Legislator Case Law & Legislation
f94b2cd3-a682-4aec-bbc0-c4af33eae082 AI generated

f94b2cd3-a682-4aec-bbc0-c4af33eae082 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number f94b2cd3-a682-4aec-bbc0-c4af33eae082
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja E. A. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad: pareiÅ¡kėja E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė mamos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) visÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jų turtÄ valdyti kaip savo;

Legislator headnote

AI generated

f94b2cd3-a682-4aec-bbc0-c4af33eae082 · Å iaulių apylinkės teismas: PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos tėvai santuokos metu įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl praÅ¡o nustatyti, kad minėtas butas N. M. ir R. M. priklauso po ½ dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2YT-10734-1042/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04350-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5; (S) 3.4.5.2; Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Aleksandras Rusakas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau - LR) finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja E. A. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad:

1) pareiÅ¡kėja E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė mamos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) visÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jų turtÄ valdyti kaip savo;

2) turtas, N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra mirusiųjų N. M. ir R. M. dukra ir jų įstatyminė įpėdinė, nes po tėvų mirties priėmė jų palikimÄ pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėjos mama N. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis ir pareiÅ¡kėjos tėvas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). N. M. ir R. M. vaikai yra tik pareiÅ¡kėja E. A., kitų galimų įpėdinių nėra. Po N. M. (duomenys neskelbtini) mirties ir R. M. (duomenys neskelbtini) mirties pareiÅ¡kėja į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė pradėdama valdyti N. M. ir R.

M. turtÄ iÅ¡kart po jų mirties. PareiÅ¡kėjos tėvas R. M. po savo sutuoktinės N. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl sveikatos bÅ«klės, tačiau palikimÄ priėmė pradėdamas valdyti N. M. turtÄ iÅ¡kart po jos mirties. N. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį abu sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir jame gyveno. ButÄ pareiÅ¡kėja po tėvų mirties perėmė, juo naudojosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja E. A. po savo motinos N. M. (duomenys neskelbtini) mirties ir tėvo R.

M. mirties (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ . Tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų paveldėti visÄ N. M. ir R. M. priklausantį turtÄ yra reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja E. A. po motinos N. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo R. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ priėmė visÄ N. M. ir R. M. palikimÄ , o pareiÅ¡kėjos tėvas R. M. po sutuoktinės N. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ priėmė visÄ N. M. palikimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos tėvai santuokos metu įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl praÅ¡o nustatyti, kad minėtas butas N. M. ir R. M. priklauso po ½ dalį.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės? 5. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja E. A. yra mirusiųjų N. M. ir R. M. dukra (15 el. b. l.). Butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. M. (13 el. b. l.). Mirties liudijimų duomenimis, pareiÅ¡kėjos motina N. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jos tėvas R.

M. – (duomenys neskelbtini) (8-9 el. b. l.). N. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (10 el. b. l.). Po tėvų N. M. ir R. M. mirties pareiÅ¡kėja perėmė tėvų turėtÄ butÄ , prižiÅ«rėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė tėvų palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama (16-24 el. b. l.). R. M. po sutuoktinės mirties perėmė sutuoktinės palikimÄ , jį prižiÅ«rėjo pagal galimybes, tvarkė, mokėjo mokesčius dukros padedamas, t. y. priėmė sutuoktinės palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centras Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjų N. M., mirusios (duomenys neskelbtini) ir R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų (12-13 b. l.). Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas 6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.).

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga - 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro patalpa, faktiÅ¡kas jos valdymas reiÅ¡kia patalpos priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su patalpa, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

8. Teismas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, bylos medžiagÄ ir teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos E. A. tėvas R. M. priėmė po sutuoktinės N. M. mirties atsiradusį palikimÄ , o pareiÅ¡kėja E. A. priėmė po tėvų N. M. ir R. M. mirties atsiradusį palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, nes turtÄ prižiÅ«rėjo ir juo naudojosi, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytÄ terminÄ - per 6 mėnesius nuo palikėjų mirties. Tokie asmenų veiksmai, pradedant faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad E. A. bei R. M. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėję faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. M. po sutuoktinės N. M. mirties, o pareiÅ¡kėja E. A. po tėvų N. M. ir R. M. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti, pareiÅ¡kėja turės galimybę priimti visÄ tėvų palikimÄ . Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.? 10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatÄ , kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcijÄ . Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad N. M. ir R. M. santuoka buvo nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje iÅ¡vardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad turtas, N. M. ir R. M., įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį, tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Tenkinti pareiÅ¡kėjos E. A. pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) ir tėvo R.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs ((duomenys neskelbtini)), po sutuoktinės N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad turtas, N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini)) bet kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu, priklausė abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Aleksandras Rusakas Â