T-XX-58-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

N U T A R T I S

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R-15-546-(5281) bei priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 445 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo tamsiu paros metu, vairuodamas pareiškėjai priklausantį automobilį „VW Golf“, Kaune, ties Šiaurės pr. namu Nr. 17, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią neaptvertą ir nepažymėtą duobę, tokiu būdu apgadindamas pareiškėjai priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnai, ištyrę visas eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo sudėties nenustatė. 2011 m. sausio 26 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ išduota transporto priemonės atkuriamosios vertės skaičiuotės santrauka nustatyta, kad numatoma transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 3 245 Lt. Be to, už transporto priemonės apgadinimų vertinimą pareiškėja sumokėjo 200 Lt. 2011 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama atlyginti jai padarytą turtinę žalą. 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. R-15-546-(5281) ji buvo informuota, jog nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti, nes, anot atsakovo, vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, o pateiktas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertinimas nustato tik orientacinį pareiškėjos patirtą nuostolį. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 32 punktu bei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, akcentavo, kad savivaldybei ar jos institucijoms netinkamai vykdžius nustatytą pareigą rūpintis kelių būkle, taisymu bei saugaus eismo organizavimu, savivaldybei už šį neveikimą kyla viešoji atsakomybė.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.

Pareiškėja dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia tik ginčus dėl žalos, padarytos neteisėtais savivaldybių institucijų veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimo, tačiau šiuo atveju atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kaip gatvės savininko, prievolė atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį nėra susijusi su viešuoju administravimui, bet yra susijusi su savininko teisių ir pareigų įgyvendinimu valdant, naudojant savivaldybių turtą bei juo disponuojant, todėl kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjos prašoma atlyginti žala kildinama iš įvykio, kurio metu pareiškėjai priklausančia transporto priemone įvažiavus į savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame kelyje esančią duobę, transporto priemonė buvo apgadinta.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nors pareiškėja savivaldybės atsakomybę kildinama iš viešojo administravimo veikos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau ginčas taip pat susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Kadangi ginčas peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ši byla buvo iškelta administraciniame teisme ir ilgą laiką buvo būtent administracinių teismų žinioje. Esant šioms aplinkybėms, dabartinėje bylos stadijoje naujo proceso pradėjimas bendrosios kompetencijos teismuose būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl ši konkreti byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti apeliacinį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Zigmas Levickis

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Virgilijus Valančius