f9404a06-2a92-4cea-87f1-ee29fcd9bd3c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2745-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00603-2013-2       Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. praÅ¡ymÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos rajono apylinkės teismas), dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,         n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovės 21 043,62 Eur (72 659,42 Lt) neiÅ¡mokėto teisėjo atlyginimo (b. l. 5-7). PraÅ¡yme teismui paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 atsakovė neteisėtai sumažino jam mokamÄ teisėjo atlyginimÄ pagal 2009-04-28 pakeistame Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties valstybės teisėjams pareiginių algų koeficientai buvo sumažinti neteisėtai.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio ir vėlesnių Å¡io priedėlio pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis buvo pratęstas sumažintų koeficientų galiojimo terminas. Atsakovė pažeidė teisę gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl privalo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucijai prieÅ¡taravusias įstatymų nuostatas, t. y. sumažintÄ teisėjo atlyginimo koeficiento dydį.

Priteistinas teisėjo atlyginimo skirtumas, susidaręs tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo (dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio) ir teisėjo atlyginimo, kurį atsakovė privalėjo priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti taikant aukščiau nurodytus nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o teismui nusprendus skundÄ tenkinti, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 27-30).PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas pripažino Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytus koeficientus, tačiau nurodė, kad patirti praradimai atlygintini įstatymų leidėjui nustačius atitinkamÄ kompensavimo mechanizmÄ .

Ä®sigaliojus įstatymui, kuriuo valstybė įsipareigojo priimti kompensavimo mechanizmÄ numatantį įstatymÄ , įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kintÄ pareigÄ . Teisės aktu sureguliavus prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymÄ , nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ teismine tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ nurodė su skundu sutinkantis iÅ¡ dalies (b. l. 8).PaaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ mokėjo atlyginimÄ vadovaudamasis Teisėjų atlyginimo įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majoure) aplinkybėms taisyklių 3.5 p. Å¡alis nėra finansiÅ¡kai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymÄ , jeigu kliÅ«tis, kurios lėmė įsipareigojimų nevykdymÄ , sukėlė teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai. Todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis gali bÅ«ti priteistas tik iÅ¡ Lietuvos valstybės.Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G.

S. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997-11-12 dekretu Nr. 1449 paskirtas Utenos rajono apylinkės teismo teisėju ir iki Å¡iol čia eina teisėjo pareigas.Ginčas byloje kilo dėl sumažinto pareiÅ¡kėjo pareiginės algos koeficiento laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 taikymo apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui mokamÄ darbo užmokestį.  PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, taikymo.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjoms buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo                      25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015-05-01. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:                    1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-04-30 Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015-06-30 priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi)             2015-09-01. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir   2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo G.

S. patirtus praradimus. PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjui neteigiant, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo G. S. reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo          85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. 1 d.,            n u s p r e n d ė:

          PareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atmesti.          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja              Violeta Petkevičienė