f947bd3b-fa30-47a9-befb-1bcac472ebdd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-716-614/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19688-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieškinį atsakovui E. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 31-ojo biuro notaras Saulius Svaldenis, Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro notaras Augustas Rasimavičius, advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis, Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro notaras Augustas Rasimavičius, advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančia testamento, kurį 2015 m. balandžio 1 d. sudarė O. L. K., patvirtino Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus, patvarkymo Nr. 4 dalį, kurioje buvo nustatytas 20 metų terminas atsakovui E. A. K. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei G. S. kompensacijÄ ir iÅ¡ testamento patvarkymo Nr. 4 paÅ¡alinti tekstÄ â€žper 20 (dvideÅ¡imt) metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos“; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. S. ir atsakovo E. A. K. apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2021 m. vasario 17 d. nutartimi G. S. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, E. A. K. apeliacinį skundÄ atmetė: patikslino Sprendimo motyvus ir nustatė, kad O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. .) 4 punkto turinys keičiamas, paÅ¡alinant iÅ¡ jo tekstÄ â€žper 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienai“, pripažinus Å¡ias sÄ lygas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo); pakeitė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dalį; kitÄ Sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

4. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi, pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį (atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo nutarties rezoliucijÄ ) – nurodyti kokio laikotarpio rinkos kainomis turi bÅ«ti įkainotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbiami) ir ar yra nustatytas konkretus terminas per kurį turi bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija G.S..

Kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , nes Panevėžio apygardos teismas nauja 2021 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti savo priimtÄ nutartį, nes neva apeliacinės instancijos teismas sprendimo nepriėmė, tik nutartimi patikslino SprendimÄ dėl kai kurių motyvų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovo E. A. K. praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ atmetė.

3. Teismas nurodė, kad Sprendime ir apeliacinės instancijos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nebuvo nustatyta jokių specialių taisyklių pagal kurias turi būti nustatoma testamentu palikto turto vertė, kad apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį.

4. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl teismų procesinių sprendimų iÅ¡aiÅ¡kinimo siekia teismo iÅ¡dėstytų motyvų bei argumentų platesnio iÅ¡dėstymo (atskleidimo), jų papildymo. Pažymėjo, kad procesinio sprendimo motyvų negali bÅ«ti daugiau, nei jų iÅ¡dėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali bÅ«ti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iÅ¡ naujo aiÅ¡kinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip bÅ«tų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo iÅ¡dėstyti iÅ¡ karto jį priėmus.

5. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ , teismas konstatavo, kad atsakovas praÅ¡ymÄ dėl teismų procesinių sprendimų iÅ¡aiÅ¡kinimo iÅ¡ esmės sieja su Å¡ių procesinių sprendimų motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama Sprendimo rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , neatitiktų Å¡io instituto paskirties ir prieÅ¡tarautų įtvirtintam reglamentavimui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 kovo 27 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovas E. A. K. praÅ¡o panaikinti panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-199-987/2019 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-987/2019 rezoliucinę dalį (atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo Nutarties rezoliucijÄ ) pagal Å¡iuos klausimus:

a) kurių metų (kurio momento) rinkos kainomis turi būti atliktas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbiami) įvertinimas;

b) ar yra konkretus momentas, kada E. A. K. turi sumokėti kompensacijÄ G. S. pagal testamentÄ už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės; jeigu tokio konkretaus momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi bÅ«ti sumokama kompensacija.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 6.1. Pagal priimto Sprendimo rezoliucinę dalį (ir tiek, kiek jis buvo patikslintas Panevėžio apygardos teismo nutartimi) yra neaišku:

a) kurių metų (kurio momento) rinkos kainomis turi bÅ«ti atliktas nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbiami) įvertinimas. Esant tokiam neaiÅ¡kumui, E. A. K. ir G. S. nesupranta ir nesutaria, kurių metų kainomis turi bÅ«ti mokama kompensacija, - ar 2015 metų kainomis (kai buvo sudarytas testamentas, mirė testatorė ir E. A. K. priėmė palikimÄ ), ar kitų metų kainomis. Esant neaiÅ¡kiam Sprendimui (Nutarčiai), kiekvienas Å¡iÄ situacijÄ supranta skirtingai:

a) E. A. K.s mano, kad kompensacija turi bÅ«ti mokama pagal 2015 metų kainas, kai jis priėmė palikimÄ , b) tuo tarpu G. S. mano, kad kompensacija turi bÅ«ti mokama 2021 metų kainomis po viso bylinėjimosi pabaigos;

b) ar yra konkretus momentas, kada E. A. K. turi sumokėti kompensacijÄ G. S. pagal testamentÄ už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės. Jeigu tokio konkretaus kompensacijos iÅ¡mokėjimo momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi bÅ«ti sumokama kompensacija. Kiekvienas Å¡iÄ situacijÄ supranta skirtingai:

a) E. A. K. mano, kad tokio konkretaus momento nėra, tuo tarpu b) G. S. mano, kad yra konkretus momentas ir nuolat praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo; 6.2. pateikdamas atitinkamÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas niekaip nepadarys Sprendime iÅ¡dėstytų motyvų bei argumentų platesnio iÅ¡dėstymo (atskleidimo), jų papildymo, Sprendimo nepapildys naujais motyvais, o iÅ¡ to, kas jau yra Sprendime, iÅ¡aiÅ¡kins, ar yra konkretus momentas, kada E. A.

K. turi sumokėti kompensacijÄ G. S. pagal testamentÄ už ½ paveldimo turto adresu (duomenys neskelbiami) rinkos vertės; jeigu tokio konkretaus momento nėra, tai ar yra konkretus laiko tarpas, per kurį turi bÅ«ti sumokama kompensacija; 6.3. Panevėžio aptgardos teismo nutarties 78 punkte nurodyta: „Ketvirta, kompensacijos dydis priklauso nuo nustatytos turto vertės, kuri nustatoma ne palikimo atsiradimo (ar artimam jam) laikui, bet vėlgi susieta su paveldėjimo teisės liudijimo gavimo laiku, t. y. galimai neapibrėžtoje ateityje.

Dėl natūralių pokyčių turto vertė, nustatyta tik kai bus gautas liudijimas, gali būti ženkliai, lyginant su palikimo atsiradimo laiku, pakitusi.” Apelianto teigimu, kadangi palikimas atsirado 2015 metais, kadangi palikimas buvo priimtas 2015 metais, tai ir kompensacija turi būti mokama 2015 metų kainomis. Tačiau G. S. mano, kad turto vertinimas turi būti atliekamas tomis kainomis, kada atliekamas vertinimas, todėl šis neaiškumas turi būti pašalintas.

2. IeÅ¡kovė G. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad palieka teisę Vilniaus miesto apygardos teismui savo nuožiÅ«ra priimti nutartį ir pritaikyti CK ir CPK normas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Å i nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, kai yra neaiÅ¡kiai, nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimÄ vykdyti.

11. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismo sprendimo aiÅ¡kinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas; teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.).

Teismas neturėtų aiÅ¡kinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikÅ¡tų naujų motyvų suraÅ¡ymÄ (motyvuojamosios dalies papildymÄ ); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas bylÄ nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali bÅ«ti teismo iÅ¡dėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamÄ jį aktÄ , teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iÅ¡analizavęs atsakovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl teismų procesinių sprendimų iÅ¡aiÅ¡kinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas pateikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ siekia teismo iÅ¡dėstytų motyvų bei argumentų platesnio iÅ¡dėstymo, jų papildymo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. testamentÄ , kaip sudarytÄ asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų bei sudarytÄ dėl apgaulės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia testamento, kurį 2015 m. balandžio 1 d. sudarė O. L. K., patvarkymo Nr. 4 dalį, kurioje nustatytas 20 metų terminas atsakovui E. A.

K. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei G. S. kompensacijÄ , ir iÅ¡ patvarkymo paÅ¡alino tekstÄ â€žper 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos“. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2021 m.vasario 17 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo motyvus ir nustatė, jog O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. AR-1150) 4 punkto turinys keičiamas, paÅ¡alinant iÅ¡ jo tekstÄ â€žper 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienai“, pripažinus Å¡ias sÄ lygas negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).

14. Atsakovo keliami klausimai, susiję su testamentu palikto turto vertės nustatymu nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjant bylÄ tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl testamentu palikto turto vertės ir teismai priimdami procesinius sprendimus nenustatė jokių specialių taisyklių, pagal kurias turėtų bÅ«ti nustatoma testamentu palikto turto vertė, kad apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį.

15. Pažymėtina, jog sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto praÅ¡ymo dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Eglė Surgailienė