2015-10-15 Nr. AB-20220-3-61-3-02744-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2015-10-15 Nr. AB-20220-3-61-3-02744-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1505.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-664-438/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1505.
Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmai iš pradžių nurodant, jog numatomas pirkti žemės sklypas yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Viršupis“ teritorijos ribose, vėliau suderinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o paskui atsisakius jį derinti, yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad NŽT veiksmai yra neteisėti, nes buvo prašoma derinti tą patį sklypą du kartus, be to, atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ), yra neadekvatūs ir nepagrįsti. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai nurodoma, kad prašomas išpirkti žemės sklypas išeina už sodo bendrijos ribų, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijai NŽT Vilniaus miesto skyrius teigė priešingai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2013 m. liepos 15 d. atsakymu į 2013 m. birželio 22 d. skundą nebuvo išnagrinėtos skunde dėl biurokratizmo ir neveikimo nurodytos aplinkybės ir pateiktas tik bendrojo pobūdžio teisės aktų sąvadas ir apžvalga bei pasiūlyta kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius bendrame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, nesukuriantis pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. jis nėra individualus administracinis aktas. Paaiškino, kad pareiškėjai minėtame rašte buvo išaiškintas teisinis reglamentavimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, taip pat pareiškėja informuota, jog mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimą organizuoja NŽT, o mėgėjų sodų teritorijoje įsiterpę valstybinės žemės plotai projektuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo nurodyta, jog Taisyklių 3.1 punkte reglamentuojama, kas turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus. Atsakovo teigimu, pareiškėja nuo 2012 metų pradžios ne kartą kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama suformuoti ir parduoti jai prijungti prie turimo žemės sklypo neva įsiterpusį žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius, tenkindamas pareiškėjos prašymus, nurodė, jog neprieštarauja valstybinės žemės pirkimui, su sąlyga, jog perkamas plotas patenka į SB „Viršupis“ nuomojamos valstybinės žemės teritoriją, parvirtintą SB „Viršupis“ generaliniu planu, tačiau pareiškėjos pasirinktas projekto rengėjas UAB „MJR group“ sudarė projektą, kuriame nepaisoma SB „Viršupis“ ribų. NŽT pabrėžė, jog projekto rengėjas informuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-68, kurio nei projekto rengėjas, nei pareiškėja neskundė.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas nurodė, pareiškėja, kreipdamasi į NŽT su 2013 m. birželio 22 d. skundu ir 2013 m. liepos 10 d. prašymu, iš esmės siekė, jog NŽT pakartotinai spręstų Projekto suderinimo (tvirtinimo) klausimą.
Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad skundžiamas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio raštas, kadangi iš pastarojo turinio matyti, jog NŽT ne tik suteikė pareiškėjai informaciją apie teisės aktų, reglamentuojančių ginčo situaciją, nuostatas, bet ir atsisakė tvirtinti pareiškėjos projektą, t. y. pakeisti patikrinimo akto išvadą.
Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Projekto suderinimo (tvirtinimo) klausimas NŽT jau buvo išspręstas 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.14)-2298 (t. II, b. l. 113–114) ir NŽT 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 1SD(8.14.)-402 (t. I, b. l. 97–98), o pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti minėtus sprendimus. Taigi atsakovas, teismo vertinimu, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, galėjo pareiškėjos skundų šiuo klausimu apskritai nenagrinėti, tačiau vis dėlto atsakė pareiškėjai skundžiamu 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-1505, kuriame pakartotinai nurodė, jog parengtas Projektas neatitinka Taisyklių 3.1 punkto nuostatų, todėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvada išlieka neigiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks NŽT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėja neištaisė 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. TPA-(8.14)-2298 nurodytų Projekto trūkumų, t. y. Projekte vis tiek formuojamas 0,066 ha žemės sklypas, kuris nepriklauso SB „Viršupis“ teritorijai. Teismas pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-2298 nebuvo apskųstas teismui, o, vadovaujantis Tvarkos 19, 30 punktais, nepritarimo Projekto teikimui tvirtinti atveju pakartotinis Projekto patikrinimas atliekamas tik ištaisius nurodytus trūkumus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pagrindo naikinti NŽT 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5.)-1505 nėra, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti (t. II, b. l. 133).
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog norimo išpirkti sklypo ribos patenka už sodų bendrijos teritorijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog atsakovas pateikė nepagrįstą nurodymą iš naujo derinti jau su sąlyga suderintą žemės sklypą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos šalis, kadangi tiek atsakovą, tiek trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo vienas žmogus ir jie yra tas pats teisės subjektas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kadangi nesprendė dėl susijusių reikalavimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įtraukė į skundo dalyką. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė skundo nagrinėjimo ribas, spręsdamas, ar teisėtai atsakovas atsisakė tvirtinti pareiškėjos projektą ir ar apskritais atsakovas turėjo projektą vertinti ir nagrinėti. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo, ar, išduodant leidimą rengti projektą, atsakovas vėliau neperžengė savo paties leidimo ribų, nurodydamas formuoti mažesnį žemės sklypą. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nevertinama, ar viešojo administravimo subjektas patikrinimo dokumentuose nurodė esminius projekto trūkumus ir ar iš tiesų šie trūkumai egzistuoja, ar viešojo administravimo subjektas veikė teisėtai ir nevilkino sprendimo priėmimo. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, neiškvietė liudytojų bei ekspertų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos reiškiamo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl projekto suderinimo.
Atsakovas NŽT, atstovaujamas trečiojo suinteresuoto asmens, su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 146–148).
Atsakovas atsiliepime pateikia iš esmės analogiškus motyvus, nurodytus pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėjos teiginiai, neva norimas pirkti žemės sklypas nepatenka už sodų bendrijos ribų, yra nepagrįstas įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad su sąlyga žemės sklypas nebuvo suderintas, todėl buvo pagrįstai nurodyta jį derinti iš naujo. Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi savarankiško subjektiškumo. Nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1505, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2013 m. birželio 22 d. skundą „Dėl biurokratizmo“.
Iš 2013 m. birželio 22 d. pareiškėjos skundo matyti, kad ji nesutikdama su prieš tai priimtu atsakovo 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 1SD-(8.14)-402, kuriuo buvo palikta nepakeista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-2298 neigiama išvada, iš esmės pakartotinai atsakovo prašė įvertinti minėtą 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-2298 bei įpareigoti, jam pavaldžią instituciją - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, suderinti pareiškėjai UAB „MJR group“ parengtą 0,066 ha žemės sklypo, esančio sodų bendrijos „Viršupis“ teritorijoje projektą, pagal kurį (projektą) šis žemės sklypas, kaip įsiterpęs, būtų suformuotas ir parduotas pareiškėjai, jį prijungiant prie turimo pareiškėjos žemės sklypo.
Atsakovo atsisakymas tenkinti šį pareiškėjos prašymą yra grindžiamas tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.14)-2298 yra pagrįstai ir teisingai nustatyta, jog prašomas suprojektuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (Taisyklių) 3.1 punkto reikalavimų, nes pagal projekto sprendinius neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso, yra didesnis už leistiną maksimalią ribą ir pan..
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja dėl šio teisinio santykio - siekio suformuoti bei įsigyti nuosavybėn 0,066 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijos „Viršupis“ teritorijoje, pagal UAB „MJR group“ parengtą projektą, su atsakovu yra pradėjusi ne vieną viešojo administravimo procedūrą, kurių metu priimtus sprendimus bandė ginčyti šioje byloje, tačiau dėl procesinio įstatymo reikalavimų pažeidimų, buvo atsisakyta juos priimti bei nagrinėti teisme (t.1 b. l. 45-48; 56-60; 65-67).
Tai lemia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas sudaro tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1505 teisėtumas bei pagrįstumas, nes tik šioje dalyje, teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimta teisme nagrinėti pareiškėjos skundą.
Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su kitais atsakovo priimtais sprendimais, išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų bei negali būti šios bylos dalyku, todėl jie nebus vertinami bei į juos atsakyta.
Iš bylos matyti, kad UAB „MJR group“ 2013 m. vasario 4 d. kreipėsi į atsakovą, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-2298 neigiama išvada bei prašydama suderinti jos parengtą 0,066 ha žemės sklypo, esančio sodų bendrijos „Viršupis“ teritorijoje projektą, pagal kurį (projektą) šis žemės sklypas, kaip įsiterpęs, būtų suformuotas ir parduotas pareiškėjai, jį prijungiant prie turimo pareiškėjos žemės sklypo.
Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl šio UAB „MJR group“ prašymo 2013 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1SD-(8.14)-402, kuriuo minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-2298 neigiamą išvadą, pripažino pagrįsta ir teisinga.
Kaip minėta, pareiškėja 2013 m. birželio 22 d. skundu „Dėl biurokratizmo“ inicijavo pakartotinę viešojo administravimo procedūrą, dėl to paties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-2298. Kokių tai naujų aplinkybių, kurių atsakovas būtų nesvarstęs, priimdamas 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 1SD-(8.14)-402, pareiškėja savo skunde nenurodė.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“
Apibendrinus aptartas faktines aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja 2013 m. birželio 22 d. su skundu kreipdamasi į atsakovą, inicijavo pakartotinę viešojo administravimo procedūrą, dėl kurios atsakovas jau buvo priėmęs sprendimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, jos skundas yra nenagrinėtinas, nes galiojant atsakovo 2013 m. vasario 20 d. sprendimui Nr. 1SD-(8.14)-402, pareiškėjai negali būti sukurta daugiau naujų arba papildomų subjektinių teisių, negu buvo jų nustatyta minėtu 2013 m. vasario 20 d. sprendimu.
Byloje duomenų, kad atsakovo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 1SD-(8.14)-402, teisės aktų nustatyta tvarka yra panaikintas ir nebegaliojantis, arba teismine tvarka užginčytas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Tai reiškia, kad pareiškėjos subjektinių teisių klausimas šių teisinių santykių srityje, teisės aktų nustatyta tvarka, yra išspręstas, dėl ko nėra teisinio pagrindo ir teismine tvarka peržiūrėti pareiškėjos subjektinių teisių apimtį.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvai nėra pagrindo.
Netenkintinas pareiškėjos prašymas grąžinti jai sumokėtą žyminį mokestį (50 Lt), kurį ji sumokėjo paduodama apeliacinį skundą, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priešingai nei nurodo pareiškėja, šis ginčas yra dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, o ne dėl vilkinimo atlikti veiksmus, dėl ko pareiškėjos apeliacinis skundas yra teisingai apmokestintas žyminiu mokesčiu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė