f9496b55-0d88-4728-8539-e6f7c2ffcff2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-315-789/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-01916-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. T. ir atsakovės atstovei D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Teisme 2018-06-06 gautas pareiÅ¡kėjo M. T. skundas, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), priteisti po 30 eurų už kiekvienÄ dienÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų Komisariate laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-08-05. PaaiÅ¡kino, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Nurodė, kad Komisariato kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamųjų patalpų. PaaiÅ¡kino, kad kamerose neveikė vėdinimo sistema, neįmanoma atidaryti langų. Nurodė, kad jam nebuvo suteiktos higienos priemonės. PaaiÅ¡kino, kad duÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę, duÅ¡e vanduo buvo Å¡altas. Nurodė, kad kameros buvo įrengtos netinkamai, jose nebuvo pakabų ir rozečių, naktį degdavo dieninė Å¡viesa. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Komisariatas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14–18). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Komisariato areÅ¡tinę buvo pristatytas kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ir laikomas joje laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-08-04. Nurodė, kad areÅ¡tinės veiklos specifika yra ta, kad joje yra didelė asmenų kaita, į jÄ nuolat talpinami įvairių socialinių ir higienos įgÅ«džių asmenys, todėl Vilniaus aps.

VPK yra sudaręs sutartis su įmonėmis, kurios teikia deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos, minkštojo inventoriaus skalbimo ir kitas paslaugas. Nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kaip turi būti įrengtas sanitarinis mazgas areštinės kameroje: sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto yra atskirti 140 cm aukščio pertvara.

Šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskiriamosios pertvaros aukščio nereglamentuoja. Teigia, kad toks reglamentavimas yra nustatytas ir dėl pačių areštinėje laikomų asmenų saugumo, kad kameroje nebūtų uždarų erdvių, siekiant išvengti areštinėje esančių asmenų žalojimosi ir kitokių incidentų. Teigia, kad areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai šiuos reikalavimus atitinka. Mano, kad tam tikra privatumo stoka yra neišvengiama asmens laikymo areštinėje pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Komisariato pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. IÅ¡ Komisariato atsiliepimo ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Komisariate buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-08-04. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad Komisariate sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, kameros duryse buvo stebėjimo akutės, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato pataisos įstaigų, be kita ko, ir areštinių, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Vadovaujantis Taisyklių 16.5 punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2011-06-19 iki 2016-01-28, ir Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2016-01-28 iki 2017-12-20, 16.5 punkte.

Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiame teisiniame reguliavime nebuvo įtvirtintas imperatyvus reikalavimas areÅ¡tinės kamerose esančius sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas (kabinas), tačiau yra numatyta galimybė sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto atitverti 1,5 metro aukščio pertvara. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ ir byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2017-08-04. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sanitariniai mazgai Komisariato areÅ¡tinės kamerose yra įrengti Å¡alia durų ir nuo likusio kameros ploto atitverti pertvaromis.

Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kamerų ploto. Å ios aplinkybės neneigia ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Å iame kontekste pažymėtina, kad LVAT, vadovaudamasis EŽTT iÅ¡nagrinėtose bylose suformuota praktika, yra konstatavęs, kad nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normų reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonių iÅ¡gyvenimų (žr., pvz., LVAT 2018-03-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018 ir kt.).

Atsakovė turi teisinę pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik pertvara ir nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, todėl darytina iÅ¡vada, kad visÄ laikÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praleido Komisariato areÅ¡tinėje, t. y. 11 parų, atsakovė neužtikrino jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia atsakovės atstovo argumentas, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas pertvara, siekiant apsaugoti pačių kameroje esančių suimtųjų saugumÄ , kadangi saugumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Å iuo atveju turi bÅ«ti parenkami tokie areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo bÅ«dai, kuriais nebÅ«tų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos Konvencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl netinkamo kamerų įrengimo ir vėdinimo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad kamerose neveikė vėdinimo sistema, neįmanoma atidaryti langų, kamerose nebuvo pakabų ir rozečių, naktį degdavo dieninė Å¡viesa, nebuvo suteiktos higienos priemonės. Å iuo aspektu teismas pažymi, jog VPK yra nuolat tikrinamas Visuomenės sveikatos centro. IÅ¡ teismui pateikto 2017-12-14 patikrinimo akto Nr. PA.10-2046(16.16.8. 10.12) matyti, kad pareiÅ¡kėjo minėti pažeidimai nebuvo nustatyti (b. l. 26–27).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į KomisariatÄ , prašęs jam iÅ¡duoti higienos priemones, pakabas ar kitus daiktus. Jokių kitų objektyvių duomenų, jog kameros neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų byloje nėra. Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje, kaip ir kitose Lietuvos policijos komisariatų areÅ¡tinėse, uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių, taip pat ir pareigų užtikrinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 9 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Ä®staigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Jose nenustatytas reikalavimas kamerose įrengti rozetes. Pažymėtina, jog nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo rozečių, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis turėjo kokius nors elektronikos prietaisus ir turėjo poreikį juos naudoti, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad jis duÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę, duÅ¡e vanduo buvo Å¡altas.

Higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Aplinkybės, kad Komisariatas vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir suteikė galimybę asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, pareiÅ¡kėjas neneigia. Teismas, įvertinęs nustatytus reikalavimus, sprendžia, kad Komisariatas, suteikdamas galimybę duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, jokių pažeidimų nepadarė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad į duÅ¡us nebÅ«tų teikiamas Å¡iltas vanduo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vestas į duÅ¡Ä 2017-07-29 13 val. 58 min.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų duÅ¡o sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus Komisariato administracijai (b. l. 24). Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Komisariato neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat paaiÅ¡kino, kad Komisariate pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimas reglamentuojamas Higienos normos HN 37:2009 17.3 papunktyje, kuriame nustatyta, kad teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi bÅ«ti Å¡iukÅ¡lių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi bÅ«ti stovinčio gendančio vandens.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nėra nustatyta, koks plotas turi bÅ«ti užtikrintas asmeniui, jam suteikiant teisę pasivaikščioti kiemelyje. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose buvusios netvarkos taip pat nėra įrodytos bylos duomenimis. HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. MinimaliÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įtvirtina Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti Komisariato kiemelyje (b. l. 21–25). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo atmetami kaip nepagrįsti. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 11 parų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis areÅ¡tinės kamerose esančiais sanitariniais mazgais, todėl jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygos bÅ«tų tinkamos.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į Komisariato administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos negalavimus. Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į naujausiÄ LVAT praktikÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 30 Eur suma dėl neužtikrintos pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų privatumÄ , naudojantis tualetu, yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 30 Eur suma už kiekvienÄ parÄ , kai buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 30 (trisdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė