrengtoje automobilyje „KIA Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) rastos, galimai narkotinės, medžiagos.

Teismo posėdyje apklausta tyrėja J. A. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo priimtas sprendimas tirti ne visus surastus slėptuvėje objektus, kaip objektai buvo supakuoti ir kodėl skirtinguose dokumentuose pakuotės pobÅ«dis įvardintas skirtingai, kuo skiriasi paketai nuo briketų ir pakuočių. Todėl mano, kad negalima kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog visuose paketuose buvo viena ir ta pati medžiaga, vienos ir tos pačios koncentracijos, nes iÅ¡tirta objektų dalis tokios iÅ¡vados nepatvirtina. 3.17. Pirminiame kaltinime buvo nurodytas ir BK 7 straipsnio 12 punktas, tačiau skundžiamame nuosprendyje nuorodÄ Ä¯ šį straipsnį panaikinus, apelianto manymu, tampa nepagrįstas jo nuteisimas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Apelianto tvirtinimu, jis negali nurodyti, kokioje konkrečiai vietoje, netgi kokioje valstybėje, medžiagos arba medžiaga, kurios kiekio (masės) jis nežinojo, buvo sudėta į įrengtÄ automobilyje slėptuvę – ar Nyderlanduose, ar kokioje kitoje valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje. Todėl aplinkybės apie narkotinių medžiagų įgijimÄ užsienyje (nenustatytoje valstybėje) paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo, o kartu ir nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktÄ , apelianto manymu, eliminuoja galimybę pripažinti jį kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje. 3.18.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino duomenų surinkimo kriminalinės žvalgybos veiksmais teisėtumo, todėl nepatikrinęs nei faktinio, nei teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo vertinti tokių veiksmų kaip teisėtų. 3.19. Be to, apelianto vertinimu, jei jau jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos pagrindu buvo taikomas kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas, tyrimo institucijos neturėjo laukti, kol jo veiksmai peraugs į pavojingesnes ir griežčiau baustinas nusikalstamas veikas.

Todėl tyrimo institucijos, turėdamos duomenų apie jo neva neteisėtÄ veiklÄ , turėjo užkirsti keliÄ tokiai veiklai dar iki tos akimirkos, kai jis, kaip automobilio vairuotojas, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . 3.20. Å iuo aspektu apeliantas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus turėjo vertinti pagal tai, kas buvo nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Kelionės į OlandijÄ ar kitas valstybes metu jis nesilaikė jokių konspiracijos priemonių, visur registruodavosi savo pavarde, naudojosi savo vardu registruotu automobiliu.

Neneigia ir to, kad piktnaudžiavo alkoholiu, įskaitant ir tokių kelionių metu. Todėl skundžiamame nuosprendyje dėstomas Å¡ių nurodytų jo aplinkybių kritiÅ¡kas vertinimas negali tapti pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis J. R. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, padarius iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog J. R. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendis R. B. keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (328 straipsnio 1, 2 punktai).

6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, Å¡ia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistasis J. R. apeliaciniame skunde akcentuoja baudžiamojoje byloje suraÅ¡yto kaltinamojo akto trÅ«kumus, kas, jo manymu, sudaro pagrindÄ bylos grÄ Å¾inimui prokurorui BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Taip pat jis nesutinka su teismo iÅ¡vada pripažinti jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti.

Taip pat jis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, bei skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes jos neatitinka bylos aplinkybių, vertinant įrodymus, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

8. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų turinį, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, specifikÄ , siekiant iÅ¡vengti argumentų ir motyvų pasikartojimo, dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su skirtingu faktinių aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegijos bus pasisakoma bendrai.

Dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo 9. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Taigi toks sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik esant minėtoje normoje nurodytoms dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) tai trukdo nagrinėti bylÄ . Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, be Å¡ių dviejų privalomų sÄ lygų, turi bÅ«ti ir trečia – nustatyto pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-166-511/2021). Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame iÅ¡dėstytas iÅ¡samus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.), ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-121-697/2020, Nr. 2K-244-895/2020).

10. Nuteistasis J. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas kaltinamojo akto grÄ Å¾inimÄ prokurorui ir jo teisių suvaržymÄ iÅ¡ esmės grindžia dviem aspektais, t. y. dėl netinkamo bendrininkavimo turinio inkriminavimo ir kaltinamajame akte esančio prieÅ¡taravimo dėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Å iai pozicijai pritarta ir nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde, atkreipiant dėmesį į tokius kaltinamojo akto trÅ«kumus, kaip kad bendrininkavimo rÅ«Å¡ies nenurodymas, plano kurį organizatorius pristatė ir reikalavimo vykdyti neapraÅ¡ymas ir nepateikimas ir pan.

11. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skunduose dėstomi argumentai dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui tinkamam kaltinamajam aktui suraÅ¡yti.

12. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t. y. iš jo turi būti aišku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama. Kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1, 2, 6, 7, 8 punktuose), kuriuos reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra:

1) aiÅ¡kiai apraÅ¡yti veikÄ , kurios padarymu asmuo yra kaltinamas; lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

2) iÅ¡vardyti visus duomenis, leidžiančius manyti, kad tÄ veikÄ galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo;

3) tiksliai kvalifikuoti veikÄ , aiÅ¡kiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytÄ veikÄ numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę (3, 4, 5 punktai). Pažymėtina ir tai, kad toks baudžiamojo įstatymo normos iÅ¡dėstymas nereikalauja, jog kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis bÅ«tų itin detaliai apraÅ¡ytas formuluojamame kaltinime, o kaltinamajame akte faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ didžiÄ ja dalimi lemia tai, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kiek yra bÅ«tina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

13. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gynybai teikiant praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymo, esant pirmiau paminėtiems trÅ«kumams, ir baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu grÄ Å¾inimo prokurorui, apygardos teismas sprendė tokį praÅ¡ymÄ ir dėl jo motyvuotai pasisakė protokolinėje nutartyje. Kaip matyti, teismas kaltinamajame akte esantį prieÅ¡taravimÄ dėl nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažino technine klaida, kuri netrukdo bylÄ nagrinėti teisme, o, Å¡io trÅ«kumo prokurorui bylos proceso metu nepaÅ¡alinus, skundžiamame nuosprendyje nenustatė jokių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Taip pat teismas motyvavo, jog kaltinimas suraÅ¡ytas iÅ¡ tų duomenų, kokie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu ir inkriminuotų BK straipsnių požymių neatitikimų kaltinime, perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nebuvo nustatyta. Todėl teismas sprendė, kad gynybos nurodytos aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, padarius iÅ¡vadÄ , kad dėl jų negalima baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal pareikÅ¡tus kaltinimus pradėti nagrinėti teisme. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria iÅ¡vadai, kad nebuvo nustatyta byloje suraÅ¡yto kaltinamojo akto trÅ«kumų, kurie bÅ«tų galėję sutrukdyti nagrinėti bylÄ ar pažeidę nuteistųjų teisę į gynybÄ .

14. Apeliaciniuose skunduose akcentuojami kaltinamojo akto trÅ«kumai, įvertinus jų visumÄ ir pobÅ«dį, laikytini formaliais, neturėjusiais įtakos nuteistųjų gynybos ar kitas procesinių teisių tinkamam realizavimui ir sudarančiais pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir bylÄ perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymui. Kaltinamajame akte apraÅ¡ant nuteistiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės kaltinime įvardintos tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo bÅ«tina, spendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

Nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo turinys iÅ¡ esmės atitiko baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nurodyti bÅ«tinieji veikų sudėties elementai ir kitos veikų kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės. IÅ¡ kaltinimo struktÅ«ros matyti, kad jame buvo pakankamai konkrečiai įvardinta, kaip ir kokiais veiksmais, atitinkančiais inkriminuojamų veikų sudėtį, pasireiÅ¡kė nuteistųjų dalyvavimas konkrečiose veikose. IÅ¡vadas dėl kaltinime inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįstumo, nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių padarė baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analizės pagrindu priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų įvardinami trÅ«kumai bylos nagrinėjimo neapsunkino, o jų taisymas perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, bÅ«tų buvęs ne tik ne operatyvesnis, bet ir neefektyvus, neatitiktų proceso dalyvių teisių ir interesų. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų trÅ«kumų taisymas galimas ir nagrinėjant bylÄ teisme, teismui Å¡alinant atskiras aplinkybes.

16. Kaip matyti, kaltinamajame akte prie kaltininkų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvo nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia laikytina tai, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant organizuota grupe. Ä®vertinus tai, kad kaltinamajame akte organizuotos grupės požymis buvo nurodytas prie kaltinamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog buvo padaryta techninė klaida, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikÄ padarė organizuota grupė.

Tačiau teismui nustačius kitÄ bendrininkavimo formÄ , neliko pagrindo svarstyti dėl Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie sunkinančiÄ aplinkybę galima spręsti ne tik iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytos pozicijos, kad tai yra sunkinanti aplinkybė, bet ir iÅ¡ faktinių aplinkybių, kuriose tokia aplinkybė apraÅ¡yta, kaip įrodinėjama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is kaltinamajame akte padarytas netikslumas nesuvaržė asmenų teisių žinoti, kuo yra kaltinami ir nuo reiÅ¡kiamų kaltinimų gintis.

17. Dėl netinkamo bendrininkavimo turinio inkriminavimo pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje teismo pateiktas skirtingas bendrininkavimo formos vertinimas, nerodo netinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinime nurodytos atskiros nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių, arba nustatęs kitokias veikos aplinkybes nei nurodytos kaltinime, gali pakeisti tiek kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, tiek veikos kvalifikavimÄ (BPK 256 straipsnis).

TokiÄ galimybę turėjo ir nagrinėjęs bylÄ teismas. Todėl vien tai, kad atskiros kaltinime inkriminuotos tos pačios bendrai padarytos veikos faktinės aplinkybės, nagrinėjant bylÄ teisme, nepasitvirtino ir teismo buvo paÅ¡alintos, nesudaro pagrindo spręsti apie esminį kaltinamojo akto trÅ«kumÄ . Nors sutiktina, kad teismas turėjo laikytis kaltinimo keitimo nuostatų ir apie tai informuoti, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad, pakeitus bendrininkavimo formÄ Ä¯ lengvesnę, kaltinamų asmenų gynyba galėjo bÅ«ti kitokia.

18. Pabrėžtina, jog vien formalus baudžiamojo proceso normų laikymasis suponuoja ne tikro, o tariamo teisingumo įvykdymÄ baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismo pastangos vertinti kaltinamojo akto turinį, jo struktÅ«rÄ , ne tik siaurame baudžiamojo proceso normų taikymo kontekste, remiantis baudžiamojo proceso principais, vidiniu įsitikinimu, bet ir įžvelgiant baudžiamojo proceso esmę, Å¡iuo atveju, abejonių nekelia. Be to, įvertinus nuteistiesiems suformuluotų kaltinimų turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigÄ , negalima spręsti, jog pagal esamus bylos duomenis tiek J.

R., tiek R. B. nesuprato jiems reiÅ¡kiamų kaltinimų esmės. Esminės aplinkybės, kuo J. R. ir R. B. buvo kaltinami, kokiais duomenimis kaltinimas buvo grindžiamas, buvo aiÅ¡kios, netrukdė bylos nagrinėjimui teisme. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad po kaltinamojo akto paskelbimo J. R. ir R. B. pareiÅ¡kė, kad supranta, kuo yra kaltinami ir aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl kaltės, t. y. J. R. kaltu neprisipažino, o R. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies (t. 8, b. l. 76).

Viso proceso metu nuteistųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, ir teisė į gynybÄ taip pat nebuvo varžoma. Nuteistieji kartu su jų pozicijÄ atstovaujančiais gynėjais buvo pasiruošę procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, ginantis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų ir pateikiant teismui savo iÅ¡samias pozicijas. Nuteistųjų duotų parodymų apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog jų gynyba galėjo bÅ«ti kitokia.

Jie dėl kaltinimų iÅ¡dėstė savo gynybos pozicijas, kurių iÅ¡ esmės buvo laikomasi ir apeliacinės instancijos teismo procese, iÅ¡samiai pasisakant dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių. Duomenų, kad nuteistųjų teisė į gynybÄ bÅ«tų buvusi suvaržyta, nėra. Tiek nuteistiesiems, tiek jų pozicijas atstovavusiems gynėjams kaltinimų esmė buvo aiÅ¡ki, jie veiksmingai dalyvavo Å¡ios bylos baudžiamajame procese ir savo teises realizavo.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad J. R. ir R. B. bÅ«tų nesupratę, kuo yra kaltinami, duomenų, kaip įstatymu garantuotos kaltinamųjų teisės bÅ«tų suvaržytos ar bÅ«tų kliÅ«tys nagrinėti bylÄ teisme, kaip rodo bylos procesas pirmosios instancijos teisme, nebuvo.

19. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad J. R. ir R. B. teisė gintis nuo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) buvo suvaržyta, esminių kaltinimo trÅ«kumų teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo pareikÅ¡to kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis), o nurodomi trÅ«kumai neapsunkino bylos nagrinėjimo, neturėjo neigiamos įtakos J. R. ir R. B. galimybėms gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo teisme, tai taip pat nesutrukdė teismui priimti procesinio sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos.

Todėl apeliacinių skundų argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio nuostatoms, kuo suvaržyta teisė suprasti reiškiamo kaltinimo esmę ir tinkamai gintis teisme, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinio ir faktinio pagrindo 20. Nuteistieji apeliacinius skundus argumentuoja ir pirmosios instancijos teismo neatlikta kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo patikra, nurodo, kad teismas, grįsdamas jų kaltę kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinio ir faktinio pagrindo, todėl išvada dėl tokių veiksmų teisėtumo paremta prielaidomis.

Su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo.

21. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos buvo prijungta dalinai išslaptinta informacija – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos prašymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sekimo metu (2016 m. balandžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gegužės 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno apygardos prokuratūros teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sekimo metu (2016 m. balandžio 27 d.

Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gegužė 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno apygardos teismo nutartys (2016 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 88–110). BylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl baudžiamojoje byloje esančių, pirmiau minėtų iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintų praÅ¡ymų, teikimų ir nutarčių iÅ¡slaptinimo pilna apimtimi (t. 8, b. l 167, 168, 174).

Institucijoms teismo prašymo neįvykdžius, o įslaptintos informacijos rengėjui dar ir nurodžius, kad tokios informacijos išslaptinimas pakenktų jų kaip kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (t. 8, b. l. 173, 176, 181), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tas aplinkybes, į kurias atsižvelgiant buvo sankcionuoti atitinkami kriminalinės žvalgybos veiksmai, išanalizavęs teismo nutartis, sprendė, jog jos atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Teismui nekilo abejonių, kad teismo nutartys, kurios yra riboto naudojimo, buvo sankcionuotos teisėjų, turinčių tinkamÄ kompetencijÄ , nors dalinai iÅ¡slaptintose nutartyse ir nebuvo iÅ¡slaptintos jas priėmusių teisėjų pavardės; kad be tokiÄ kompetencijÄ turinčių teisėjų niekas kitas Å¡ios informacijos pagrindu negalėjo priimti sprendimų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų taikymo sankcionavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors jam nebuvo pateikti visa apimtimi iÅ¡slaptinti dokumentai, iÅ¡ baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų duomenų sprendė dėl teisinio ir faktinio pagrindo tokius veiksmus atlikti buvimo.

22. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, numatytus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 8 dalyje, yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys. Faktinis pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje – tai tam tikra informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie paminėtame straipsnyje iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

23. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad neviešo pobūdžio veiksmai prieš J. R. ir R. B. pradėti, esant duomenų apie planuojamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir kontrabandos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, sekimas, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sekimo metu), atitiko teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Kaip minėta, nurodytos nutartys buvo priimtos pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. balandžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teikimus dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, bei 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teikimÄ dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sekimo metu, parengtus pagal įslaptintos informacijos rengėjo – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymus dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, bei 2016 m. gegužės 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sekimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti minėtų veiksmų sankcionavimo atitiktį Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimams, kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , nurodydamas pateikti duomenis, susijusius su minėtų teismo nutarčių priėmimu, kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo subjektu.

IÅ¡ Kauno apygardos teismo, vykdant apeliacinės instancijos teismo praÅ¡ymÄ , pateiktų iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintų Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčių matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir priemonės sankcionuotos, nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų (t. 9, b. l. 85–88). Todėl teisinio pagrindo atlikti paminėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus, naudoti technines priemones specialia tvarka prieÅ¡ nurodytus asmenis buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia.

24. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo, veiksmų prieÅ¡ J. R. ir R. B. sankcionavimo pagrindÄ , kreipėsi į įslaptintos informacijos rengėjÄ â€“ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybÄ dėl atitinkamų duomenų pateikimo. Ä®slaptintos informacijos rengėjas informavo, kad didesne apimtimi iÅ¡slaptinti praÅ¡omos informacijos, faktinių pagrindų ir kitų duomenų, kurie buvo pateikti Kauno apygardos teismui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimÄ , pateikti negalima, nes toks informacijos iÅ¡slaptinimas pakenktų jų, kaip kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (t. 9, b. l. 198).

Todėl apeliacinės instancijos teismui, kaip ir bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, praÅ¡omi duomenys, kurie buvo teikiami Kauno apygardos teismui priimant sprendimus dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų veiksmų, nebuvo pateikti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų duomenų vertinimÄ ir atlikusi papildomai teismui pateiktų duomenų ir byloje esančių įrodymų vertinimo analizę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kaip vienu iÅ¡ įrodymų Å¡altiniu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtintos iš dalies išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat iš dalies išslaptintų kriminalinės žvalgybos subjekto (Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos) prašymų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos. Išanalizavus šiuos dokumentus, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš minėtus kriminalinės žvalgybos subjektus sankcionuoti, esant informacijai apie KŽĮ 8 straipsnyje nurodytus galimai rengiamus, daromus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, t. y. esant įstatyme numatytam faktiniam pagrindui.

Aptartų, faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų, priemonių sankcionavimo pagrindÄ patvirtinančių aplinkybių kontekste kartu pažymėtina ir tai, kad faktinį pagrindÄ patvirtinančių duomenų gavimo teisėtumas, sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones, nėra tikrinamas.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aptartos aplinkybės su paminėtuose kriminalinės žvalgybos subjektų pateiktuose iš dalies išslaptintuose dokumentuose fiksuotais duomenimis, patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas nurodytų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas, sankcionuojami Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 8 dalyje numatyti veiksmai bei priemonės, esant ir faktiniam pagrindui, t. y. informacijai ne apie bet kokias, o apie Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytas galimai rengiamas, daromas nusikalstamas veikas.

Vertinant byloje pateiktus kriminalinės žvalgybos atlikimo ir veiksmų, priemonių sankcionavimo faktinį pagrindÄ patvirtinančius duomenis – galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, aplinkybes, kiekį, tiriamųjų asmenų skaičių, jų nustatymÄ laiko požiÅ«riu, konstatuotina ir tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo bei veiksmų, priemonių, kuriomis įsiterpiama į asmens privatų gyvenimÄ , taikymo trukmė (kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ R.

B. buvo atliekami nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.; prieš J. R. – nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.) šiuo atveju atitiko pagrįstumo, tikslingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagrįstai, o šių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų nėra pagrindo pripažinti neleistinais įrodymų šaltiniais byloje.

Kita vertus, matyti ir tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys byloje nėra lemiami (esminiai) įrodymų šaltiniai, kuriais remiantis buvo daromos teismo išvados. Dėl įrodymų, kuriais grindžiama J. R. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, vertinimo 26. Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad baudžiamojoje byloje jo pažintis, bendravimas su R.

B. nepagrįstai susieta su jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu, o teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės, net ir paÅ¡alinus atitinkamas faktines kaltinimo aplinkybes, pagrįstos tik prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje surinktų duomenų tarpusavio sÄ sajas, ir Å¡ias prielaidas aiÅ¡kinant jo nenaudai.

27. BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, privalu ne tik greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, bet užtikrinti ir tai, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Taigi, asmenį pripažįstant kaltu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės.

28. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. R. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nustatė, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su R. B., iÅ¡vengdami muitinės kontrolės ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o bÅ«tent, kad jis, J. R. vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. rugsėjo 17 d. surado transporto priemonę KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriÄ Ä¯gijo G.

B. (G. B.) vardu, bei vėliau, 2015 m. spalio 7 d. Å¡iÄ transporto priemonę įregistravo R. B. vardu, kurioje R. B., vykdydamas bendrÄ sumanymÄ su J. R., įrengtose slėptuvėse paslėpęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (150,861 g kanapių dervos), iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestÄ ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. laikė automobilyje, ir kuriÄ siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , 2016 m. gegužės 16 d. nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) namo, R.

B. neteisėtai gabeno iki Lavoriškių pasienio kontrolės posto, kur apie 05.50 val. buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėje esanti narkotinė medžiaga surasta ir išimta.

29. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį J. R., pirmosios instancijos teismas tokį sprendimÄ motyvavo nustatytomis aplinkybėmis dėl automobilio KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), įgijimo (J. R. vyko į LatvijÄ , kur įgijo automobilį, kuris jo pirkimo metu buvo registruotas kartu su juo vykusiu G. B. vardu, o vėliau, Lietuvoje perregistruotas R. B. vardu), jo remonto (rÅ«pinosi automobilio taisymu ir apmokėjimu už suteiktas remonto paslaugas), telefono R. B. įgijimo (kreipėsi į S. K. dėl telefono pirkimo, rinko modelį ir priėmė sprendimÄ dėl jo iÅ¡rinkto modelio pirkimo, prašė instaliuoti papildomÄ programÄ â€žkika“).

Esminiais duomenimis, kad J. R. buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o ne buvo paÅ¡alinis byloje užfiksuotų įvykių dalyvis, teismas laikė J. R. ir R. B. bendravimÄ bylai reikÅ¡mingu laiku; J. R., R. B. ir G. B. parodymų nevienodumÄ (neatitikimus), parodant dėl rÅ«pinimosi automobilio remontu ir apmokėjimu; dėl mobilaus ryÅ¡io telefono įsigijimo aplinkybių – kad J. R. rÅ«pinosi atitinkamo mobilaus ryÅ¡io telefono modelio įgijimu, prašė, jog jame bÅ«tų įdiegta programa, skirta susiraÅ¡inėjimui; pas J.

R. ir R. B. rastus telefonus, ryšius tarp jų; tai, jog kratos metu pas J. R. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta dėžutė mobilaus telefono Nokia RM-1134/Nokia 105, kuris kratos metu buvo rastas ir paimtas R. B. vairuotame automobilyje KIA Sorento. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis, kuriame buvo paslėptos ir gabentos narkotinės medžiagos, priklausė R. B. tik formaliai, tikruoju automobilio savininku laikant J. R., kad būtent pastarojo veiksmai – rūpinimasis automobilio remontu ir apmokėjimu, buvęs suinteresuotumas atitinkamo telefono modelio pirkimu ir programos jame įdiegimu, tarpusavio bendravimui su R.

B. turėjimas ir naudojimasis tik tam tikrais mobilaus ryÅ¡io telefonais, pokalbio su G. B. metu iÅ¡sakytos frazės, rodo ne tik bendrÄ J. R. veikimÄ su R. B., bet ir jo vadovaujantį vaidmenį, kontrolę byloje nagrinėjamų veiksmų kontekste.

30. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ nustatytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių paÅ¡alinęs dalį J. R. inkriminuotų veiksmų bei nustatęs kitokiÄ nuteistųjų J. R. ir R. B. bendrininkavimo formÄ , sprendė, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma– J. R. ir R. B. tarpusavio bendravimas, tam tikrų jų nurodytų aplinkybių dėl automobilio remonto, jo apmokėjimo neatitikimas, užfiksuotų J. R. ir G. B. pokalbių turinys, dėl kurių egzistavimo ginčo nėra, mobilaus ryÅ¡io priemonių įgijimo, naudojimo aplinkybės, yra pakankama J.

R. kaltei, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamojoje byloje teismo ištirtus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, apelianto J. R. skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, kadangi konstatuoja, jog konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamų objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis J.

R. bendrininkavo neteisėtai disponuojant (laikant ir gabenant) labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu (150 861 g) ir vykdant Å¡ių narkotinių medžiagų kontrabandÄ , o jo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Aukščiau nurodytos, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nėra pakankamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms patvirtinti, o J. R. kaltė negali bÅ«ti preziumuojama.

31. Asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kuriÄ sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako.

Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, teismas pripažindamas asmenį kaltu, padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo nustatyti Å¡ios veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

32. J. R. viso baudžiamosios bylos proceso metu nepripažino kartu su R. B. disponavęs labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu (laikęs ir gabenęs) ir vykdęs Å¡ių narkotinių medžiagų kontrabandÄ . Parodė, kad su R. B. buvo pažįstamas seniai, palaikė gerus santykius, R. B. praÅ¡ymu ir jam perduotais pinigais Latvijoje įgijo automobilį KIA Sorento, kurį į LietuvÄ parvežė kartu su G. B.. Neneigė padėjęs R. B., ieÅ¡kant automobilio remontui reikalingų detalių, taip pat pastarojo praÅ¡ymu padėjęs įgyti iÅ¡manų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir kalbėjęs dėl bendravimui skirtos programos jame įdiegimo, taip pat R.

B. davęs senÄ mobilų telefonÄ , tačiau tvirtino niekaip nesusijęs su narkotinėmis medžiagomis. J. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, nuosekliai neigė prisidėjęs prie jų padarymo. Aplinkybę, kad J. R. kokiais nors veiksmais bÅ«tų prisidėjęs prie disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir Å¡ių narkotinių medžiagų kontrabandos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neigė ir R. B..

33. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs J. R. ir R. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų turinį, vertino, kad jie nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skyrėsi – pirmosios apklausos metu neigiant įvykius, vėliau atsisakius duoti parodymus, nors pirmosios apklausos metu jie jau buvo duoti, taip pat trečios apklausos metu duoti skirtingi, nei pirmosios apklausos metu, parodymai, kokius iš esmės davė ir teisme, prieštaravimai parodymuose apie automobilio KIA Sorento įsigijimo ir remonto bei mobiliojo ryšio telefono Samsung pirkimo aplinkybes, mažina J.

R. ir R. B. duotų parodymų patikimumÄ ir kartu kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste patvirtina J. R. dalyvavimÄ nusikalstamose veikose. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pateiktu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendžia, kad teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos J. R. kaltei pagrįsti. Pažymėtina, kad parodymų davimas yra kaltinamo asmens teisė, bet ne pareiga ir parodymuose jis gali ir neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių, todėl jo parodymai yra vertinami bylos duomenų visumos kontekste.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad byloje J. R. gynybos pozicija buvo paneigta, o kaltė neabejotinai įrodyta kitais faktiniais bylos duomenimis ir nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis.

34. Byloje neginčijamos fakto aplinkybės susijusios su automobilio KIA Sorento įgijimu, t. y. kad J. R. nuvyko į LatvijÄ , ten įgijo automobilį, kuris pirkimo metu buvo registruotas kartu vykusio G. B. vardu, o Lietuvoje perregistruotas R. B. vardu. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilio KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), tikrasis savininkas buvo J. R., o ne R. B.. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė J. R. ir R. B. parodymų nesutapimu (J. R. – kad sutiko R. B. servise ir jam padėjo dėl stabdžių kaladėlių automobiliui;

R. B. – kad pasiskambino J. R. ir paprašė pagalbos), aplinkybe, kad J. R. rÅ«pinosi Å¡io automobilio remontu (ieÅ¡kojo reikiamų detalių, suorganizavo remontÄ pas G. B.), apmokėjimu už suteiktas paslaugas (G. B. nurodė paimti pinigus iÅ¡ R. B., o jeigu reikia –iÅ¡ jo), kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo, elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos kontrolės) ir kitų procesinių tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotų duomenų turiniu.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundžiamo nuosprendžio argumentais. Paminėti duomenys patvirtina faktÄ , kad J. R. buvo susijęs su automobilio, kuriame buvo paslėptos ir kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, įgijimu, jo remontu, taip pat su asmeniu – iÅ¡ anksčiau pažįstamu R. B., kuris, kaip nustatyta, disponavo narkotine medžiaga bei vykdė jos kontrabandÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nepakankamos vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad J. R. bendrininkaudamas dalyvavo minėtų nusikaltimų padaryme.

Teismas akcentuoja skirtumus tarp J. R. ir R. B. parodymų dėl automobilio įsigijimo ir remonto aplinkybių, tačiau šios aplinkybės, nežiūrint į skirtingus jų parodymus, nustatytos ir kitais bylos įrodymais bei teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Skundžiame nuosprendyje teismas analizuoja užfiksuotų J. R. ir G. B. telefoninių pokalbių turinį – J. R., tardamasis su G. B. dėl automobilio remonto, nurodė „ten pas mane toj juodoj mašinoj, kur mes su tavim kartu varėm; ten kažkas lyg tai kemšasi, ten kaladėles <...> reikia pažiūrėt ir stabdžių diskus; <...> jis pats tau rytoj 9 paskambins“ (t. 3, b. l. 125).

