2019-02-13 Nr. AB-4374-3-62-3-01658-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-192-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01658-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN),105 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme momento.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra nuteistas ir bausmę atlieka Alytaus PN. Pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, negauna. 2016 m. liepos 15 d. Alytaus PN administracija iš Alytaus PN administruojamos pareiškėjo sąskaitos pasisavino pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas – 100 Eur, kurios neviršija 1 MMA, bei jas pervedė antstoliams. Tokie Alytaus PN veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti.

3. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtina skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (1 MMA) – 380 Eur, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pažymėjo, kad patys nuteistieji (suimtieji) apmoka siunčiamų laiškų pašto išlaidas, moka už elektrą, telefoninius pokalbius, dokumentų kopijų darymą, perka būtiniausius maisto produktus ir reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Teigė, kad laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti šių reikmenų, todėl tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš šios sąskaitos yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pareiškėjo teigimu, buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytu apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo bei konstatuota, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausme atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotu skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo išieškotos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, ar viršija 1 MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtu naudoti savo reikmėms. Alytaus PN administracija, pagal antstolių patvarkymus vykdanti išskaitas iš pareiškėjo lėšų, privalo laikytis šių įstatymų ir nepervedinėti antstoliams lėšų kurios neviršija 1 MMA. Antstolių patvarkymuose nenurodyta, jog būtina pervesti visas pareiškėjo turimas lėšas, o pagal CPK normas draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA.

6. Nurodė, jog Alytaus PN neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta turtinė žala 100 Eur, taip pat pašto ir skundo kopijų darymo išlaidos teikiant šį skundą, kurias pareiškėjas vertina 5 Eur.

7. Nurodė, kad buvo padaryta ir neturtinė žala, nes išskaitę pareiškėjo pinigines lėšas pilnai, Alytaus PN atėmė iš jo galimybę įsigyti būtiniausių reikmenų, kurie užtikrina pareiškėjo prigimtinę bei konstitucinę teisę į orumą (pašto ženklų, kanceliarinių prekių, taksofono kortelių, tabako gaminių, baltinių, higienos priemonių, maisto produktų ir t.t.). Netekus galimybės įsigyti pašto ženklų, taksofono kortelių kitų kanceliarinių prekių, buvo suvaržyta konstitucinė teisė skųsti valstybės įstaigų pareigūnų bei teismų sprendimus, bei teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, nes pareiškėjas negalėjo bendrauti su artimaisiais, negalėjo įsigyti maisto produktų, elementarių higienos priemonių - dantų šepetuko, dantų pastos, tualetinio popieriaus, muilo, šampūno ir kt. Alytaus PN pareiškėjui skiriamos mėnesinės piniginės 6 Eur išmokos jam neužtenka. Dėl atsakovo veiksmų patyrė nervine įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jaučia padidėjusia fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Pareiškėjas neturtinę žalą vertina 500 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 15 d., kuomet buvo pasisavintos jam priklausančios lėšos, iki šio skundo teikimo dienos - 2016 m. rugpjūčio 10 d.

8. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog lėšos, patenkančios į jo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Pažymėjo, kad CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma, tačiau šiame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius LR Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) kaip tokios, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų.

10. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur jis yra pilnai išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą. Alytaus PN tik vykdė antstolių – valstybės įgaliotų atstovų patvarkymus dėl areštuotų lėšų ir neturi teisės spręsti kokią sumą antstoliams pervesti.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.

13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN veiksmais, pervedant pareiškėjo lėšas, neviršijančias 1 MMA antstoliams.

14. Teismas nustatė, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė N. Š. 2014 m. sausio 24 d. pateikė Alytaus PN patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 3-3800 (b. l. 38). 2015 m. liepos 14 d. antstolis D. Š. pateikė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S15-36809 (b. l. 37). Antstolė V. M. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus PN pateikė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 8 2015 08 24 9639 (b. l. 36). 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjo vardu į Alytaus PN depozitinę sąskaitą buvo gauta 100 Eur žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pagal pirmiau paminėtus antstolių patvarkymus šios lėšos buvo pervestos į antstolių N. Š., D. Š., V. M. depozitines sąskaitas (b. l. 9).

15. Nustatė, kad Alytaus PN pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Alytaus PN pažeidė į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Teismas pažymėjo, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Alytaus PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pažymėjo, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpa CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas.

16. Teismas pažymėjo, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Alytaus PN, kurie nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

17. Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Alytaus PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų, nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, teismas pareiškėjo skundo netenkino.

18. Teismas pažymėjo, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini.

III. 19. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

20. Apeliantas nesutinka, kad atsakovas, vykdydamas antstolių patvarkymus privalo nuskaityti visas pareiškėjo lėšas. Pažymi, kad atsakovas privalu vadovautis CPK normomis vykdant privalomus antstolių patvarkymus pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl antstolių patvarkymuose nurodytas skolas privalėjo dengti nuskaitant nuo pareiškėjo piniginių lėšų, kurios viršija 1 MMA.

21. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo tik CPK 739 straipsnį. Pažymi, kad CPK 739 straipsnis, tiek CPK 668 straipsnis turi vienodą teisinę galią, tuo tarpu CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas kurios neviršija 1 MMA jei yra išieškoma iš skolininko turto.

22. Pabrėžia, kad šiuo atveju, skundo dalykas yra ne antstolių patvarkymų ginčijimas, o sprendžiamas atsakovo veiksmų, disponuojant pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, teisėtumo klausimas. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovui privalu nepervedinėti antstoliams skolininko lėšų, kurios įtvirtintos CPK 739 straipsnyje, vadinasi, teismas pripažino, jog atsakovas disponuodamas pareiškėjo piniginėmis lėšomis yra atsakingas paisyti CPK normų ir, CPK 668 straipsnio dalies nepaisymas, suponuoja pagrindą nagrinėti jo skundą administracinio teismo kompetencijos ribose bei konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

23. Apelianto teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai yra pagrindas atsakovo viešajai atsakomybei atsirasti, todėl pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo skundo priėmė neteisingą sprendimą ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.

24. Atsakovas Alytaus PN nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

25. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą bylos medžiagą. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos žalos, neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas dėl pareiškėjo nuomone, neteisėtų atsakovo – Alytaus pataisos namų veiksmų.

27. Pasak pareiškėjo žala, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN veiksmais, pervedant pareiškėjo lėšas, kurios neviršija 1 MMA, antstoliams. Apelianto teigimu atsakovas privalo vadovautis CPK normomis vykdant privalomus antstolių patvarkymus pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl antstolių patvarkymuose nurodytas skolas privalėjo dengti nuskaitant nuo tokių pareiškėjo piniginių lėšų, kurios viršija 1 MMA.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Alytaus PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, pirmiausia nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Neteisėti veiksmai ar neveikimas gali būti konstatuojami tuomet, kai nustatoma, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų.

31. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Alytaus PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų, nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti Alytaus PN veiksmai, nes pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Alytaus PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus.

33. Tai, kad piniginės lėšos yra pervedamos pagal antstolių patvarkymus patvirtina ir teismų praktika. Šie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos (ne administraciniuose) teismuose. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje (byloje Nr. 3K-7-315-421/2017) išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

35. Pažymėtina, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas paminėjo savo sprendime CPK 739, 668 straipsnius, reglamentuojančius skolos išieškojimą, nereiškia, jog atsiranda pagrindas administraciniame teisme nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Todėl apelianto teiginys, neva teismas pripažino, jog atsakovas disponuodamas pareiškėjo piniginėmis lėšomis yra atsakingas paisyti CPK normų ir CPK 668 straipsnio dalies nepaisymas, suponuoja pagrindą nagrinėti jo skundą administracinio teismo kompetencijos ribose bei konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, atmestinas.

36. Minėta, kad žala gali atsirasti, jei yra prieš tai nustatomi neteisėti pareigūnų veiksmai. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo nustatyti, todėl nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

37. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė