f9441d65-0ac0-4c07-b6d2-6902dbc182ef · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-289-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00487-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1, 2.6.10.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-670-253/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieÅ¡kinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė PajÅ«rio mėsinė.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ 191 707,32 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančios gamybinės bazės pastatai jau daug metų yra prijungti prie centralizuotų tinklų, vedančių į Kretingalės nuotekų valymo įrengimus, už kurių eksploatavimÄ atsakinga atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“.

Nors buvo žadėjusios, tačiau abonentų ir vartotojų poreikius atitinkančių nuotekų valymo įrenginių plėtros atsakovės neužtikrino, todėl ieÅ¡kovei neleidžiama pateikti visų gamybos metu susidarančių nuotekų į Kretingalės valymo įrenginius, o dalį Å¡ių nuotekų ieÅ¡kovė savo lėšomis iÅ¡gabena į kitÄ nuotekų valyklÄ . Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė patyrė 191 707,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su nuotekų transportavimu į Kretingos nuotekų valyklÄ ir UAB „Kretingos vandenys“ atgabentų nuotekų tvarkymu.

2. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdo geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo funkcijas Klaipėdos rajone, taip pat ir Kretingalės aglomeracijoje. Iki tol Å¡ias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi su ieÅ¡kove UAB „Agrovet“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Å ioje sutartyje buvo numatyta, kad iÅ¡ UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemÄ nuotekų kiekis negali virÅ¡yti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parÄ .

Nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ tapus vieÅ¡Ä ja vandens tiekėja Klaipėdos rajone, ji kreipėsi į UAB „Agrovet“ dėl naujos sutarties sudarymo. UAB „Agrovet“ atsisakius sudaryti naujÄ sutartį, ginčas dėl sutarties sudarymo ir jos sÄ lygų buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017. Teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu patvirtino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Nors UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 pasirinko pozicijÄ nesutikti su naujos sutarties sudarymu ir laikėsi pozicijos, kad Å¡alys turi vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. sutartimi, tačiau abiejose sutartyse buvo numatytas tas pats priimamų nuotekų kiekis – ne daugiau 120 kub. m per parÄ .

Todėl paneigtinas ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ teiginys, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ netinkamai vykdė savo pareigas ir teisės aktų reikalavimus dėl to, kad nepriėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės didesnio nuotekų kiekio nei 120 kub. m. per parÄ . Pažymėjo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas suformuotas nesÄ Å¾iningai, nes ieÅ¡kinio sumÄ sudaro nuotekų transportavimo bei iÅ¡valymo kaina, sumokėta AB „Kretingos vandenys“, ir visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kad, jeigu Å¡is nuotekų kiekis bÅ«tų priimtas ir tvarkomas atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“, tai už jį vis tiek bÅ«tų privaloma sumokėti nustatytÄ kainÄ .

3. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė tinkamai vykdė savo funkcijas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje. Ieškovė sutartimi įsipareigojo likusias nuotekas (viršijantį kiekį) tvarkyti savarankiškai.

4. Trečiasis asmuo UAB PajÅ«rio mėsinė prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad ji nuo 2010 m. gruodžio 16 d. vykdo veiklÄ UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose. Jos veiklos metu susidarančios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos, kurių dalis iÅ¡leidžiama į Kretingalės valymo įrenginius, kita dalis, kurių nepriima AB „Klaipėdos vanduo“, iÅ¡vežama į UAB „Kretingos vandenys“. Klaipėdos rajono savivaldybė, vykdydama įstatymo jai nustatytas funkcijas, privalėjo Kretingalės gyvenvietėje įrengti centralizuotÄ nuotekų surinkimo sistemÄ .

AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kovei nustatyti nuotekų Å¡alinimo kiekių apribojimai prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, kuriuose nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“, kaip vieÅ¡asis nuotekų tvarkytojas, turi užtikrinti visų susidarančių nuotekų tvarkymÄ , t. y. atsakovės pareiga investuoti į valymo įrenginių pajėgumų didinimÄ , nuotekų debito iÅ¡lyginamÄ sias talpas, mobilias nuotekų transporto priemones ar kitÄ atitinkančiÄ infrastruktÅ«rÄ . Å ias funkcijas turi vykdyti vieÅ¡asis nuotekų tvarkytojas, o ne abonentas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimu UAB „Agrovet“ ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Å¡ias funkcijas vykdė AB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri 2008 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrovet“ buvo sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Å ios sutarties 1.8 punkte buvo numatyta, kad iÅ¡ UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemÄ nuotekų kiekis negali virÅ¡yti 43 800 kub. m per metus ir 120 kub. m per parÄ .

Ä®siteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 nustatytas toks pat iÅ¡ UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemÄ nuotekų kiekis. Nuo 2010 m. gruodžio 16 d. UAB „Agrovet“ priklausančiose patalpose vykdo veiklÄ UAB PajÅ«rio mėsinė, jos veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius kaip ir UAB „Agrovet“ nuotekos.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo skirti savo lėšas ir panaudoti Europos SÄ jungos įnaÅ¡Ä Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginių projektui įgyvendinti. UAB „Agrovet“ įsipareigojo 5 metus tiekti į pastatytus valymo įrenginius 120 kub. m per dienÄ nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose, jei nevykdys įsipareigojimų – atlyginti savivaldybei padidėjusių nuotekų iÅ¡valymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma nevirÅ¡ys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų sumos.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003 m. birželio 26 d. pritarė, jog statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape bÅ«tų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumai – 175 kub. m per parÄ , su galimybe iÅ¡plėsti juos antrajame etape iki 450 kub. m per parÄ . Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendino minėtÄ tarybos sprendimÄ . Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu sudaryta komisija 2005 m. kovo 25 d. pripažino, kad Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti.

9. Teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pradėjus vykdyti 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytoje viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, Kretingalės nuotekų valyklos projektinis pajėgumas, atlikus papildomus darbus, padidintas nuo 175 kub. m per parÄ iki 228 kub. m per parÄ . Tačiau ieÅ¡kovė UAB „Agrovet“ 2015 m. rugsėjo 3 d. praneÅ¡imu informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį, t. y. ieÅ¡kovė pati nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartyje.

10. Teismas sprendė, kad iÅ¡ 2017 m. gruodžio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos pažymos, matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos, turėdama galimybę į atsakovei priklausančius tinklus iÅ¡leisti 138 840,00 kub. m nuotekų, ieÅ¡kovė deklaravo, kad iÅ¡leido tik 88 579,65 kub. m, t. y. 50 260,35 kub. m mažiau, negu galėjo iÅ¡leisti (nurodė, kad 39 849,75 kub. m iÅ¡vežė į UAB „Kretingos vandenys“). Šį faktÄ patvirtina ir 2013 m. gegužės 29 d. Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros patikrinimo aktas, pagal kurį laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovė per parÄ Ä¯ AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus iÅ¡leido vidutiniÅ¡kai 117,58 kub. m nuotekų, t. y. pati ieÅ¡kovė neiÅ¡naudoja galimų iÅ¡leisti leidžiamÄ nuotekų kiekį.

11. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad techniÅ¡kai nėra apribota ieÅ¡kovės galimybė į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančius valymo įrenginius tiekti didesnį nuotekų kiekį, negu nurodyta sutartyse, tačiau patiekus normÄ virÅ¡ijantį kiekį, keistųsi mokesčio už Å¡ias atliekas dydis. Yra ir alternatyvių nuotekų surinkimo bÅ«dų, t. y. surinkimas mobiliosiomis transporto priemonėmis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. balandžio 19 d. nutarime yra reglamentuojama AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina – 18,10 Lt už kub. m.

Tačiau ieÅ¡kovė pasirinko kitÄ savo pervirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nuotekų iÅ¡vežimÄ Ä¯ UAB „Kretingos vandenys“. IeÅ¡kovės atstovų argumentus, kad įmonės veiklos apimtys nuo 2008 m. nedidėjo, paneigia 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto ieÅ¡kovės technikos direktoriaus I. V. parodymai, kad nuo 2013 m. padaugėjo skerdimų. Be to, nuo 2010 m. ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose veiklÄ vykdo trečiasis asmuo UAB PajÅ«rio mėsinė, kurios veiklos metu susidariusios nuotekos patenka į tuos pačius pirminius valymo įrenginius.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai, jog atsakovių reikalavimas statyti individualius valymo įrenginius prieÅ¡tarauja Nuotekų tvarkymo reglamento 24 straipsnio nuostatoms ir daroma nepataisoma žala ieÅ¡kovės verslui, į kurio plėtrÄ yra investuotos didelės pinigų sumos, atmestini, nes nurodyto reglamento nuostatos numato iÅ¡imtis. Ä®vertinus Aplinkos apsaugos agentÅ«ros 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tų turinį, kuriuose yra skirtingai nurodomas aglomeracijos dydis, aplinkybę, kad 2016 m. buvo pakeistas Kretingos gyvenvietės specialusis planas, Klaipėdos rajono savivaldybei įvykdžius įsipareigojimus dėl Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statybos, tačiau ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį, 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje UAB „Agrovet“ įsipareigojus tiekti į Kretingalės nuotekų sistemÄ nuotekų kiekį (43 800 kub. m per metus, 120 kub. m per parÄ ), konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), tuo iÅ¡ esmės įsipareigodama pervirÅ¡ines (likusias) nuotekas tvarkyti savarankiÅ¡kai.

13. Teismas nurodė, kad posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai patvirtino, jog nuo 2010 m. gamybines patalpas iÅ¡nuomojus UAB PajÅ«rio mėsinei, į nuomos kainÄ iÅ¡ dalies buvo įtraukta ir nuotekų Å¡alinimo iÅ¡laidų dalis, tačiau nenurodė, kokio ji dydžio. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovė neįrodė, jog dėl savarankiÅ¡ko nuotekų iÅ¡vežimo ji patyrė 191 707,32 Eur iÅ¡laidų 14. Teismas pažymėjo, kad nustatant sutartinę atsakomybę kaltė preziumuojama, tačiau byloje nustačius, kad jau 2012 m. nuotekų priėmimo pajėgumas padidintas iki 228 000 kub. m per parÄ , atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė trečiajam asmeniui UAB PajÅ«rio mėsinei, kuriai ieÅ¡kovė perleido teisę statyti gamybinių nuotekų biologinio valymo įrenginius, 2011 m. liepos 20 d. iÅ¡davė leidimÄ statyti naujÄ statinį, o atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ į savo nuotekų tinklus priėmė sutartyje nurodytÄ nuotekų kiekį, konstatuotina, kad atsakovių kaltė paneigta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad iki 2018 m. kovo 22 d. Å¡alių santykiams netaikytinos nei 2008 m. gruodžio 1 d., nei 2016 m. vasario 17 d.

Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys grindžiamas sutartiniais teisiniais santykiais. 15.2. Nepaisant to, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011 m. liepos 20 d. iÅ¡davė leidimÄ UAB PajÅ«rio mėsinei statyti naujÄ statinį nuotekų valymo įrenginių statybai, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtinus Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialųjį planÄ , pagal kurio sprendinius Kretingalės gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos vieÅ¡ojo nuotekų tvarkytojo aptarnavimo zonai, nei ieÅ¡kovė, nei UAB PajÅ«rio mėsinė nebegalėjo statyti tokių nuotekų valymo įrenginių, kurie pagal savo pajėgumÄ buvo suprojektuoti priimti ne tik gamybines, bet ir kitų gyvenvietėje esančių abonentų ir vartotojų nuotekas.

Å iuo metu reikalavimas, kad UAB „Agrovet“ imtųsi savarankiÅ¡kai vykdyti individualų nuotekų tvarkymÄ , pastatant naujÄ privačiÄ nuotekų valyklÄ , prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 23 straipsnio reikalavimams, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su jos kontroliuojama įmone, siekdama iÅ¡vengti nepatrauklių investicijų bei naudodamosi monopoline padėtimi dėl ribotos konkurencijos Å¡iame sektoriuje, Å¡iuo atveju verčia abonentÄ prisiimti vieÅ¡ojo nuotekų tvarkytojo funkcijas. 15.3.

IeÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų valymo įrenginių statybÄ â€“ 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsigijo žemės sklypÄ , pakeitė jo paskirtį, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ savo sprendimais užkirto tam keliÄ , nes atsisakė iÅ¡duoti sÄ lygas UAB „Agrovet“ valymo įrenginių statybai ir pareiÅ¡kė, kad ji pati tokius įrenginius pastatys, nes gavo finansavimÄ valymo įrenginių statybai.

Savivaldybė ir jos bendrovė pareiÅ¡kė, jog jų naujai suprojektuoti nuotekų valymo įrenginiai yra pajėgÅ«s aptarnauti Kretingalės gyventojų ir joje veikiančių įmonių poreikius, įskaitant UAB „Agrovet“ ir UAB PajÅ«rio mėsinę. 15.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir net nesiaiÅ¡kino, ar Kretingalės miestelis ginčo laikotarpiu buvo priskirtas aglomeracijai, kuri yra didesnė nei 2000 GE (gyventojų ekvivalento). Byloje ieÅ¡kovės pateikti duomenys pagrindžia miestelyje susidarančių nuotekų kiekį, tarÅ¡Ä ir tai, kad Kretingalės miestelis priskirtinas didesnėms nei 2000 GE turinčioms aglomeracijoms.

Konstatavus, kad jau 2009 m. Kretingalės aglomeracija buvo didesnė nei 2000 GE ir paaiÅ¡kėjus faktui, kad prie Kretingalės ir taip jau perkrautų valymo įrenginių buvo prijungti nauji abonentai, bÅ«tų akivaizdu, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ neinvestuodama į infrastruktÅ«ros plėtrÄ ir nevykdydama jai teisės aktuose numatytų pareigų siekė maksimalizuoti savo pajamas. 15.5. Po to, kai 2013 m. pradžioje buvo aptiktas nelegalus AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų Kretingalės valymo įrenginių aplinkvamzdis be plombos, kuriuo dalis nevalytų nuotekų, apeinant valymo įrenginius buvo iÅ¡leidžiama į aplinkÄ , buvo sugriežtinta AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tvarkymo paslaugų kokybė, todėl 2013 m. gegužės 24 d.

AB „Klaipėdos vanduo“ raÅ¡tu pareikalavo vykdyti nuotekų iÅ¡leidimÄ nevirÅ¡ijant nustatytų paros – 120 kub. m, valandinio – 6 kub. m debito ir pranešė, kad nuo 2013 m. birželio 10 d. nuotekų priėmimas į Kretingalės valymo įrenginius bus apribotas. 15.6. Nuotekų reglamento 25 dalyje nurodyta, kad tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba iÅ¡plėtimas tiek, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiÅ«riu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis tarÅ¡os mažinimo ir prevencijos prasme nereikÅ¡mingas, aglomeracijų teritorijoje gali bÅ«ti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį.

Taigi individualus nuotekų tvarkymas vieÅ¡ojoje geriamojo vandens ir vieÅ¡ojoje nuotakynės iÅ¡vystymo zonoje, nėra galimas. Nuotekų tvarkymo reglamento 25 straipsnyje numatyta iÅ¡imtis nagrinėjamu atveju netaikytina, o teismo sprendimo dalis dėl nuotekų tvarkymo reglamento iÅ¡imtinių normų taikymo nėra pagrįsta ir nėra tinkamai motyvuota. 15.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros 2013 m. gegužės 29 d. patikrinimo akte, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame sprendime, nustatyta, kad iki 2013 m. gegužės 1 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės į miestelio nuotekų tinklus iÅ¡leista per darbo dienÄ 117,58 kub. m nuotekų iÅ¡ leidžiamų iÅ¡leisti 120 kub. m nuotekų.

UAB „Agrovet“ pirminių nuotekų valymo įrenginių techninėje pažymoje nurodyta, kad bendrovės eksploatuojamo rezervuaro darbo tÅ«ris yra 61 kub. m, t. y. 17 procentų dienos nuotekų kiekio. Todėl vykstant gamybos procesams UAB „Agrovet“ turi tik ribotÄ galimybę amortizuoti nuotekų perviršį. Rezervuarui persipildžius, turi bÅ«ti nedelsiant sprendžiamas nuotekų iÅ¡vežimo klausimas. 15.8. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už UAB „Agrovet“ į Kretingalės nuotekų valymo įrenginius iÅ¡leistÄ nuotekų kiekio deklaravimÄ .

Liudytojas patvirtino faktÄ , kad ne visas geriamasis vanduo, kurį tiekia AB „Klaipėdos vanduo“ patenka į nuotekas, todėl nuotekų yra ženkliai mažiau negu iÅ¡naudojama vandens. Liudytojas paaiÅ¡kino reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestintas nuotekų kiekis neatitinka UAB „Agrovet“ deklaruoto kiekio, nes Klaipėdos vanduo nuotekų kiekį nustato ne pagal nuotekų apskaitos prietaiso rodmenis, bet visiÅ¡kai formaliai prilygindama nuotekų kiekį patiekto geriamojo vandens kiekiui, nepaisant ribotų Kretingalės nuotekų valyklos pajėgumų.

Liudytojas patvirtino tai, kad UAB „Agrovet“ ginčo laikotarpiu į Kretingalės miestelio valymo įrenginius neiÅ¡leido visų susidariusių nuotekų, kadangi dalis nuotekų mobiliomis transporto priemonėmis ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡vežta į Kretingos vandenys eksploatuojamÄ nuotekų valyklÄ . 15.9. Kretingalės valymo įrenginių nepajėgumo problemÄ AB „Klaipėdos vanduo“ užkrauna ant pavienio abonento pečių, nors pareiga investuoti į valymo įrenginių pajėgumų didinimÄ , nuotekų debito iÅ¡lyginamÄ sias talpas, mobilias nuotekų transporto priemones ar kitÄ teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ infrastruktÅ«rÄ turi vieÅ¡asis nuotekų tvarkytojas, o ne abonentas.

BÅ«tent AB „Klaipėdos vanduo“, vykdydama Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas pareigas, turėtų savo lėšomis vykdyti vieÅ¡ajam nuotekų tvarkymui reikalingas investicijas arba kompensuoti abonento UAB „Agrovet“ dėl nuotekų kiekio, virÅ¡ijančio AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytÄ nuotekų debeto ribÄ , transportavimo mobiliomis transporto priemonėmis iki alternatyvios nuotekų valyklos patiriamus kaÅ¡tus, nes bÅ«tent vieÅ¡ajam nuotekų tvarkytojui, vykdančiam veiklÄ vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotakynės iÅ¡vystymo teritorijoje, privalu surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas.

Taigi vieÅ¡ojo vandens tiekimo teritorijoje veikiančiam nuotekų tvarkytojui privalu prisiimti pareigÄ sutvarkyti visas didesnės kaip 2 000 gyventojų ekvivalento statusÄ turinčios aglomeracijos nuotekas. 15.10. Pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyti hipotetiniai samprotavimai, kad ieÅ¡kovė pasirinko kitÄ savo pervirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nuotekų iÅ¡vežimÄ Ä¯ UAB „Kretingos vandenys“ yra nepagrįsti. IeÅ¡kovei nėra ir nebÅ«tų jokios ekonominės logikos transportuoti nuotekas į kitÄ nuotekų valyklÄ , jeigu AB „Klaipėdos vanduo“ tinkamai vykdytų Nuotekų tvarkymo reglamento 24 straipsnyje numatytÄ pareigÄ â€“ surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas.

Juo labiau, kad ieÅ¡kovės gamybinės bazės pastatai yra prijungti prie centralizuoto nuotakyno sistemos ir ieÅ¡kovės gamybinė bazė yra vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotakynės iÅ¡vystymo zonoje, kurioje iÅ¡imtinė teisė ir pareiga teikti nuotekų tvarkymo paslaugas yra suteikta atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“. 15.11. AB „Klaipėdos vanduo“ samprotavimus apie tai, jeigu atitinkamas nuotekų kiekis bÅ«tų priimtas ir tvarkomas AB „Klaipėdos vanduo“, tai už jį vis tiek bÅ«tų privaloma sumokėti nustatytÄ kainÄ , paneigia UAB „Agrovet“ 2018 m. vasario 1 d. suvestinė dėl nuotekų kiekio, iÅ¡ kurios akivaizdžiai matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ savo pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose apmokestino ir tÄ nuotekų kiekį, kuris faktiÅ¡kai nepateko į Kretingalės nuotekų įrenginius ir buvo transportuotas į UAB „Kretingos vandenys“.

IÅ¡ suvestinės matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestino ne tik nuotekų kiekį, kurį UAB „Agrovet“ pateikė į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamÄ Kretingalės nuotekų valyklÄ (91 322 kub. m.), bet dar ir į UAB „Kretingos vandenys“ iÅ¡vežtÄ nuotekų kiekį (39 849,75 kub. m), ir galiausiai dar ir (109 942,25 kub.

m) nuotekų kiekį, kuris faktiškai neegzistuoja, nes tiek nuotekų UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje nebuvo susidarę. 15.12. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad iš 2017 m. gruodžio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos ieškovė, turėdama galimybę į atsakovei priklausančius tinklus išleisti 138 840,00 kub. m nuotekų, deklaravo, kad išleido tik 88 579,65 kub. m, t. y. 50 260,35 kub. m mažiau, negu galėjo išleisti.

IeÅ¡kovės pateikta 2018 m. vasario 1 d. suvestinė paneigia 2017 m. gruodžio 21 d. AB “Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodytas sumas ir įrodo, kad ieÅ¡kovės nuotekos faktiÅ¡kai nepriimtos į Kretingalės valymo įrenginius buvo apmokestintos AB „Klaipėdos vanduo“ sÄ skaitose. Ä® bylÄ pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. paneigia atsakovių atsiliepime nurodytas aplinkybes ir įrodo faktÄ , kad AB „Klaipėdos vanduo“ apmokestino UAB „Agrovet“ už nuotekų kiekį, kuris yra didesnis nei 120 kub. m per parÄ .

AB „Klaipėdos vanduo“ teikiami apskaitos dokumentai pagrindžia faktÄ , kad AB „Klaipėdos vanduo“ į pateikiamas sÄ skaitas įtraukė ir kiekį nuotekų, kurios nepateko į jai priklausančius valymo įrenginius, o buvo iÅ¡vežtos į Kretingos valymo įrenginius. 15.13. Kitiems Kretingalės pramoninėje zonoje veikiantiems abonentams AB „Klaipėdos vanduo“ netaiko jokių nuotekų iÅ¡leidimo į centrinę nuotekų sistemÄ debeto apribojimų. Debito apribojimų nustatymas vienintelei abonentei, kurių įvedimas susijęs su iÅ¡imtinai AB „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡galvotomis diskriminacinėmis sÄ lygomis, kurių nėra vieÅ¡ojoje standartinėje sutartyje, nei toje pačioje pramoninėje zonoje veikiančių subjektų viešųjų paslaugų su AB „Klaipėdos vanduo“ sutartyse pažeidžia abonentės UAB „Agrovet“ teisėtus lÅ«kesčius, turi tiesioginės įtakos kaÅ¡tams ir tiesiogiai kenkia bendrovės konkurencingumui, lyginant su kitose savivaldybėse veikiančiais subjektais. 15.14.

Viešųjų paslaugų teikėjas, esantis vieÅ¡uoju arba regioniniu nuotekų tvarkytoju, nuotekų tvarkymo paslaugas privalo suteikti visiems, kas tik kreipiasi ir tiek, kiek reikia. Klaipėdos rajono savivaldybė, įgyvendindama teisės aktus, turi teisę ir pareigÄ priimti konkrečius sprendimus, kad bÅ«tų iÅ¡vystyta nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, reikalinga vieÅ¡osioms paslaugoms užtikrinti, kad vieÅ¡ojoje nuotakynės iÅ¡vystymo teritorijoje esantiems abonentams bÅ«tų vienodai prieinamas bendrojo intereso viešųjų paslaugų teikimo prieinamumas lygiateisiÅ¡kais ir nediskriminaciniais pagrindais ir atitiktų teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus.

AB „Klaipėdos vanduo“, bÅ«dama profesionali, atidi ir rÅ«pestinga, tvarkydama dideles gamybines apkrovas turinčių įmonių nuotekas, kartu su savivaldybe, kuriai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiÅ¡ka funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje, turi inicijuoti nuotekų valymo pajėgumų stiprinimÄ , kad į aplinkÄ nepatektų neleistinos tarÅ¡os koncentracijos nuotekos, nebÅ«tų sutrikdytas nuotekų priėmimo bei valymo procesas ir padaryta žala aplinkai.

16. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovė UAB „Agrovet“ nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties. Kad UAB „Agrovet“ siekia iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo patvirtina ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia 2003 m. birželio 18 d.

Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Klaipėdos rajono savivaldybė nesutiko su ieškovės vienašališku sutarties nutraukimu ir informavo, kad vienašališkas sutarties ir ja prisiimtų garantinių įsipareigojimų nutraukimas, vadovaujantis sutarties nuostatomis, nėra galimas. 16.2. Nėra abejonių, kad UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį sudarė laisva valia ir savo įsipareigojimus patvirtino ne tik sutartyje, bet ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių išplėtimo.

Sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymams, o UAB „Agrovet“, kaip sutarties Å¡alis, nevykdo pareigos elgtis sÄ Å¾iningai bei nesilaiko nuostatos, kad sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . 16.3. Klaipėdos rajono savivaldybė dėjo visas pastangas, kad iÅ¡spręstų nuotekų tvarkymo problemas Kretingalės miestelyje, t. y. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, netgi dėjo visas pastangas, kad savo jėgomis iÅ¡spręstų UAB „Agrovet“ nuotekų priėmimo klausimÄ , tačiau negavusi ES struktÅ«rinių fondų paramos negalėjo įvykdyti biologinių valymo įrenginių iÅ¡plėtimo projekto.

IeÅ¡kovė vengia tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiauja su Klaipėdos rajono savivaldybe, o tik siekia jos sÄ skaita iÅ¡spręsti sutarties nevykdymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rajono savivaldybė savo lėšomis spręsdama nuotekų valymo įrenginių iÅ¡plėtimÄ ar kitas alternatyvas Kretingalės miestelyje, iÅ¡ esmės spręstų UAB „Agrovet“ problemas, nes gyventojų ir kitų subjektų, esančių Kretingalės miestelyje, nuotekas iÅ¡leidžiamas į valymo įrenginius AB „Klaipėdos vanduo“ pajėgi priimti ir jas tinkamai sutvarkyti, tai bÅ«tų per didelė naÅ¡ta savivaldybei ir bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas. 16.4.

Pagal 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ pasiraÅ¡ytÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, UAB „Agrovet“ įsipareigojo tiekti į Kretingalės miestelio nuotekų sistemÄ nuotekų 43 800 kub. m. per metus, ne daugiau 120 kub. m. per parÄ . Taigi ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama sutartį, iÅ¡ esmės pati įsipareigojo likusias nuotekas tvarkyti savarankiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agrovet“ iki Å¡iol nėra sudariusi naujos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, laikytina, kad aukščiau nurodyti įsipareigojimai ieÅ¡kovei galioja ir Å¡iuo metu.

17. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovė yra atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ abonentė. Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 nustatyta, kad ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ santykiai pagristi 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi.

Ankstesniems Å¡alių santykiams GVTNTÄ® 2 straipsnio 5 dalies pagrindu vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybes nustatytas vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartines sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad bet kuriuo atveju Å¡alių santykiai yra pagrįsti sutartimi. 17.2. Vadovaudamasi GVTNTÄ® nuostatomis, ieÅ¡kovė privalėjo spręsti klausimus, nurodytus apeliacinio skundo motyvuose taip, kaip numatyta Å¡iame įstatyme, t. y. derinant su atsakove sutarties dėl paslaugų teikimo sÄ lygas.

Suderinant Å¡ias sÄ lygas (Å¡alių susitarimo bÅ«du arba teisminiu keliu) ieÅ¡kovė turėtų pagrindÄ ir galimybę remtis atitinkamomis sutarties sÄ lygomis. Tačiau ji sutarties sÄ lygų nederino, todėl nėra pagrindo ir teisinės galimybės Å¡ioje nagrinėjamoje byloje atsižvelgti į minėtus motyvus. Å ie motyvai nėra susiję su Å¡alių sutartiniais santykiais, todėl nesudaro Å¡ioje byloje nagrinėjamo dalyko. 17.3. Atsakovė įrodė, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo jai suteikto nuotekų iÅ¡leidimo limito.

Teismas pagrįstai pripažino Å¡ias aplinkybes. Å ios aplinkybės rodo, kad paslaugų tiekėjas nebuvo pažeidęs savo sutartinių pareigų. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Atsakovės veiksmai pagrįsti sutartimi ir negalėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui vežti savo nuotekas į kitas vietas. Konstatavus, kad paslaugų tiekėjas nepažeidė paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų ir užtikrino abonentui galimybę iÅ¡leisti visÄ nuotekų apimtį į savo tinklus, abonento paaiÅ¡kinimai, kodėl jis priėmė sprendimÄ iÅ¡vežti savo nuotekas kitur, neturi reikÅ¡mės. 17.4.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „Agrovet“ iÅ¡leistų nuotekų kiekis ginčo laikotarpiu prilyginamas gauto vandens kiekiui. Abonentui buvo pateiktos atitinkamos sÄ skaitos. Gaudama minėtas sÄ skaitas abonentė UAB „Agrovet“ dar kartÄ turėdavo patvirtinimÄ , kad gali iÅ¡leisti atitinkamÄ nuotekų kiekį. Vietoj to, kad pasinaudoti savo sutartinėmis teisėmis, ieÅ¡kovė nusprendė dalį savo ir ne savo nuotekų vežti kitur.

Tai yra veiksmai, kurie atlikti ieÅ¡kovės rizika, už kuriÄ ji atsakinga pati.

18. Trečiasis asmuo UAB PajÅ«rio mėsinė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. AB „Klaipėdos vanduo“, kaip vieÅ¡osios paslaugos teikėja, nevykdo įstatymu nustatytos pareigos priimti visas Kretingalės miestelio aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Nepaisant to, kad vieÅ¡Ä jÄ nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajone nuo 2012 m. sausio 1 d. tapusi AB ,,Klaipėdos vanduo“ nebuvo pajėgi priimti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas, ėmėsi aktyviai prijunginėti naujus abonentus prie jau perkrautų Kretingalės nuotekų valymo įrenginių.

Klaipėdos rajono savivaldybės kontroliuojama bendrovė tikino, kad pati pastatys nuotekų valyklÄ , atitinkančiÄ tiek pramonės bendrovių, tiek gyventojų poreikius, todėl uždraudė ieÅ¡kovei statyti nuosavus nuotekų valymo įrenginius pabrėžiant, jog nuotekų tvarkymas yra savivaldybės, o ne pavienių abonentų funkcija. 18.2. Klaipėdos rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamos nuotekų tvarkymo bendrovės pažadai iÅ¡plėsti esamÄ Kretingalės mietelio nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ liko neįgyvendinti.

Nuolat perkrautų valymo tinklų ir įvykusių persipylimų problemos nepavykus iÅ¡spręsti AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojant nelegalų valymo įrenginių aplinkvamzdį, kuriuo dalis nevalytų nuotekų, apeinant Kretingalės valymo įrenginius buvo iÅ¡leidžiama į aplinkÄ , buvo imtasi veiksmų, ribojančių ieÅ¡kovei pateikti didesnį nei 120 kub. m per parÄ nuotekų kiekį. IeÅ¡kovei vieÅ¡osios paslaugos teikėjas nepasiÅ«lė jokios alternatyvos dėl nuotekų iÅ¡vežimo, tik nustatė konkrečius apribojimus, todėl ieÅ¡kovė buvo priversta savo lėšomis gabenti pervirÅ¡ines nuotekas į artimiausiÄ nuotekų valyklÄ . 18.3.

Teisės aktai numato, kad nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemos veikimo užtikrinimas yra priskiriamas valdžios institucijų funkcijoms, todėl bet kokie veiksmai, kuriais siekiama dalį valdžios institucijoms priskirtinų funkcijų perkelti privatiems asmenims, yra neteisėti. Teisės aktai nenustato teisės riboti vieno ar kito abonento nuotekų priėmimÄ , taip pat nėra numatyti specialÅ«s kriterijai, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima pasirinkti, kurio konkretaus abonento nuotekas priimti, o kurio abonento riboti.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pagrįstai teikia ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama atlyginti patirtas nuotekų transportavimo ir iÅ¡valymo iÅ¡laidas, kadangi galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės atsakovėms vienasmeniÅ¡kai nuspręsti, kad Nuotekų tvarkymo reglamentas galioja tik su iÅ¡imtims ar tam tikrai abonentų grupei. 18.4. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nuotekų tvarkytojui, vykdančiam veiklÄ vieÅ¡ojo vandens tiekimo teritorijoje, tapo privalu surinkti visas susidarančias nuotekas.

Nuotekų reglamento IV skirsnio 24 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2 000 GE aglomeracijoje nevėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuoti nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Kretingalės gyvenvietė viršija 2 000 GE, todėl Kretingalės miestelis patenka į šios teisės normos taikymo sritį. 18.5.

Pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimams, apimantiems ginčo laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., buvo taikomos 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, sÄ lygos. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodė prieÅ¡ingai, kad 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties sÄ lygos netaikytinos ieÅ¡kovės ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ santykiams, o tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius įstatymo pagrindu iki 2018 m. kovo 22 d. reglamentuoja sutartis pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas, nuo 2018 m. kovo 22 d. ir vėlesniu laikotarpiu – 2016 m. vasario 17 d.

Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos. 18.6. Teismo sprendime visiÅ¡kai klaidingai aiÅ¡kinamas apeliantės ir trečiojo asmens sudarytos 2010 m. gruodžio 16 d. negyvenamųjų patalpų bei aikÅ¡telės nuomos sutarties nuostatų turinys. Apeliantės atstovai paaiÅ¡kino, jog nuomos mokestis nustatomas nefiksuota suma, o priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Nuomos sutartyje nustatytas mokestis apskaičiuotas 1 kg (vienam produkcijos vienetui). Esant tokiam atsiskaitymo už nuomÄ mechanizmui, nuomos mokestis kiekvienÄ mėnesį kinta, todėl atskirai iÅ¡skirti nuotekų Å¡alinimo iÅ¡laidų dalį, kuri įtraukta į nuomos mokestį, yra neįmanoma.

Trečiasis asmuo neturi pareigos atlyginti nuostolių apeliantei, kuri tiesiog nuomoja jai priklausančias patalpas, nes nuotekų į Kretingalės valymo įrenginius apeliantė negalėjo pateikti ne dėl trečiojo asmens kaltės, o dėl to, kad Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė nepagrįstai ėmė riboti į centrinę nuotekų sistemÄ patenkantį nuotekų kiekį. 18.7. AB ,,Klaipėdos vanduo“ iÅ¡ sÄ skaitų pateikiamų apeliantei už nuotekų tvarkymÄ , kurias prilygino geriamojo vandens kiekiui, neiÅ¡skaičiavo nuotekų, kurios faktiÅ¡kai buvo iÅ¡vežtos į Kretingos valymo įrenginius.

Pirmosios instancijos teismui atmetus apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimus, apeliantė du kartus turės susimokėti už nuotekų, kurios buvo iÅ¡valytos Kretingos valymo įrenginiuose, tvarkymÄ (tiek AB ,,Kretingos vandenys“, tiek AB ,,Klaipėdos vanduo“). Be to, taisyklės, pagal kurias nuotekų kiekis prilyginimas geriamojo vandens kiekiui, paskirtis yra užtikrinti, kad abonentai visiÅ¡kai padengtų nuotekų tvarkytojui patiektų nuotekų valymo kaÅ¡tus, kai nėra nuotekų apskaitos prietaiso.

Tais atvejais, kai dėl gamybos ar vandens naudojimo ypatybių iÅ¡ esmės skiriasi suvartojamo vandens ir iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekiai, GVTNTÄ® 23 straipsnio 2 dalies norma reikalauja, kad bÅ«tų įrengiami nuotekų apskaitos prietaisai. IÅ¡ byloje apeliantės pateiktos palyginamosios suvestinės yra akivaizdu, kad atsakovės apmokestinto apeliantės nuotekų kiekio neįmanoma laikyti bent jau tikėtinai iÅ¡leistu į atsakovės eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius. Tiktai visiÅ¡kai nesant galimybės apskaičiuoti kokį faktinį nuotekų kiekį apeliantė galėjo iÅ¡leisti į ieÅ¡kovės eksploatuojamus valymo įrenginius, taikytinos nuostatos, įtvirtinančios maksimalaus nuotekų kiekio apskaičiavimÄ , t. y. nuotekų kiekio prilyginimÄ pateikto geriamojo vandens kiekiui.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybių specifiÅ¡kumÄ ir tai, kad užmokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas turi priklausyti nuo abonento iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekio, nagrinėjamu atveju, buvo pagrindas abonentę iÅ¡skirti iÅ¡ kitų vartotojų kategorijos, mokesčiui už nuotekų tvarkymÄ taikyti diferenciacijÄ ir tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 20. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byla yra sudėtinga, joje daug medžiagos, todėl esant prieÅ¡taringiems duomenims, bÅ«tina tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos faktines aplinkybes ir atskleisti nagrinėjamos bylos esmę.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas.

22. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieÅ¡kovės nuomonė, jog byla yra sudėtinga, joje daug duomenų, nelaikytina iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų tikslinga civilinę bylÄ apeliaciniame procese nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant Å¡alių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. IeÅ¡kovė UAB „Agrovet“ po apeliacinio skundo padavimo pateikė teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pažymÄ apie AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų ir vartotojų skaičių. Kadangi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, pateiktas įrodymas byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomas, jo pridėjimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jis priimamas ir vertinamas.

Dėl ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 26. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Agrovet“ 2003 m. birželio 18 d. sudarė Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo skirti savo lėšas ir panaudoti Europos SÄ jungos įnaÅ¡Ä Kretingalės gyvenvietės valymo įrenginių statybai. UAB „Agrovet“ įsipareigojo 5 metus tiekti į pastatytus valymo įrenginius 120 kub. m per parÄ nuotekų, apvalytų pirminiuose valymo įrenginiuose, jei nevykdys įsipareigojimų – atlyginti savivaldybei padidėjusių nuotekų iÅ¡valymo tarifų skirtumus, kurių bendra suma nevirÅ¡ys valymo įrenginių statybai panaudotų savivaldybės lėšų. 27. 2003 m. birželio 26 d. savivaldybės taryba pritarė, kad statant Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius pirmame etape bÅ«tų suprojektuoti įrenginiai, kurių pajėgumas 175 kub. m per parÄ , su galimybe antrajame etape iÅ¡plėsti iki 450 kub. m per parÄ .

28. Nustatyta, kad iki 2003 m. birželio 18 d. buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos finansavimo ir naudojimo sutarties sudarymo, 2003 m. birželio 6 d. garantiniu įsipareigojimu dėl vandens nuotekų valymo įrenginių iÅ¡plėtimo UAB „Agrovet“ įsipareigojo projekte – galvijų ir kiaulių skerdykloje ir mėsos perdirbimo ceche Kretingalėje numatytÄ gamybos pajėgumų įsisavinimo antrÄ jį etapÄ Ä¯gyvendinti tik iÅ¡sprendusi susidarančių gamybos metu nuotekų tvarkymo savo jėgomis klausimÄ .

Dėl antrojo etapo projektinių pajėgumų įsisavinimo UAB „Agrovet“ garantavo, kad savo jėgomis ir savo lėšomis finansuos projektinės dokumentacijos paruoÅ¡imÄ ir pasistatys papildomus techninius įrenginius, reikalingus nuotekoms valyti. 29. 2005 m. kovo 25 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu sudaryta komisija pripažino, kad Kretingalės gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginių pirmojo etapo statyba tenkina nustatytus reikalavimus ir įrenginiai tinkami naudoti, įrenginių pajėgumas 175 m kub. per parÄ . 30. 2008 m. gruodžio 1 d.

AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Å ios sutarties 1.8 punkte numatyta, kad iÅ¡ UAB „Agrovet“ priimamų į nuotekų sistemÄ nuotekų kiekis negali virÅ¡yti 120 kub. m per parÄ .

31. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrius 2009 m. birželio 19 d. raÅ¡tu atsisakė ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ nuosavai nuotekų valymo įrenginių statybai. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2009 m. birželio 16 d. raÅ¡te nurodyta, kad 2009 m. sausio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente vykusio susirinkimo metu, kuriame taip pat dalyvavo UAB „Agrovet“ generalinis direktorius A. G., buvo prieita bendros nuomonės, kad Kretingalės miestelyje statyti antrus nuotekų valymo įrenginius netikslinga, nes jau yra numatyta esančių valymo įrenginių plėtra. 32. 2011 m. spalio 27 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo bei 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, vietoje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo tiekti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

33. AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , ieÅ¡kiniu inter alia praÅ¡ydama nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 nurodytÄ reikalavimo tenkino;

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018 Å¡iÄ teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atsakomybės 34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys grindžiamas sutartiniais teisiniais santykiais. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo pagrindo, ieÅ¡kovė atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės civilinę atsakomybę grindžia iÅ¡ esmės deliktu – imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymu.

IeÅ¡kovės teigimu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu pavirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 24 punkto, kuris numato, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba bÅ«tų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas, netinkamo vykdymo atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. patyrė 191 707,32 Eur iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės UAB „Agrovet“ teigimu Å¡ios iÅ¡laidos susidarė dėl Kretingalės valymo įrenginių nepajėgumo apdoroti jos veikloje susidariusių visų nuotekų, todėl ji buvo priversta jas iÅ¡gabenti į kitÄ nuotekų valyklÄ . Atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ civilinę atsakomybę ieÅ¡kovė UAB „Agrovet“ grindžia netinkamų viešųjų paslaugų teikimu – nuotekų Å¡alinimo debito ribojimu, kuris yra nustatytas geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugų sutartimi.

35. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

36. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigÅ«nų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo motyvams ir konstatuoti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kretingalės nuotekų valykla buvo projektuojama ir statoma, atsižvelgus į aplinkybę, kad nurodytame regione ieÅ¡kovė UAB „Agrovet“, vykdydama mėsos pramonės veiklÄ , yra didžiausia nuotekų Å¡alintoja regione. BÅ«tent pagal ieÅ¡kovės iÅ¡leidžiamų ir planuojamų iÅ¡leisti terÅ¡alų apimtis buvo nustatytas Kretingalės nuotekų valyklos įrenginių pajėgumas (projekto pirmame etape 175 m kub. per parÄ , iÅ¡ jų 120 m. kub UAB „Agrovet“, antrame etape iki 450 kub. m per parÄ ).

Svarbu tai, kad ieÅ¡kovė iki nuotekų valyklos statybų pradžios 2003 m. birželio 6 d. garantija įsipareigojo finansuoti nuotekų valyklos antrojo etapo statybas, t. y. iÅ¡plėtimÄ iki 450 kub. m per parÄ . Nurodyto įsipareigojimo ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi, dėl jos pareigos nevykdymo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-38-586/2019. Nurodytoje byloje procesinis teismo sprendimas nėra priimtas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės garantinis įsipareigojimas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu.

38. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė apribojo ieÅ¡kovei teisę statyti nuotekų valyklÄ ir tokiu bÅ«du tinkamai susitvarkyti visas gamyboje susidariusias nuotekas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2009 m. birželio 19 d. sprendimas atsisakyti UAB „Agrovet“ statyti atskirÄ nuotekų valyklÄ buvo priimtas tikslingai, t. y. dėl to, kad buvo numatytas antrasis Kretingalės gyvenvietės nuotekų valymo įrengimų statybos etapas, kurį pati ieÅ¡kovė įsipareigojo ir finansuoti.

Nurodytų statybų ieÅ¡kovei nefinansuojant ir Klaipėdos rajono savivaldybei neturint lėšų, ieÅ¡kovei (vėliau susijusiam asmeniui UAB PajÅ«rio mėsinei) 2011 m. liepos 20 d. buvo iÅ¡duotas statybų leidimas statyti kitus nuotekų valymo įrenginius pagal UAB „Sweco Lietuva“ projektÄ . Nepaisant iÅ¡duoto leidimo, ieÅ¡kovė atskiros nuotekų valyklos nestatė, tokį savo sprendimÄ Å¡ioje byloje grįsdama aplinkybe, kad tokios statybos bÅ«tų prieÅ¡taravusios imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

IeÅ¡kovės teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtinus Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialųjį planÄ , pagal kurio sprendinius Kretingalės gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos vieÅ¡ojo nuotekų tvarkytojo aptarnavimo zonai, vadovaujantis GVTNTÄ® 23 straipsniu, nei ieÅ¡kovė, nei AB PajÅ«rio mėsinė nebegalėjo statyti tokių nuotekų valymo įrenginių, kurie pagal savo pajėgumÄ buvo suprojektuoti priimti ne tik gamybines, bet ir kitų abonentų ir vartotojų nuotekas, nes tokia valykla nebuvo eksploatuojama iki specialaus plano patvirtinimo ir jame nenumatyta.

39. Pagal GVTNTÄ® 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , asmenys, individualiai iÅ¡gaunantys ir naudojantys geriamÄ jį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę iÅ¡gauti geriamÄ jį vandenį vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens iÅ¡gavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens iÅ¡gavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyta įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., todėl ginčo laikotarpiu toks apribojimas ieškovei apskritai nebuvo taikomas. Nepaisant to, GVTNTĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad individualus nuotekų šalinimas yra galimas, kai jis numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Nors 2011 m. gruodžio 22 d. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas be ieškovės ar trečiojo asmens UAB Pajūrio mėsinės planuojamų statyti nuotekų valymo įrenginių, tačiau tuo pat metu pastarosioms nebuvo apribota teisė kreiptis į savivaldybę dėl plano koregavimo.

Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė bÅ«tų atsisakiusi koreguoti planÄ pagal ieÅ¡kovės ar trečiojo asmens praÅ¡ymÄ , apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ teisės statyti nuotekų valyklÄ laikytini iÅ¡ esmės deklaratyviais.

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu pavirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 24 punktas numato, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba bÅ«tų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas iÅ¡skyrus 25 punkte nustatytas iÅ¡imtis. Pagal reglamento 25 punktÄ , iÅ¡imtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba iÅ¡plėtimas tiek, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiÅ«riu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis tarÅ¡os mažinimo ir prevencijos prasme nereikÅ¡mingas, aglomeracijų teritorijoje gali bÅ«ti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiÅ¡kai vežamos į aglomeracijos valymo įrenginius, iÅ¡valomos iki aglomeracijai nustatytų LK ir iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inius vandens telkinius arba laikantis galiojančių normatyvų infiltruojamos į gruntÄ ).

41. Nors teisės aktu yra įtvirtinta savivaldybės įstaigų pareiga privalomai surinkti nuotekas per centralizuotÄ nuotekų sistemÄ , tačiau Å¡ios pareigos nevykdymas gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pateisinamas ekonominiu požiÅ«riu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, didžioji dalis susidarančių atliekų Kretingalės valymo įrenginiuose susidaro bÅ«tent ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ (su ja susijusių įmonių) veikloje, todėl kaip pagrįstai teigia atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė, nuotekų valymo įrengimų pajėgumų didinimas vien dėl ieÅ¡kovės veiklos užtikrinimo negali bÅ«ti pateisinamas ekonominiu požiÅ«riu, be to, pati ieÅ¡kovė yra įsipareigojusi finansuoti valymo įrengimų plėtrÄ , taip pat jai suteikta galimybė statyti atskirus valymo įrengimus.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Kretingalės valymo įrenginių pajėgumo padidinimÄ ne laiku lėmė ne atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimas, tačiau pačios ieÅ¡kovės UAB „Agrovet“ nesÄ Å¾iningas elgesys ir numatytų įsipareigojimų nevykdymas. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sÄ lygų 42. Pažymėtina, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra GVTNTÄ®.

Å io įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad vieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kuriÄ vieÅ¡asis vandens tiekėjas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymu, Å¡iuo įstatymu ir vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sÄ lygomis, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu.

Å iomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, Å¡alių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymÄ .

43. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. jos atžvilgiu negaliojo nei 2008 m. gruodžio 1 d., nei 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, kuriose nustatyti iÅ¡leidžiamų nuotekų debito apribojimai. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir pažymi, kad klausimas dėl atsakovės atžvilgiu galiojančios sutarties (jos redakcijos) yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d., kuomet AB „Klaipėdos vanduo“ vietoje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo Klaipėdos rajone pradėjo teikti vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo vieÅ¡Ä sias paslaugas, UAB „Agrovet“ atsirado pareiga sudaryti naujÄ sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“. IeÅ¡kovei nepagrįstai vengiant sudaryti sutartį, nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo, kuriuo UAB „Agrovet“ įpareigota sudaryti sutartį, įsiteisėjimo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius įstatymo pagrindu reglamentavo sutartis pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas.

44. VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų 14–21 punktai nustato sutarties Å¡alių teises ir pareigas bei atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinės sÄ lygos taikomos vieÅ¡iesiems vandens tiekėjams ir abonentams (vartotojams), tačiau jose nenustatyti reikalavimai, kaip turėtų bÅ«ti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos, ir nenumatyta Å¡ių nuotekų užterÅ¡tumo kontrolė.

Nesant gamybinių nuotekų valymo sutarčių standartinių sÄ lygų, kurios sudarytų prielaidas didinti sutarties Å¡alių atsakomybę ir mažinti vandens telkinių tarÅ¡os pavojų, vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinės sÄ lygos taikomos tiek, kiek jos padeda užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų 3 punkte nurodyta, kad sutartyje, be Å¡ių sÄ lygų, gali bÅ«ti ir individualiai Å¡alių aptartos sÄ lygos, neprieÅ¡taraujančios CK, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymui, Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

45. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo taikytinos tiek 2008 m. gruodžio 1 d., tiek 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygose įtvirtintas nuotekų iÅ¡leidimo debitas (120 kub. m per parÄ ), nepaisant to, kad pačios sutartys tuo metu negaliojo. Kaip minėta, vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinėse sÄ lygose apskritai nenustatyti reikalavimai, kaip turėtų bÅ«ti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos, ir nenumatyta Å¡ių nuotekų užterÅ¡tumo kontrolė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ nepagrįstai atsisakant sudaryti sutartį, jai negaliojo pareiga paisyti tarÅ¡os apribojimų.

46. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gegužės 14 d.), fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, Å¡io asmens eksploatuojamÄ ar valdomÄ nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimÄ ir jame nustatytomis sÄ lygomis.

Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, laikydamiesi Å¡ių principų: imasi visų atitinkamų tarÅ¡os prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos bÅ«dus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės tarÅ¡os; užtikrina atliekų prevencijÄ , o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliÅ¡kumo, užtikrina, kad jos bÅ«tų paruoÅ¡tos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai neįmanoma, – paÅ¡alintos, stengiantis iÅ¡vengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energijÄ naudoja efektyviai; imasi priemonių, bÅ«tinų avarijoms iÅ¡vengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklÄ imasi priemonių, bÅ«tinų tarÅ¡os grėsmei iÅ¡vengti ir eksploatavimo vietos bÅ«klei tinkamai atkurti.

47. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo „Veiklos rÅ«Å¡ys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimÄ pagal taisyklių reikalavimus“ 6.4 punktÄ , UAB „Agrovet“ veikla – skerdyklų ir maisto pramonės įrenginių eksploatavimas, priskiriama prie tų, kurioms reikalingas TIPK leidimas.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. gruodžio 31 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei UAB „Agrovet“ TIPK leidimÄ (2010 m. rugpjūčio 4 d. koreguotas), kuriame nustatyta, kad didžiausias UAB „Agrovet“ leidžiamas iÅ¡leisti gamybinių nuotekų kiekis į Kretingalės miestelio nuotekų valyklÄ yra 120 kub. m per parÄ (3 150 kub. per metus). Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad nurodytas TIPK leidimas bÅ«tų negaliojantis (nuginčytas) ar bÅ«tų iÅ¡duotas naujas leidimas, suteikęs ieÅ¡kovei teisę ginčo laikotarpiu iÅ¡leisti didesnį nuotekų kiekį į Kretingalės nuotekų valyklÄ .

Taigi esant Å¡iai aplinkybei, nėra pagrindo teigti, kad tiek 2008 m. gruodžio 1 d., tiek 2016 m. vasario 17 d. Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygose įtvirtintas nuotekų iÅ¡leidimo debitas negalėjo bÅ«ti taikomas ir sutarčiai pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas. Atskirai pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau minėtose civilinėse bylose, pripažindami AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo paslaugas pagal 2016 m. vasario 17 d.

Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstu, nenustatė aplinkybių, kad nurodyta sutartis prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų normoms ar kitaip pažeistų UAB „Agrovet“ teises, nepaisant to, kad UAB „Agrovet“ nurodytose bylose taip pat kėlė klausimÄ dėl 2016 m. vasario 17 d. sutarties sÄ lygose nustatyto Å¡alinamų nuotekų debito. Dėl bylos procesinės baigties 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl AB „Klaipėdos“ vanduo nepagrįsto dydžio sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo nėra susiję su Å¡ios bylos nagrinėjamo dalyku – atsakovių pareigos atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovės veikloje susidariusių nuotekų gabenimu ir tvarkymu į kitas nuotekų valyklas. Nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-474-796/2019 pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti skolÄ už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo paslaugas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais (sÄ skaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymu), atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, j. a. k. 163185392, atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, j. a. k. 140089260, 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė