2020-06-10 Nr. AB-11670-3-61-3-01609-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-436-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. ATRS-640 neatidėti privalomosios karo tarnybos (toliau - ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, Ministerija) 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 12-01-653 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti pareiškėjo šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, jog šis procesinis prašymas motyvuojamas tuo, kad teisės aktuose nenustatytais, galimai diskriminaciniais motyvais pareiškėjui yra apribota teisė pasinaudoti įstatymine teise prašyti atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas gali būti bet kada pakviestas į privalomąją karo tarnybą, todėl galimai pareiškėjui palankus teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas bei būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas pabrėžė ir užtikrino, kad jis jokiu būdu nesiekia išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, yra pasiryžęs ją atlikti 2022 m. rugpjūčio mėn.

Lietuvos kariuomenė pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo su juo nesutiko. Nurodė, kad atsakovui neturėtų būti taikomas draudimas vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, uždraudžiant šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas savo prašyme dėl tarnybos atidėjimo nurodė, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir NPPKT) atlikimas lems kvalifikacijos kėlimo nutraukimą, tačiau nepateikė esminių tokios kvalifikacijos kėlimo nutraukimą lemiančių pasekmių pagrindžiančių įrodymų. Aplinkybės, kurios leistų atleisti pareiškėją nuo karo tarnybos, turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas reikalavimą sustabdyti aptariamą procedūrą grindžia jam galbūt ateityje kilsiančia žala, t. y. tik prielaidomis dėl galimų neigiamų pasekmių (žalos), o toks pagrindimas negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Atkreipė dėmesį, kad net jeigu pareiškėjas ir patirtų žalą, jis galėtų įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jos atlyginimo. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ateityje gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, t. y. atliekant karo tarnybą galbūt darbdavys nebenorės darbo santykių, pasireikš profesinių gebėjimų praradimai, galima neigiama įtaka užsibrėžtų tikslų pasiekimui, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kol nėra pateikta pakankamų įrodymų, galinčių realiai patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir nepatvirtinantys būtinybės taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo metu karo prievolininkų šaukimas atlikti NPPKT yra laikinai atidedamas dėl besitęsiančio karantino suvaržymų, sietinų su COVID-19.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, kadangi jų nepritaikius, pareiškėjas gali būti bet kada pakviestas į privalomąją karo tarnybą, todėl galbūt pareiškėjui palankus teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas bei būtų pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam kils didelė ar sunkiai atitaisoma žala. Nors pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog šiuo metu pareiškėjas dirba Jungtinės Karalystės įmonėje remontininku stažuotoju, taip pat pareiškėjas dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose, duomenis apie tai, kad už mokymus, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, bei kurie nėra baigti, turėtų būti grąžinami pinigai, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas kvalifikacijos kėlimo kursus baigia 2020 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė duomenų, jog pabaigus kvalifikacijos kursus, jis turės dirbti papildomą laikotarpį, priešingu atveju, turės įmonei sugrąžinti dalį arba visą sumą už minėtus kursus. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje dėl COVID-19 kursai nevyksta, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, jog kursai nėra organizuojami. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar kursai nėra vykdomi nuotoliniu būdu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos pasekmės, t. y., jog ateityje už kvalifikacijos kėlimo kursus turės sumokėti 1 000 svarų, laikytinos abstrakčiomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumą grindžia jam galbūt ateityje kilsiančia žala, t. y. tik prielaidomis dėl galimų neigiamų pasekmių (žalos). Nors pareiškėjas nurodo, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, tačiau, atsakovo teigimu, šiuo metu karo prievolininkų šaukimas atlikti NPPKT yra laikinai atidedamas dėl besitęsiančio karantino suvaržymų, sietinų su COVID-19. Minėtai situacijai pasibaigus, pašaukus pareiškėją atlikti NPPKT bei teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas galėtų išsiieškoti patirtą turtinę žalą vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas T. Č. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti pareiškėjo T. Č. šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į pirmosios instancijos teismą turėdamas labai konkretų ir aiškiai apibrėžtą tikslą – siekdamas teismine tvarka apginti įstatyme įtvirtintą teisę atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Jei šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas bus pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, o teismas priims pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo teisė teismine tvarka apginti įstatyme įtvirtintą teisę atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą nebus realiai apginta. Taigi kreipimasis į teismą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo bus beprasmis.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas galėtų išsiieškoti patirtą turtinę žalą vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis, tačiau žalos atlyginimo institutas nėra lygiavertis pareiškėjo siekiamam teisiniam tikslui – teismine tvarka apginti įstatyme įtvirtintą teisę atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesiekia gauti žalos atlyginimo dėl galbūt neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas (o tai reiškia, kad jam ir netaikomas) galbūt neteisėtas administracinis aktas.

Priėmus pareiškėjui T. Č. palankų sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo, tačiau realiai privalomąją pradinę karo tarnybą atlikus dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus įvykdytas tik formalus, išorinis teisingumas.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra atkreipęs dėmesį į tai, jog atsakovas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba klausimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo/neatidėjimo sprendžia, vadovaudamasi teisės aktuose aiškiai neapibrėžtais kriterijais, kuriuos taiko diskriminaciniais pagrindais (2020 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde prašo panaikinti Tarnybos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. ATRS-640 neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos bei KAM 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 12-01-653, kuriuo paliktas galioti Tarnybos sprendimas, ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti pareiškėjo šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą. Pareiškėjas įrodinėja, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs didelę žalą, kadangi neteks darbo, nebaigus kvalifikacijos kėlimo kursų, kurie dėl COVID-19 atidėti, reikės grąžinti darbdaviui už kvalifikacijos kėlimo kursus sumokėtus pinigus.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils nesustabdžius jo šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrą, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti šiuo konkrečiu atveju nepagrindė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Aplinkybė, kad pareiškėjas patirs didelę žalą, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siejamas su reikalavimo tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus jo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, kaip nurodė atsakovas, šiuo metu karo prievolininkų šaukimas atlikti NPPKT yra laikinai atidėtas dėl besitęsiančio karantino suvaržymų, sietinų su COVID-19.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė