f94d2faf-6a36-4e06-99f1-e14ff4094b2c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-625-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant             Margaritai Armalieneidalyvaujant trečiojo asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei V.

K. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo bei pagal atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Tretieji asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, AB bankas „Snoras“, VSDFV Vilniaus skyrius. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:              IeÅ¡kovė J. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė:santuokÄ , sudarytÄ tarp jos ir atsakovo R. V. nutraukti dėl sutuoktinio- atsakovo- kaltės;sprendžiant klausimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nustatant, kad ieÅ¡kovės turto dalis yra ¾, atsakovo ¼;santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti natÅ«ra – ieÅ¡kovei priteisti 3 kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui natÅ«ra priteisti R.

V. individualiÄ Ä¯monę;iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 19 452,09 Lt kompensacijÄ dėl santuokoje įgyto turto didesnės dalies priteisimo natÅ«ra;ieÅ¡kovei priteisti AB banko „Snoras“ skolinį įsipareigojimÄ 8604,01 Lt dydžio, atsiradusį sutarties pagrindu, o atsakovui priteisti R. V. įmonės „Vidlindas“ skolinį įsipareigojimÄ VMI 18 418,90 Lt dydžio.             IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovas susituokė 1997-08-26. Susituokę ieÅ¡kovas ir atsakovas susilaukė vaikų – L.

V. , gim. (duomenys neskelbtini)ir V. V. , gim. (duomenys neskelbtini). Gimus antrajai dukrai, atsakovas pradėjo nebevykdyti savo, kaip tėvo ir Å¡eimos vyro pareigų – pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nesirÅ«pino Å¡eimos reikalais, laikÄ leisdavo su svetimomis moterimis, o 2002 m. spalio mėnesį, iÅ¡sikraustęs iÅ¡ bendro bÅ«sto, paliko Å¡eimÄ . Kadangi ji viena augino ir iÅ¡laikė dukras bei bendrÄ Å¡eimos turtÄ , jį dalijant, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteista didesnė turto dalis.

Atsakovas R. V. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:1) santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;2) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir R. V. įmonę priteisti ieÅ¡kovei;3) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 154 304,51 Lt piniginę kompensacijÄ ;4) atsiradusias gyvenant santuokoje mokestines nepriemokas: 11 720 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemokÄ bei neįvykdytas prievoles, susijusias su individualios įmonės veikla: pelno mokesčio nepriemokÄ â€“ 3611,76 Lt ir 1333,44 Lt delspinigių, viso 16 665,20 Lt iÅ¡ieÅ¡koti valstybei iÅ¡ bendro sutuoktinių turto;5) nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)priverstinę hipotekÄ dvejiems metams valstybei priklausančios 16 665,20 Lt skolos sumos ir 154 304,51 Lt atsakovui R.

V. kompensacijos iÅ¡mokėjimo užtikrinimui.              Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, ieÅ¡kovė J. V. pareiÅ¡kė, jog nepalaiko ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo, jį atsiima ir praÅ¡o nenagrinėti, grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir dokumentų originalus. IeÅ¡kovė nurodė, kadangi ji atsisako ieÅ¡kinio, tai teismas negali nagrinėti ir atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio ir spręsti turto padalijimo klausimų. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-03-12 nutartimi nepriėmė ieÅ¡kinio atsisakymo bei netenkino J.

V. praÅ¡ymo bylÄ nutraukti.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį ir atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ 1977 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto CMS tarp R. V. ir J. V. teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 296 000 Lt vertės teismas natÅ«ra priteisė ieÅ¡kovei, o R. V. individualiÄ Ä¯monę „Vidlindas“ 1000,00 Lt vertės priteisė atsakovui.

Teismas taip pat nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. V. atsakovui priteisti 139 167,40 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ nekilnojamojo turto (buto) dalį. J. V. teismas priteisė kreditorinį įsipareigojimÄ â€“ negrÄ Å¾intÄ paskolÄ 7351,31 Lt AB bankui „Snoras“ pagal 2007m. sausio 2 d. naudojimosi iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o R. V. priteisė R. V. individualios įmonės „Vidlindas“ kreditorinį įsiskolinimÄ - 16 665,20 Lt dydžio Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nesumokėto pajamų mokesčio ir delspinigių.             LikusiÄ dalį ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų teismas nepatenkino.

IÅ¡ ieÅ¡kovės teismas taip pat priteisė 3919 Lt žyminį mokestį valstybei, o iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo (lygiomis dalimis) - 57,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidųTeismas konstatavo, jog teismo nutartimi, priimta 2009 m. kovo 12 d. buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti bylos nagrinėjimÄ . Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str.1 d., 293 str.4 punktu nebuvo patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti bylÄ ir nepriimtas ieÅ¡kinio atsisakymas.

Remiantis tuo, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas yra išspręstas ir priimta teismo nutartis, todėl 2009 m. kovo 26 d. teismui jos pateiktas analogiškas prašymas pakartotinai nebuvo svarstomas.             Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas privalėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį.

Teismas nurodė, kad negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis bei laikomos neįrodytomis ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė J. V. remiasi, reikalaudama jai priteisti didesnę turto dalį. Sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, Å¡iuo metu atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos bÅ«klė yra blogesnė, negu ieÅ¡kovės J. V. . Teismas taip pat konstatavo, kad yra nepagrįsti atsakovo R. V. reikalavimai jo vardu įregistruotÄ Ä¯monę, kuri Å¡iuo metu yra neveikianti, priteisti ieÅ¡kovei.

Tai netikslinga dėl specifinio įmonės veiklos pobÅ«džio, dėl bÅ«tinų darbo įgÅ«džių nebuvimo.Dėl R. V. individualios įmonės „Vidlindas“ vertės teismas nurodė, kad įmonė sÄ skaitoje lėšų neturi, lėšos buvo saugomos namuose ir panaudotos (iÅ¡leistos) sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Vienintelis įmonei „Vidlindas“ Å¡iuo metu priklausantis turtas yra galandimo staklės, kurių likutinė vertė įmonės dokumentuose nurodyta lygi 0. Individuali įmonė yra neveikianti.

Neesant kitų individualios įmonės vertę patvirtinančių duomenų, teismas rėmėsi atsakovo nurodyta įmonės verte bei jos nustatymo motyvais argumentais.             Dalindamas kreditorinius įsipareigojimus teismas atsižvelgė į tai, kad individuali įmonė yra priteisiama atsakovui, todėl tikslinga kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su šios įmonės veikla priteisti atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad iš įmonės veiklos gaunamos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš individualios įmonės veiklos kylantys įsipareigojimai vykdytini iš santuokoje įgyto turto.

Kadangi Å¡ios prievolės atsirado gyvenant santuokoje įsteigtos individualios įmonės veiklos, ½ dalis dėl individualios įmonės veiklos susidariusių kreditorinių įsipareigojimų – 8332,60 Lt suma mažinama atsakovui priklausanti kompensacija už santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ bendro turto vykdytini kreditoriniai įsipareigojimai, kylantys iÅ¡ individualios įmonės veiklos, teismo nuomone, turi bÅ«ti mažinama atsakovui priteistinos kompensacijos už butÄ suma: 16 665,20 Lt : 2 – 8332,60 Lt, ir priteisiama atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 139 167,40 Lt dydžio kompensacija (147 500 Lt – 8332,60 Lt).             Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstas ir netenkintinas atsakovo reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti įmonės „Vidlindas“ įsiskolinimÄ valstybei iÅ¡ bendro turto, kompensacijos ir kreditorinių įsipareigojimų valstybei įvykdymui taikyti priverstinę hipotekÄ - ieÅ¡kovei tenkančiam nekilnojamajam turtui butui. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo taikyti priverstinę hipotekÄ pagrindas nėra nurodytas, o praÅ¡ymas yra nemotyvuotas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. V. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, arba sudaryti galimybę susitaikyti su atsakovu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡ias argumentais: bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patyrė traumÄ . Kadangi apeliantę su atsakovu siejo ilgi bendro gyvenimo metai, dvi dukrelės, ieÅ¡kovė nusprendė atsiimti savo pareiÅ¡kimÄ ir bandyti atkurti Å¡eimÄ , rÅ«pintis atsakovu.

Teigia, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pakartotinai prašė nutraukti bylÄ , tačiau teismas atsisakė tai padaryti ir pradėjo bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, nors apeliantė neturėjo kvalifikuoto patarėjo – advokato – ir nebuvo pasirengusi įrodinėti bylos aplinkybių. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieÅ¡kovės teises, nesutekdamas galimybės susitaikyti su atsakovu; teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas teikdavo materialinį iÅ¡laikymÄ , skirdavo lėšas vaikų iÅ¡laikymui.

Apeliantės teigimu, tokios teismo iÅ¡vados yra neteisingos, patemtos tik atsakovo teiginiais. Nurodo, kad faktas, jog 2002 m. bÅ«tent atsakovas paliko Å¡eimÄ , patvirtina ieÅ¡kovės teiginį, kad bÅ«tent atsakovas nutraukė Å¡eiminius santykius. Be to, nebuvo atsižvelgta į 2005-08-11 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui dėl psichologinio atsakovo smurto, grasinimų. Nurodo, kad atsakovo nesirÅ«pinimÄ Å¡eima įrodo ir tas faktas, kad gyvendama su vaikais viena ieÅ¡kovė nebegalėjo pilnai užtikrinti jų interesų – dukra V.

V. buvo priimta į pedagoginį universitetÄ , tačiau 2008-04-09 ji buvo iÅ¡braukta iÅ¡ sÄ rašų, nes ieÅ¡kovė neiÅ¡galėjo mokėti už studijas; teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo. Teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė viena iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ V. V. (nuo 2002 m. iki 2008 m. iÅ¡laikymo dydis sudarė 52 505,39 Lt), ieÅ¡kovė viena rėmė besimokančiÄ dukrÄ L. V. (nuo 2002 m. iki 2008 m. iÅ¡laidos sudarė 5346 Lt). Be to, butÄ privatizuojant buvo panaudotos tik ieÅ¡kovės asmeninės lėšos – investiciniai čekiai ir papildomos pajamos; teismas nustatydamas dalintino buto vertę, neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, jog priimant sprendimÄ 2009 m. balandžio mėnesį dėl pasaulinės finansinės krizės turto vertė yra žymiai mažesnė.

Apeliantės nuomone, turto reali rinkos vertė yra ne didesnė nei 160 000 Lt. Tai svarbi aplinkybė, kadangi faktiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista pinginė kompensacija siekia ne ½ dalį, 4/5 dalis buto vertės; teismas nepagrįstai nustatė R. V. įmonės vertę. Apeliantė mano, kad įmonės vertė nustatytina pagal įmonės kasoje esančias lėšas – 68 973,62 Lt (atėmus 15 procentų pajamų mokestį) ir įmonės įrangos vertę – 4020 Lt, iÅ¡ viso 72 993,62 Lt.; teismas nevertino byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų apie tai, kad ieÅ¡kovė nuolat patiria stiprius galvos skausmus, svaigimÄ dėl patirtų galvos sumuÅ¡imų.

Teigia, kad ieÅ¡kinio atsisakymo aplinkybės, faktas, kad ieÅ¡kovė nereikalavo apklausti liudytojų paskutinio posėdžio metu yra sÄ lygoti apeliantės nepatyrimu teisės srityje ir sveikatos bÅ«kle. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. V. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovės teisė turėti advokatÄ nebuvo pažeista, kadangi ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė tinkamai pasirÅ«pinti atstovavimu, bet dėl savo piktnaudžiavimo procesu ji tokia galimybe pati tinkamai nepasinaudojo.

Nurodo, kad daugelis teismo posėdžių buvo atidedama dėl to, kad ieškovė ateidavo be advokato ir prašydavo atidėti posėdį. Ieškovė neteisingai nurodo, jog jų bendras gyvenimas nutrūko 2002 m. Atsakovo teigimu, bendras gyvenimas su ieškove nutrūko 2004 m., po to, kai atsakovas buvo apiplėštas. Tarp pavogtų daiktų buvo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktai. Ši aplinkybė ir nulėmė poreikį keisti buto raktus. Pakeistus durų spynas, raktai nuo jų nebuvo perduoti atsakovui.

Atsakovas nebuvo įleidžiamas į butÄ , todėl buvo priverstas ieÅ¡koti kur apsigyventi. Taigi atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės teiginys, kad jis paliko Å¡eimÄ , yra neteisingas. Teigia, kad ieÅ¡kovės argumentas, jog atsakovas naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir savo vaikus, yra niekuo nepagrįstas. IeÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ka, ji nuolat konfliktuoja su aplinkiniais, darbdaviais. IeÅ¡kovės kaltinimas, jog atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas, taip pat nėra pagrįstas. Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigė, kad atsakovas nuo 1998 metų visiÅ¡kai neprisideda prie Å¡eimos bendro Å«kio vedimo.

Nurodo, kad iki pat 2004 m. rudens, kol atsakovui buvo sudaromos galimybės patekti į butÄ , jis visus pinigus atiduodavo savo sutuoktinei. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė 2005 metais gautÄ kreditÄ panaudojo buto remontui. Buto remontas buvo atliktas dar 1998-2001 metais, bendromis Å¡eimos lėšomis. Neteisingas ir apeliantės teiginys, kad atsakovas nesirÅ«pino Å¡eimos turto priežiÅ«ra. PrieÅ¡ingai, atsakovas ne tik atlikdavo namuose visus smulkesnius Å«kio darbus, bet ir dirbdavo kolektyviniame sode, Visoriuose.

Taigi atsakovo teigimu, teismas iš turimų įrodymų teisingai sprendė, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės ir tokia išvada iš byloje surinktų įrodymų yra labiau pagrįsta ir tikėtina, nei ieškovės nurodoma atsakovo kaltė. Pažymi, kad dėl to, jog atsakovo teisė gyventi nuosavajame bute apeliantės buvo neteisėtai suvaržyta, atsakovas neturi pareigos atlyginti ½ buto išlaikymo išlaidų nuo to laiko, nuo kurio negyvena bute, t.y. nuo 2004 metų rudens. Be to, dėl ieškovės kaltės atsakovo įmonė patyrė nuostolių.

Apeliantui negalint pakliÅ«ti į butÄ , ieÅ¡kovė visaip trukdė įmonės veiklai. Ji negrÄ Å¾ino atsakovui finansinių dokumentų, kurie buvo saugomi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė taip pat trukdė atsakovui priimti naujÄ darbuotojÄ , kuris be kitų darbų, tvarkytų ir įmonės finansus. Teigia, kad tokiu bÅ«du ji įmonei padarė žalos, nes už laiku nepateiktas deklaracijas ir nesumokėtus mokesčius yra skaičiuojami delspinigiai. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai sužlugdė atsakovo verslÄ .

Atsakovas pabrėžia, kad teismas teisingai nustatė, jog dalijamÄ santuokoje įgytÄ turtÄ sudaro butas ir individuali įmonė. Privatizuotas butas, nepaisant kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu jis buvo privatizuotas ir registruotas, jei teisę privatizuoti jį turėjo ir kitas sutuoktinis ir jei privatizavimo metu sutuoktiniai gyveno kartu, laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, teismas, spręsdamas dėl buto kainos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bei vadovaudamasis byloje turimais duomenimis apie sprendimo priėmimo metu esančiÄ buto kainÄ , priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl Å¡io buto vertės. Atsakovas nurodo, kad įmonės priteisimas jam objektyviai yra atitinkamas formuojamai teismų praktikai, tačiau ieÅ¡kovės atleidimas nuo atsakomybės prieÅ¡ kreditorius, jai aktyviai dalyvaujant įmonės veikloje, prieÅ¡tarautų kreditorių interesams.

Å iuo atveju akivaizdu, kad įmonės reikalus atsakovas su savo sutuoktine tvarkė bendrai. Vadinasi, ir nesumokėti mokesčiai už gautÄ pelnÄ , yra bendra sutuoktinių prievolė. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei visÄ butÄ natÅ«ra ir įpareigodamas jÄ sumokėti atsakovui ½ dydžio buto vertės kompensacijÄ , nepažeidė CK normų.

Nurodo, kad ieškovė turėjo pateikti neabejotinus argumentus ir įrodymus, kurie leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau to nepadarė. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepilnamečių vaikų neturi, be to, šiuo metu atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra blogesnė nei ieškovės. Ieškovė taip pat neįrodė, kad bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. butas, buvo išlaikomas vien tik iš jos asmeninių lėšų nepanaudojant bendrųjų ir atsakovo asmeninių lėšų.

Teigia, kad R. V. įmonė valstybės biudžetui yra skolinga 3529,88 Lt nesumokėto pelno mokesčio ir 1393,55 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėto pelno mokesčio sumos. Kadangi ieškovei buvo žinoma apie įmonę ir atsakovo duotais paaiškinimais ji dalyvavo įmonės valdyme, trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš individualios įmonės veiklos kilusios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės ir sutuoktiniai už jas atsako solidariai. Dėl naujų rodymų tretysis asmuo paaiškina, kad ieškovės pateikta 1992 m. sutartis bei 1992 m. banko kvitai nėra naujai sužinoti įrodymai ir šie ieškovės turimi įrodymais galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nerealizavo savo teisės teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl trečiojo asmens nuomone, nėra pagrindo priimti minėtus naujus įrodymus.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimties.             Civilinio proceso kodekso 323 str. įtvirtintas imperatyvus draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės J. V. patikslintas apeliacinis skundas, kurį ji pateikė jau nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, 2009-12-01, negali bÅ«ti priimamas ir nagrinėjamas.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos protokoline nutartimi, priimta 2010-01-07 vykusio teismo posėdžio metu, tiek šį patikslintÄ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ties ir atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ jį atsisakyta priimti.             Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nustato, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o Civilinio proceso kodekso 312 str. yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje, jokių reikalavimų bei argumentų, susijusių su tuo, kad tarp sutuoktinių egzistavo susitarimas butÄ Ä¯gyti asmeninėn ieÅ¡kovės nuosavybėn, o įmonę- asmeninėn atsakovo nuosavybėn, nebuvo pareikÅ¡ta, todėl visi ieÅ¡kovės argumentai, kiek tai liečia buto, kaip jos asmeninės nuosavybės objekto, statusÄ , kaip prieÅ¡taraujantys paminėtoms civilinio proceso normoms, nėra nagrinėjami.              Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ta apimtimi, kiek apeliacinio skundo argumentai susiję su pirmosios instancijos tesime nagrinėtomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

Taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).             Kadangi iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.             Dėl ieÅ¡kovės procesinių teisių pažeidimo.

             IeÅ¡kovė skunde nurodo, esÄ teismas pažeidė jos procesines teises, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, nors ji pareiÅ¡kė atsiskanti nuo ieÅ¡kinio. Tuo tarpu bylos nagrinėjimui ji nebuvo pasiruoÅ¡usi, teismo posėdyje nedalyvavo jos advokatas, ji dėl savo sveikatos bÅ«klės bei teisinio neiÅ¡prusimo negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių. Å ie apeliantės argumentai negali bÅ«ti pripažįstami pagrįstais.              Teismo posėdis, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, vyko 2009 m. kovo 31 d. (IV tomas, 93-105 b.l.).

Tuo tarpu teismo nutartis, kuria nepriimtas ieÅ¡kovės J. V. atisakymas nuo ieÅ¡kinio buvo priimta dar 2009-03-12 (IV tomas, 79 b.l.) ir Å¡ios nutarties nuoraÅ¡as ieÅ¡kovei buvo įteiktas, kÄ akivaizdžiai patvirtina J. V. raÅ¡yti raÅ¡tai teismo pirmininkei (IV tomas, 80, 85 b.l.). Taigi, bylos nagrinėjimo teisme dienÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog teismas nepriėmė jos atsisakymo nuo ieÅ¡kinio ir kad byla bus nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl tiek pasirÅ«pinti atstovavimu, tiek galimybe tinkamai įgyvendinti savo procesine teise, buvo ieÅ¡kovės pareiga (Civilinio proceso kodekso 7 str. 2 d.,).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nepriėmė ieÅ¡kovės atsikasymo nuo ieÅ¡kinio bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės interesais- ieÅ¡kovės neteisingas įsitikinimas, kad jai atsakius ieÅ¡kinio, byla turi bÅ«ti nutraukiama ir nenagrinėjamas prieÅ¡ieÅ¡kinis, galėjo lemti bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , kadangi ieÅ¡kovė turi teisę atsisakyti tik nuo jos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d.), tačiau ji negali atsisakyti nuo atsakovo pareikÅ¡to byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio; tokia teisė priklauso iÅ¡imtinai pačiam atsakovui.

Todėl, atsakovui neatsisakant jo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismui priėmus ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, byla galėtų bÅ«ti nutraukta tik ieÅ¡kinio dalyje ir turėtų bÅ«ti toliau nagrinėjama pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas 2009-03-12 nutartyje motyvavo, kad tokiu atveju galėtų bÅ«ti pažeisti tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek ir kitų asmenų interesai, taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas jos atsisakymo nuo ieÅ¡kinio ir nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės pagal byloje pareikÅ¡tus prieÅ¡prieÅ¡inius ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimus, ne pažeidė, o apgynė tiek jos turtinius interesus, tiek ir jos procesines teises.             Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokole užfiksuotos teismo posėdžio eigos, posėdžio metu teismas dar kartÄ aiÅ¡kinosi atsakovo pozicijÄ dėl galimybės atsisakyti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir Å¡alims susitaikyti, atsakovui kategoriÅ¡kai nesutikus taikytis ir reikalaujant nagrinėti bylÄ pagal jo pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovė iÅ¡sakė savo pozicijÄ visais byloje nagrinėjamais klausimais, reiÅ¡kė praÅ¡ymus, samprotavimus ir argumentus, dalyvavo tiriant įrodymus, reiÅ¡kė prieÅ¡taravimus atsakovo bei jo atstovo dėstomiems argumentams, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ir įgyvendino iÅ¡ esmės visas procesines teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje.

Taip pat pažymėtina, kad pačios Å¡alies dalyvavimas teismo posėdyje be atstovo- teisininko savaime negali bÅ«ti traktuojamas kaip tos Å¡alies procesinių teisių pažeidimas. Remiantis bylos medžiaga, atstovavimo sutartį su jÄ atstovavusiu advokatu ieÅ¡kovė nutraukė (IV tomas, 73 b.l.). Kokių nors aplinkybių, kurios jai galėjo sudaryti realias kliÅ«tis pasirÅ«pinti atstovavimu, ieÅ¡kovė nenurodė, tuo tarpu jos įsitikinimas, kad byla neturėjo bÅ«ti nagrinėjama, jai atsisakant ieÅ¡kinio, buvo nepagrįstas ir procesiÅ¡kai Å¡is klausimas teismo jau buvo iÅ¡spręstas minėtÄ ja 2009-03-12 nutartimi, todėl ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti netikėta, kad byla bus nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl, negalėdama pati savęs tinkamai atstovauti, bÅ«tent ji turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti atstovavimu.

Nesant aplinkybių, kurios, remiantis Civilinio proceso kodekso 246 str. 1 d. nuostatomis galėtų bÅ«ti kliÅ«timi nagrinėti bylÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ dalyvaujant ieÅ¡kovei, kuri neturėjo atstovo ir tokie teismo veiksmai jokiu teisniu pagrindu negali bÅ«ti vertinami kaip civilinio proceso pažeidimai (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.). Aplinkybę, kad galimybės susitaikyti su sutuoktiniu nėra, patvirtino pati apeliantė 2009-10-26 vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas ignoravo ieÅ¡kovės teises, nesuteikdamas galimybės susitaikyti, taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindžiantis sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .              Dėl sutuoktinio kaltės.             Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodo, jog buvo pažeista ieÅ¡kovo kaltę pagrindžianti įstatyminė prezumpcija.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl įstatyminę prezumpcijÄ atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Apeliantė nurodo, kad atsakovas 2002 m. paliko Å¡eimÄ ir nuo to laiko ja nebesirÅ«pina, t.y. apeliaciniame skunde ji remiasi viena iÅ¡ įstatyme nustatytų prezumpcijų – kai sutuoktinis palieka Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Tačiau tam, kad bÅ«tų galima nurodytu pagrindu preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto: pirma, Å¡eimos palikimo, antra, visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo ja daugiau kaip vienerius metus. Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka Å¡aliai, kuri jomis grindžia savo materialinį reikalavimÄ (nutraukti santuokÄ ) (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009 yra pažymėjusi, kad nustatant, jog sutuoktinis paliko Å¡eimÄ , negalima apsiriboti faktu, jog sutuoktinis fiziÅ¡kai nebÅ«na kartu su kitu sutuoktiniu ir (ar) kitais Å¡eimos nariais vienoje patalpoje.

Å iai aplinkybei nustatyti bÅ«tina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetÄ : sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, Å¡ių santykių įtakÄ ir galimas pasekmes kitiems Å¡eimos nariams, ypač vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) Å¡eimoje savanoriÅ¡kumÄ , patalpos, į kuriÄ persikelia, atitiktį bÅ«stui keliamiems reikalavimams, kokiomis sÄ lygomis kitoje patalpoje iÅ¡vykęs sutuoktinis naudojasi ir kt. Nustatant antrosios sÄ lygos – visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo Å¡eima daugiau kaip vienerius metus – egzistavimÄ , svarbu įvertinti Å¡eimÄ palikusio sutuoktinio objektyvias galimybes rÅ«pintis Å¡eima.

Be to, teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas galinčias bÅ«ti reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.              Vadinasi, vien faktas, kad atsakovas kurį laikÄ gyvena skyrium nuo Å¡eimos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nes svarbios ir jo gyvenimo skyrium nuo ieÅ¡kovės priežastys, taip pat, minėtos įstatyminės prezumpcijos taikymui turi bÅ«ti konstatuotas ir atsakovo visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo Å¡eima faktas.

Vertinant šalių nurodomas aplinkybes dėl gyvenimo skyrium pradžios momento, pažymėtina, kad teisiniam kaltės vertinimui nėra reikšminga, ar atsakovas pradėjo gyventi skyrium 2002 metais, kaip nurodo ieškovė, ar nuo 2004 m. pabaigos- 2005 m. pradžios, kaip nurodo atsakovas, kadangi bet kuriuo iš šių atvejų atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos daugiau kaip vienerius metus. Nagrinėjamoje situacijoje žymiai didesnę reikšmę turi priežastys, dėl kurių sutuoktinis (atsakovas) pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas išėjo gyventi pas eilinę moterį (I tomas, 3 b.l.). tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Å¡alys viena kitÄ kaltinusios neiÅ¡tikimybe, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė; apeliantė Å¡ios teismo iÅ¡vados skunde neginčija, todėl, nesant įrodyto santuokinės neiÅ¡tikimybės fakto (faktų), nėra pagrindo pripažinti įrodyta ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad atsakovas išėjo gyventi pas kitÄ moterį.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nurodo, kad jis buvo priverstas iÅ¡eiti dėl ieÅ¡kovės konfliktiÅ¡ko bÅ«do, jos siekio visÄ laikÄ reguliuoti jos ir kitų Å¡eimos narių gyvenimÄ , taip pat dėl to, kad ieÅ¡kovė jam nedavė buto rakto, kai buvo pakeista buto durų spyna. Teismo posėdžio protokole užfiksuotas paskutiniojo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme eiga (IV tomas, b.l.) patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės valdingo bÅ«do, siekio primesti atsakovui savo valiÄ , jo pozicijos negerbimÄ bei nepaisymÄ , o taip pat ir ieÅ¡kovės konfliktiÅ¡kÄ bÅ«dÄ .              Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi Å¡eima ir po to, kai išėjo gyventi atskirai, nes teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , bendraudavo su dukromis.

Å ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos- teismas, nustatydamas Å¡ias aplinkybes, rėmėsi ne tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojų parodymais. Nors apeliantė liudytojų V. L. ir A. P. parodymų patikimumÄ bei pakankamumÄ kvestionuoja, prieÅ¡ingų įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors, kaip jau buvo minėta, įstatyminės prezumpcijos fakto egzistavimÄ turi įrodinėti ta Å¡alis, kuri Å¡ia prezumpcija remiasi, nagrinėjamoje byloje- ieÅ¡kovė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojos iÅ¡ esmė patvirtino aplinkybes, kad tėvas bendravo su dukromis, teikė joms iÅ¡laikymÄ ir Å¡iais liudytojų parodymais netikėti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, ar atsakovo teiktas iÅ¡laikymas buvo pakankamas, Å¡ioje situacijoje nėra esminė, nes įstatyme apibrėžiant prezumpcijÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, kalbama apie visiÅ¡kÄ nesirÅ«pinimÄ Å¡eima. Be to, ieÅ¡kovė, net ir nenutrakus santuokos, galėjo kreiptis dėl iÅ¡laikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, jeigu tėvo vaikams teiktas iÅ¡laikymas neatitiko jų poreikių, tačiau toks reikalavimas teisme dukroms esant nepilnametėms, nebuvo pareikÅ¡tas, kas, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad Å¡eima nebuvo atsakovo palikta be jokio rÅ«pinimosi.

Atsakovo nesirÅ«pinimo Å¡eima nepatvirtina ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nebegalėjo pilnai užtikrinti dukterų interesų – dukra V. V. buvo priimta į pedagoginį universitetÄ , tačiau 2008-04-09 ji buvo iÅ¡braukta iÅ¡ sÄ rašų, nes ieÅ¡kovė neiÅ¡galėjo mokėti už studijas. Tuo metu Å¡alių dukra jau buvo pilnametė, todėl pareigos jÄ iÅ¡laikyti atsakovas nebeturėjo (Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d.). Pati pilnametė V. V. , esant pagrindui, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl paramos priteisimo studijų laikotarpiu, bet ne ilgaiu negu jai sukaks 24 metai (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas (Žin., 2007, Nr. 65-2529), tačiau toks reikalavimas nebuvo reiÅ¡kiamas.             Apeliantė taip pat nurodo, kad sprendžiant kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimÄ , nebuvo atsižvelgta į 2005-08-11 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui dėl psichologinio atsakovo smurto, grasinimų.

Dėl Å¡io pareiÅ¡kimo, kaip įrodymo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, pažymėtina, kad jis negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovo smurtavimo faktÄ , kadangi jame iÅ¡dėstyta pačios ieÅ¡kovės pozicija (skundas), tačiau duomenų, kad Å¡is skundas, jame iÅ¡dėstyta faktai, pasitvirtino, nėra. Be to, nurodytu metu sutuoktiniai kartu jau negyveno, t.y. tuo metu Å¡eimyniniai ryÅ¡iai jau buvo nutrÅ«kę, o tai reiÅ¡kia, jog sutuoktinių tarpusavio konfliktas po faktinio Å¡eimos iÅ¡irimo negali bÅ«ti įrodymu, kad Å¡eima bÅ«tent dėl Å¡io konflikto iÅ¡iro.

             Teismas, įvertinęs abiejų sutuoktinių asmenines savybes bei elgesį, nustatė, kad moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai. Su teismo padarytomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka (CK 3.61 straipsnis).              Dėl dalintino turto vertės nustatymo.              Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų- kad teismas nustatydamas dalintino buto vertę, neatsižvelgė į aplinkybę, jog priimant sprendimÄ 2009 m. balandžio mėnesį dėl pasaulinės finansinės krizės turto vertė yra žymiai sumažėjo, dėl ko, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui pinginę kompensacijÄ už jam priklausančiÄ buto dalį, faktiÅ¡kai buvo priteista ne ½ dalis, o beveik 4/5 dalių buto vertės kompensacijos suma.

Šis skundo argumentas pripažįstamas iš esmės pagrįstu.             Civilinio kodekso 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.Ž v. D.Ž. bylos Nr. 3K-3-222/2009). Kai turtÄ natÅ«ra teismas priteisia vienam sutuoktiniui bei įpareigoja jį kompensuoti antrajam Å¡io dalį pinigais, dalijamo turto vertės nustatymas yra itin aktualus. Turto vertei įtakÄ daro įvairÅ«s veiksniai, tarp jų svarbÅ«s ir ekonominiai pokyčiai (viso Å«kio ar jo Å¡akų stabilumas ar nuosmukis). Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtÄ , rėmėsi UAB ,,Krivita“ 2008-09-05 parengta turto vertės nustatymo pažyma, kurioje dalinamo buto vertė nurodyta 297 000 Lt (3 tomas, b.l. 175- 176), nors į bylÄ buvo pateikta ir vėlesnė- 2008-12-08 parengta turto vertės nustatymo pažyma, kurioje dalinamo buto vertė nurodyta 260 000 Lt (4 tomas, b.l. 42-43).

Taigi, skundžiamu sprendimu dalinamo turto vertė buvo nustatyta netgi ne sprendimo priėmimo momentui (juo labiau- ne jo įsiteisėjimo momentui), o žymiai anksčiau, nors per laikotarpį nuo turto vertės nustatymo iki sprendimo priėmimo nekilnojamojo turto vertė rinkoje mažėjo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas 2009-11-02 nutartimi pasiÅ«lė apeliantei pateikti papildomus įrodymus apie pasikeitusiÄ dalinamo turto rinkos vertę (IV tomas, 199-200 b.l.). Nors teisė teikti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra ribojama (Civilinio proceso kodekso 314 str.), atsižvelgdama į tai, kad remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo (Civilinio kodekso 3.119 str.) nuostatomis bei teismų praktika, ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus dėl pasikeitusios turto rinkos vertės, teismas tokius įrodymus priėmė ir iÅ¡ atsakovo, siekdamas užtikrinti Civilinio proceso kodekso 12 str.

įtvirtinto rungimosi principo bei 17 str. įtvirtinto Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.              IeÅ¡kovė teismui pateikė UAB ,,Krivita“ atliktÄ preliminarų turto (buto (duomenys neskelbtini)) įvertinimÄ , kuriame nurodoma, kad buto rinkos vertė 2009-11-24 (vertinimo dienai) yra 170 000 Lt. Vertės nustatymo pažymoje yra pastaba, kurioje nurodyta, kad nustatyta vertė gali keistis iki 15 procentų didėjimo ar mažėjimo prasme, ruoÅ¡iant normalios apimties ataskaitÄ .

Atsakovas pateikė UAB ,,Rezultatas“ atliktÄ preliminarų turto (buto (duomenys neskelbtini)) įvertinimÄ , kuriame nurodoma, kad buto rinkos vertė 2009-11-30 (vertinimo dienai) yra 182 000 Lt. Laiko prasme abu vertinimai atlikti tuo pačiu metu, nes keleto dienų skirtumas esminės įtakos rinkos pokyčiams negalėtų turėti. Abiem atvejais turtas buvo įvertintas lyginamosios vertės metodu, taip pat abiem atvejais vertinimas buvo preliminarus, todėl teisiniu požiÅ«riu abi Å¡ios vertinimo ataskaitos yra lygiavertės, t.y. atitinka paprastų raÅ¡ytinių įrodymų statusÄ (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.).

Verčių skirtumas, nurodytas pažymoje, yra 12 000 Lt, kas sudaro 7,1 procentinį skirtumÄ , t.y. toks skirtumas nėra esminis. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog teisiniu požiÅ«riu Å¡alių pateiktos pažymos yra lygiavertės, nustatydamas dalintino buto vertę teismas vadovaujasi jose nurodytu verčių vidurkiu, t.y. priteisdamas piniginę kompensacijÄ dalinamo buto vertę nustato 176 000 Lt.              Apeliaciniame skunde taip pat keliamas R. V. individualios įmonės ,,Vidlindas“ neteisingo vertės nustatymo klausimas.

Apeliantės manymu, įmonės vertė nustatytina pagal įmonės kasoje esančias lėšas – 68 973,62 Lt (atėmus 15 procentų pajamų mokestį) ir įmonės įrangos vertę – 4020 Lt, iš viso 72 993,62 Lt. Kaip minėta, remiantis Civilinio kodekso 3.119 str., dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nei viena iš ginčo šalių nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dalinamos įmonės- R.

V. individualios įmonės ,,Vidlindas“- kaip verslo, vertę. Remiantis bylos medžiaga, įmonė gana ilgÄ laikÄ veiklos nebevykdo, turi likviduojamos įmonės statusÄ . IeÅ¡kovė savo pozicijÄ dėl įmonės vertės iÅ¡ esmės grindžia argumentu, kad įmonės kasoje užfiksuotas grynųjų pinigų likutis 68 973,62 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog realiai tokie grynieji pinigai bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje egzistuoja. Individuali įmonė, kaip verslas, taip pat iÅ¡ jos veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 4 p.).

Remiantis atsakovo, taip pat, iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovės, paaiÅ¡kinimais, bÅ«tent ieÅ¡kovė tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Pagal byloje esančius duomenis, atsakovui įmonės finansiniai dokumentai buvo perduoti tik 2007-12-03 (II t., 66 b.l.). Å alių paaiÅ¡kinimai, kur buvo laikoma pati įmonės kas (grynieji pinigai) yra skirtingi: ieÅ¡kovė nurodo, kad jie buvo laikomi įmonės patalpose ir jais disponuodavo atsakovas, atsakovas tuo tarpu nurodo, kad visus uždirbtus pinigu atiduodavo ieÅ¡kovei ir jie buvo laikomi namuose, o leidžiami iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės nuožiÅ«ra.

Nesant objektyvios galimybės nustatyti grynųjų pinigų egzistavimo faktÄ , formaliai užfiksuotas likutis įmonės kasoje negali bÅ«ti vertinamas kaip argumentas, nustatant įmonės, kaip dalintino turto, vertę. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie įmonės įrangos rinkos vertę. Ä®monės balanse jos likutinė vertė nurodyta nulinė, atsakovas nurodė, kad įrangÄ parduodant kaip metalo lauÅ¾Ä , galėtų bÅ«ti gauta 1000 Lt suma, t.y. pripažino, kad įrangos likvidacinė vertė yra didesnė, negu nurodytoji balanse.

Nesant kitokių įrodymų, teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta likvidacine verte.              Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo egzistavimo.             IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, kurį apeliaciniu skundu praÅ¡oma patenkinti, prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai ¾ dalis, o atsakovui- ¼ dalį santuokoje įgyto turto. Å is reikalavimas apeliaciniame skunde argumentuojamas tuo, kad ieÅ¡kovė viena iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ V.

V. (nurodo, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. iÅ¡laikymo dydis sudarė 52 505,39 Lt), be to, ji viena rėmė besimokančiÄ dukrÄ L. V. (nuo 2002 m. iki 2008 m. iÅ¡laidos sudarė 5346 Lt). Å is reikalavimas taip pat grindžiamas tuo, kad privatizuojant buvo panaudotos tik ieÅ¡kovės asmeninės lėšos – investiciniai čekiai ir papildomos pajamos, palikęs Å¡eimÄ , atsakovas neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo bei jo pagerinimo.              Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo Å¡io principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-177/2007).             Turtinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir iÅ¡laikymu ar priežiÅ«ra, yra aplinkybės, kurios pagal CK 3.123 straipsnį sudaro pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad, nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, tai gali bÅ«ti pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009)             Tačiau pagal teismų praktikÄ nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta teisinga sutuoktinų, kaip bendraturčių, teisių ir interesų pusiausvyra nustatant paskiriamo turto dalis. Pagal apimtį nedidelis, todėl nesvarus turtinės padėties aspektas nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).             Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė aplinkybė, jog buto privatizavimui buvo panaudoti ieÅ¡kovės investiciniai čekiai, teisiniu požiÅ«riu jokios įtakos nustatant nelygias turto dalis negali turėti, nes investicinių čekių panaudojimas negali bÅ«ti vertinamas kaip didesnis turtinis indėlis į turto įsigijimÄ .

Kai sutuoktinių susitarimu vienam iš jų valstybės neatlygintinai skirti investiciniai čekiai, kurių tikslinė paskirtis buvo valstybinio turto privatizavimas, buvo panaudoti nekilnojamojo turto (nuomojamo būsto) privatizavimui, o kito sutuoktinio čekiai panaudoti kitiems tikslams, abiejų sutuoktinių investicinėmis lėšomis buvo įgytas bendras turtas (tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str.), todėl, nepriklausomai nuo tokios investicijos pelningumo, sutuoktinių dalys bendrame turte šiuo aspektu turi būti laikomis lygiomis.

Byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovės indėlis į bendro turto sukÅ«rimÄ kitais aspektais butų didesnis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo egzistuojant aptariamÄ pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.              Dėl aplinkybės, kad atsakovas ilgÄ laikÄ neteikė iÅ¡laikymo dukterims įrodytumo, jau buvo pasisakyta aptariant kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimÄ . Bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje abi Å¡alių dukros yra pilnametės, todėl vaikų interesai Å¡iuo atveju negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.             Tokiu bÅ«du, byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo tokį dalintinÄ turtÄ : butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatoma 176 000 Lt ir įmonę ,,Vidlindas“, kurios vertė 1000 Lt.

Taip pat Å¡alys turi skolinius įsipareigojimus- iÅ¡ įmonės veikos atsiradusiÄ mokestinę nepriemokÄ Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris patikslintas bylos nagrinėjimo dienai sudaro 16784,10 Lt bei kreditorinį įsipareigojimÄ AB bankui ,,Snoras“, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sudarė 7351,31 Lt (nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Å¡ios skolos dydis nebuvo patikslintas, tačiau, kadangi nėra ginčo, jog tai asmeninė J. V. skola, įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui Å¡i aplinkybė neturi).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ R. V. individualios įmonės ,,Vidlindas“ veiklos atsiradusį skolinį įsipareigojimÄ pagrįstai pripažino solidariÄ ja sutuoktinių prievole, nes iÅ¡ Å¡ios įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos Å¡eimos poreikių tenkinimui ir pagrįstai konstatavo, kad ji turi bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro turto. Civilinio kodekso 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, remiantis Civilinio kodekso 1.110 str., įmonė yra turtinis kapitalas ir nuosavybės teisės objektas.

Kadangi įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ji yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 4 p.) Remiantis Civilinio kodekso 3.109 str. prievolės, kylančios iÅ¡ sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir Å¡eimos poreikių tenkinimo, yra solidarios sutuoktinių prievolės, vykdomos iÅ¡ bendro jų turto. Individuali įmonė yra Å¡eimos verslas ir jos veikla skirta pirmiausia Å¡eimos poreikiams tenkinti. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje, ieÅ¡kovė tvarkė įmonės apskaitÄ iki 2007 m. gruodžio mėnesio (2 t., b.l. 66-157), todėl nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažinti prievoles, kylančias iÅ¡ individualios įmonės veiklos, atsakovo R.

V. asmeninėmis prievolėmis.              Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priteisdamas prievolę visa apimtimi natÅ«ra vykdyti R. V. , teismas turėjo atitinkamÄ Å¡ios skolos dalį priteisti iÅ¡ bendro turto atsakovui kaip piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, t.y. padidinti jo gaunamÄ piniginę kompensacijÄ Â½ dalies Å¡ios skolos verte, o ne sumažinti, kaip kad buvo padaryta atliekant paskaičiavimus teismo sprendimu. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovei ir atsakovui tenka po ½ dalį buto, įmonės bei skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kadangi butas natÅ«ra priteistas ieÅ¡kovei, o atsakovui natÅ«ra priteista įmonė, turto padalinimo pasėkoje atsakovui priteistina piniginė kompensacija už ½ dalį turto sudarytų 87 500 Lt (176 000: 2= 88 000 -1000 : 2 = 500). IÅ¡ ieÅ¡kovei natÅ«ra tenkančios buto dalies vykdant prievolę, kylančiÄ iÅ¡ įmonės veiklos, jai tenkančio turto dalis mažintina ½ dalimi skolos, t.y. 8392,05 Lt suma (16784,10 Lt:

2) ir tokia suma didintina atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija (87 500 Lt+ 8 392,05 Lt = 95892.05 Lt). Ši suma apvalintina iki lygaus skaičiaus- 95 892 Lt.              Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.              Teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteista 139167,40 Lt piniginė kompensacija. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė buto vertę nustatyti 160 00 Lt, įmonės vertę- 72993,62 Lt, t.y.

įrodinėjo, kad bendras santuokoje įgytas turtas yra 232 993,44 Lt vertės, atitinkamai pagal apeliacinio skundo reikalavimus jai turėjo bÅ«ti skiriamos ¾ dalys, o atsakovui- ¼ dalis turto. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė iÅ¡ bendro turto prašė jai priteisti 174 745,08 vertės turtÄ , o atsakovui- 58 248,36 Lt vertės turtÄ , t.y. ginčijama suma sudarė 80 919,04 Lt, todėl už apeliacinį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 2427,57 Lt žyminio mokesčio; buvo sumokėta 300 Lt, likusios dalies mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka.

             Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 str., proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, paskirstytinos tarp šalių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, t.y. žyminis mokestis. Ieškovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 53 procentus, atitinkamai atmestų- 47 procentus; tokiomis porcijomis paskirstytinos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tokiu būdu, ieškovei tenka 1140,94 Lt žyminio mokesčio, iš kurių 300 Lt yra sumokėti, todėl priteistina 840,94 Lt žyminio mokesčio, o atsakovui atitinkamai tenkanti mokėtino žyminio mokesčio dalis sudaro 1286,60 Lt.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės ir iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u t a r ė :              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovui R.

V. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. V. priteistos piniginės kompensacijos dydžio pakeisti: priteistÄ piniginę kompensacijÄ sumažinti iki 95 892 Lt (devyniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų litų) sumos. Patikslinti teismo sprendimu R. V. priteisto R. V. individualios įmonės „Vidlindas“ kreditorinio įsiskolinimo, mokėtino Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dydį- 16784,10 Lt (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi litai ir 10 centų).PriteistÄ iÅ¡ J.

V. žyminio mokesčio valstybei sumÄ sumažinti iki 2876,76 Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų ir 76 centų).Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iÅ¡ J. V. 840,94 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei, o iÅ¡ atsakovo R. V. 1286,60 Lt žyminio mokesčio valstybei.Priteisti iÅ¡ J. V. ir iÅ¡ R. V. po 19,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                          Rasa GudžiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                             Danutė Kutrienė                                                                                                                                                                                                   Andžej Maciejevski