Vėliau užfiksuota, kaip R. B. skambina G. B., nurodo, kad reikia atvykti pas jį, nes kažkas su disku, susitaria susiskambinti, susitaria dėl atvykimo laiko (t. 3, b. l. 117–119). Taip pat, kad J. R., susisiekęs su G. B., domėjosi, ar R. B. buvo susisiekęs, prašė jį informuoti kada bus aiÅ¡ku dėl R. B. atvykimo laiko, ir tai G. B. padarė; taip pat, kad J. R. susisiekė su asmeniu „D.“ dėl stabdžių kaladėlių automobiliui, nurodė automobilio techninius duomenis; kalbėdamas apie apmokėjimÄ su G.

B., nurodė pinigus paimti iÅ¡ R. B., nors jei nori, „tai paimtų iÅ¡ jo, jeigu dabar reikia pinigų“, bei kad „tai auklėjimo darbas, kad jie negrybautų“, R. B. pasiėmus automobilį iÅ¡ G. B., prašė pastarajam paskambinti, kad Å¡is sugrįžtų į servisÄ ir palauktų jo (t. 3, b. l. 125–128). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Å¡ių pokalbių turinys neleidžia daryti kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų, atmetant J. R., ir R. B. pozicijÄ , paaiÅ¡kinančiÄ Å¡ių įvykių kontekstÄ , juo labiau, kad remiamasi įvykusių pokalbių fragmentais ir atskiromis frazėmis, nevertinant viso pokalbių turinio, konteksto, kada ir dėl ko tam tikros frazės buvo pasakytos.

Toks duomenų vertinimas nėra teisingas, prieÅ¡tarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Pokalbių turinys patvirtina, kad, nors dėl automobilio remonto su G. B. tarėsi J. R., tačiau dėl automobilio atvežimo laiko su G. B. turėjo tartis R. B. ir jis susitarė (t. 3, b. l. 116–119, 125). Pokalbio dėl apmokėjimo taip pat negalima vertinti vienareikÅ¡miÅ¡kai. Kaip galima suprasti iÅ¡ pokalbio, kalba vyko ne tik apie automobilio KIA Sorento remontÄ ir apmokėjimÄ , bet ir už J. R. suteiktas paslaugas, nes tuo metu pas G.

B. buvo remontuojamas ir J. R. dukros automobilis. Pokalbio turinys taip pat rodo, kad pinigus G. B. už automobilio KIA Sorento remontÄ paimti turėjo iÅ¡ R. B. ir tik „jeigu dabar reikia“, iÅ¡ jo, J. R. (t. 3, b. l. 128). Liudytoju teisme apklaustas G. B. parodė, kad pinigus už automobilio remontÄ nuo R. B. perdavė J. R.. Pirmosios instancijos teismas Å¡iais liudytojo parodymais nesivadovavo, pripažinęs juos prieÅ¡taringais, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad už automobilio remontÄ sumokėjo J.

R. ir tik teisme tikslinant aplinkybes parodė, kad J. R. sumokėjo iÅ¡ R. B. pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažįstant faktÄ , kad J. R. apmokėjo automobilio taisymo iÅ¡laidas, toks elgesys gali bÅ«ti logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas jo ir R. B. tarpusavio santykiais – jie pažinojo vienas kitÄ pakankamai ilgai, bendravo, kartu leido laikÄ , padėdavo vienas kitam. Todėl Å¡ios aplinkybės nepakanka iÅ¡vadai dėl jo veikimo kartu su R. B. padarant nusikalstamas veikas, jų veikos ir tyčios bendrumo, nustatytų jų kontaktų metu jokių pokalbių apie disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis neužfiksuota, kaip ir nebuvo nustatytas joks J.

R. kontaktas su rastomis narkotinėmis medžiagomis, juo labiau aptariamų nusikalstamų veiksmų organizavimas, specialios narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės automobilyje įrengimas. Pabrėžtina, kad pastarÄ sias aplinkybes iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino ir pats pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais bylos įrodymais. Akcentuojamas J. R. pokalbio fragmentas, kur jis sako <...> tai ...(?) auklėjamojo darbas, kad jie negrybautų<...>, taip pat praÅ¡o jį informuoti, kada R.

B. atvyks atsiimti automobilio, o pastarajam iÅ¡vykus, paskambinti ir papraÅ¡yti pastarojo sugrįžti, aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai teismo padarytų iÅ¡vadų nepagrindžia. Galima daryti tik prielaidas dėl galimų J. R. sÄ sajų su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Konkrečiu atveju, vien tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos padaryti neginčijamas iÅ¡vadas, kad J. R. veiksmai (bendravimas su R. B., minėto automobilio įgijimas, pagalba jį remontuojant, užfiksuotų kontaktų ir pokalbių turinys) rodo ne tik kad R. B. buvo tik formaliu automobilio KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini) savininku, o tikrasis – J. R., bet ir patvirtina J. R. bendrÄ tikslÄ su R. B. neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir jos kontrabanda nuosprendyje nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis.

36. Dėl byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo, telefoninių pokalbių) atlikimo metu užfiksuotų duomenų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia padarytas iÅ¡vadas, pasisakytina, kad Å¡ie duomenys patvirtina J. R. ir R. B. bendravimo, atvykimo į autoservisÄ ir iÅ¡vykimo iÅ¡ jo faktus, tačiau nesant objektyvių įrodymų, tokių duomenų turinio aiÅ¡kinimas, kaip vieno iÅ¡ J. R. kaltės įrodymo, tėra tik prielaida.

37. Skundžiamame nuosprendyje kaip įrodymo Å¡altinis nurodomos aplinkybės, susijusios su telefono R. B. įgijimu, t. y. kad J. R. kreipėsi į S. K. dėl telefono, rinko modelį ir priėmė sprendimÄ dėl jo iÅ¡rinkto modelio pirkimo, prašė instaliuoti papildomÄ programÄ â€žkika“ (t. 3, b. l. 118, 126–128), kartu argumentuojant J. R. ir R. B. parodymų dėl minėtų aplinkybių vertinimu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog J. R. ir R. B. parodymai apie telefono pirkimo aplinkybes melagingi, o užfiksuotų pokalbių turinys rodo, kad tikrasis telefono pirkimu suinteresuotas asmuo, jo pirkėjas buvo J.

R. ir paneigia pastarojo teiginius, kad jis su padaryta nusikalstama veika nesusijęs. Su šiomis teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo. Vykdant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo nustatyti J. R. kontaktai dėl mobilaus ryšio telefono įgijimo, susirašinėjimo programos joje įdiegimo, tačiau šie duomenys nėra vienareikšmiai ir nesant pakankamai kitų objektyvių įrodymų kategoriškai J. R. kaltės nepatvirtina. Nuosprendyje teismo išdėstyta J. R. ir R.

B. duotų parodymų apie mobilaus ryÅ¡io įgijimo ypatumus bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu analizė, t. y. J. R. nurodžius, kad R. B. praÅ¡ymu tarpininkavo įgyjant telefonÄ (susiekė su asmeniu, S. K. užsiimančiu telefonais, paprašė instaliuoti susiraÅ¡inėjimo programÄ , kuria galima naudotis bÅ«nant užsienyje, atsiklausęs dėl modelio ir gavęs sutikimÄ , R. B. įgijo telefonÄ ); R. B. parodžius, kad norėjo pakeisti telefonÄ , susiskambino su pardavėju ir nuvykęs jį nupirko; paremia tik teismo daromas prielaidas dėl tokio J.

R. elgesio priežasčių, tačiau savaime nepatvirtina paties J. R. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, įvertinus ir tai, kad jokių duomenų apie J. R. susitikimus, pokalbius, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, byloje nesurinkta. Nustatytos aplinkybės rodo, kad J. R. turėjo ryÅ¡ių su asmeniu, kuris nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas (kaip minėta, buvo pažįstamas su R. B., bendravo, kartu leisdavo laikÄ ), tačiau tiesioginiai J.

R. veiksmai, vykdant šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, nėra nustatyti, o vien tik prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima. Be to, priešingai teismo argumentams, teisme duotų J. R. ir R. B. parodymų neatitikimai nelaikytini esminiu jų prieštaringumu, jų nurodytas aplinkybes dėl telefono įgijimo iš esmės patvirtina užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys.

38. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma ir tai, kad J. R. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme patvirtina tai, kad mobiliojo ryÅ¡io telefono Nokia RM-1134/Nokia 105, rasto ir paimto R. B. vairuotame automobilyje KIA Sorento, dėžutė rasta J. R. namuose. Byloje neneigiamas faktas, kad J. R. buvo perdavęs R. B. naudotis Nokia telefonÄ , taip pat objektyviai nustatyta, jog, atlikus mobilaus ryÅ¡io telefonų, paimtų iÅ¡ J. R. ir R. B., numerių ir kontaktų analizę, matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., tame tarpe tuo metu, kai R. B. buvo iÅ¡vykęs į užsienio valstybę (kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje į Nyderlandų Karalystę įgyti ir atgabenti narkotinę medžiagÄ ), Å¡iais telefonais jie bendravo tik tarpusavyje.

Vis dėlto, nesant objektyvių įrodymų apie Å¡io bendravimo metu vykusio susiraÅ¡inėjimo turinį, toks jų bendravimo aiÅ¡kinimas, kaip J. R. veiksmų vadovaujant vykdomai nusikalstamai veikai, kontroliuojant nusikalstamus veiksmus, tėra prielaida. Nors R. B. atvykimas į Nyderlandų Karalystę ir iÅ¡vykimas iÅ¡ jos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. patvirtintas bylos įrodymais, kaltinimo aplinkybė, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos iki R. B. atvykimo į LietuvÄ , teismo buvo paÅ¡alinta, kaip nepagrįsta jokiais įrodymais.

Todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad byloje kaltinti asmenys neteisėtai disponavo (laikė ir gabeno) labai didelį narkotinių medžiagų kiekį ir vykdė jų kontrabandÄ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. Nors J. R. pozicija, jog jis turėjo vienÄ R. B. telefono numerį, o R. B. neturėjo jo numerio, byloje nepasitvirtino, nes buvo užfiksuotas jų tarpusavio bendravimas, susiraÅ¡inėjimas, tačiau, kaip minėta, nesant susiraÅ¡inėjimo turinio, Å¡i aplinkybė taip pat nėra pakankama J.

R. kaltei pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, konstatavus, kad J. R. ir R. B. veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe, iÅ¡ J. R. pareikÅ¡to kaltinimo buvo paÅ¡alintos tokios aplinkybės kaip, organizuotos grupės subÅ«rimas, nusikalstamos veikos plano parengimas ir vaidmenų paskirstymas, narkotinės medžiagos įgijimo organizavimas, R. B. nurodymų nuvykti į užsienio valstybę, įgyti narkotinę medžiagÄ ir jÄ paslėpus automobilyje įrengtose slėptuvėse kontrabanda pargabenti į LietuvÄ davimas.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įrodymais pripažinti duomenys neįrodo ir to, kad aplinkybėmis, kurios nustatytos nuosprendyje – J. R. pagalba R. B. dėl automobilio remonto, įgyjant Samsung mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , perduodant jam Nokia mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , į telefonÄ instaliuojant bendravimui skirtÄ programÄ , J. R., kaip vykdytojas, bendrininkaudamas su R. B. bent dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviÄ jÄ pusę sudarančių veiksmų, ar žinojo apie R.

B. dispozicijoje esančias narkotines medžiagas, juo labiau prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad teismo nurodytų duomenų, nei kiekvieno atskirai, nei jų visumos nepakanka neginčytinai išvadai J. R. kaltei, dalyvavus bendrininkų grupe jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, pagrįsti, o, remiantis vien prielaidomis dėl J. R. elgesio, apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. Baudžiamojoje byloje nustatytas J. R. bendravimas su R.

B., tam tikrų jų duotų parodymų nesutapimas, suteikta pagalba dėl automobilio remonto, apmokėjimo, mobilaus ryšio telefono įgijimo aplinkybės, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepakankamos patvirtinti, kad J. R. dalyvavo aptariamų nusikalstamų veikų padaryme.

39. Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, o tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos iÅ¡vados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos iÅ¡vados dėl įvairių aplinkybių negali bÅ«ti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiÅ¡kiai paneigiančių, nei aiÅ¡kiai patvirtinančių tam tikrÄ aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieÅ¡tarauja loginio metodo, taikomo darant iÅ¡vadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas bÅ«tent tokiomis iÅ¡vadomis.

40. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje dėstomi argumentai dėl J. R. kaltę aptariamų veikų padaryme patvirtinančių įrodymų grindžiami spėjamomis ir pagrįstomis tik daromomis prielaidomis aplinkybėmis, kurios savaime nepatvirtina jo dalyvavimo aptariamose nusikalstamose veikose. Bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumos nepakanka neginčijamai iÅ¡vadai dėl J. R. dalyvavimo nusikalstamose veikose. Kaip minėta, dalis skundžiamame nuosprendyje įvardintų įrodymų patvirtina J.

R. ryšį su asmeniu, neteisėtai disponavusiu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir vykdžiusiu kontrabandÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau Å¡ie įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, nesudaro pagrindo neabejotinai ir neginčijamai iÅ¡vadai dėl J. R. kaltės, padarius jam inkriminuotas veikas. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali bÅ«ti preziumuojama, ji turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o to nepadarius, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamo asmens naudai.

Minėta, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių J.

R. veiksmuose esant BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio J. R. dalis naikinama ir priimamas naujas nuosprendis, J. R. iš kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas, kadangi neįrodyta, jog J. R. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl R. B. patraukimo atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį 41.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. neginčija fakto, kad automobilyje KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas jo vardu, buvo laikoma narkotinė medžiaga– kanapių derva, kuriÄ jis, iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestÄ ir kad jis Å¡iÄ medžiagÄ 2016 m. gegužės 16 d. gabeno iki LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės posto, kur tÄ pačiÄ dienÄ pareigÅ«nų buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga surasta ir iÅ¡imta.

Tačiau jis nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ginčydamas, kad žinojo, koks konkrečiai narkotinės medžiagos kiekis buvo laikomas ir gabenamas automobilyje KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse. Å iuo aspektu akcentuoja ir iÅ¡tirtÄ tik dalį rastos ir iÅ¡imtos narkotinės medžiagos, specialistės ir tyrėjos parodymus teisme, ir tvirtina, kad disponavimas labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu byloje buvo tik preziumuotas.

Todėl praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei skundžiamo nuosprendžio motyvais aptariamu aspektu, konstatuoja, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir teisinio pagrindo nuteistojo R. B. veikÄ perkvalifikuoti į Å¡io straipsnio 1 dalį, nėra.

42. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šios įstatymo dispozicijoje iÅ¡vardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iÅ¡ jų gali sudaryti savarankiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Konkrečiu atveju aktualÅ«s veikÄ apibÅ«dinantys požymiai yra laikymas ir gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra Å¡ių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.

Gabenamas, tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Medžiagos gali bÅ«ti gabenamos transportuojant, neÅ¡ant su savimi ir pan. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktikÄ taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebÅ«tina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ .

Be to, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, o įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti ir Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K- 60/2014, Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-207-699/2017, Nr. 2K-246-689/2019, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-155-1073/2020 ir kt.).

43. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. B., iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ automobilyje, KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose slėptuvėse (automobilio slenksčiuose) neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestÄ narkotinę medžiagÄ â€“kanapių dervÄ , kurios masė, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2492)-IS1-6590 yra 150 861 g (150,861 kg), kuriÄ neteisėtai laikė Vilniaus mieste bei Å¡iuo automobiliu neteisėtai gabeno nuo Vilniaus miesto iki LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės posto (t. 1, b. l. 90–94, 191–193).

Nuteistasis R. B. neginčija narkotinės medžiagos automobilyje laikymo ir gabenimo fakto, tačiau tvirtina, kad jam nebuvo žinomas gabenamas draudžiamos medžiagos kiekis, dėl to jo padaryta veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal lengvesnę inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais nuteistojo argumentais, kadangi R. B. nurodytos aplinkybės, įvertinus Å¡ioje byloje objektyviais duomenimis, taip pat ir nuteistojo R. B. parodymais, nustatytas faktines aplinkybes, minėtÄ nuteistojo pozicijÄ paneigia.

44. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad patikrinus automobilį KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), rentgeno įrenginiu, automobilio slenksčiuose buvo rastos slėptuvės. IÅ¡montavus vairuotojo pusės sėdynę ir pakėlus kilimėlį, po juo rasta kėbulo iÅ¡pjova per visÄ sėdynės plotį, uždengta varžtais pritvirtintu dangčiu. Nuėmus dangtį, slėptuvėje rasti 22 vidutiniai paketai, 23 maži paketai ir 17 didelių paketų, visi apsukti rudos spalvos lipnia juosta. Tokia pat slėptuvė rasta po keleivio sėdyne, iÅ¡ Å¡ios slėptuvės iÅ¡imta 10 mažų paketų, 17 vidutinio dydžio ir 20 didelių paketų – viso 109 vnt. paketų (1550 vnt. plytelių).

Apytikris visų paketų svoris sudarė 164 kg (t. 1, b. l. 89, 90–94, 95–102, 191–193). IÅ¡ R. B. parodymų seka, kad automobilis KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ir jame slėptuvės įrengtos, turint tikslÄ vykdyti kontrabandÄ . Apie slėptuvių įrengimÄ automobilyje jam buvo žinoma. Kaip tvirtino, jas įrengė asmuo, įvardintas kaip „Ž.“, kurio nurodymu jose jis veždavo cigaretes, už kiekvienÄ tokį vežimÄ iÅ¡ pastarojo gaudamas 1 000 Eur atlygį.

„Ž.“ pasiÅ«lius užsidirbti daugiau (3 000 Eur), jis sutiko pervežti narkotines medžiagas į Baltarusijos RespublikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(489)-IS1-821 nurodyta, kad ant paketo, paimto 2016 m. gegužės 16 d. LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės punkte atliktos transporto priemonės KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu ir pažymėto Nr. 93, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. B. genotipu (t. 1, b. l. 124–125).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės paneigia nuteistojo R. B. teiginius dėl narkotinės medžiagos kiekio ir patvirtina, kad nuteistasis, neteisėtai gabendamas narkotinę medžiagÄ , bent jau bendrais bruožais suvokė ir apie gabenamÄ jos kiekį. Kaip nurodė pats R. B., jis žinojo apie jo automobilyje įrengtas slėptuves, jų dydį ir iÅ¡sidėstymÄ ir apie narkotinės medžiagos paslėpimÄ jose, nes pats paliko automobilį narkotinei medžiagai pakrauti.

Å iuo aspektu vertintina ir visuma paminėtų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių – apie surastÄ narkotinių medžiagų kiekį, pasirinktÄ jos gabenimo bÅ«dÄ (109 vienetai įvairaus dydžio (mažių vidutinio dydžio, didelių) paketų buvo gabenami paslėpti automobilyje tam specialiai įrengtose slėptuvėse, sunkiai aptinkamoje vietoje, siekiant, kad paÅ¡aliniai asmenys nepamatytų ir bÅ«tų apsunkintas jų radimas (siekė paslėpti nuo muitinio patikrinimo)); nuteistojo R.

B. parodymus (suprato, kad gabena draudžiamas medžiagas, sutiko jas pervežti; už tai jam pažadėtas piniginis atlygis (3 000 Eur), kuris, lyginant su atlygiu už neteisėtÄ cigarečių gabenimÄ , buvo žymiai didesnis); apie paslėptas gabenamas narkotines medžiagas R. B. nepranešė net tuomet, kai buvo atliekamas detalus automobilio patikrinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų aplinkybių analizė nekelia abejonių, kad R. B. suvokė, jog automobilyje įrengtose slėptuvėse buvo laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos.

46. Be jau aptartų aplinkybių, nuteistojo pozicijÄ dėl jo žinojimo apie jo laikomos ir gabenamos draudžiamos medžiagos kiekį paneigia ir aukščiau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(489)-IS1-821 apie rastÄ R. B. biologinį pėdsakÄ ant vieno iÅ¡ jo automobilyje surastų ir tirti paimtų paketų su narkotine medžiaga. Nors R. B. apeliaciniame skunde keliamos abejonės Å¡io atlikto tyrimo metu gauto rezultato objektyvumu, tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir dėstomas abejones paneigia ne tik iÅ¡vados tiriamosios dalies turinys, bet ir teisme apklaustų specialistės R.

J. ir tyrėjos J. A. parodymai (t. 8, b. l. 94–97). Atsakydamos į teismo ir nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus, tiek specialistė, tiek tyrėja paaiškino surastų ir paimtų daiktų paėmimo bei perdavimo ekspertizei, jų ištyrimo ypatumus. Baudžiamojoje byloje negauta duomenų, kad pareigūnai netinkamai atliko apžiūros metu rastų objektų paėmimo, supakavimo ir perdavimo ekspertizei veiksmus. Apeliaciniame skunde dėstomos abejonės dėl netinkamo šių veiksmų atlikimo paremtos tik sau palankiu būdu interpretuojant specialistės ir tyrėjos teisme duotų parodymų dalį, kokiu būdu ant paketų gali būti randami asmens biologiniai pėdsakai.

IÅ¡ tyrėjos J. A. parodymų matyti, jog visi objektai buvo paimti ir supakuoti į atitinkamas policijos pakuotes taip, kad nebÅ«tų pažeisti pėdsakai; iÅ¡ Å¡ių pakuočių objektai nebuvo iÅ¡imami, perpakuojami ir tokiu bÅ«du supakuoti jie buvo iÅ¡siųsti ekspertiniam tyrimui atlikti. Atsakydama į klausimus specialistė R. J. paaiÅ¡kino, kad su tyrimui pateiktais objektais buvo dirbama metodiÅ¡kai, nuosekliai, pradedant tyrimÄ nuo tų veiksmų, kurie bÅ«tų mažiausiai pakenkę, pažeidę daktiloskopinius, DNR pėdsakus, apsunkinę jų suradimÄ ir paėmimÄ , pereinant prie kitų (cheminių) tyrimo metodikų.

Taip pat specialistė paaiÅ¡kino, kad tyrimo metu rasti DNR profiliai, kurių atsiradimÄ galima paaiÅ¡kinti neÅ¡variu darbu, paimant tyrimo objektus (be pirÅ¡tinių, paltų, čiaudėjant ir pan.). Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas bÅ«tent Å¡is specialistės iÅ¡sakytas pastebėjimas ir teigiama, kad tyrimo institucijos „neÅ¡variai“ vykdė procesinius tyrimo veiksmus, Å¡is argumentas atmetamas, kaip paneigtas specialistės parodymų apie tyrimo eigÄ visumos, o skunde selektyviai iÅ¡rinkti teiginiai, traktuojami sau palankia prasme, nesumenkina tyrimo rezultato.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad asmenys, atlikę objektų paėmimÄ , yra kvalifikuoti imtis priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti pėdsakai ir nebÅ«tų sunaikinti įrodymai, o taip pat nuo objektų izoliuoti sulaikyti asmenys ir pan. Todėl nuteistojo R. B. pozicija apie galimÄ jo biologinio pėdsako ant tirti pateikto objekto atsiradimo priežastį atmestina, kaip gynybinė. Be to, iÅ¡ specialistės paaiÅ¡kinimų seka, jog į duomenų bazę siekiama įtraukti visus dirbančius asmenis, gautus duomenis sulyginus su turimais duomenų bazėje, jokių sutapimų nebuvo gauta.

Nors nei ant pačios slėptuvės, nei ant kitų išorinių objektų kitų jo biologinių pėdsakų, rankų atspaudų nebuvo aptikta, tai faktinių aplinkybių vertinimo nekeičia ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu fakto. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad R. B. žinojo, kur automobilyje yra slėptuvės, paliko automobilį narkotinėms medžiagoms pakrauti, lietė medžiagos, kurios buvo slepiamos jo automobilyje įrengtose slėptuvėse, pakuotę.

Teisėjų kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis R. B. suprato, kad automobilyje yra slepiama narkotinė medžiaga, suvokė, koks yra jos kiekis ir tai žinodamas Å¡iÄ medžiagÄ savo automobiliu gabeno.

47. Byloje taip pat ginčijamos aplinkybės, susijusios su tyrimui perduotos medžiagos kiekiu. Teigiama, kad specialistams buvo perduota tirti tik dalis rastos ir išimtos narkotinės medžiagos, argumentuojant, jog buvo priimtas nepagrįstas sprendimas tirti ne visus objektus, o tyrėja J. A. negalėjo paaiškinti skirtumų tarp paketų, briketų ir pakuočių, todėl net kiekybiniu požymiu veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Su minėtais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Faktas, kad R. B. neteisėtai disponavo – laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, nustatytas remiantis specialisto išvada Nr. 140-(2492)-IS1-6590 (t. 1, b. l. 191–193), patvirtinančia, kad surastos narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekis nustatytas 150 861 g (150,861 kg), kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, laikomas labai dideliu.

Apeliaciniame skunde sÄ moningai nutylima ir klaidingai nurodoma, kad ekspertiniam tyrimui buvo pateikta ne visa rasta ir iÅ¡imta narkotinė medžiaga, o tik jos dalis. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, jog ekspertizės įstaigai buvo pateikti specialÅ«s 22 plastikiniai paketai su juose esančiais įpakuotais objektais, bendrai 109 vnt. paketais (1550 vnt. plytelių), t. y. visi surasti ir iÅ¡imti objektai (t. 1, b. l. 90–102, 104–106, 107, 191–193). Ekspertizės įstaigai buvo pateikta užduotis atlikti objektų biologinį, daktiloskopinį ir cheminį tyrimus.

Vertindama užduoties apimtį, ekspertizę atliekanti institucija paprašė sumažinti tyrimui pateiktų objektų skaičių, tik atliekant biologinį tyrimÄ , t. y. atliekant žmogaus biologinių pėdsakų paieÅ¡kÄ tiek ant iÅ¡orinių, tiek ant vidinių visų paketų pavirÅ¡ių, ir bÅ«tent Å¡iam tyrimui atlikti toks sutikimas buvo duotas (t. 1, b. l. 108, 109). Nnepaisant gauto sutikimo sumažinti biologinio tyrimo objektų skaičių, tiriamų objektų skaičius mažinamas nebuvo, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė R.

J., buvo gaunami DNR profiliai. Todėl akivaizdu, kad byloje tiriamų objektų apimtis, juo labiau atliekant cheminį jų turinio tyrimÄ , mažinama nebuvo. Todėl konstatuotina, kad automobilyje įrengtose slėptuvėse R. B. laikytas ir gabentas narkotinės medžiagos kiekis baudžiamojoje byloje nebuvo preziumuojamas, o nustatytas specialaus tyrimo metu. Dėl Å¡ios iÅ¡vados teisingumo nekelia abejonių ir aplinkybė, kad tyrėja J. A. negalėjo nurodyti, kas yra paketai, kuo jie skiriasi nuo briketų ar pakuočių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju cituoti tyrėjos J. A. parodymai apie paimtų objektų pakuočių pakavimÄ Ä¯ specialius policijos paketus, kuriuose objektai buvo pateikti specialisto tyrimui. Specialiam tyrimui pateiktų medžiagų autentiÅ¡kumo, specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų tiriamų objektų įpakavimo, lyginant su užfiksuotu jų radimo ir paėmimo metu, aplinkybės, kaip ir specialisto iÅ¡vados apie tirti pateiktuose objektuose nustatytÄ narkotinės medžiagos kiekį abejonių nekelia.

RankraÅ¡tinis vieno iÅ¡ specialaus plastikinio paketo numerio pataisymas (Nr. 002212 užraÅ¡ytas praleidus vienÄ skaičių), laikytinas trÅ«kumu, kuris nepaneigia, jog prie bylos buvo prijungtos ir iÅ¡tirtos automobilio KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini) slėptuvėse surastos ir iÅ¡imtos narkotinės medžiagos pakuotės.

48. Apibendrinant tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis R. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Jis žinojo, kad neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga, suvokė apie labai didelį tos medžiagos kiekį ir disponavo ja už pažadėtÄ piniginį atlygį. Nuteistasis suvokė pavojingÄ daromos nusikalstomos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, todėl nuteistojo nusikalstami veiksmai pagrįstai pripažinti tyčiniais. Aptarti įrodymai patvirtina, kad R.

B. tas medžiagas turėjo savo žinioje – laikė savo automobilyje įrengtose slėptuvėse ir jas gabeno. Pagal pagrįstai įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes nėra abejonių, kad R. B. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ â€“ perkvalifikuoti veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo. Tai, kad narkotinės medžiagos neatiteko galutiniam vartotojui, esminės reikÅ¡mės R. B. veikos kvalifikavimui neturi, jo veika buvo baigta, nes jis draudžiamas medžiagas laikė ir gabeno.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali ir veika laikoma baigta nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo, šiuo atveju laikymo ir gabenimo atlikimo, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad jo padaryta veika nebuvo baigta, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

49. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje. Pasak apelianto, paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo aplinkybių dėl narkotinės medžiagos įgijimo užsienyje, o kartu ir nuorodos į BK 7 straipsnio 12 punktÄ eliminavimas, paneigia jo veiksmų kvalifikavimÄ ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

50. Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo bÅ«do (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu) ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postÄ , nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai daiktai, kurie turi bÅ«ti pateikti muitinei, nėra pateikiami muitinės kontrolei, ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengiama, arba gabenami neturint leidimo. Tokių daiktų gabenimas neturint leidimo, nepateikimas muitinės kontrolei gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad Å¡ie daiktai yra slepiami vietose, apsunkinančiose jų aptikimÄ , pvz., specialiai tam įrengtose slėptuvėse. Tokiais atvejais kontrabandos baigtumas sutampa su momentu, kai iÅ¡aiÅ¡kėja, kad privalomi pateikti muitinei daiktai nebuvo pateikti muitinės kontrolei, ar gabenami neturint tam leidimo (pvz., muitinės pareigÅ«nai rado paslėptus nuo kontrolės daiktus).

51. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. B. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, kad jis, iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sienÄ iÅ¡ Lenkijos gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 11 d., 14.51 val., R. B. automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo Lietuvos – Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone ir įvažiavo į Lietuvos RespublikÄ ; atvažiavęs pastatė automobilį saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad narkotinė medžiaga buvo per Lenkijos RespublikÄ atgabenta į Lietuvos RespublikÄ ir jÄ automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno R. B..

52. Taip pat nustatyta, kad automobiliu KIA Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), R. B., 2016 m. gegužės 16 d. nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos tam specialiai automobilyje įrengtose slėptuvėse, iki Lavoriškių pasienio kontrolės posto, esančio Lavoriškių k., Vilniaus r., kur 2016 m. gegužės 16 d. apie 5.50 val. R. B. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o automobilyje įrengtose slėptuvėse gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta.

Todėl Å¡ie R. B. veiksmai pagrįstai laikyti baigta kontrabanda ir pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Vien aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo užsienyje paÅ¡alinimas iÅ¡ nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kartu panaikinant nuorodÄ Ä¯ BK 7 straipsnio 12 punktÄ , atsižvelgus į byloje nustatytų ir pirmiau aptartų faktinių aplinkybių visumÄ , esminės reikÅ¡mės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir faktinio pagrindo taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nepanaikina.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo kontekste pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė narkotinės medžiagos neteisėto laikymo laikotarpį – nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., kadangi byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog R. B. buvo sulaikytas 2016 m. gegužės 16 d. ir automobilyje rastos narkotinės medžiagos pakuotės buvo paimtos. Todėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo laiko aplinkybė atitinkamai patikslintina.

Dėl kitų procesinių klausimų 53. Kaip jau minėta, J. R. yra iÅ¡teisinamas dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., iÅ¡vengdami muitinės kontrolės ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. IÅ¡ R. B. parodymų matyti, kad nusikalstamas veikas jis padarė vykdydamas bendrÄ sumanymÄ kartu su kitu asmeniu – Ž.. Bylos duomenys objektyviai nepatvirtina, jog R. B. įvardintas asmuo Ž. yra J.

R., kiti minėto asmens duomenys nenustatyti, todėl laikytina, kad R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Dėl Å¡ios faktinės aplinkybės pakeitimo, nuteistojo R. B. padaryto nusikaltimo kvalifikavimas nepasikeičia. Be to, minėtos faktinės aplinkybės pakeitimas nesudaro prielaidų pažeisti R. B. teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . Apeliacinės instancijos teismui pakeitus minimÄ aplinkybę, iÅ¡ esmės lieka nustatyti tie patys R.

B. padarytų nusikalstamų veikų požymiai ir veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

54. Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus ir bendrininkavimo instituto nuostatų aiÅ¡kinimas ir taikymas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kartu su nenustatytu asmeniu. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Byloje surinkti, teismų patikrinti ir įvertinti įrodymai dėl R.

B. atliktų veiksmų pobÅ«džio ir mechanizmo, taip pat kilusių padarinių, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai apie tai, kad R. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko (realizavo) ne vienas (kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo – veikiant ne su J. R., bet su tyrimo metu nenustatytu asmeniu), tačiau nagrinėjamoje byloje nenustačius bent dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo veikiama bendrininkų grupe. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad yra nustatyti R.

B. kaip vykdytojo veiksmai, tačiau to negalima pasakyti apie kito asmens veiksmus, kurie yra tik preziumuojami iÅ¡ R. B. atliktų veiksmų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje įrodytas nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, sumaišė bendrininkavimo formÄ su bendrininkavimo rÅ«Å¡imi. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia kalbėti tik apie paprastÄ bendrininkavimÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo Å¡alinama aplinkybė, kad jis veikė bendrininkų grupe ir veikų apraÅ¡yme nurodoma patikslinta aplinkybė, kad R.

B. atitinkamai veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad veikų aplinkybių patikslinimas, Å¡alinant iÅ¡ inkriminuotų veikų apraÅ¡ymo aplinkybę dėl veikimo bendrininkų grupe, R. B. teisės į gynybÄ nepažeidžia. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių 55. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo argumentais nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodo, kad bylos proceso metu jis davė parodymus, kuriais patvirtino jam inkriminuotų veikų padarymo faktÄ ir papasakojo apie jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Parodymus davė ne tik apie savo veiksmus, bet ir apie kitÄ nusikaltime dalyvavusį asmenį tiek, kiek žinojo. Savo elgesį vertino kritiÅ¡kai ir dėl jo gailėjosi.

56. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

57. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas R. B. pozicijÄ , nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis, nors savo kaltę pripažino, tačiau davė melagingus parodymus, kas neleido konstatuoti, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime aptartas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir sprendžia kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo R.

B. prisipažinimas ir gailėjimasis nepagrįstai nepripažintas jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, nors R. B. parodymus dėl atskirų aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusiu kitu asmeniu, teismas pripažino prieÅ¡taringais, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis esmines jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes ir savo veiksmus pripažino, nurodė faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių – neigia, iÅ¡ viso jų nenurodo ar nurodo netiksliai, vertinama, kad kaltininkas pripažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . BÅ«tent tokia situacija nustatyta ir Å¡ioje byloje. Tuo tarpu kaltininko gailėjimasis objektyviai įvertinamas iÅ¡ bylos duomenų visumos. Atlikus nuteistojo duotų parodymų analizę, juos vertinant kartu su kitais bylos įrodymas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pozicija – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų veikų neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės ir negali bÅ«ti pripažįstama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis dalyje yra keičiamas, pripažįstant R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ Â BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas) 58. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, R. B. praÅ¡o nustatyti ir kitÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Â BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, Nr. 2K-138-03/2017 ir kt.).

Apeliantas motyvuoja, kad sprendimÄ Ä¯vykdyti nusikalstamas veikas lėmė sunki jo finansinė padėtis – jis buvo bedarbis, neturėjo pajamų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo finansinė situacija buvo beviltiÅ¡ka ar labai sunki, nulėmusi nusikalstamų veikų padarymÄ . Visų pirma, teismų praktikoje net ir aplinkybė, kad asmuo konkrečiu laikotarpiu neturi darbo, savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens sunkios ar beviltiÅ¡kos padėties. Kita vertus, nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie savo turimus turtinius įsipareigojimus, tuo laikotarpiu gautas pajamas, iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie itin sudėtingÄ nuteistojo finansinę situacijÄ . PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, jog bylai aktualiu laiku R.

B. buvo darbingo amžiaus, nebuvo bedarbis, dirbo vadybininku UAB „Parkingas“, iÅ¡laikytinių neturėjo, buvo iÅ¡situokęs. R. B. parodymus dėl sunkios turtinės ir beviltiÅ¡kos padėties paneigia ir byloje nustatytos automobilio KIA Sorento įgijimo aplinkybės. Duomenų, kad R. B. ilgÄ laikÄ gyveno nepritekliuje, negalėjo iÅ¡laikyti savęs ar savo artimųjų, dirbdamas legalų darbÄ , taip pat nepateikta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo R. B. atsakomybę lengvinančia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ aplinkybę, kad nusikaltimus jis padarė dėl sunkios turtinės padėties.

59. Apeliantas pažymi, kad jo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, naudos negavo, narkotinės medžiagos nepateko į apyvartÄ (nepasiekė galutinių vartotojų), kas leidžia kalbėti ir apie padarytos veikos mažesnį pavojingumÄ . Sutikti su Å¡iais argumentais nėra pagrindo. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448-303/2016, Nr. 2K-176-222/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nors ir yra reikÅ¡mingos individualizuojant bausmę, įtakos nusikalstamų veikų padarymui neturėjo ir nemažina nei jų, nei R.

B. kaip kaltininko, pavojingumo. Dėl bausmės 60. Apeliaciniame skunde keliamas ir R. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taikė juos formaliai, tinkamai neatsižvelgė į jo paties veiksmus, vaidmenį veikos padaryme, tokiu bÅ«dų laikant, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė laikytina per griežta. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas taip pat atkreipė dėmesį į žymiai pablogėjusiÄ nuteistojo sveikatos bÅ«klę, užsitęsusi baudžiamosios bylos procesÄ .

61. Pažymėtina, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

62. Konkrečiu atveju, aptariant bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tikslinga paminėti, jog teisinio pagrindo R. B. iÅ¡teisinti dėl apeliaciniu skundu ginčijamos veikos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nėra, taip pat nenustatytas pagrindas keisti jam inkriminuotos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikavimÄ . Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmes, teisingai įvertino, kad R. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai.

Byloje, kaip minėta, teismas nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimų pobÅ«dį, R. B. asmenybę ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje nustatytas bausmių vidurkis. Skaičiuodamas skirtinų bausmių dydį nuo vidurkio, teismas nurodė, kad pagrindÄ mažinti nuteistajam skirtinos bausmės dydį sudaro tik nuteistojo asmenybė, kuri iÅ¡ esmės nėra neigiama, tačiau pagrindo ženkliam bausmės mažinimui neįžvelgė, nes vertino, jog nuteistasis davė melagingus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tiek apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , t. y. neapsiribojo formaliu teisingumo vykdymu ir paskyrė jam teisingos rÅ«Å¡ies bausmes. Nors teisėjų kolegija nustatė pagrindÄ pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat iÅ¡ inkriminuotų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo paÅ¡alinta aplinkybė, kad veikimo bendrininkų grupe, spręstina, kad teismas, motyvuodamas parenkamų bausmių dydžius, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir paskyrė bausmes, kurių dydį teisingai parinko, skaičiuodamas nuo jų vidurkio.

Todėl pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos per griežtomis ir nėra teisinio pagrindo jų keisti.

63. Kita vertus, iÅ¡sakyti argumentai dėl ilgos proceso trukmės yra pagrįsti. Pagal teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti Å¡velnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Nustatęs pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų bÅ«ti kompensuotas teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas.

64. Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , pagal kuriÄ bausmės sumažinimas kaltinamiems asmenims yra tinkama teisinės gynybos priemonė, kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99, ir kt.).

Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K- 87-942/2017).

65. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d. dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 3). TyrimÄ pabaigus, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2017 m. lapkričio 9 d., nuosprendis priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Esant tokioms aplinkybėms, procesas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neužtruko ir kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nebuvo pažeista.

Kita vertus, vertinant bylos trukmę kaip bausmių paskyrimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teisme byla su apeliaciniais skundais buvo gauta 2019 m. vasario 6 d., o apeliacinis bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas tik 2022 m. lapkričio 22 d., teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko kiek mažiau nei ketveri metai). Å ioje baudžiamojoje byloje buvo paduoti du nuteistųjų apeliaciniai skundai.

BylÄ sudarė 9 tomai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokį procesÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ dalies lėmė nuteistųjų gynėjų neatvykimas į teismo posėdžius dėl ligos; pirmosios instancijos teismo padarytos procesinės klaidos, kai R. B. teismo nuosprendis rusų kalba buvo įteiktas pavėluotai, iÅ¡siuntus baudžiamÄ jÄ bylÄ su apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniam teismui, kuomet apeliacinės instancijos teismui teko atidėti bylos nagrinėjimÄ , sudarant galimybę nuteistajam R.

B. susipažinti su teismo nuosprendžiu jam suprantama kalba ir per dvideÅ¡imt dienų teismui paduoti motyvuotÄ apeliacinį skundÄ dėl jam priimto nuosprendžio; buvo daromos pertraukos dėl teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo, ar vieno iÅ¡ teisėjų kolegijos nario teisėto nebuvimo darbe; ilgÄ proceso trukmę sÄ lygojo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai, prasidėjus koronaviruso pandemijai ir paskelbto karantino dėl minėtos pandemijos grėsmės laikotarpiu; baudžiamosios bylos nagrinėjime taip pat buvo daromos pertraukos, iÅ¡kilus poreikiui tirti R.

B. sveikatos bÅ«klę, atliekant kompleksinę komisijinę sveikatos bÅ«klės nustatyto (deontologinę) ekspertizę. Todėl vertinant visÄ , beveik ketverius metus besitęsiančio bylos proceso trukmę, kuri tik iÅ¡ dalies buvo susijusi su nuteistųjų gynėjų neatvykimu į teismÄ dėl ligos, bÅ«tinybe nustatyti R. B. sveikatos bÅ«klės pobÅ«dį ir pakitimus, aktyviu nuteistųjų teisės į gynybÄ realizavimu, o didžiÄ ja dalimi su objektyviomis priežastimis – Lietuvoje ir visame pasaulyje iÅ¡plitusia koronaviruso (COVID-19) infekcija, kuri sutrikdė daugelio valstybės institucijų, tame tarpe ir teismų sklandų, nepertraukiamÄ ir savalaikį darbÄ , teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimais, spręstina, kad yra pagrindas pripažinti bylos procesÄ ilgu, sudarančiu prielaidÄ teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo konstatavimui.

66. Konstatavus nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimÄ , skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas bausmės mažinamos baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose arba taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant Å¡velnesnes bausmes, nei nustatytosios baudžiamojo įstatymo, sankcijoje, kad bÅ«tų kompensuota dėl Å¡io pažeidimo nuteistojo patirta žala. Individualizuojant už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas bausmes, teisėjų kolegija vertina ne tik nusikalstamų veikų pobÅ«dį, bet R. B. asmenybės pavojingumo laipsnį atskleidžiančius bylos duomenis.

67. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, R. B. paskirdamas bausmes ir galutinę bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes dėl Å¡ioje byloje užsitęsusios baudžiamojo proceso trukmės – konstatavus nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimÄ , jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, praėjusį laikÄ po jų padarymo, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, nuteistojo sveikatos bÅ«klę (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu susirgo sunkia liga), priėjo prie iÅ¡vados, kad bausmės paskirtį užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas, nuteistajam paskirtÄ sias laisvės atėmimo bausmes mažinant, t. y. už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 199 straipsnio 3 dalis) mažinant jÄ baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiriant mažesnės trukmės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę.

Kelerius metus nagrinėtoje baudžiamojoje byloje užsitęsusi R. B. teisinės padėties situacija, kuri neabejotinai sukÅ«rė nuteistajam neaiÅ¡kumo, netikrumo bÅ«senÄ dėl jo ateities, leido gana ilgÄ laikÄ iÅ¡gyventi neaiÅ¡kumÄ ir netikrumÄ dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties, laikytina bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe. Sumažinto dydžio bausmės R. B., atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, bus teisingos, proporcingos visumoje vertinant asmenį, ilgÄ baudžiamÄ jį procesÄ ir padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Paskyrus naujas bausmes, keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė.

68. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo R. B. gynėjas motyvuodamas pablogėjusia nuteistojo R. B. sveikatos bÅ«kle, prašė svarstyti klausimÄ dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam.

69. Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobÅ«dį ir atliktos bausmės laikÄ .

Atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad, taikant BK 76 straipsnį, nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pateiktÄ Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä . Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobÅ«dį, įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimÄ poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai.

Å ias aplinkybes teismas nustato, remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o iÅ¡vadÄ , ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro, vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytÄ bausmės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017).

70. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys apie nuteistojo R. B. sveikatos bÅ«klę nepatvirtina, kad liga, kuria R. B. susirgo, atitinka Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡e (patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, įsakymo 2017 m. spalio 5 d.

Nr. 1R-246/V-1155 redakcija) esančių ligų kriterijų. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini); labai gera remisija po atliktos autologinės kamieninių lÄ stelių transplantacijos. Nors (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä (1 priedo 3.9 punktas), tačiau prie Å¡ios ligos nurodytos ir bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant Å¡i liga bÅ«tų laikoma sunkia nepagydoma, dėl kurios asmeniui bÅ«tų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Ekspertinio tyrimo, atlikto 2022 m. rugpjūčio 10 d., metu, aktas suraÅ¡ytas 2022 m. lapkričio 22 d.(pastaba – akte nurodyta suraÅ¡ymo data 2021 m. lapkričio 22 d.) nustatyta, kad R. B. sveikatos bÅ«klė, sergant minėta liga, neatitinka kartu numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl konstatuota, kad dabartinė jo sveikatos bÅ«klė neatitinka aukščiau minėto ligų sÄ raÅ¡o kriterijų. Taip pat nustatyta, kad R. B. tyrimo metu stacionarinis gydymas nereikalingas, rekomenduojamas profilaktinis gydymas, jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 10, b. l. 163–167).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Viačeslavas Kolomiecas patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, kokiais medicininiais duomenimis remiantis ir kokių sričių specialistų tyrimas buvo atliktas bei padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Proceso dalyviai pasinaudojo teise užduoti klausimus ekspertui ir ekspertas motyvuotai į proceso dalyvių klausimus atsakė. Ekspertizės akto iÅ¡vados bei eksperto teisme duoti paaiÅ¡kinimai apie atliktÄ tyrimÄ bei pateiktas iÅ¡vadas leidžia konstatuoti, kad ekspertizės aktas atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus.

Byloje duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrintų bÅ«tinosios pagalbos R. B. suteikimo ir tinkamos jo sveikatos priežiÅ«ros, nėra. Laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausme garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir būtinos medicininės paslaugos teikiamos, o pasikeitus dabartinei R. B. sveikatos būklei, klausimas dėl to ar ne per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Vien tik Å¡i nuteistojo sveikatos bÅ«klė ar vyresnis amžius nesudaro pagrindo skirti R. B. bausmę, nesusijusiÄ su asmens laisvės suvaržymu. Dėl kardomųjų priemonių 71. Skundžiamu nuosprendžiu J. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, jos naikinamos, perduodant nuosprendį vykdymui. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, J.

R. bylÄ nagrinėjusio teismo nutartimi buvo panaikinta 2018 m. vasario 22 d. ir iÅ¡ naujo Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo klausimas teisme svarstomas nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad minėta kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimto procesinio sprendimo pobÅ«dį, kitų J. R. paskirtų kardomųjų priemonių – užstato ir dokumentų paėmimo taikymas yra naikinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,  328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. R. (J. R.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti J. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – užstatÄ , dokumentų paėmimÄ . Ä®mokėtÄ 10 000 Eur užstatÄ grÄ Å¾inti užstato davėjui S. R.. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį: R. B., pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , paskirti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmę;

R. B., pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirti laisvės atėmimo 2 (dviem) metams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ Â BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi) PaÅ¡alinti iÅ¡ R.

B. nustatytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių nurodytÄ aplinkybę, kad jis veikė bendrininkų grupe, patikslinant, kad jis veikė bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir patikslinant, kad R. B. nusikalstamas veikas įvykdė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 20016 m. gegužės 16 d.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjos Jolanta Čepukėnienė Virginija Liudvinavičienė Vitalija NorkÅ«naitė