2025-04-02 Nr. CB-2114-2-68-3-02400-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1148

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02400-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 19 d. paduotu ieškovo R. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, atlyginimo.

Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 13 985,64 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (33 985,64 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, sumažindama neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, netinkamai sprendė dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio. Ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes jis buvo neteisėtai Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas realia dviejų metų laisvės atėmimo bausme, iš kurios realiai atliko 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime; šios bausmės atlikimo metu buvo sumuštas trijų kitų kalinių ir patyrė atitinkamo pobūdžio sveikatos sutrikdymą; visą bausmės atlikimo laikotarpį jautė baimę ir grėsmę savo sveikatai ar net gyvybei, o atsakovė neužtikrino ieškovui saugių kalinimo sąlygų; apie ieškovo nuteisimą rašė žiniasklaidą, todėl buvo pažeminta jo garbė ir orumas; jis buvo atleistas iš darbo policijoje, apie jo nuteisimą sužinojo kolegos, taigi buvo sugadinta jo karjera; dėl neteisėto nuteisimo ir neteisėtos paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės iširo ieškovo santuoka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo patirtą žalą įvertino 10 000 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų, nepagrįstai eliminavo sugadinto kreditingumo kriterijų (ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad iki Kauno apygardos teismo atliktų neteisėtų veiksmų, jo kredito reitingas buvo labai geras, visos kredito įstaigos noriai jam skolino, o neteisėtai nuteisus bei paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, jis nebegalėjo gauti pajamų iš darbo ir vykdyti kredito įsipareigojimų, taip iš esmės sugadinta jo kredito istorija, kreditoriai nebenori jam skolinti).

2. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, t. y. tas pats teismas, kuris ir yra kaltas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos (priėmė dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, kurį vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino), sprendė, kokią neturtinę žalą patyrė ieškovas, ir sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą sumą iki visiškai minimalios ir net absurdiškos sumos. Kyla klausimas dėl teismo nešališkumo, taip pat dėl Romėnų teisės imperatyvaus principo – nemo iudex in sua causa (niekas negali būti teisėju savo byloje) taikymo. EŽTT praktikoje objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par.45).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos, taip pat ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas