f94dd9ec-2021-43f9-bac3-e4babfd6cb2f · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-60-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00336-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio KiÅ¡kio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ Nr. 95-730 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus paskiriant 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia: 2009 m. gegužės 12 d.; pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d.. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ yra 3 metai 11 mėnesių 21 diena.

2. Komisija, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu, nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Tokį sprendimÄ Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, Å¡iuo metu nuostata į darbÄ teigiama, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas vienuolika kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis.

Taip pat pažymima, jog asmuo koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos vertinimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis A. B. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad A.

B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ , laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotai nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis A. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo laikotarpiu dvylika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už kÄ deÅ¡imt kartų baustas drausmine tvarka, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Be to, pagal „OASys“ metodikÄ A. B. nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma – 27 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizikÄ ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡lieka nuteistojo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniais.

Teismas vertino ir tai, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymÄ , taip pat į tai, kad nuteistasis yra teistas ir anksčiau, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl, teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iÅ¡ ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti.

4. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, nuteistasis A. B. pateikė skundÄ apygardos teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ Nr. 95-730 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistasis A. B. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .

Nuteistojo manymu tai, jog jis turėjo dvylika nuobaudų rodo, kad pataisos procesas vykdomas sėkmingai, kadangi pažeidimai buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje ir jau keletas metų kaip nuobaudų neturi. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimÄ , negalėjo remtis tuo, kad jis yra baustas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, kadangi Å¡is teistumas nėra susijęs su Å¡iuo metu atliekama laisvės atėmimo bausme. 4.2. Skunde nurodoma, kad A. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dirba VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Be to, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis nurodo, kad jo požiÅ«ris į kriminalines subkultÅ«ras yra neigiamas, teigia, kad nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko hierarchijos ir neraÅ¡ytų taisyklių. Pažymi, jog su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, stengiasi nepažeidinėti įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat nekonfliktuoja su kitais nutiestaisiais, laikosi sanitarinių-higienos reikalavimų ir žino to svarbÄ . 4.3.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡ naujo vertino jo charakteristikÄ ir elgesį bausmės atlikimo metu, atmesdamas Komisijos kompetentingumÄ . A. B. manymu, teismas neginčijo, kad Komisijos nutarimas atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavus, kas reiÅ¡kia, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis. Skunde nurodoma, jog Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisija ir teismai iÅ¡ esmės atlieka tÄ pačiÄ funkcijÄ , kadangi abu Å¡ie subjektai vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sÄ lygoms, tačiau teismas papildomai įvertina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tvarkos. 4.4.

A. B. vertinimu, teismas, tvirtindamas Komisijos sprendimÄ , turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau tekste – BPK) 360 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. 154. Taip pat pažymi, kad BPK 360 straipsnio nuostatos neapibrėžia kokius aspektus turėtų vertinti teismas, priimdamas nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, taip apsunkindami arba padarydami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymÄ nuteistajam neįmanomu, kadangi teismai neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.

Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis, netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.

5. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. skundÄ negauta.

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ , vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimÄ , yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų pokytis iÅ¡ tiesų egzistuoja. A. B. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 52 balai. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 46 balų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinimo metu nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 27 balai, o tai reiÅ¡kia, kad likusieji 19 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso iÅ¡imtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mÄ stymo.

Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizikÄ ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad A. B. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

9. Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, nenurodė svarių argumentų kodėl atsisako taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas savo sprendimÄ argumentavo iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nepasiektų savo tikslo, o tai, kad nuteistojo netenkinta pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. 12 kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, iÅ¡ jų net 10 kartų skirtos drausminės nuobaudos, tame tarpe net tris kartus už itin grubius pažeidimus, t. y. už uždraustų daiktų gaminimÄ , įsigijimÄ arba laikymÄ ir įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ , o tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis, tai rodo jo gebėjimÄ paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, o ne sėkmingai vykdomÄ pataisos procesÄ .

Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ankstesniu A. B. teistumu, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nors šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir yra vertinamos kitų, asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10. Teisėjų kolegija sutinka, jog tai, kad nuteistasis A. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, neturi galiojančių nuobaudų, 11 kartų skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus, taip pat tai, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A.

B. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Å iame kontekste visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai: iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (anksčiau teistas); lėšų tvarkymas (priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dengia artimieji); gyvenimo stilius ir draugai (bÅ«damas laisvėje nedirbo, nesimokė, laisvalaikį leisdavo nemotyvuotai, pasyviai, draugų kompanijoje gatvėje); mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimÄ padarė impulsyviai, pirmenybę suteikia veiksmui, o ne planavimui, vyrauja neracionalus pasekmių suvokimas, problemų sprendimo įgÅ«džiai neadekvatÅ«s situacijai).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nuslėpti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , be to, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai leidžia manyti, jog Å¡iuo metu nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

11. Kolegija pažymi, jog BPK imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimÄ , jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nuostatos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, teismas nutarimÄ patvirtina, o prieÅ¡ingu atveju – nepatvirtina.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu nuteistojo A. B. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde teigiama, jog teismas, tvirtindamas Komisijos sprendimÄ , turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (2012-06-06 Nr. 1R-154, galiojantis suvestinė redakcija nuo 2015-09-01 iki 2020-06-30), tačiau pažymėtina, kad tai yra Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatai, kurie nustato Komisijos sudarymo tvarkÄ , jų funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarkÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistajam A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas buvo individualizuotas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumo proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Skundo argumentas, jog skundžiama nutartis prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, nepagrįstas ir atmestinas, kadangi paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

12. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A.

B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo A. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 9 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis