f94bbe64-1d18-4e52-9aab-13dd1f1db84f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. 2A-1676-259/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21385-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.4.;3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundÄ ir atsakovo B.

D. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovams B. D., BTA Insurance Company SE, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Žydra“, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 22 051,63 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas B. D.. To paties teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11 980 Lt bankrutuojančios įmonės UAB „Žydra“ administravimo iÅ¡laidų per mėnesį suma, kuriÄ administratorius turėjo teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, paskirstant savo nuožiÅ«ra. Atsakovas B. D. 2009 m. kovo 18 d. su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį, kuria priėmė ieÅ¡kovę dirbti buhaltere, įsipareigojo mokėti 1500 Lt atlyginimÄ per mėnesį už 0,25 etato. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis buvo pratęsta, tapo neterminuota.

UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt. IeÅ¡kovė iÅ¡ bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visÄ darbo laikotarpį ir atliktÄ darbÄ , susijusį iÅ¡imtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų nesumokėjo.

Taip pat jis nemokėjo ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų, nors iki nurodytos atleidimo datos ji atliko darbines funkcijas. Bankrutuojančios įmonės administratorius turi plačius įgaliojimus, yra savo srities profesionalas, turi veikti sÄ Å¾iningai, atidžiai ir kvalifikuotai. Bankroto administravimui skirtos lėšos turi bÅ«ti naudojamos ir darbuotojams, kurių darbas yra reikalingas įmonės bankroto procese. Tačiau atsakovas B. D., nors ir gavo bankroto administravimui skirtas lėšas, neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei nei darbo užmokesčio, nei kasmetinių atostogų kompensacijos, nei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, tuo padarydamas ieÅ¡kovei turtinę žalÄ .

Be to, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2011-04-29) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad bankroto administratoriaus B. D. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu BTA Insurance Company SE. Kadangi nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ draudiko, todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kė solidariai ir atsakovui BTA Insurance Company SE.Atsakovas B.

D. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį netinkamiems atsakovams. IeÅ¡kovė sudarė darbo sutartį ne su B. D., o su UAB „Žydra“, todėl turi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį darbdaviui. Kadangi UAB „Žydra“ yra bankrutuojanti, tai ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ kaip kreditorė ir reikalauti įtraukti jÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Atsakovė BTA Insurance Company SE prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį darbdaviui UAB „Žydra“, o ne B.

D. Ieškovė buvo neatsargi ir nerūpestinga, nes žinodama, kad įmonė, kurioje ketina dirbti, yra bankrutuojanti, susitarė dėl pernelyg didelio atlyginimo. Ji turėjo suprasti, kad toks atlyginimas yra nerealus. Taigi, pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, kad jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Jeigu ieškovė kelia reikalavimus iš darbo sutarties, tai negali tuo pačiu motyvuoti, kad jai buvo padaryta žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei L. S. iÅ¡ atsakovų B. D. ir BTA Insurance Company SE solidariai 23 936,63 Eur darbo užmokestį, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-01-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų po 372 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iÅ¡kelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas atsakovas B.

D. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11980 Lt BUAB „Žydra“ administravimo iÅ¡laidų sÄ mata 1 mėnesio laikotarpiui suteikiant teisę administratoriui Å¡iÄ sumÄ paskirstyti pagal poreikius administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Nutartyje nurodyta, kad, administratoriaus teigimu, BUAB „Žydra“ bÅ«tina įdarbinti apskaitininkÄ , kuris ruoÅ¡ visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus. 2009 m. kovo 18 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarp BUAB „Žydra“, atstovaujamos administratoriaus B.

D., ir L. S.. IeÅ¡kovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigoms, darbo dienos trukmė - 2 valandos, atlyginimas - 1500 Lt (t. 1, b. l. 11). Darbo sutartis atsakovo B. D. įraÅ¡u pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Darbo sutartyje duomenų apie jos nutraukimÄ nepažymėta. IÅ¡ VSDFV pažymos teismas nustatė, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Žydra“ yra nutraukta 2011 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 65). Teismas nurodė, kad atsakovas B. D. pateikė į bylÄ 2009 m. gegužės 22 d.

įsakymÄ Nr. A-09/05-002, kuriuo jis nusprendė atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo nuo 2009 m. balandžio 21 d. (t. 1, b. l. 80). Teismas sprendė, kad Å¡is įsakymas, jeigu ir buvo suraÅ¡ytas nurodyta data, tai liko nerealizuotas, nes ieÅ¡kovė su įsakymu nesupažindinta, įraÅ¡as darbo sutartyje apie jos nutraukimÄ nepadarytas, prieÅ¡ingai, iÅ¡ įraÅ¡o darbo sutartyje teismas nustatė, kad jau po įsakymo priėmimo atsakovas įrašė darbo sutartyje įraÅ¡Ä , jog pratęsia darbo sutartį su ieÅ¡kove nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui.

Teismas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, praÅ¡ydamas patikslinti ieÅ¡kovės darbo laikotarpį ir įmokas „Sodrai“, dėl ko buvo priimtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimÄ Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ praÅ¡ymÄ â€œ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L.

S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. praÅ¡ymÄ â€œ. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovės darbo laikotarpis BUAB Žydra“ yra nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iki 2011 m. balandžio 29 d. teikė įvarius reikalingus dokumentus už BUAB „Žydra“ VSDFV Kauno skyriui, todėl pripažino nepagrįstais atsakovo B.

D. argumentus, kad ieškovė jokio darbo faktiškai nedirbo. Taip pat pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius (t. y. atsakovas B. D.) pats pateikė duomenis, kad finansininkui iki 2009 m. lapkričio 1 d. priskaičiuota 9000 Lt atlyginimo, kurio šaltinis yra bendrovės bankroto administravimo lėšos (t. 1, b. l. 17). Be to, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra paskaičiuota neteisingai, nes darbo užmokesčio suma paimta išmokėtina (30267,47 Lt), o uždelsto atsiskaityti laiko suma - priskaityta (45785,64 Lt).

Teismas abi sumas priteisė priskaitytas, be to, patikslino vienos darbo dienos užmokesčio dydį, todėl priteisiamos sumos neatitikimÄ ieÅ¡kinio reikalavimui teismas nelaikė ieÅ¡kinio reikalavimo virÅ¡ijimu.Teismas atmetė atsakovo B. D. argumentus, kad ieÅ¡kovė turėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ BUAB „Žydra“ kaip jos kreditorė ir gauti nesumokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ BUAB „Žydra“ lėšų, nes remdamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä gali bÅ«ti įtraukiami tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra atsiradę iki įmonės bankroto bylos, arba, darbuotojų atveju, prasidėję iki įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė, nesant pakankamai lėšų BUAB „Žydra“, turėjo pretenduoti gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo, teismas taip pat laikė nepagrįstais, nes Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį.

Teismo vertinimu, kadangi darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo sudaryta jau po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, tai ieÅ¡kovė negalėjo gauti iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo. Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja priteisti negautÄ darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas iÅ¡ atsakovo B. D..Teismas nurodė, kad be atlyginimo administratoriui, bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos įmonės darbuotojams, kurie bÅ«tinai turi dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus dalyvaujančius Å«kinėje komercinėje veikloje, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos (Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis).

Taigi, darbo užmokestis darbuotojams, bÅ«tiniems bankroto procese, galėjo bÅ«ti nustatomas ir mokamas nevirÅ¡ijant administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, patvirtintos teismo. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju atsakovo B. D. neteisėtus veiksmus sudaro jo, kaip BUAB „Žydra“ administratoriaus, neteisėtas neveikimas, t. y. nesumokėjimas ieÅ¡kovei jai priklausančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir neatsiskaitymas su ja nutraukiant darbo sutartį.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl paminėto neveikimo nėra jo kaltės, todėl teismas laikė, kad atsakovas yra kaltas. Nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydis yra apskaičiuojamas pagal darbo teisės normas, t. y. apima ir nesumokėtÄ darbo užmokestį, ir kompensacijÄ už atostogas, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės patirtos žalos ir atsakovo B. D. neteisėto neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Teismas taip pat pažymėjo, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, padarytÄ Å¾alÄ .

Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sÄ lygas, atlyginti žalÄ pateikimas. Atsakovė BTA Insurance Company SE pripažino, kad atsakovas B.

D. buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 010580 su BTA Insurance Company SE, draudimo polisas galiojo nuo 2011-03-20 iki 2012-03-19. Draudimo įstatymo 111 straipsnis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl teismas sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų pakankamumo principÄ , ir neteisingai nustatė ieÅ¡kovės darbo trukmę. Teismas neturėjo dokumentų, kurių pagrindu galėtų nustatyti kitokiÄ ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo atleidimo datÄ , nei 2009-04-21. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ne įrodymais, o spėlionėmis, kad galimai ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo atleidimo data prilygsta ir VSDFV sprendimo panaikinimui, nors Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1548-552/2015 nurodė, kad „šioje byloje nėra nagrinėjamos ir nustatomos aplinkybės, kokiu laikotarpiu pareiÅ¡kėja dirbo bendrovėje, koks darbo užmokestis bei mokėtinos socialinio draudimo įmokos jai buvo paskaičiuojamos“.

Apelianto nuomone, tai įrodo, kad teismas net negalėjo nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo, nes ieÅ¡kovės darbo santykiai buvo nutrÅ«kę nuo 2009-04-21, o Å¡is faktas įgavo individualaus teisės akto statusÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nekėlė ginčo dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, nors DK 300 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ pareigų nagrinėjami LR darbo kodekso nustatyta tarka, kas nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė, nesutikdama su jai 2014-03-19 posėdžio metu įteiktais jos atžvilgiu priimtais dokumentais, per vieno mėnesio terminÄ privalėjo kreiptis į teismÄ ir įrodyti atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , nes tik taip galėjo ginčyti darbdavio BUAB „Žydra“ neteisėtus veiksmus.

Ieškovė nei administratoriaus, nei darbdavio BUAB „Žydra“ neteisėtų veiksmų, susijusių su jos atleidimu iš darbo, fakto neįrodė, todėl nėra ir priežastinio ryšio bei pagrindo BUAB „Žydra“, juo labiau administratoriaus, atsakomybei atsirasti, nesant ieškovės darbo santykių nutraukimo paneigimo su BUAB „Žydra“. Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovė nesilaikė įstatymuose nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jos ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindais.

Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus kai DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnis). Tuo atveju, kai darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai nenutrÅ«kę, kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ dėl ginčo sprendimo yra bÅ«tinas iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme etapas.Teismas pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenustatė termino eigos pradžios, neįvertino Å¡ios bylos aplinkybių, su kuriomis sietinas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas.

Teismas netaikė atsakovo ir trečiojo asmens praÅ¡ymo taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kuris nurodomas DK 27 straipsnio 2 dalyje. IeÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos teisų pažeidimÄ nuo to momento, kai jai atlyginimas jau nebuvo mokamas. IeÅ¡kovė nepasinaudojo DK 128 straipsnio nuostatomis, negaudama atlygio nuo 2009 m. liepos 10 d. (paskutinė dalinė iÅ¡moka), todėl po dviejų mėnesių privalėjo nutraukti darbo santykius ir atitinkamai pagal DK 287 straipsnį privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl negauto darbo užmokesčio faktinio patvirtinimo.

IeÅ¡kovė tęsė darbo sutartį, pažeisdamas minėtas teisės normas, vilkino darbo sutarties nutraukimÄ . FaktiÅ¡kai pagal DK 128 straipsnio nuostatas darbo sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta pačios ieÅ¡kovės iniciatyva 2009 m. rugsėjo 11 d., nuo kada ir skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia DK nuostatų pagrindu.IeÅ¡kovė, remdamasi 2009-03-18 darbo sutartimi, sudaryta tarp bankrutavusios UAB “Žydra” ir L. S., nepagrįstai pasirinko atsakovu administratorių B. D., laikydama jį savo skolininku.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek teismas pasirinko atsakovu ne tikrÄ jį darbdavį, o bankroto administratorių, nes tokiu atveju, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nesivadovauta nei Darbo kodeksu, bei LR įmonių bankroto įstatymu. Apelianto nuomone, L. S. yra kreditorė bankrutavusios UAB “Žydra” atžvilgiu, turinti teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik bankrutavusiai bendrovei. Å iuo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui. Bankroto administratorius veikia tik kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, neiÅ¡eidamas už Ä®BÄ® 11, 14, 17, 19 ir kitų straipsnių apibrėžtos kompetencijos ribų kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais - kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu (Ä®BÄ® 23, 24, 25 str.).

Teismas neatliko savo pareigos imtis visų įstatymo numatytų priemonių, nustatant visas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, tuo pažeidė CPK 65 straipsnio nuostatas. Tik nustačius, ar ieÅ¡kovės darbo santykiai buvo galimi po 2009-04-21 dienos, darbdaviui jÄ atleidus iÅ¡ darbo, ir galiojant ieÅ¡kovės darbo santykių nutraukimo faktui, bÅ«tų galima teisingai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius. Teismas neanalizavo nei darbdavio atsakomybės, nei ieÅ¡kovės veiksmų. Trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis ieÅ¡kovės darbdavys, nes teismo nurodytas ieÅ¡kovės draudėjas VSDFV sistemoje ir yra BUAB „Žydra“, o ne administratorius, plačiÄ ja prasme.

Todėl tokiu atveju negali bÅ«ti nukreipiamas į administratorių bet koks žalos atlyginimas, kuris suformuotas etikos taisyklių apraÅ¡ymu, o ne susidariusių tarp Å¡alių teisinių santykių pagrindu.IeÅ¡kovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. IeÅ¡kovės nurodyta žala, kuri yra civilinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma sÄ lyga, nėra preziumuojama, todėl pagal CPK 178 straipsnį ieÅ¡kovei teko pareiga Å¡ioje byloje įrodyti dėl administratoriaus veiksmų įmonei padarytų nuostolių faktÄ , tiek ir jų dydį.

IÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų seka, kad bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų fondas ir administravimo iÅ¡laidos paskaičiuojamos ne nuo bankrutavusios įmonės apskaitoje nurodytų pajamų, ar kreditorių nustatytos deklaratyvios administravimo iÅ¡laidų sumos, bet nuo realiai iÅ¡reikalautų, ar gautų pajamų. Vadinasi, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procesÄ , pirmiausia turi gauti lėšas ir tik po to pavedimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis iÅ¡simokėti jam priklausantį atlyginimÄ ir tenkinti kitas iÅ¡laidas administravimo iÅ¡laidų limito ribose.

Taigi administratoriui atlyginimo už darbÄ apmokėjimas vykdomas pirmoje eilėje, nors Å¡iuo atveju, administratoriui atlyginimas nebuvo mokamas. Teismas nenurodė, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti atsakovo, kaip trečiojo asmens atstovo, neteisėtus ir nesÄ Å¾iningus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir pasekmių (trečiojo asmens negalėjimo atsiskaityti su ieÅ¡kove). BUAB „Žydra” finansinis balansas rodo, kad bankroto proceso metu nebuvo sukaupta tiek lėšų, kad bÅ«tų galima tenkinti ieÅ¡kovės hipotetinį reikalavimÄ .

Byloje surinkti įrodymai, apelianto nuomone, parodo, kad trečiasis asmuo veikė nuostolingai ir negalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kove dėl objektyvių priežasčių. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, mažinant trečiojo asmens turtÄ , parduodant įmonės turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kant skolas, ar tenkinant dalį pirmos eilės finansinių reikalavimų. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, dėl trečiojo asmens nemokumo, yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 2.50 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).Teismui priėmus nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , buvo pažeistas proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių Å¡alių vienu metu iÅ¡kelti ar nagrinėti daugiau kaip vienÄ civilinę bylÄ .

Vadovaujantis Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalimi, visi turtiniai reikalavimai, kildinami iÅ¡ bankroto proceso santykių, Å¡iuo atveju ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, turėtų bÅ«ti nagrinėjami teisme, iÅ¡kėlusiame įmonei bankroto bylÄ . Apelianto nuomone, bankroto byla Nr. B2-940-527/2009, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, ir civilinė byla Nr. 2-2526-638/2016, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, yra tapačios. Tačiau nagrinėjamoje bankroto byloje ieÅ¡kovė, kuri yra laikytina menamu BUAB „Žydra“ (bylos Nr. B2-940-527/2009) kreditoriumi, darbo sutarties pagrindu, neketino kreiptis į bankroto bylÄ iÅ¡kėlusį teismÄ , ar bankroto administratorių, dėl gautinų piniginių lėšų.

Todėl ieÅ¡kovė, net neatlikusi pirminių veiksmų, susijusių su finansinio reikalavimo tenkinimu bankroto byloje, neteisėtai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį BUAB „Žydra“ administratoriui, kaip atsakovui, apeidama darbdavį BUAB „Žydra“, kuris įtrauktas proceso dalyviu. IeÅ¡kovė privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus iki ieÅ¡kinio padavimo, pareikÅ¡dama reikalavimÄ administratoriui ar bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Å iuo atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo, Å¡ių aplinkybių neanalizavo, o sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas pirmiausiai, net prieÅ¡ kitus pirmos eilės finansinius reikalavimus, susijusius su darbo santykiais.

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, kuri nurodoma 2013-12-20 Kauno apylinkės teismo nutartyje, finansinio reikalavimo pagrįstumo bei Ä®monių bankroto įstatyme nustatyto finansinių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar praÅ¡omas atlyginti kreditorinis reikalavimas yra realus, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribodamas tik tuo, jog reikalavimo teisė į bankrutavusiÄ UAB „Žydra“ atsirado darbo sutarties pagrindu, nors kreditorė L.

S. net nepateikė praÅ¡ymo įtraukti jÄ Ä¯ bankrutavusios bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Nagrinėjant ieÅ¡kovės reikalavimus, tiek darbdaviui, tiek atsakovui taikytina ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo – darbdavys, yra įgijęs bankrutavusios įmonės statusÄ ir jam yra suteiktas specialus teisinis režimas - sustabdytas netesybų skaičiavimas. Darytina iÅ¡vada, kad dėl administratoriaus prievolės mokėti netesybas, nuo sumos kuri realiai neegzistuoja ir kai tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės neegzistuoja sutartiniai santykiai, o atsakovo administruojamam juridiniam asmeniui iÅ¡kelta bankroto byla, bei nenustatyta, kad bankrutavusi UAB „Žydra” yra ieÅ¡kovės skolininkas, konstatuotina, kad jeigu dėl Ä®BÄ® įtvirtinto teisinio reglamentavimo negalimas netesybų skaičiavimas bankrutavusiai įmonei, tai atitinkamai nėra pagrindo administratoriui skaičiuoti netesybas nuo neegzistuojančių skolų, nes atsakovas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakingas didesniu mastu negu trečiasis asmuo - bankrutavusi UAB „Žydra”, kaip darbdavys, kuris neskolingas ieÅ¡kovei.

Be to, teismas nenustatė faktinių aplinkybių, ar laikotarpis, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-23, nevirÅ¡ija DK 301 straipsnyje nustatyto 3 metų laikotarpio jos reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ užmokestį.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, 2009-03-18 terminuotos darbo sutarties pagrindu, ėjo BUAB “Žydra“ vyr. finansininkės pareigas, taigi ir turinti teisę disponuoti įmonės lėšomis. IeÅ¡kovės faktinę atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2009-04-21) įmonės kasoje buvo dalinė pinigų suma ir ieÅ¡kovė iÅ¡simokėjo sau visÄ jai priklausantį darbo užmokestį iki 2009-04-21 dienos.

IeÅ¡kovė, pati prasitęsusi darbo sutartį, nevedė net laiko apskaitos žiniaraščių, kad administratorius nežinotų, jog ji dar vis dirba įmonėje, o iÅ¡ darbo atleido pati save, net nežinant administratoriui. Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai kontroliavo darbdavio atsiskaitymo su ja pačia galimybę. Taigi nebuvo objektyvių kliūčių pačiai ieÅ¡kovei iÅ¡spręsti pagal kompetencijÄ privalomÄ spręsti klausimÄ , dėl darbo santykių su darbdaviu nutraukimu, vadovaujantis DK 128 straipsnio nuostata.

Todėl darbo sutarties nutraukimo dienÄ , kuriÄ nurodė ieÅ¡kovė, jai priklausančių mokėti galimų sumų neiÅ¡mokėjimÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ lėmė subjektyvios, nuo jos pačios valios priklausančios priežastys. Toks ieÅ¡kovės elgesys rodo netinkamÄ jos, kaip vyr. finansininkės, pareigų atlikimÄ , bei DK 35 straipsnio nuostatų nesilaikymÄ . Konstatavus ieÅ¡kovės kaltę, nei darbdaviui, nei atsakovams neatsiranda pareigos mokėti iÅ¡mokÄ , nustatytÄ DK 141 straipsnio 3 dalimi, nes tam nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų.

Prisidėjime prie trečiojo asmens apeliacinio skundo atsakovas B. D. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovė L. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė darbo santykių trukmę, nepagrįstai priskaičiavo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir susijusias iÅ¡mokas, todėl atitinkamai nepagrįstai nustatė bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, atsiradusius nuostolius, priežastinį ryšį tarp jų ir atsakovo kaltę.

IeÅ¡kovės nuomone, teismas teisingai nustatė, kad 2009 m. kovo 18 d. BUAB „Žydra“, atstovaujama administratoriaus B. D., ir L. S. sudarė terminuotÄ 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja buvo priimta BUAB „Žydra“ vyr. buhalterės pareigoms 0,25 etato, sulygstant mokėti 1500 Lt darbo užmokestį. Å ioje sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui. Darbo sutartis su ieÅ¡kove sudaryta jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Žydra“.

Nors apeliantas ginčija faktinius darbo santykius, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visos BUAB „Žydra“ deklaracijos, buvo teiktos buhalterinę apskaitÄ tvarkiusio asmens L. S. vardu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. raÅ¡tas Nr. (7.2)S-22680 „Dėl informacijos pateikimo“ irgi patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visi VSDFV pateikti dokumentai buvo pasiraÅ¡yti L.

S.. 2009 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 07/07/2009 „Dėl teisės naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisių suteikimo“, pasirašytu bankroto administratoriaus B. D., VSDFV Kauno skyrius informuotas, kad buhalterei L. S. yra suteikta teisė naudotis VSDFV elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. 2010 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. 1, pasirašytu B. D., L.

S. suteikta teisė pasiraÅ¡yti socialinio draudimo praneÅ¡imus. PraneÅ¡imai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos teiktos ir pasiraÅ¡ytos taip pat L. S.. Ä®monių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos teiktÄ 2010 m. gegužės 14 d. darbuotojų sÄ raÅ¡Ä ir jiems priskaičiuotas iÅ¡mokas, tenkinant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pasirašė tiek administratorius, tiek ir vyr. finansininkė L. S.. Be to, faktinius darbo santykius patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (kreditorių susirinkimų protokolai, darbo sutartis, atleidimo iÅ¡ darbo dokumentai ir pan.), todėl apelianto teiginiai, kad faktiniai darbo santykiai su ieÅ¡kove baigėsi ne 2011 m. balandžio 29 d., o 2009 m. balandžio 9 d., yra nepagrįsti ir klaidinantys.IeÅ¡kovė iÅ¡ bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už laikotarpiu nuo 2009-03-18 iki 2011-04-29 atliktÄ darbÄ , susijusį iÅ¡imtinai su bankroto proceso vykdymu, iÅ¡ 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintos 11980 Lt per mėnesį lėšų sumos, kuriÄ administratorius galėjo naudoti administravimo iÅ¡laidoms, tarp jų ir atlyginimÄ buhalterei, bei su juo susijusius mokesčius sumokėti, bei kreditorių nutarimu administravimo iÅ¡laidoms paskirtų 28093 Eur lėšų, atsakovas neiÅ¡mokėjo L.

S. 8791,19 Eur darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų bei nesumokėjo socialinių draudimo iÅ¡mokų. Po darbo sutarties nutraukimo sužinojusi, kad BUAB „Žydra“ administratorius pardavė visÄ Ä¯monės turtÄ ir gavo lėšas administravimo iÅ¡laidoms padengti, ieÅ¡kovė tikėjosi, kad su ja taip pat bus atsiskaityta. Tačiau atsakovas B. D. vietoje to, kad iÅ¡mokėtų atlyginimÄ buhalterei, visas administravimui skirtas lėšas iÅ¡simokėjo sau. IeÅ¡kovė prašė B.

D. iÅ¡mokėti jai priklausantį atlyginimÄ , o jo negavusi, kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovas B. D., nusprendęs bankrutuojančioje įmonėje samdyti administravimo funkcijoms įgyvendinti bÅ«tinÄ darbuotojÄ ir pradėjęs disponuoti administravimo iÅ¡laidas sudarančiomis lėšomis, neturėjo teisės jų panaudoti tik savo atlyginimo bei savo patirtoms administravimo iÅ¡laidom apmokėti, bet privalėjo apmokėti visas administravimo proceso metu turėtas iÅ¡laidas, laikantis mokėjimų eiliÅ¡kumo ir proporcingumo imperatyvių reikalavimų bei bendrųjų teisės principų.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė ne bankrutavusiai UAB „Žydra“, o jos bankroto administratoriui B.

D., neteisėtai neiÅ¡mokėjusiam iÅ¡ administravimo skirtų lėšų jo pasamdytai darbuotojai darbo užmokesčio ir kitų susijusių iÅ¡mokų. Darbo sutartis su BAUB „Žydra“ baigėsi 2011-04-09, civilinė byla dėl žalos atlyginimo iÅ¡kelta 2014-01-20, todėl trijų metų senaties terminas nepraleistas. IeÅ¡kinys dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės nėra individualus darbo ginčas, todėl teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ , pagrįstai laikė civilinės atsakomybės teisinio ir Å¡ios bylos Å¡alimi atsakovÄ B.

D..Apeliantas visais įmanomais bÅ«dais bando pagrįsti, kad kilęs ginčas yra darbo ginčas, kuris turi bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, o ieÅ¡kovė turėtų bÅ«ti įtraukta į BUAB „Žydra“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo nuostatomis, vienintelis asmuo, galintis disponuoti bankrutavusios įmonės turtu ir lėšomis, yra administratorius. Todėl atsakovas B. D., turėdamas Å¡iÄ iÅ¡skirtinę teisę, žinodamas, kad yra nesumokėtas atlyginimas vyr. buhalterei, veikdamas iÅ¡skirtinai savanaudiÅ¡kais tikslais, nesÄ Å¾iningai pasiimdamas visas administravimo lėšas sau, padarė žalÄ ieÅ¡kovei.

Dėl Å¡ios žalos atsiradimo kaltas yra tik B. D., nes tik jis galėjo disponuoti įmonės lėšomis, tik jo sprendimas persivesti lėšas sau ir įkaito turėtojui lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei. Taigi akivaizdu, kad kilęs ginčas yra ne darbo santykių reguliavimo sferoje. ŽalÄ ieÅ¡kovei padarė B. D. kaip asmuo, pasisavinęs ieÅ¡kovei skirtas lėšas. Todėl apelianto argumentai dėl darbo santykių reglamentavimo ir bylos nagrinėjimo darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, Å¡iai bylai jokios teisinės reikÅ¡mės neturi.Teismas sprendime iÅ¡samiai pasisakė ir pagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog ieÅ¡kovė galėtų tapti BUAB „Žydra“ kreditore ir taip pretenduoti į Garantinio fondo iÅ¡mokas.

Teismas tinkamai nustatė atsakovÄ , kaip žalÄ ieÅ¡kovei padariusį asmenį, taip pat teisingai nustatė lėšų Å¡altinį - teismo ir kreditorių patvirtintas administravimo iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių turėjo bÅ«ti sumokėtas atlyginimas ieÅ¡kovei. Todėl akivaizdu, jog jei lėšų Å¡altinis, iÅ¡ kurių turėjo bÅ«ti sumokėtas atlyginimas ieÅ¡kovei, yra teismo ir kreditorių patvirtintos BUAB „Žydra“ administravimo iÅ¡laidos, ir visas Å¡ias iÅ¡laidas yra paėmęs B.

D., tai iÅ¡ jo ir turi bÅ«ti Å¡ios lėšos iÅ¡reikalautos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus aiÅ¡kinimo ir taikymo, taip pat keliami klausimai dėl proceso teisės normų pažeidimo, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tinkamo motyvavimo.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovų – bendrovės bankroto administratoriaus B. D. ir draudimo kompanijos, apdraudusios bankroto administratoriaus profesinę veiklÄ - priteisti solidariai 22 051,63 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo reikalavimÄ grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog bankroto administratorius B. D., vykdydamas BUAB „Žydra“ bankroto procedÅ«ras, 2009 m. kovo 18 d. su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį, kuria priėmė ieÅ¡kovę dirbti buhaltere, pagal darbo sutartį įsipareigojo mokėti 1500 Lt atlyginimÄ per mėnesį už 0,25 etato. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis buvo pratęsta ir tapo neterminuota.

UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt. IeÅ¡kovė iÅ¡ bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visÄ darbo laikotarpį ir atliktÄ darbÄ , susijusį iÅ¡imtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų nesumokėjo.

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį netinkamiems atsakovams, teigė, jog ieÅ¡kovė sudarė darbo sutartį ne su B. D., o su UAB „Žydra“, todėl turi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį darbdaviui. Kadangi UAB „Žydra“ yra bankrutuojanti, tai ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ kaip kreditorė ir reikalauti įtraukti jÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas priteisė ieÅ¡kovei L.

S. iÅ¡ atsakovų B. D. ir BTA Insurance Company SE solidariai 23 936,63 Eur darbo užmokestį (priskaityta suma), 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-01-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų po 372 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia trečiasis asmuo BUAB „Žydra“, esminiai apeliacinio skundo argumentai siejami su tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkami aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias bankroto administratoriaus atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas, neteisingai dėl to iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , nes atsakovu byloje patrauktas ne tas asmuo, pati ieÅ¡kovė susitarė dėl pernelyg didelio atlyginimo, ji turėjo suprasti, kad toks atlyginimas yra nerealus, ieÅ¡kovė nesilaikė ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, ji yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Apeliantė teigia, jog ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų. Skunde teigiama, jog visų Å¡ių aplinkybių teismas neįvertino, dėl kai kurių byloje paaiÅ¡kėjusių aplinkybių teismas iÅ¡ viso nepasisakė, kas daro, apeliantės manymu, skundžiamÄ teismo sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu. Prisidėjime prie Buab „Žydra“ apeliacinio skundo atsakovas B. D. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tokias svarbias bylai aplinkybes:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iÅ¡kelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas fizinis asmuo atsakovas B. D. (1 t. b. l. 9). Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta 11980 Lt BUAB „Žydra“ administravimo iÅ¡laidų sÄ mata 1 mėnesio laikotarpiui suteikiant teisę administratoriui Å¡iÄ sumÄ paskirstyti pagal poreikius administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Nutartyje nurodyta, kad bankroto administratorius praÅ¡yme patvirtinti reikalaujamÄ sumÄ grindė bÅ«tinybe įdarbinti apskaitininkÄ , kuris ruoÅ¡ visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus (1 t. b. l. 10). 2009 m. kovo 18 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarp BUAB „Žydra“, atstovaujamos administratoriaus B.

D. ir L. S. kuria ieÅ¡kovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigoms, darbo dienos trukmė - 2 valandos, atlyginimas - 1500 Lt (t. 1, b. l. 11). UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 4 kreditoriai bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt sumÄ (1 t. b. l. 12-20). Darbo sutartis su L. S. atsakovo B. D. įraÅ¡u pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui (1 t. b. l. 11, antra pusė). Darbo sutartyje įrašų apie jos nutraukimÄ nėra.

IÅ¡ VSDFV pažymos nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Žydra“ yra nutraukta 2011 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 65, Kauno apygardos administracinis teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis). IeÅ¡kovės darbo laikotarpis pagal sudarytÄ darbo sutartį yra nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 29 d.. Nustatyta, kad už dirbtÄ laikotarpį pagal darbo sutartį ieÅ¡kovei yra nesumokėtos darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas sumos, ieÅ¡kovė Å¡ias negautas pajamas laikė bankroto administratoriaus jai padaryta žala, dėl ko buvo sprendžiamas Å¡alių ginčas teisme.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, vertina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias byloje aplinkybes, jas tinkamai įvertino, todėl teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas nustatančias bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriaus civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ (CK 6.245 str.-6.250 str.).Byloje apeliantė visų pirma kelia įrodinėjimo problemÄ , nurodytÄ CPK 176 straipsnyje, ir klausimÄ dėl byloje esančių įrodymų tinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). BUAB „Žydra“, bankroto administratorius B. D., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų padarytos visiÅ¡kai kitokios iÅ¡vados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , pažymi, jog Kauno apylinkės teismas teisingai nustatė darbo santykių trukmę, pagrįstai priskaičiavo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, teisingai vertino Å¡ias neiÅ¡mokėtas sumas kaip dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp jų ir žalis ir atsakovo B.

D. kaltę.Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo motyvus, kuriuose įrodinėjama, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, jog atsakovu byloje turėjo bÅ«ti patraukta BUAB „Žydra“, o ne bankroto administratorius, kadangi BUAB „Žydra“ nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis ieÅ¡kovės darbdavys, teigiama, kad ieÅ¡kovė galėjo nukreipti savo reikalavimus BUAB „Žydra“ kaip kreditorė bendrovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, kad bendrovės bankroto administratorius po bankroto bylos iÅ¡kėlimo poreikį gauti bankroto bylos administravimui pinigų sumÄ grindė bÅ«tinybe įdarbinti apskaitininkÄ , kuris ruoÅ¡ visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus (1 t. b. l. 10).

Bendrovės kreditoriai, patvirtinę galutinę 97000 litų administravimo iÅ¡laidų sumÄ (1 t. b. l. 19), į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiavo ir atlyginimÄ bankroto procesÄ aptarnaujantiems darbuotojams. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius (t. y. atsakovas B. D.) pats pateikė kreditorių susirinkimui duomenis, kad finansininkui iki 2009 m. lapkričio 1 d. yra priskaičiuota 9000 Lt atlyginimo (t.1, b. l.17), kurio Å¡altinis yra bendrovės bankroto administravimo lėšos.

Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sÄ raÅ¡as iÅ¡laidų, kurios gali bÅ«ti priskirtos prie administravimo iÅ¡laidų: bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus dalyvaujančių Å«kinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos. Jeigu tam tikros iÅ¡laidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedÅ«roms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedÅ«rų metu ginti, įmonės veiklai (iÅ¡skyrus Å«kinę komercinę veiklÄ ) užtikrinti, tai tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti dengiamos iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.

Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, kreditorių paskirtųjų lėšų bankroto administratorius B. D. atsakovei L. S. neiÅ¡mokėjo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o Ä®BÄ® taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB DNB lizingas v.

UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-605/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Ä®BÄ® 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, tai sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, bankroto administratoriaus veikla ir elgesys turi bÅ«ti įvertinti pagal bankroto administratoriui taikytinus profesinės veiklos standartus.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad dėl bankroto administratoriaus priimtų sprendimų nebuvo atsiskaityta su ieÅ¡kove už jos atliekamÄ darbÄ vykdant bankroto administratoriui BUAB „Žydra“ bankroto procedÅ«ras, tarp Å¡ių jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o savo kaltės atsakovas B. D. nepaneigė. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatose įtvirtinta, kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä gali bÅ«ti įtraukiami tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra atsiradę iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o bendrovės darbuotojų atveju-prasidėję iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienos. Šių argumentų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad ieÅ¡kovė turėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ bankrutuojančiai UAB „Žydra“ kaip jos kreditorė ir gauti nesumokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ BUAB „Žydra“ lėšų arba Garantinio fondo skiriamų lėšų.Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog teismas pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Jau Å¡ioje teisėjų kolegijos nutartyje paminėta nuostata, kad bankroto administratoriui ginčo atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios žalos atlyginimÄ , kuri ieÅ¡kovei buvo padaryta atsakovo B. D. neteisėtais veiksmais, nesumokant ieÅ¡kovei jai priklausančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) arba negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų ( CK 6.249 str. 1 d.).

Esant Å¡iam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui, paneigiami apeliantų teiginiai, jog ieÅ¡kovė, negaudama laiku darbo užmokesčio pagal DK 287 straipsnį privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl negauto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka, jog yra praleidusi ir trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra atleista iÅ¡ darbo nuo 2011 m. balandžio 29 d.. Su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo į teismÄ atsakovams ji kreipėsi 2013-12-23.

Å ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovė CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino nepažeidė. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo motyvus, jog priėmus nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , buvo pažeistas proceso teisėje įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių Å¡alių vienu metu iÅ¡kelti ar nagrinėti daugiau kaip vienÄ civilinę bylÄ . Apeliantai skunde neįvardijo konkrečios civilinės bylos, kurioje yra iÅ¡spręstas ar sprendžiamas ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti jai priklausančias iÅ¡mokas, susijusias su negautu atlyginimu pagal darbo sutartį už laikotarpį nuo 2009-03-18 iki 2011-04-28. Skunde nurodomoje civilinėje byloje B2-16-601/2016, kurioje vykdomos BUAB „Žydra“ bankroto procedÅ«ros, ieÅ¡kovė kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei nėra pareiÅ¡kusi.

Deklaratyvūs, nelogiški apeliantų teiginiai, kad ieškovė, net neatlikusi pirminių veiksmų, susijusių su finansinio reikalavimo tenkinimu bankroto byloje, neteisėtai pareiškė ieškinį BUAB „Žydra“ administratoriui, kaip atsakovui, apeidama darbdavį BUAB „Žydra“, paneigia pirmesnį skundo teiginį, jog pažeistas įstatymo leidėjo įtvirtintas draudimas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko spręsti keliose bylose.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir tuos apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma neatitinka pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai, ginčydami priteistos žalos sumos dydį, nenurodo konkrečių pagrindų, skaičiavimų, sumų, kodėl teismo nustatyta priteistinos žalos suma, kuri siejama su neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiomis su juo iÅ¡mokomis, yra neteisinga. Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė laikotarpius už kuriuos priteisiamos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos, skaičiavimo metodikÄ ir pagrindus, kurių atsakovai pateiktame skunde niekaip nepaneigė (CPK 178 str.).

Dėl to Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsakovams taikė solidariÄ jÄ atsakomybę, Byloje nustatyta, jog atsakovas B. D. buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 010580 su BTA Insurance Company SE, draudimo polisas galiojo nuo 2011-03-20 iki 2012-03-19. Draudimo įstatymo 111 straipsnis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ .

Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.). Kiti apeliantų skunde nurodyti teiginiai, jog ieÅ¡kovė pati prasitęsė darbo sutartį, jog ji nevedė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jog iÅ¡ darbo atleido pati save, net nežinant administratoriui, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai kontroliavo darbdavio atsiskaitymo su ja pačia galimybę, jog toks ieÅ¡kovės elgesys rodo netinkamÄ jos, kaip vyr. finansininkės, pareigų atlikimÄ , bei DK 35 straipsnio nuostatų nesilaikymÄ , yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Dėl jų teisėjų kolegija todėl plačiau nepasisako, pasinaudojusi Kasacinio teismo suformuota taisykle, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alies pateiktÄ procesiniame dokumente argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                  Leonas Jachimavičius Arvydas Žibas